Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

Ji pati akcentuoja, kad toks praleistų pamokų šuolis susijęs su išaugusiu moksleivių sergamumu, o ne su įvestais pokyčiais.

Kaip BNS nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), 2023–2024 mokslo metais mokiniai praleido 27,9 mln. pamokų, o metais anksčiau – 25,9 mln. pamokų.

Tuo metu lapkričio, sausio, vasario, balandžio ir gegužės mėnesiais du-tris kartus buvo išaugęs ir pamokų, kurios buvo pateisintos dėl ligos, skaičius.

Ministerijos duomenimis, pernai lapkritį fiksuota trečdaliu daugiau vaikų susirgimų negu 2022 metų lapkritį – pernai tokių buvo 18,7 tūkst., o užpernai – 12,7 tūkstančio. Tuo metu pavasario mėnesiais – balandį ir gegužę – vaikų sergamumas infekcinėmis ligomis buvo penktadaliu didesnis negu tuo pačiu metu ankstesniais mokslo metais.

„Mes labai aiškiai matome iš statistikos, kuri yra kasmėnesinė, kad didesnis praleistų pamokų skaičius yra labai aiškiai koncentruotas į kelis mėnesius – tai yra sausis, vasaris, balandis. Tai yra būtent tie mėnesiai, kuriais buvo labai smarkiai išaugęs sergamumas ir tą rodo statistika“, – BNS sakė švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas.

Dėl to, anot ministerijos, praėjusiais mokslo metais, lyginant su ankstesniais, 72 proc. išaugo pamokų, kurios pateisintos dėl ligos, kaip pateikiama informacija apie mokinio apsilankymą gydymo įstaigoje.

„Būtų prasminga bent dar šituos antrus metus palaukti“

Nuo 2023-ųjų rugsėjo įsigaliojus pakeitimams tėvai gali pateisinti penkias vaikų dėl ligos praleistas mokymosi dienas per mėnesį. Jei mokinys serga ilgiau, reikia kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. 

Anksčiau tėvai galėjo pateisinti daugiau pamokų – papildomi kontrolės mechanizmai įsijungdavo, kai be pateisinamos priežasties būdavo praleidžiama apie pusę pamokų.

Ministerijos duomenimis, įsigaliojus naujai tvarkai, 38,5 proc. išaugo pamokų, kurios pateisintos dėl mokinių dalyvavimo sporto varžybose, olimpiadose ar kituose renginiuose, 16,6 proc. – pamokų, kurios pateisintos mokyklos vadovo įsakymu.

Atitinkamai 19,3 proc. sumažėjo pamokų, kurios yra pateisinamos tėvų dėl ligos, 8,3 proc. – pamokų, kurios pateisinamos tėvų dėl kitos priežasties.

I. Gaižiūno teigimu, pasikeitusios tvarkos rezultatai ministeriją tenkina.

„Nes mes matome pagerėjimą kitais mėnesiais. Ar tvarką būtų galima tobulinti, tikriausiai būtų galima rasti, kaip ją tobulinti, tačiau šiandien, mūsų vertinimu, tai dar per ankstyvas klausimas“, – teigė viceministras.

Anot jo, prireiks bent poros metų duomenų įsigaliojusiais tvarkai įvertinti, kadangi yra nemažai faktorių, tokių kaip sergamumas, lemiančių mokinių pamokų lankomumą.

 Panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa. 

„Mes manome, kad šiais metais poreikio (keisti tvarką – BNS) dar nėra. Poreikis gali būti, bet manome, kad tikrai būtų prasminga bent dar šituos antrus metus palaukti ir po jų žiūrėti ir įsivertinti, matyti tendenciją“, – BNS sakė jis.

Be to, anot J. Trumpos, mokiniai pastebi, kad ne visos mokyklos įsigaliojusios tvarkos laikosi.

