Tam pritarta tarybos posėdyje 25 miesto politikams balsavus „už“, septyniems balsavus „prieš“ ir septyniems susilaikius. 

Opoziciniai tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai klausimą pristačiusio Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo klausė, kurioje vietoje paminklą ketinama statyti, kiek jis kainuos.

„Vadovaujantis projekto konkurso taisyklės, sudaroma paminklo vertinimui komisija, kurios sudėtis bus patvirtinta administracijos direktoriaus įsakymu. Kas į ją įeis, šiuo metu tikrai negalėčiau atsakyti“, – tvirtino S. Rimas.

Jo minėta komisija turės apsispręsti ir dėl paminklo vietos – diskutuojama, jog jis galėtų atsirasti  Istorinės Prezidentūros kiemelyje, tačiau idėja sulaukė dalies politikų, kultūros atstovų kritikos.

Pasak S. Rimo, kiek lėšų reikės projektui, turėtų paaiškėti po konkurso.

„Sprendžiama dėl inicijavimo. Procedūriškai kaina paaiškėtų tik įvykus konkursui, atrinkus kažkurį darbą“, – kalbėjo Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Paminklo statymą klausimą inicijavęs meras Visvaldas Matijošaitis replikavo, kad „turbūt, bus pigiau negu vytį („Laisvės kario“ skulptūrą prie Kauno pilies – BNS) statyti.

Paminklo statymą klausimą inicijavęs meras Visvaldas Matijošaitis replikavo, kad „turbūt, bus pigiau negu vytį („Laisvės kario“ skulptūrą prie Kauno pilies – BNS) statyti.

„Turbūt, į šitą klausimą turėčiau atsakyti ne aš. Šiuo atveju, tiesiog vykdau procedūrą“, – TS-LKD narės Rasos Duobaitės-Bumbulienės klausiamas, ar nereikėtų dėl paminklo statymo surengti visuomenės apklausos, pažymėjo S. Rimas.

TS-LKD frakcijos narys Paulius Lukševičius prieš balsavimą konstatavo, kad šis sprendimas Kauną parodo neturint istorinės atminties politikos.

„Matome eilinį kartą, kad nėra pas mus Kaune istorinės atminties politikos. Ir iniciatyvos paprasčiausiai skaldo visuomenę. Šitas klausimas yra provokatyvus žvelgiant į Kauno istoriją kaip laisvės kovų istoriją, (…) šitos asmenybės įamžinimas yra skaldantis, nes puikiai prisimename jo veiklą kaip okupacinio režimo atstovo“, – teigė politikas.

Tuo metu konservatorių frakcijos seniūnas Martynas Prievelis tvirtino, kad istorinės atminties politika turėtų būti formuojama specialistų, ekspertų, ne atskirų politikų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Audronė Jankuvienė, pažymėjo, kad „subjektyvumas šiuo klausimu yra neišvengiamas“ ir bet kuris atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas galėtų pretenduoti į įpaminklinimą, tačiau nė vienam nėra vieta Istorinėje Prezidentūroje, nes tai „tarpukario prezidentų darbo vieta“.

Idėją buvusiam šalies vadovui statyti paminklą Kaune iškėlė šios savivaldybės meras V. Matijošaitis.

Idėją buvusiam šalies vadovui statyti paminklą Kaune iškėlė šios savivaldybės meras V. Matijošaitis.

„Kitąmet sueis 15 metų nuo prezidento mirties, bet iki šiol buvusiam valstybės vadovui nėra pastatyta deramo atminimo ženklo. Pabandysime tai padaryti Kaune“, – anksčiau savivaldybės pranešime buvo cituojamas Kauno meras.

