Dalyviai kasdien rytą pradėdavo saulei kylant: mankštindavosi, maudydavosi šalia esančiame tvenkinyje, melsdavosi. Renginio metu netrūko tiek dvasią, tiek ir kūną stiprinančių veiklų. Stovykloje svečiavo ir savo mintimis dalijosi: kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, kunigas dr. Arnoldas Valkauskas, prof. dr. Andrius Macas, prof. dr. Artūras Lukaševičius. Dvasiniu palydėjimu rūpinosi kunigas Audrius Mikitiukas, kunigas Gintaras Blužas OFS, tėvas Kazimieras OSB, brolis Damijonas OSB, brolis Jokūbas OSB ir kiti broliai benediktinai bei kunigai.

„Galima būtų stengtis nupasakoti, kas vyksta ir ką vyrai patiria stovyklos metu, tačiau tai nei trupučio neatspindėtų tos dvasios, kurioje gyvename tas keturias dienas, ir tų pojūčių, kuriuos vyrai patiria savo širdyse“, – mintimis dalijosi renginio organizatorius Martynas Asakavičius.

„Kad ir kaip stengsiuosi pasakoti žmonai, ką išgyvenau, ji vis tiek nesupras, ką iš tikrųjų patyriau, nes to nupasakoti neįmanoma - reikia atvažiuoti ir pačiam viską išgyventi“, – dalijosi kitas stovyklos dalyvis.

Už paramą dėkojame Lietuvių katalikų religinei šalpai.

The post Palendrių Vyrų vasaros stovyklos dalyviai rytą pradėdavo saulei kylant appeared first on LAIKMETIS.

Jaunimo savaitgalį organizavo Šv. Benedikto Palendrių vienuolino oblatas, misionierius Petras Paulius Janšauskas. Jo dėka atsivėrė vienuolyno durys, džiaugsmas, bendrystė ir dar nepažinta ramybė pasitiko mus.

Pirmoji diena prasidėjo žvilgsniu į save. Biblinė Samsono istorija padėjo pažvelgti į stiprybes ir silpnybes, kurias Dievas gali pakeisti ir panaudoti mus augindamas. Vėliau jaunimą priėmė br. Tėvas Grigalius Casprini OSB. Jis papasakojo apie vienuolyno istoriją, vienuolinio gyvenimo regulos ypatumus.

Ypatingas dienos įvykis buvo dalyvavimas Švč. Sakramento adoracijoje – jaunimas giedojo šlovinimo giesmes, turėjo galimybę priimti susitaikymo sakramentą, patirti užtarimo maldos dovaną. Diena baigėsi prie džiaugsmingo vakaro laužo.

Sekmadienis prasidėjo šv. Mišiomis vienuolyno bažnyčioje. Pirmą kartą jaunimas dalyvavo tokiose tyliose Mišiose, ir tai tikrai buvo iššūkis visiems. Ne vienam kilo klausimas, kaip įmanoma ištverti tokį gyvenimo būdą... Tačiau po Mišių laukė pats įsimintiniausias susitikimas su Kauno arkivyskupijos kunigais redemtoristais Rastislavu Dluhý CSsR ir Peteriu Herteliu CSsR, atvykusiais į Lietuvą iš Slovakijos. 

Jaunimui labai patiko svečių betarpiškumas, paprastumas, gyva ir suprantama jų kalba apie pašaukimą ir Dievo meilės planą žmonijai. Dienos kulminacija tapo arbatos popietė su vienuolyno broliais. Nenusakoma nuotaika apėmė žvelgiant į brolių vaišingumą... Su kokia mylinčia širdimi jie patarnavo jaunimui, pilstydami arbatą, vaišindami saldumynais – nejučiomis mintyse iškyla scena – Jėzus plauna apaštalams kojas...

Valandėlė netruko prabėgti – jaunimas nepritrūko klausimų broliams apie jų gyvenimą, pašaukimą ir kasdienybę.