Daugiausia pamokų praleidžia vienuoliktokai, dvyliktokai

Pasak ministerijos, geriausias mokinių lankomumas išlieka 5 klasėje: daugiau kaip penkias dienas per mėnesį praleidusių mokinių dalis šioje klasėje praėjusiais mokslo metais siekė 9 proc., kai ankstesniais – 13 procentų.

Tuo metu daugiausia pamokų praleidžia III ir IV gimnazijos klasės mokinių: daugiau kaip penkias dienas per mėnesį praleidusių mokinių dalis III gimnazijos klasėje praėjusiais mokslo metais siekė 27 proc., o IV gimnazijos klasėje – 32 procentus (atitinkamai 2022–2023 metais 33 proc. ir 38 proc.).

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, mokiniui praleidus daugiau nei penkias mokymosi dienas, mokyklos atstovai apie tai kalbasi su tėvais. 

„Jeigu pokalbis nepadeda, tai turi įsijungti mokyklos gerovės komisija su pagalbos specialistais ir žiūrėti, kokia čia situacija, galbūt tai yra ir vaiko teisių pažeidimas, nes mokyklą lankyti yra vaiko teisė“, – sakė I. Gaižiūnas.

Jo teigimu, jei toks vaiko teisių pažeidimas tęsiasi ir toliau, apie tai turi būti pranešta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Tvarką vadina antikonstitucine

Tuo metu Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Kęstutis Mikolajūnas galiojančią lankomumo tvarką vadino antikonstitucine ir pridūrė manantis, kad reikia skatinti tėvų atsakomybę, o ne nepasitikėjimą jais.

„Šiai dienai tėvai yra priversti pažeidinėti vaikų teises, vaikų konstitucines teises, pateikti duomenis apie vaiko sveikatą mokyklai, nors tai su ugdymu visiškai nėra susiję“, – BNS kalbėjo jis.

„Sistema vis bando nepasitikėti tėvais ir tai, man atrodo, griauna sistemą iš pamatų“, – sakė K. Mikolajūnas.

Anot tarybos pirmininko, dėl to, kad vaikas sloguoja ar jam nežymiai pakilo temperatūra, nereiškia, kad jis turi eiti į polikliniką, kur šansai, jo nuomone, užsikrėsti yra dar didesni.

„Tėvai yra arčiau vaiko, jie geriausiai žino, kada reikia eiti pas medikus, o kada ne, kada infekcija lengvai praeina ir viskas“, – sakė K. Mikolajūnas.

„Reikia skatinti tėvų atsakomybę ir tėvai noriai prisiima tą atsakomybę, ją neša. Aš nemanau, kad čia yra kažkas, ką reikėtų papildomai daryti, ar kažką keisti“, – kalbėjo jis.

The post Praėjusiais mokslo metais mokiniai praleido dviem milijonais pamokų daugiau nei anksčiau appeared first on LAIKMETIS.

Po ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje P. Szijjártó atsakė į žurnalisto klausimą apie JAV senatorių vizitą Budapešte JAV ambasadoriaus Vengrijoje Davido Pressmano prašymu. Šis žingsnis buvo inicijuotas siekiant daryti spaudimą Vengrijai ratifikuoti Švedijos paraišką dėl narystės NATO.

"Norėčiau paprašyti, kad pabandytume istorinėse kronikose surasti, kurią Vengrijos parlamentinę delegaciją paskutinį kartą Jungtinėse Valstijose priėmė JAV atstovai", - sakė Szijjártó.

Jis taip pat pabrėžė, kad kai panašios delegacijos buvo priimtos anksčiau, tai „susitikimo metu mums buvo skaitoma labai išsami paskaita apie tai, kaip reikėtų valdyti Vengriją".

susitikimo metu mums buvo skaitoma labai išsami paskaita apie tai, kaip reikėtų valdyti Vengriją

Savaitgalį trijų JAV senatorių - Jeanne Shaheen (D), Chris Murphy (R) ir Thom Tillis (R) - delegacija apsilankė Vengrijos parlamente, kad paragintų jį pasirašyti Švedijos kandidatūrą į NATO.