Jo teigimu, mintį pastatyti paminklą buvusiam prezidentui pametėjo prieš kelias savaites gauta užklausa iš žiniasklaidos. Anot mero, žurnalistas priminė seną įvykį, kai paskutiniaisiais savo gyvenimo metais Kaune viešėjęs A. M. Brazauskas apsilankė Istorinėje Prezidentūroje ir sau būdingu sąmoju pasiteiravo, ar kada nors ateityje ten stovės ir jo skulptūra.

Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad paminklo vieta bus parinkta konkurso būdu, tačiau V. Matijošaitis yra užsiminęs, jog jis galėtų stovėti Istorinės Prezidentūros kiemelyje.

Idėja pastatyti atminimo ženklą A. M. Brazauskui šioje vietoje sulaukė dalies politikų, kultūrininkų kritikos.

Paminklas būtų statomas už savivaldybės lėšas.

A. M. Brazauskas Lietuvos prezidento pareigas vykdė 1993–1998 metais, o 2001–2006 metais buvo Vyriausybės vadovu.

Jis taip pat buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, 1992–1993 metais ėjo Seimo pirmininko pareigas, sovietmečiu kurį laiką vadovavo Sovietų komunistų partijos padaliniui Lietuvoje, 1988 metais jam vadovaujant Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. A. M. Brazauskas buvo išrinktas jos vadovu, vėliau tapo Lietuvos demokratinės darbo, Lietuvos socialdemokratų partijų pirmininku.

A. M. Brazauskas po sunkios ligos mirė 2010 metų birželio 26 dieną.

The post Paminklas A. Brazauskui bus statomas, už jį mokės savivaldybė appeared first on LAIKMETIS.

Šėtos parapijos bendruomenėje kilo sumanymas paminėti šią datą. Parapijos klebonas kun. Robertas Skrinskas, išklausęs parapijiečių siūlymus, nutarė pastatyti akmenį su pirmos bažnyčios pastatymo data. Šis paminklas turėtų išlikti ir ateinančioms kartoms.

Buvo kreiptasi į Šėtos gyventojus, kas galėtų padovanoti akmenį. Atsirado trys geradariai ir gražiausias akmuo buvo Vytauto ir Julijos Barzdų. Šis akmuo su talkininkų pagalba ir buvo pastatytas. Parapijietis Vilius Grigas su lazeriu išpjovė metalinę saulutę, o meistras iš Nociūnų iškalė ant akmens metus.

Per Švč. Trejybės titulinius atlaidus gegužės 26 d. Kėdainių dekanas kun. Žydrūnas Paulauskas aukojo Šv. Mišias, pasakė pamokslą. Giedojo Pagirių vargonininkė Daiva Karaliūnienė su choristais. 

Po Šv. Mišių klebonas kun. Robertas Skrinskas pašventino paminklą.

The post Šėtoje pašventintas paminklinis akmuo appeared first on LAIKMETIS.

J. Prigožinas šventovę vadino asmenine „Vagnerio" koplyčia. Šalia jos buvo įsikūrusi šios grupuotės mokymo bazė, kuri po maišto buvo uždaryta 2023 m. liepą.

Ant paminklo taip pat yra citata iš Biblijos: „Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu", kuria Jeruzalės gyventojai sveikino Jėzų Kristų.

Jevgenijus Prigožinas – Rusijos diktatoriui artimas verslininkas, vadinamas „Putino virėju“. Jam buvo pritaikytos ES sankcijos kaip Rusijos samdinių grupuotės „Vagner“, kuri aktyviai dalyvavo kariniuose veiksmuose Ukrainoje, finansuotojui.

2023 metų birželį jis pradėjo perversmą Rusijoje, kurį nutraukė po Aleksandro Lukašenkos tarpininkavimo. Po poros mėnesių neaiškiomis aplinkybėmis žuvo per lėktuvo katastrofą, manoma, kad užsakytą V. Putino.

The post Rusijoje Prigožinui skirtas paminklas su citata apie Kristų buvo atidengtas koplyčios teritorijoje appeared first on LAIKMETIS.