Sekmadienio veiklos pabaiga tapo pokalbis apie dovanas, kurias gauname vieni iš kitų, ir kurias mums dovanoja Dievas. Mes nei vienas neabejojame, kad praėjęs savaitgalis buvo labai brangi Dangaus dovana.

Štai kokiomis mintimis dalinasi jaunimas:

„Praėjęs savaitgalis sukėlė man daug šiltų emocijų ir jaukių prisiminimų. Grįžau namo laiminga ir atsinaujinusi.“

„Patiko adoracija, laužas, atvažiavę kunigai iš Slovakijos, maistas ir turiningai praleistas laikas. Ilgokos buvo Šv. Mišios ir vienuolių apeigos, bet sužinojome, kas jos ir kaip jos vyksta. Nesigailiu, kad važiavau.

„Maniau, kad nereikia važiuoti į Palendrius, bet atvykus nuomonė pasikeitė. Labai patiko susipažinti su vienuoliais, su jų gyvenimu. Patiko atvažiavę kunigai iš Slovakijos - jų pasakyti žodžiai labai nuoširdūs. Esu klausius jūsų, kokia yra gyvenimo prasmė, bet atvykus čia ir išgirdus vienuolių ir kunigų slovakų patirtį, tikriausiai jau supratau...“

„Labai padėjo užtarimo malda, nes pasijutau labai gerai ir tikrai dar kartočiau. Buvo labai draugiška aplinka. Tai nuostabiausias savaitgalis. Ačiū jums.“

„Prieš važiuojant maniau, kad nepatiks ir kad nieko įdomaus nebus, ir kad veiklos nebus, bet klydau, buvo smagi veikla. Buvo įdomu sužinoti apie vienuolių gyvenimą. Kai ėjau išpažinties, pradžioje labai bijojau, bet per pokalbį supratau, kokie švelnūs ir geri yra vienuoliai. Antra diena buvo gan liūdna, nes nenorėjau palikti kambario, nenorėjau palikti tos vietos. Buvo toks jausmas, kad pažįstu tuos žmones ir pažinojau šią vietą visą savo gyvenimą.“

Virginija Rupainienė, Telšių vyskupijos, Šilutės dekanato, Žemaičių Naumiesčio Šv. Ark. Mykolo parapijos Jaunimo vadovė, tikybos mokytoja rašo: „Esu dėkinga, kad mano vadovaujamas jaunimas galėjo turėti tokį prasmingą savaitgalį. Dėkoju visiems už šią dovaną mums: Šv. Benedikto Palendrių vienuolyno broliams, svečių namų ,Aušros žvaigždė' administratoriui, Kauno arkivyskupijos kunigams redemtoristams Rastislavui Dluhý CSsR, Peteriui Herteliui CSsR, Kauno arkiviskupijos katalikų bendruomenės nariui Algimantui Jakeliui, žinoma, Šv. Benedikto Palendrių vienuolino oblatui Petrui Pauliui Janšauskui ir Telšių vyskupijos, Švč. M. Marijos ,Paslaptingosios Rožės' maldos namų maldininkams Mindaugui Čemerkai, Robertui Budginui, be kurių šios kelionės nebūtų buvę.

Štai taip nuostabiai bendradarbiaujat sudaromos sąlygos išsipildyti Rašto žodžiams: Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė'“ (Mk 10 13-16).

The post Palendrių Šv. Benedikto vienuolyne prabėgo įsimintinas jaunimo savaitgalis appeared first on LAIKMETIS.

„Ką tik baigęs gaminti balzamą, br. Damijonas džiaugiasi galėdamas pranešti: ,Brangūs bičiuliai, po kelių mėnesių pertraukos atnaujinome Palendrių balzamo gamybą'", - rašoma vienuolyno feisbuko paskyroje.