"Dabar situacija tokia, kad Vengrijos žmonės nuspręs, o mes tai įgyvendinsime. Laimei, per pastaruosius 14 metų mes buvome tie, kurie sugebėjo tai padaryti, ir tikimės, kad tai tęsis dar kurį laiką", - pridūrė jis.

"Mums nereikia, kad JAV Kongreso delegacijos mus pamokytų, kas turėtų ar neturėtų vykti Vengrijoje", - pakartojo jis.

Szijjártó teigė, kad sprendimas nepriimti JAV delegacijos vyriausybiniu lygiu pasirodė teisingas ir dėl temų, kurias Kongreso delegacijos nariai iškėlė prieš dieną vykusioje spaudos konferencijoje, nes tarp jų buvo nedaug dvišalių klausimų, o jie aiškiai norėjo aptarti Vengrijos vidaus politiką ir ES reikalus - klausimus, kurie, jo tvirtinimu, nėra Amerikos reikalas.

The post Vengrijai Amerikos pamokų nereikia - vengrų užsienio reikalų ministras appeared first on LAIKMETIS.

„Siūlome tris kryptis: palaipsniui didinti lietuvių kalbos mokymą ir vartojimą mokyklose, stiprinti mokytojų lietuvių kalbos gebėjimus, suteikti daugiau savarankiškumo savivaldybėms ir pačioms mokykloms priimti sprendimus dėl ugdymo lietuvių kalba“, – antradienį per spaudos konferenciją paskelbė ministras.

Ministras G. Jakštas pažymėjo, kad šie siūlymai teikiami diskusijai, gyventojai gali siųsti savo variantus ministerijai elektroniniu paštu.

„Jokių skubotų ir kategoriškų sprendimų dėl mokyklų su mokomąja tautinių mažumų kalba nebus, siūlymų dėl uždarymo nebus“, – pabrėžė G. Jakštas.

Skirtumai – nuo pradinių klasių

Ministras atkreipė dėmesį, kad tautinių mažumų ugdymo įstaigose priešmokykliniame ir pradiniame ugdyme vaikai turi gerokai mažiau lietuvių kalbos pamokų nei jų bendraamžiai.

„Per keturis pradinio ugdymo metus, kai ugdymo kalba yra tautinių bendrijų, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų yra 665, o kai mokomoji kalba lietuvių – mokiniai turi 53 proc. daugiau lietuvių kalbos ir literatūros pamokų, t. y. 1015 pamokų per keturis pradinio ugdymo metus“, – pažymėjo G. Jakštas.

Pagrindiniame ir viduriniame ugdyme lietuvių kalbos pamokų skaičius, nepriklausomai nuo mokymo kalbos, jau yra vienodas.

Viceministras Ramūnas Skaudžius teigė, jog galimybės geriau išmokti lietuvių kalbą gali būti sudaromos dar darželiuose ir pradinėse klasėse, o kokiu laipsniškumu didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių, planuojama tartis su visuomene.

„Pavyzdžiui, jei siektume vieną dieną skirti ugdymui lietuvių kalba darželiuose, tam būtų galima palaipsniui didinti po vieną valandą lietuvių kalba kasmet ir tai nepareikalautų jokių papildomų resursų“, – teigė R. Skaudžius.

„Pradiniame ir ikimokykliniam ugdyme tikrai matome, kad tai yra ta vieta, kur vaikai imliausi kalbai, kur matome skirtumus su kitomis ugdymo įstaigomis, šitą vietą matome ir siūlome stiprinti“, – kalbėjo viceministras.

Pasak R. Skaudžiaus, dar vienas svarstymui teikiamų siūlymų – visuomeninių mokslų, t. y. istorijos, geografijos ir pilietiškumo, mokyti tik lietuviškai.

jau šiuo metu tautinių mažumų mokyklos susiduria su sunkumais ieškodamos dalykų mokytojų tautinės mažumos kalba

„Iki programų atnaujinimo tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalba buvo mokoma per tas pamokas, kai einamos lietuvių istorijos ir geografijos pamokos, kai mokoma pilietiškumo pagrindų. Atnaujintose programose numatyta, kad mokant istorijos pasauliniai įvykiai siejami su Lietuvos istorija, tad Lietuvos istorija tampa neatsiejama istorijos dalimi“, – kalbėjo R. Skaudžius.