Kaip trečiadienį pranešė savivaldybė, monumentą kuria „Laisvės kario“ skulptūros autoriai – ukrainiečiai skulptoriai Olesas Sidorukas ir Borisas Krylovas.

Kauniečiai iki gruodžio 8 dienos gali išrinkti arba pasiūlyti paminklui vietą.

„Mes pusantro šimto metų nestatėme paminklų savo istorijai. Tiksliau – mums statė svetimus, nieko bendro su tautos dvasia neturinčius stabus. Man keista pozicija tų, kurie sako, kad mes jau per daug „apsipaminklinom“. Bijau, kad taip kalba tie, kurie nesididžiuoja mūsų kalba, turtinga kultūra. Tie žmonės atmeta mūsų šeimų tradicijas, papročius ir iš principo neskaito mūsų istorijos knygų. Į Kauną atėjome todėl, kad čia tokio negatyvo mažiausia“, – sako verslininkas ir kultūros mecenatas P. Kiznis.

Pasak jo, Aleksandras Jogailaitis labai mylėjo Lietuvą, todėl net tapęs Lenkijos karaliumi į ją neišsikėlė.

Istorikų nuomone, ši asmenybė garsi ne tik dėl karybos, bet ir dėl į Lietuvą atneštų humanizmo idėjų, valstybės archyvo – Lietuvos Metrikų – sistemingo pildymo. Manoma, kad pats kunigaikštis vadovavo šalies raštinei ir diplomatinei tarnybai, puoselėjo lietuvių kalbą.

Manoma, kad pats kunigaikštis vadovavo šalies raštinei ir diplomatinei tarnybai, puoselėjo lietuvių kalbą

Neatlygintinai skulptūrą gausiantis Kaunas įsipareigoja sutvarkyti jos aplinką.

„Mums garbė sulaukti tokios dovanos. Neabejoju, kauniečiai išrinks tinkamiausią vietą Aleksandro Jogailaičio skulptūrai. Tikiu, kad ji taps dar vienu traukos tašku mieste, kuris leis geriau pažinti mūsų istoriją bei iškilias asmenybes“, – sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Aleksandro Jogailaičio skulptūrai miestas siūlo tris variantus: Ramybės parko prieigos Miško gatvės ašyje arba žaliasis plotas Draugystės parke, ar Mažasis ąžuolynas ties Kauno apskrities viešąja biblioteka. 

Savivaldybė taip pat kviečia gyventojus siūlyti ir kitas galimas vietas.

Pasak savivaldybės, pagal išrinktą vietą bus atitinkamai orientuoti ir postamento elementai, todėl vėliausiai bus išlietos detalės, susijusios su istorikų įžvalgomis, archyvinių tyrinėjimų rezultatais. 

Paminklo atidengimas planuojamas 2024-aisiais, per valstybinę ar miesto šventę.

The post Kaunui dovanojama Aleksandro Jogailaičio skulptūra appeared first on LAIKMETIS.

Kaip nurodoma pranešime, Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, konstatavęs, jog skundo padavimo momentu „tarp pareiškėjų ir atsakovo dar nebuvo kilusio ginčo viešojo administravimo srityje“, nes, anot šio teismo, nebuvo pateikta objektyvių duomenų apie skundžiamą aktą, kuris darytų įtaką pareiškėjų teisėms ir interesams.

Pasak LVAT, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą išaiškinti pareiškėjams Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintą reikalavimą pateikti teismui ginčijamą aktą, pasiūlyti pareiškėjams kreiptis į atsakovą dėl šio akto pateikimo, o pareiškėjams neturint galimybės pateikti skundžiamą aktą, padėti jiems įgyvendinti jų teises ir išreikalauti jį iš atsakovo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, to nepadarius, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

„LVAT teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, nutarė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo“, – rašoma pranešime.

paminklą J. Krikštaponiui pripažino kaip propaguojantį totalitarinius, autoritarinius režimus ir paragino nukelti

Birželį vadinamoji desovietizacijos komisija Ukmergės rajone esantį paminklą J. Krikštaponiui pripažino kaip propaguojantį totalitarinius, autoritarinius režimus ir paragino nukelti. Sprendimą dėl paminklo likimo turėjo priimti LGGRTC vadovas, tačiau jis nusprendė pirmiausia kreiptis į generalinę prokuratūrą, siekiant panaikinti partizano kario savanorio statusą.