Jei tikintieji negali atvykti į vienuolyną, balzamo gali įsigyti šiose vietose:

Vilniuje: Šventaragio knygyne, Brolių dominikonų vienuolyne,

Kaune: Šv. Kazimiero knygyne, Seserų benediktinių vienuolyne,

Šiauliuose : Katedros knygyne,

Telšiuose: Katedros knygyne,

Panevėžyje: Katechetikos centre,

Šiluvoje : Piligrimų centre.

Galima užsisakyti balzamo ir siunčiant pranešimą vienuolynui.

The post Atnaujinta Palendrių vienuolyno balzamo gamyba appeared first on LAIKMETIS.

Pirmoji žvaigždė: tėvo paieškos. Naujokyne jo mokytoju buvo tėvas Lucijanas Renjo (Lucien Regnault, 1924–2003). Sūniškas ryšys su juo buvo stiprus, gilus ir davė pagrindą visam jo vienuoliškam gyvenimui. Dėl savo visiško, pasitikėjimo kupino, atvirumo naujokas be išlygų atsivėrė malonei ir tapo sūnumi. Jo siela maudėsi šviesoje, kūnas neatsiliko, o ypač jo kaklas iki galo liudijo ir apie didžią jo meilę Kristui, ir apie kryžiaus nešimą kasdien sekant paskui Jį.

Antroji žvaigždė: meilė kunigystei. Baigus teologijos studijas, jo prašymu buvo atidėti kunigystės šventimai: jis norėjo turėti laiko pasiruošti. Švenčiant Mišias jis susidūrė su realiu Kristaus Kūno buvimu. Kaip ir brolį Jėzaus Karolį (Karolį de Fuko, Charles de Foucauld, 1858–1916), jį žavėjo Jėzaus Širdies slėpinys, kurį jis garbino vos tik atsikėlęs kiekvieną rytą. Jis buvo išalkęs ne tik Gyvybės duonos, bet ir išpažinties, kuri apvalydavo jo širdį. Tapus kunigu, tiek kitiems, tiek jam pačiam šis maistas ir ši priemonė buvo du vienybės su Kristumi gyvenimo Bažnyčioje bėgiai!

Trečioji žvaigždė: išstudijuota tiesa. Inteligentiškas, baigdamas teologijos studijas, jis rado gerą vadovą – tėvą Jokūbą Hurljė (Jacques Hourlier, 1910–1984), kuris supažindino jį su Petru Celiečiu (lot. Petrus Cellensis, pranc. Pierre de Celles, apie 1115–1183) ir paskatino jį studijuoti. Iš dvasinės meilės jis susidraugavo su nuolankiąja Ruta ir pradėjo studijuoti jai skirtos Biblijos knygos komentarus. Jis pradėjo, darė pažangą ir jais maitinosi, bet liko taip, jog neturėjo laiko plačiau paskelbti (apie) savo darbą.

Ketvirtoji žvaigždė: misionieriška dvasia. Mėgdamas stabilumą savo vienuolyne, kaip ir mažoji Teresėlė, kurią mylėjo, jis pirmiausia atsivėrė tikintiesiems, kuriuos „apgyvendindavo“ Bažnyčioje (t.y. padėdavo rasti tinkamą vietą Solemo siauroje navoje). Vėliau aplinkybės jį nuvedė į Vokietiją, kur jis dvasiškai padėjo geriems draugams. Tėvas Renjo (Regnault) jį metams išvežė į Egiptą, dykumos tėvų pėdomis. Jo kalbų pomėgis ir toliau plėtėsi tarnaujant geram tikslui – Palendrių fundacijai.

Šios keturios žvaigždės parengė jį tapti dvasios tėvu, kunigu, tarnaujančiu altoriui ir išpažinčiai, bibliotekininku, tarnaujančiu tiesai, misionieriumi Lietuvoje. Šios žvaigždės rado dvasinę vienybę Marijoje: Rožinis buvo jo vidinio gyvenimo kvepalai.

Tėvas Jonas Pilypas Liumeras (Jean-Philippe Lemaire) (p. 93–94)

– Palendrių Šv. Benedikto vienuolynas. O, malonu malonu... Kada atvykstate? – telefono ragelyje išgirsdavome švelnų balsą su gražiu prancūzišku akcentu. Išgirsdavome...