„Atskirti Lietuvos ir pasaulio istoriją ir geografiją didaktiniu požiūriu jau yra praeitis“, – pridūrė viceministras.

Daugiau galių mokyklos, savivaldai

Ministerija taip pat siūlo, kad tautinių mažumų mokyklose daugiau sprendimo galios turėtų pačios mokyklų bendruomenės, savivaldybės.

„Siūlome svarstyti, kad mokyklos tarybos sprendimu privaloma tautinės bendrijos kalba viduriniame ugdyme toje mokykloje galėtų tapti pasirenkama“, – sakė R. Skaudžius.

Taip pat ketinama leisti tautinių mažumų mokykloms savo pačių sprendimu įdarbinti mokytojus, kurie tam tikrus dalykus mokytų lietuvių kalba. Viceministras teigė, jog jau šiuo metu tautinių mažumų mokyklos susiduria su sunkumais ieškodamos dalykų mokytojų tautinės mažumos kalba.

„Atsižvelgdami į mokytojų, kurie moko rusų kalba, amžių, matome, kad iššūkiai tik aštrės“, – pridūrė R. Skaudžius.

Viceministras teigė, kad tam tikri pokyčiai palaipsniui galėtų būti diegiami jau nuo ateinančio rugsėjo, o stiprinti tautinių mažumų mokyklų mokytojų lietuvių kalbos įgūdžius galima jau dabar.

G. Jakštas taip pat atkreipė dėmesį, kad rusų kalba ugdančių mokyklų mokinių, o vėliau ir tokias mokyklas baigusių studentų pasiekimai yra žemesni, palyginti su lietuvių ar lenkų mokyklas baigusių jaunuolių.

„Matome, kad egzaminų išlaikymo balai rusakalbėse mokyklose yra mažesnis nei kitose. Kai mokomoji kalba lietuvių, bent vieną valstybinį brandos egzaminą išlaiko 93 proc. abiturientų, kai mokomoji kalba lenkų – 87 proc., kai rusų – tik 83 procentai. Dar svarbiau, kad tris valstybinius brandos egzaminus, kas yra sąlyga norint studijuoti aukštosiose mokyklose, mokyklose rusų kalba išlaiko tik 48,7 proc. abiturientų, kai mokoma lietuvių kalba – daugiau nei 74 procentų“, – lygino G. Jakštas.

Taip pat ministerija siūlo diskutuoti dėl tautinių mažumų mokyklų mokytojų aukštesnio lietuvių kalbos mokėjimo lygio, pasak ministerijos vadovų, numatant pakankamai ilgą pereinamąjį laikotarpį, o mokytojai, kuriems artėja pensija, būtų atleidžiami nuo šio reikalavimo.

G. Jakštas taip pat teigė, kad vertinant teisės aktus identifikuota spraga, neužkertanti kelio nedraugiškoms valstybėms vykdyti savo ugdymo programas Lietuvoje, ir bus siūloma ją naikinti.

„Nors tokių mokyklų šiuo metu Lietuvoje nėra, bet norėdami neleisti net teorinės galimybės Lietuvoje vykdyti priešiškų valstybių ugdymo programas ir kad šių valstybių piliečiai ar juridiniai asmenys negalėtų Lietuvoje įgyvendinti tarptautinių programų, siūlysime keisti Švietimo įstatymą“, – sakė ministras.

Uždarymas nesvarstomas

Sausio pradžioje ministras užsiminė apie svarstymus laipsniškai atsisakyti mokymo rusiškai šalies mokyklose. Ministras teigė, kad tuomet šalyje liktų veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos ar Lietuvai draugiškų šalių kalba. 