Dėl šio sprendimo centras sulaukė kritikos, tad galiausiai rugpjūčio viduryje nurodė Ukmergės savivaldybei palikti memorialinį akmenį, tačiau nuo jo pašalinti partizano bareljefą ir įrašus, užkabinti atminimo lentą parašant, kad memorialas skirtas visiems žuvusiems Vyties apygardos partizanams.

Savivaldybė tą turi padaryti iki lapkričio vidurio, tačiau rajono meras Darius Varnas BNS tvirtino, kad šį klausimą nagrinėjanti savivaldybės komisija dar nori sulaukti teismo verdikto. 

Dėl minėto LGGRTC sprendimo spalį į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Lietuvos laisvės kovos sąjūdis bei Jonas Mindaugas Janulis. Tačiau šio skundo teismas nepriėmė.

The post Skundą dėl J. Krikštaponio paminklo LVAT grąžina žemesnės instancijos teismui appeared first on LAIKMETIS.

Idėją įamžinti B. Lubio atminimą pernai iškėlė Plungės pramonininkų sąjunga, finansavusi projektavimo darbus, o savivaldybė skyrė 120 tūkst. eurų paruošti aikštelę paminklui bei žaliojo tiltelio atnaujinimui.

B. Lubio artimieji padengė bronzinės skulptūros kūrybos išlaidas.

B. Lubys gimė 1938 metų spalį Plungėje, mokėsi miesto vidurinėje mokykloje, vėliau studijavo tuometiniame Kauno inžineriniame institute. Nuo 1963 metų dirbo Jonavos „Azoto“ gamykloje (vėliau – „Achema“). Pradėjęs nuo cecho viršininko pavaduotojo, tapo įmonės generaliniu direktoriumi, vėliau – pagrindiniu jos akcininku. Jis sukūrė koncerną „Achemos grupė“ ir buvo jo prezidentu.

Nuo 1992 metų gruodžio iki 1993 metų kovo pabaigos B. Lubys ėjo premjero pareigas,1993 metais tapo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu. Jis buvo mecenatas, Jonavos rajono ir Plungės miesto garbės pilietis.

B. Lubys netikėtai mirė 2011 metų spalio 23 dieną Druskininkuose. 

The post Plungėje - paminklas Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarui B. Lubiui appeared first on LAIKMETIS.

Šie renginiai skirti paminėti organizacijos 65-metį, pranešė PLB.

Tautodailininko Sauliaus Lampicko keturių metrų aukščio angelo skulptūra bus atidengta Angelų kalvoje Trakų rajone. Ji simbolizuos pasaulio lietuvių vienybę ir sanglaudą bei taps padėka tautai diasporoje ir Lietuvoje už susitelkimą.

Tą pačią dieną pasaulio lietuviai rinksis pajūryje. Suvažiavime Palangoje dalyvaus Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos nariai, krašto lietuvių bendruomenės ir jaunimo sąjungų pirmininkai, atstovai iš 30 pasaulio šalių lietuvių bendruomenių, taip pat – svarbiausių Lietuvos valdžios institucijų atstovai.

Suvažiavimo dalyviai aptars strategines organizacijos kryptis, bendradarbiavimo ir sąveikos su Lietuvos institucijomis klausimus, taip pat bus kalbama apie kovą su dezinformacija, diasporos pilietiškumo stiprinimo, kitais aktualiais klausimais.