Ankstyvas rytas. Dar neišaušę. Vienuolyno bažnytėlė tuščia. Suklumpu maldai. Ir tik daug vėliau, kai akys apsipranta su tamsa, pajuntu, kad esu ne viena. Vienuolių klauptuose, kairėje pusėje – klūpančio vienuolio siluetas. Kada, skambant Rytmetinės varpui, elektra apšviesdavo bažnyčios erdvę, išvysdavau palinkusią tėvo Žėraro figūrą. Po baigiamosios liturginės valandos, Kompletų, tėvelis išeidavo paskutinis: melsdavosi rožinio paslaptį už jam pavestuosius.

Tėvas Žėraras mokė mus savo pavyzdžiu. Šventas požiūris į šventus dalykus buvo neatsiejamas nuo jo esaties. Nesididžiavo teologine išmintimi, nemoralizavo. Tik ilgam atsiklaupdavo prieš Švenčiausiąjį Sakramentą adoracijos metu...

Gina Juškienė. Prisiminimai: Išgirsdavome. (p. 103)

2019 m. Velykos, Palendrių Šventojo Benedikto vienuolynas.

[Klara:] Švęsdami savo santuokos dvidešimtmetį, su keturiais iš penkių vaikų išvykome į Lietuvą, kur mus palaimino tėvas de Martelis. Tai buvo didelis džiaugsmas! Nepaisant praėjusio laiko, matau jo siluetą, laukiantį mūsų atvykimo. Ar jis nekantresnis už mus? Pavasarinė besileidžiančios saulės šviesa buvo malonė; jo spindinti šypsena, kuri mus pasitiko, taip pat bylojo apie visą tėvo gerumą savo paklydusiems vaikams. Tai buvo trečias kartas, kai jį mačiau.

Kiekvienam iš mūsų buvo skiriamas ypatingas dėmesys, tėvas Žėraras mus atpažino: visi kartu, o ir kiekvienas individualiai, jam buvome brangūs.

Trys dienos, praleistos vienuolyne, išlieka kaip vienas laimingiausių momentų mūsų šeimoje: malda, apsilankymai, atradimai... Mūsų vaikai turėjo galimybę atskirai pabendrauti su tėvu Žėraru. Jis atpažino kiekvieno charakterį, kalbėjosi su jais ir vedė juos kaip senelis.

Taip pat turėjome galimybę rimtai ir praktiškai pasikalbėti: derėtų pripažinti, jog mes jam skolingi už poilsio namo įsigijimą – keliais žodžiais tėvelis Žėraras sugebėjo įtikinti Vincentą dėl tokios investicijos, kai man 20 metų nepavyko to padaryti!

Nepamiršdamas, kad esame pasaulyje, jis liudijo, jog reikia nebūti iš pasaulio. Jis visiškai priklausė savo Kūrėjui!

[Vincentas:] Atėjo laikas išvykti, ir mes išeiname iš vienuolyno. Mes gauname šeimos palaiminimą iš rankų to, kurio dvidešimt metų nematėme. Jis toks pat, palenkta galva, dažnai drebantis, bet pasipuošęs tyra ir tikra šypsena tų, kurie atidavė viską. Savo naujojoje tėvynėje jis aplink save padarė tiek daug gero, tačiau mes taip pat suprantame, kad daugiau jo šioje žemėje nebepamatysime, nes mus skiria atstumas, o laikas yra trumpas.

Klara ir Vincentas Žiro (Claire ir Vincent Giraud). Prisiminimai: Jis yra su mumis amžinai.

(p. 128–129)

– Tėve Žėrarai, jei darbuotojas blogai kalba apie įmonę, ar jis turėtų toliau dirbti? Nes juk menkina įmonės įvaizdį...