Vėliau G. Jakštas patikslino, kad tokių mokyklų uždarymas nėra svarstomas, bet būtina imtis priemonių, kad tautinių mažumų mokyklų mokinių pasiekimai neatsiliktų nuo bendraamžių.

Pasak G. Jakšto, duomenų analizė rodo, kad mokykloms, kuriose ugdymas vyksta tautinių mažumų mokomąją kalba, skiriama daugiau lėšų nei lietuviškoms, tačiau tai nepadeda sudaryti lygiaverčių sąlygų, o pabaigę tautines mokyklas abiturientai mažiau renkasi studijas aukštosiose mokyklose, yra mažiau dirbančių kvalifikuotą darbą. 

Pagal įstatymą, vietovėse, kur tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

Daugiausiai tautinių mažumų mokyklų yra Pietryčių Lietuvoje.

Rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje. 

The post Ministerija siūlo didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklose appeared first on LAIKMETIS.

Pasak jos, nuo 2019 metų pamokų nelankymas gali būti pateisinamas tėvų rašteliu, todėl mokyklos negauna tikslių žinių apie vaiko sveikatą.

„Mes šiuo metu labai intensyviai diskutuojame su Sveikatos apsaugos ministerija ir ieškome galimybių, kaip mokyklos galėtų žinoti šitą informaciją, gauti informaciją, ar vaikas serga, ar ne, kad mes žinotume, kokios yra priežastys mokinių pamokų nelankymo“, – LRT radijui antradienį sakė ji.

Pasak J. Šiugždinienės, ieškoma sprendimo, kuris nepažeistų asmens duomenų apsaugos ir neapkrautų gydymo įstaigų papildomomis pažymomis.

„Nustatysime pamokų skaičių, kuris galėtų būti pateisinamas tėvų rašteliu“, – sakė ji.

„Manome, kad tai yra labai svarbu, nes šiandien iš esmės tiktai nelankius pusės pamokų per mėnesį įsijungia tam tikri griežtesni mechanizmai, – kalbėjo ministrė. – Tai yra ir vaikų saugumo dalykai, ne tik pasiekimai.“

Kiek pamokų galės pateisinti tėvai, o kada bus būtina gydytojų pažyma, ji kol kas nedetalizavo, teigdama, jog dėl to kol kas yra tariamasi.

J. Šiugždinienės teigimu, suprastėjęs lankomumas yra problema, apie kurią jau kurį laiką kalba tiek mokytojai, tiek jų vadovai ir įvardija viena opiausių švietimo sistemoje.

The post Lietuvoje ruošiamasi griežtinti moksleivių lankomumą appeared first on LAIKMETIS.

Daugiau nei prieš mėnesį buvo neįsivaizduojama, kad didžiuosius Ukrainos miestus sunaikins bombos, milijonai šeimos narių bus atskirti vienas nuo kitos, o žmonės iš viso pasaulio priims pabėgėlius į savo namus. Tokie tie 2022 m.

„Reuters" duomenimis, žuvo daugiau nei tūkstančiai žmonių, daugiau nei 10 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus, o Rytų Europos šalies pastatams ir infrastruktūrai padaryta milijardų eurų žala.

Tačiau štai jau praėjo daugiau nei mėnuo nuo karo pradžios, o mes daug sužinojome bei susimąstėme apie dalykus, kurių anksčiau niekada nebuvome svarstę. Tai klausimai ir pamokos, kurias galime apmąstyti, melstis ir prisiminti:

Pirma. Žmonės iš prigimties nori padėti

Reakcija į karą buvo įspūdinga. Nuo begalės aukų, žmonių, sėdančių į savo automobilius, kraunančius daiktus pagalbai ir važiuojančių tūkstančius kilometrų padėti karo pabėgėliams, iki tūkstančių geraširdžių žmonių, atveriančių savo duris, kad apgyvendintų pas save atvykusias ukrainiečių šeimas.

Karas gali išryškinti geriausius mūsų bruožus ir džiugu matyti, kad tiek daug žmonių renkasi užuojautą ir dosnumą.