Pasak PLB pirmininkės Dalios Henke, suvažiavimo susitikimai koncentruosis ne į bendruomenės istoriją, o į ateities viziją ir aktualijas.

Daugiau diskutuosime apie dabartį ir apie ateitį: kaip stiprinti lietuvių bendruomenes, kaip ir kokiose srityse daugiau sąveikauti su Lietuva

„Nors suvažiavimas yra skirtas PLB 65 metų jubiliejui, mažiau akcentuosime istoriją. (...) Daugiau diskutuosime apie dabartį ir apie ateitį: kaip stiprinti lietuvių bendruomenes, kaip ir kokiose srityse daugiau sąveikauti su Lietuva. Kalbėsime Lietuvos pilietinio pasipriešinimo tema, kuri daug metų gulėjo stalčiuose, nes nebebuvo reikalinga. Kalbėsime apie tai, kaip kovoti su dezinformacija ir, jeigu ateitų diena „X“, kaip turėtų veikti diaspora”, – sakė D. Henke.

Penktadienį numatytas suvažiavimo atidarymas, vyks diskusija, kaip stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos regionų ir pasaulio lietuvių bendruomenių, kaip skatinti piliečių sąmoningumą bei aktyvumą, kurti stiprius ryšius tarp Lietuvos regionų ir diasporos, siekiant bendro tikslo – klestinčios ir vieningos Lietuvos.

Šeštadienį planuojama aptarti pagalbą Ukrainai ir diasporos vaidmenį užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą, sekmadienį bus kalbama apie pasirengimą kitąmet vyksiančiai Dainų šventei.

PLB yra didžiausia užsienyje gyvenančius lietuvius vienijanti visuomeninė nepolitinė organizacija. Ji įkurta 1958 metais Niujorke, JAV.

Šiuo metu PLB skelbia jungianti 53 pasaulio šalyje veikiančias lietuvių bendruomenes.

The post Palangoje prasideda pasaulio lietuvių suvažiavimas, Trakuose atidengiama skulptūra appeared first on LAIKMETIS.

Lėšų rinkimą organizuojančios viešosios įstaigos „Basos mamos“ atstovė, Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė sako, kad per šešias iniciatyvos dienas jau surinkta 8 tūkst. eurų, lygiagrečiai ieškoma vietos, kuriame galėtų būti pastatytas paminklas. Ją parinkus ir sutarus su vietos valdžia, būtų skelbiamas konkursas paminklui sukurti.

„Ta iniciatyva kilo, nes buvo labai daug batalijų, nesutarimų, ar apskritai reikia paminklo rašytojui, ar toks tenkintų, koks pristatytas, ir kai Vilniaus meras pasakė, kad kol visuomenėj nebus sutarimo, apskritai nebus svarstoma iniciatyva, pačioje visuomenėje kilo noras pasakyti, kad paminklo reikia. Kaunietis gydytojas Vytautas Abraitis iškėlė mintį, kad galbūt mes galėtumėm surinkt lėšų ir pastatyti tautos paminklą rašytojui“, – BNS sakė V. Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Visuomenininkė pabrėžė, kad lėšos renkamos ne Lietuvos rašytojų sąjungos pradėtai iniciatyvai, kuri įstrigo visuomenėje kilus diskusijai dėl J. Marcinkevičiaus įamžinimo, o visiškai naujam projektui, kuriam vieta dar neparinkta.

Pasak jos, paminklo vieta turėtų paaiškėti per vasarą, tuomet bus skelbiamas konkursas paminklui sukurti.

„Kviečiame žmones siūlyti vietą, kur Lietuvoje tokį paminklą galėtume pastatyt, kol kas viešai esame pamatę, kad dviejų miestų merai paskelbė, kad jie mano, kad jų mieste turi būti pastatytas toks paminklas, Širvintų ir Druskininkų, ir turbūt mes išgirsime ne vieną savivaldybę, kuri norėtų, kad paminklas atsirastų būtent pas juos“, – kalbėjo visuomenininkė.