– Maldoje prašykite patarimo. Elkitės žmogiškai, antgamtiškai ir teisingai. Visada su meile ir nuolankiai, nes negalime savęs įvertinti teisingai. Be to, reikia ieškoti gero patarėjo įmonėje arba akcininkų tarpe. Kartais lengviau pažinti žmogų bendraujant su jo bendradarbiais, ypač su tais, kurie ilgiau dirba ir turi didelę patirtį.

Žmogus gali sakyti pusę tiesos. Todėl reikia viską ramiai priimti ir žvelgti į žmogų: gal jis nervingas, gal blogai išauklėtas... Būkite kaip tėvas, nors tai ir ne šeima. Kiekviena problema yra proga pagerinti savo elgesį, meilę Dievui ir žmonėms. Padėkite jiems geriau vertinti situaciją, turite skatinti žmones geriau elgtis. Daugiau meilės ir daugiau supratimo – iš jūsų. Dievas laukia jūsų darbe.

Išmokite auklėti kitus, padalinkite atsakomybes, kad jie galėtų augti. Duokite žmonėms atsakomybių ir padėkite jiems dirbti atsakingai. Reikia ne tik bausti, bet ir auklėti. Jei žmogus ir klysta – ne barkite, o auklėkite: „Gal galėtum geriau atlikti savo pareigas, nes aš pasitikiu tavimi“. Padėkite žmogui pamatyti, kad tai reikalinga paslauga visuomenei, o ne tik klientams. Jei gerai atliekame savo darbą, tai patenkinti visi: Dievas patenkintas, klientai patenkinti ir vadovas patenkintas. 

Kiekvienas iš jūsų svarbus man ir kiekvienas turi būti geresnis kaip žmogus. Nors žmogus dirba tik mėnesį, padėkokite jam: „Ačiū už tavo darbą“, atsiprašykite: „Atleisk, kad vakar pykau“. Negalima darbo atskirti nuo žmogiškumo, nes darbas yra priemonė bendrauti su kitais. Natūraliai bendraukite su žmonėmis, prašykite jų patarimo. Per daug formalūs santykiai nėra tinkami, kiekvienas yra žmogus. Ir mes galime iš kiekvieno ko nors išmokti. Nors jis ir jaunas, bet galbūt jis tiesiakalbis.

Reikia auklėti žmogų ir laimėti jį: „Esi jaunas, tau atrodo, kad esi teisingas, bet nuoširdžiai pasikalbėk su manimi, nes mes esame vienoje komandoje ir dirbam bendram labui“.

Reikia auklėti žmogų ir laimėti jį: „Esi jaunas, tau atrodo, kad esi teisingas, bet nuoširdžiai pasikalbėk su manimi, nes mes esame vienoje komandoje ir dirbam bendram labui“. Reikia pagerinti savo komandą, o ne prekiauti kaip sporte. Darbas yra priemonė augti kaip žmogui, o vadovas, kaip tėvas, turi sukurti pasitikėjimo atmosferą. Gal žmogus nori pasitaisyti ir toliau dirbti?

Tad negalvokite, kad žmogus visada blogas, nes jis būna ir kitoks: „Žinau, kad esi geros širdies, todėl turi suprasti, kaip reikia elgtis“. Jei pažeminam žmogų, tai pralaimim. Kiekvienas žmogus savo širdyje supranta meilę. Mūsų uždavinys – sužmoginti pasaulį, kad vėliau galėtume sukrikščioninti. Visi mes turime bendrą žmogišką prigimtį ir gyvenimas yra vienas. Bendraukite su Dievu per maldą ir darbą, klauskite: kaip aš galėčiau geriau elgtis ir gražiau bendrauti.