Antra. Vaikai yra mūsų šviesa

Siaubinga matyti kai kuriuos vaizdus iš Ukrainos, ypač sužeistas ar nužudytas šeimas, bandančias pabėgti. Taip pat skaudu matyti vaikus, atsisveikinančius su tėvais, kurie lieka kovoti, nežinodami, ar dar kada nors juos pamatys.

Tačiau tarp šių liūdnų istorijų buvo džiugu matyti ir tikrai nepaprastai drąsių vaikų, rodančių neįtikėtiną stiprybę ir dėkingumą, pavyzdžiui, mažą mergaitę, kuri taip gražiai dainavo bunkeryje, o vėliau tai drąsiai darė tūkstantinei miniai labdaros koncerte.

Vaikai yra vilties žiburėlis, kurio reikia tamsiais laikais, ir priminimas, už ką žmonės kovoja.

Trečia. Bažnyčia visada padeda, kai to labiausiai reikia

Draugė, pagalbos darbuotojas, dešimtmečius tarnavęs karų krečiamose šalyse, įskaitant Sudaną ir Afganistaną, pasidalijo su manimi mintimi, kad visada, kai vyksta karas ar stichinė nelaimė, pirmosios, nepriklausomai nuo galimo pavojaus, į pagalbą atskuba religinės ar katalikiškos labdaros organizacijos. Tai ją visada stebino. Taip tikrai buvo ir šio karo metu - pradedant išskirtiniu Caritas darbu ir baigiant mūsų paties vyriausiuoju redaktoriumi t. Patricku Briscoe'u, kuris išvyko į Lenkiją teikti paramos.

Bažnyčia taip pat yra pasiryžusi siekti taikos ir užbaigti karą. Jaudinantys vaizdo įrašai, kuriuose šimtai žmonių ant kelių meldžiasi rožinį, visame pasaulyje kalbama rožinio malda, neseniai priimtas sprendimas paaukoti Nekaltąją Marijos Širdį Rusijai ir Ukrainai. Kaip nuostabu matyti, kad krikščioniškasis tikėjimas atsineša tokį galingų taikdariškų ginklų arsenalą, kuriuo gali naudotis milijonai žmonių iš viso pasaulio!

Ketvirta. Meilė visada svarbiausia

Girdėjome apie poras, norinčias susituokti prieš prisijungiant prie fronto linijos. Troškimas susivienyti Dievo akivaizdoje tokios baimės ir netikrumo metu pasirodė esąs svarbesnis už tobulas vestuves su balta suknele. Būtent meilė ir įsipareigojimas ne tik suriša porą, bet ir suteikia jėgų kartu įveikti sunkumus.

Penkta. Mums reikia žvelgti toliau

Ukrainos karas iškėlė daug klausimų dėl paramos krizės ištiktoms šalims. Akivaizdi galingiausių pasaulio šalių parama Ukrainai privertė daugelį žmonių susimąstyti, kodėl karai kitose karo draskomose šalyse, pavyzdžiui, Sirijoje, Etiopijoje ir Jemene, sulaukė daug mažesnio pasaulinės visuomenės pasipiktinimo.

Žmonėms labiau rūpi, kai jie patys jaučia grėsmę arba kai tai yra kažkas, su kuo jie gali būti susiję. Nors tai, ko gero, yra žmogiška prigimtis, ji verčia susimąstyti, kad turime sutelktai stengtis į visus žvelgti kaip į brolius ir seseris ir pažvelgti į situacijas, kurios mums mažiau pažįstamos, kad suprastume, kaip galime tikslingai padėti.

Šešta. Turėtume visada ginti tai, kas tikslinga

Nesigilinant į visą Rusijos ir Ukrainos santykių istoriją ir sudėtingą politiką, ukrainiečiai parodė didžiulį pasipriešinimą ir drąsą, ir tai kainavo milžinišką kainą.