Kviečiame žmones siūlyti vietą, kur Lietuvoje tokį paminklą galėtume pastatyt

Ji pažymėjo, kad tokie projektai visada kuriami atsižvelgiant į konkrečią vietą, kurioje stovės paminklas, kadangi jis turi derėti aplinkoje, tad iniciatyva skirta pirmiausiai surinkti lėšoms, o tuomet bus sprendžiama dėl paties paminklo bei jo vietos.

„Tikrai žinome, kad ne vienas skulptorius jau ir turi tų projektų sukūrę, dalyvavę konkursuose, galbūt kažką adaptuos, ir kartu su miesto, kuriame bus nuspręsta statyti paminklą, valdžia, ir tautos balso klausime, išrinksime patį geriausią projektą“, – sakė V. Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Iniciatyvos statyti paminklą J. Marcinkevičiui ėmėsi Lietuvos rašytojų sąjunga, paskelbusi konkursą paminklui rašytojo vardo skvere prie savo būstinės Vilniaus senamiestyje. Konkursą laimėjo „Architektūros linijos“ architektų projektas „Trilogija“, tačiau visuomenėje atsinaujino diskusija dėl J. Marcinkevičiaus asmenybės, iškeliant aspektą dėl jo prisitaikymo prie sovietinės sistemos.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas tvirtino, kad savivaldybė prieš uždegdama žalią šviesą tokiam menininko įamžinimui lauks visuomenės sutarimo.

Kritiką J. Marcinkevičiaus atžvilgiu atmetė prezidentas Gitanas Nausėda, pareiškęs, kad tai yra vienas garsiausių šalies poetų, o diskusijos apie jo atminimą skaudina rašytojo artimuosius.

Poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas bei visuomenės veikėjas J. Marcinkevičius (1930–2011) per kūrybos metus išleido apie 50 eilėraščių, vaikų poezijos, dramaturgijos, esė, publicistinių knygų, tarp žymiausių jo kūrinių – draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“.

Rašytojas buvo aktyvus Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, dalyvavo Sąjūdžio veikloje, tačiau dalis literatūrologų ir istorikų nevienareikšmiai vertina jo vaidmenį ir kai kuriuos kūrinius sovietmečiu.

Jis 1957 ir 1969 metais yra pelnęs LSSR valstybinę premiją, 2001-aisiais – Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.

The post Visuomenininkai renka aukas naujam J. Marcinkevičiaus paminklui appeared first on LAIKMETIS.

„Jeigu galim nestatyti, geriau nestatyti, aš vadovaujuosi tokiu noru, tokia taisykle ir kitų paminklų atvejais. Man atrodo, kad visi tie, kurie nori labai greit apstatyt Vilnių ar kitą miestą paminklais, savotiškai paima tas viešąsias erdves iš savo vaikų, tų kartų, kurios gyvens po jų, nes nori savo kartos akimis sudėlioti akcentus, kad jie liktų šimtams metų į priekį“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Mitalas.

Anot jo, kartais daug geriau yra „palaukti, pažiūrėt, kaip ta visa diskusija nusėda, o ne lėkti kaip išdegus akis ir savo vizijas, jausmus va dabar įprasminti betonu, bronza ar kitom medžiagom“.

Lietuvos rašytojų sąjungai siūlant pastatyti skulptūrą poetui J. Marcinkevičiui jo vardo skvere, Vilniaus meras Valdas Benkunskas antradienį paskelbė, kad sostinės savivaldybė nesiims spręsti dėl leidimo šiam įamžinimui, kol visuomenėje nebus sutarimo.

„Klausimo dėl paminklo J. Marcinkevičiui į tarybą neteiksime, kol visuomenėje nebus prieita vieningos nuomonės dėl šio paminklo reikalingumo“, – BNS antradienį perduotame komentare sakė meras.