Tomas Reventas. Prisiminimai: Dievas laukia jūsų darbe. (p. 151–152)

Ši knyga gimė iš meilės ir dėkingumo dvasios tėvui Žėrarui – jį sutikusių ir jį pamilusių širdyse. Tai padėka gerajam Viešpačiui, kuris leido pažinti Jo ištikimąjį mokinį, benediktinų vienuolį, savo gyvenimu, žodžiais ir šypsena paliudijusį dangiškojo Tėvo meilę. Žmonės, pasidalinę savo patirtimis ir prisiminimais šios knygos puslapiuose, troško taip įamžinti tėvo Žėraro atminimą. Jie padovanojo prisiminimus iš susitikimų su juo ir iš atminties iškėlė jo perteiktas įžvalgas, pamokymus, patarimus.

Paskutinėmis savo gyvenimo dienomis tėvas Žėraras užsiminė apie troškimą, kad pasirodytų knygelė, pavadinta „Padrąsinimai“. Nors visą gyvenimą buvęs ypač kuklus ir troškęs apie save nekalbėti, sutiko, kad jo ištarti pamokymai ir patarimai nugultų į knygos puslapius. Iki pat gyvenimo galo troškęs padėti kitiems atrasti Dievo meilę, jis ir toliau lydės savo dvasios vaikus šiais padrąsinimais, jau dabar, iš amžinojo Tėvo namų.

[...]

Dėkojame gerajam Viešpačiui už dovanotą tėvo Žėraro gyvenimą ir jo tikėjimo liudijimą. Tai nuostabios ištikimybės, visiško pasitikėjimo Dievu ir nuolankios tarnystės savo Kūrėjui pavyzdys. Mes negalėsime užmiršti šios nuostabios malonės, kuri mūsų Tėvynei buvo suteikta, padovanota čia gyvenant tėvui Žėrarui!

Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Epilogas: „Supratau, kad prasideda kažkas nauja“

(p. 159, 168)

Pirmasis šios knygos 1000 egz. tiražas išleistas 2022 lapkričio m., o jau spaustuvėje ruošiama antras, kuris turėtų pasirodyti iki Vilniaus knygų mugės, kurioje bus ją galima įsigyti. Taip pat šią knygą galima įsigyti Šv. Benedikto vienuolyne Palendriuose ir katalikų knygynuose Vilniuje, Kaune bei Šiauliuose; ir žinoma galima užsisakyti pas brolius benediktinus išsiuntimui.

The post Tėvas Žėraras de Martel OSB. Keturios žvaigždės appeared first on LAIKMETIS.

Likus keliems mėnesiams iki iškeliavimo į dangiškojo Tėvo namus (tuo metu tėvas Žėraras jau sirgo nepagydoma liga, nors iki paskutinio atodūsio tikėjo, kad išgis), jis paprašė manęs leidimo užrašyti ar – tiksliau – įgarsinti „padrąsinimus“, kuriuos jis norėjo palikti savo dvasios sūnums ir dukterims, bičiuliams. Trokšdamas pasidalinti dvasiniais turtais, kuriuos kaupė savo širdyje per ilgus vienuoliško gyvenimo metus, jis galvojo ir apie tuos, kurie dar ieško savojo gyvenimo kelio, apie tuos, kuriems reikės žodžio, suteikiančio drąsos pakilti ir pradėti iš naujo.

Tėvas Kazimieras Milaševičius OSB, Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno prioras

Citatos

(p. 13)

Esu be galo dėkingas Dievui, kad gimiau krikščioniškoje šeimoje. Mano tėveliai buvo labai tikintys – mama labiau, tėtis truputį mažiau. Prisimenu, kad kas sekmadienį visa šeima dalyvaudavo Mišiose.

Tėvai susituokė 1938 metų spalio 22 dieną. Buvo tikrai labai graži šeima, kiekvienas – unikalus. Kaip minėjau, buvome keturi vaikai: ir pirmas (Jonas Pranciškus), ir paskutinis (Klaudijus) paėmė iš šeimos visą protą – jie labai lengvai išlaikė visus egzaminus, o aš... niekada dėl to labai ir nesisielojau.

[...]