Vertinga pamoka, kurią jie davė savo vaikams ir visam pasauliui, yra ta, kad visada reikia kovoti už tai, kas teisinga, tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje. Tiek daug Rusijos piliečių drąsiai išėjo į gatves protestuoti prieš karą, pareikšdami, kad jis vyksta ne jų vardu, nors tai darydami rizikavo būti įkalinti.

Septinta. Abiejose karo pusėse visada yra nekaltų žmonių

Deja, vieno lyderio sprendimas atsiliepia visai tautai. Dėl to daug neapykantos sulaukė paprasti rusai, kurie neturėjo jokios įtakos karui ir gali bijoti pasisakyti.

Dar blogiau, kad dėl Rusijai taikomų griežtų ekonominių sankcijų, sunkumų patiria paprasti Rusijos piliečiai, žmonės, kurių artimieji gali būti siunčiami kariauti į Ukrainą arba kurie nerimauja dėl Ukrainoje gyvenančių draugų ir šeimos narių.

Tai tipiškas karo scenarijus - visi pralaimi. Nepamirškime, kad abiejose pusėse yra nekaltų žmonių, ir melskimės už visus, kurie įsivėlė į konfliktą ir visas jo pasekmes.

Kokios yra karo pamokos jums?

The post Septynios karo Ukrainoje pamokos mums appeared first on LAIKMETIS.

Sumažėjo ne tik bendras religingumas, bet ir tikimybė melstis ar būti bažnyčios nariu, praneša Vokietijos evangelikų naujienų agentūra „Ide“, remdamasi Miuncheno instituto paskelbtu tyrimu.

Etikos dalyko įvedimas taip pat turėjo įtakos santuokai ir vyrų bei moterų darbo pasidalijimui. „Įvedus etikos mokymą, tradicinis požiūris į lyčių užduočių pasiskirstymą ir santuokos būtinybę buvo nustumtas šalin“, - savaitinis žurnalas „Junge Freiheit“ cituoja ekonomistą Benjamin Arold (Benjaminą Aroldą). Jis kartu su kolegomis Ludger Woessm (Ludgeriu Voesmu) ir Larisa Zierow (Larisa Zerova) parašė tyrimą.

Sumažėjo ne tik bendras religingumas, bet ir tikimybė melstis ar būti bažnyčios nariu.

Dėl švietimo reformos sumažėjo santuokų ir naujagimių skaičius, o dalyvavimas darbo rinkoje, darbo valandų skaičius ir darbo užmokestis padidėjo. Tai rodo vestuvių (-1,5 procentinio punkto) ir gimusių vaikų (-0,1 vaiko) skaičius. Kita vertus, padidėjo dalyvavimas darbo rinkoje (+1,5 procentinio punkto), darbo valandų skaičius (+0,6 valandos per savaitę) ir darbo užmokesčio lygis (+5,3 proc.).

Nuo XX a. septintojo dešimtmečio senosiose federalinėse žemėse privalomąjį religinį ugdymą palaipsniui pakeitė pasirenkamieji modeliai su tradiciniu tikybos ir alternatyviu etikos mokymu.

Dėl švietimo reformos sumažėjo santuokų ir naujagimių skaičius, o dalyvavimas darbo rinkoje, darbo valandų skaičius ir darbo užmokestis padidėjo.

Iki reformos mokinių gyvenime vyravo atitinkamas katalikiškas arba protestantiškas religinio ugdymo variantas. Per visą mokyklinį laikotarpį jis sudarė apie 1 000 pamokų, beveik keturis kartus daugiau nei tuometinės fizikos pamokos.

Tyrimas atliktas remiantis daugiau kaip 58 000 suaugusiųjų, kurie 1950-2004 m. pradėjo lankyti mokyklą Vakarų Vokietijoje, apklausos duomenimis. Siekdami įvertinti etikos pamokų poveikį religingumui atskirai nuo bendros socialinės raidos, tyrėjai atskirai įvertino federalinių žemių duomenis.

The post Etikos dalyko mokymas Vokietijoje sumažino religingumą appeared first on LAIKMETIS.