Savo ruožtu Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkės pavaduotoja Vitalija Maksvytė tvirtina, kad organizacija  neatsisako Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato įamžinimo minties, tačiau pripažįsta, kad daug faktorių lems, ar projektas bus įgyvendintas. 

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2020 metais skverui prie Lietuvos rašytojų sąjungos būstinės K. Sirvydo gatvėje suteikė J. Marcinkevičiaus vardą. Lietuvos rašytojų sąjunga pernai paskelbė architektūrinio-skulptūrinio objekto J. Marcinkevičiui atminti konkursą, kurį laimėjo „Architektūros linijos“ architektų projektas „Trilogija“.

Diskusija dėl J. Marcinkevičiaus įamžinimo atsinaujino eseistui Vytautui Toleikiui leidinyje „Šiaurės Atėnai“ publikavus straipsnį „Justinas Marcinkevičius – iškiliausias tarybinis lietuvių poetas", viešojoje erdvėje iniciatyvą dėl paminklo šiam poetui komentavo ir daugiau viešųjų intelektualų, vadindami jį pertekliniu ar per ankstyvu.

Poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas bei visuomenės veikėjas J. Marcinkevičius (1930–2011) per kūrybos metus išleido apie 50 eilėraščių, vaikų poezijos, dramaturgijos, esė, publicistinių knygų, tarp žymiausių jo kūrinių – draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“.

Rašytojas buvo aktyvus Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, dalyvavo Sąjūdžio veikloje.

Jis 1957 ir 1969 metais yra pelnęs LSSR valstybinę premiją, 2001-aisiais – Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.

The post „Laisvietis" V. Mitalas apie paminklą J. Marcinkevičiui: jeigu galim nestatyti, geriau nestatyti appeared first on LAIKMETIS.

„Klausimo dėl paminklo J. Marcinkevičiui į tarybą neteiksime, kol visuomenėje nebus prieita vieningos nuomonės dėl šio paminklo reikalingumo“, – BNS antradienį perduotame komentare sakė meras.

Savo ruožtu Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkės pavaduotoja Vitalija Maksvytė tvirtina, kad organizacija neatsisako Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato įamžinimo minties, tačiau pripažįsta, kad daug faktorių lems, ar projektas bus įgyvendintas. 

„Kol kas idėjos tikrai neatsisakom, bet ji kol kas ir yra idėjos lygmeny, nes projektas-laimėtojas dar nepatvirtintas Vilniaus miesto taryboje, taip pat nėra numatyta jokių terminų, kada šis projektas būtų įgyvendintas. Kur buvome, čia ir esame“, – antradienį BNS sakė V. Maksvytė.

Anot V. Benkunsko, Vilniuje nuo seno gyveno ir dirbo daug iškilių asmenybių, tačiau ne visiems jiems yra pastatyti atminimo ženklai. Tarp jų meras mini „jau išdiskutuotą“ Žydų gelbėtojų atminimo paminklą, kalbininko Jono Jablonskio memorialą.

„Tad šiems paminklams ir numatome skirti dėmesį prioriteto tvarka. Tuo tarpu, naujos idėjos turi būti gerai išdiskutuotos ir turėti platų visuomenės sutarimą jų atžvilgiu, prieš pradedant jas įgyvendinti. Tokios pozicijos laikysimės visų asmenybių ir įvykių įamžinimo atvejais“, – tvirtino meras.

Kai kuriems kūrybos sektoriaus atstovams, visuomenininkams viešoje erdvėje kritiškai įvertinus iniciatyvą J. Marcinkevičiaus įamžinimo, Rašytojų sąjungos atstovė pažymėjo, kad diskusija dėl J. Marcinkevičiaus asmenybės ir kūrybos atsinaujina nuolat, tik teigė apgailestaujanti dėl jos tendencingumo.

Rašytojų sąjungos atstovė pažymėjo, kad diskusija dėl J. Marcinkevičiaus asmenybės ir kūrybos atsinaujina nuolat, tik teigė apgailestaujanti dėl jos tendencingumo

Rašytojų sąjungos atstovė sakė, kad sovietmečiu kūrusių autorių ir jų kūrybos negalima vertinti be konteksto.

„Dėl diskusijos – puiku, kad ji vyksta, gal šiek tiek gaila, kad ta diskusija tendencinga ir nebe pirmą kartą būtent dėl J. Marcinkevičiaus laikas nuo laiko išnyra šita tema ir J. Marcinkevičiaus asmenybė sulaukia nevienareikšmių vertinimų. Kita vertus, rašytojų sąjungos pozicija tokia, kad J. Marcinkevičius yra vienas iš iškiliausių XX amžiaus poetų“, – kalbėjo V. Maksvytė.

Paminėdama žinomus autorius, tokius kaip Marcelijų Martinaitį, Sigitą Gedą, Algimantą Baltakį, ji teigė, kad šie menininkai taip pat gyveno ir kūrė „tais laikais, kurie buvo sudėtingi“.

„Žvelgiant iš kultūrinės, istorinės perspektyvos, jų tiek biografijas, tiek kūrybą vertinant vienareikšmiškai, iškarpant tik tam tikrus faktus ar kūrybos elementus iš visos visumos nėra profesionalu“, – pažymėjo Rašytojų sąjungos atstovė.

Ji taip pat teigė, kad kol kas iš viso nėra aišku, ar projektas bus įgyvendintas, nes jame dalyvauja daug pusių – tiek kūrinio autoriai, tiek poeto artimieji, tiek galimi mecenatai, nes valstybės finansavimo nėra numatyta, jo taip pat dar nepatvirtino Vilniaus miesto savivaldybės taryba, tad projektas gali baigtis „bet kurioje vietoje“.

„Gali savivaldybė sakyti, kad netvirtinam, Rašytojų sąjunga sakyti, kad nebevykdome, gali artimieji sakyt, gali pasitraukti projekto kūrėjai, yra labai daug veiksnių, kurie arba nulems to projekto įgyvendinimą, arba jį sustabdys“, – pažymėjo Rašytojų sąjungos pirmininkės pavaduotoja.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2020 metais skverui prie Lietuvos rašytojų sąjungos būstinės K. Sirvydo gatvėje suteikė J. Marcinkevičiaus vardą. Lietuvos rašytojų sąjunga pernai paskelbė architektūrinio-skulptūrinio objekto J. Marcinkevičiui atminti konkursą, kurį laimėjo „Architektūros linijos“ architektų projektas „Trilogija“.

Diskusija dėl J. Marcinkevičiaus įamžinimo atsinaujino eseistui Vytautui Toleikiui leidinyje „Šiaurės Atėnai“ publikavus straipsnį „Justinas Marcinkevičius – iškiliausias tarybinis lietuvių poetas", viešojoje erdvėje iniciatyvą dėl paminklo šiam poetui komentavo ir daugiau viešųjų intelektualų, vadindami jį pertekliniu ar per ankstyvu.

Poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas bei visuomenės veikėjas J. Marcinkevičius (1930–2011) per kūrybos metus išleido apie 50 eilėraščių, vaikų poezijos, dramaturgijos, esė, publicistinių knygų, tarp žymiausių jo kūrinių – draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“.

Rašytojas buvo aktyvus Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, dalyvavo Sąjūdžio veikloje, tačiau dalis literatūrologų ir istorikų nevienareikšmiai vertina jo vaidmenį ir kai kuriuos kūrinius sovietmečiu.

Jis 1957 ir 1969 metais yra pelnęs LSSR valstybinę premiją, 2001-aisiais – Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.

The post Vilniaus meras: savivaldybė nespręs dėl J. Marcinkevičiaus įamžinimo, kol dėl to nesutars visuomenė appeared first on LAIKMETIS.