Kai man buvo maždaug 15 metų, visi moksleiviai turėjo laikyti egzaminą ir tam aš kruopščiai pasiruošiau. Egzaminas buvo žodinis ir egzaminatorė – viena studentė, jauna moteris – davė labai paprastą klausimą. Nepamenu, ko konkrečiai paprašė, bet buvo labai paprasta, panašai kaip: „Kas yra Anglijos sostinė?“ Ir negalėjau nieko atsakyti. Ta egzaminatorė pasakė: „Bet jūs žinote, kas Anglijos sostinė?“ Aš atsakiau: „Tikrai nežinau.“ Ir kas atsitiko?

Vakare nuėjau pažiūrėti prie lentos, kurie mano bičiuliai išlaikė egzaminą, ir pamačiau savo pavardę. Vadinasi, ta moteris suprato mano situaciją ir nežiūrėjo į atsakymą, bet tik į mane, norėjo man padėti atsikelti. Ir iš karto (prie lentos) man sugrįžo žodis: Anglijos sostinė yra Londonas. Tą dieną supratau, kaip svarbu priimti kiekvieną tokį, koks jis yra, su jo silpnybėmis. Svarbu padėti kitiems, neteisti pagal mokymą […].

Visada palaikiau ryšį su vienu bičiuliu iš mokyklos pensionato. Tas bičiulis turėjo Soleme dėdę, kuris, beje, buvo garsus grigališkojo giedojimo dėstytojas Romoje – jis visą gyvenimą studijavo manuskriptus (senovinius rankraščius). Ir mes abudu su bičiuliu važiavome į Solemą – ne dėl vienuoliško gyvenimo, bet dėl to, kad buvau girdėjęs, jog šiame garsiame vienuolyne vienuoliai labai gražiai gieda. Važiavau dėl muzikos. Ir kas atsitiko?

[...]

Tėvas Žėraras. Pasakojimai. (p. 21, 23, 27)

Mūsų maldelė visur ir visada: Jėzau, Tu myli mane, aš pasitikiu Tavimi!

[...]

Visame kame būtinas saikas: Nieko per daug!

[...]

Dievas duos, kai ateis laikas. Viešpats ne iš karto mus išklauso, nes nori, kad geriau paruoštume savo širdis priimti Jo dovaną. Kaip ir mama, kuri nupirko vaikui dovaną ir padėjo aukštai, – įteiks tinkamiausiu metu. Jėzus nori, kad būčiau laimingas, bet ne bet kokios laimės.

[...]

Velnias veikia per nežinojimą, per įsivaizdavimą. Kai kamuoja nežinia ir įsišėlsta vaizduotė, dera nurimti: „Jėzau, Marija, pasirūpinkite tuo“. Neleisti vaizduotei vairuoti.

[...]

Šeimoje susibarus, reikėtų susėsti ir kalbėtis, bet ne sėdint vienam priešais kitą, o žvelgiant į vieną pusę. Dar pasimerkti gėlių.

[...]

Būti jautriam yra gerai, bet reikia nustatyti tam tikrą distanciją tarp pasaulio reikalų ir savęs.

[...]

Padėti kitiems galima saikingai, bet mylėti kitus reikia besąlygiškai, nes meilės saikas yra besaikis.

[...]

Šviesoforo principas: ar ateina ramybė priimant sprendimą? Raudona – neramybė, kuri reiškia: sustoti. Geltona – abejonė, kuri reiškia: luktelėti. Žalia – ramuma, kuri reiškia: eiti į priekį.

[...]

Jei jūsų vieniša širdis yra nerami ir visur ieškote artimo žmogaus, eikite pas piršlį šventąjį Juozapą. Kurioje nors bažnyčioje susiradę jo statulėlę ar paveikslą, sakykite: „Šv. Juozapai, mano reikalas nuo šiol yra ir tavo reikalas“. Niekada nenuleiskite rankų ir niekada neieškokite vien žmogiškai; paveskite savo rūpestį šventajam Juozapui.

[...]

Ką daryti ligos metu? [...] Visur ir visada dėkoti. Gydytojams, slaugytojams, slaugytojų padėjėjams. Prisimenu, kaip šeimoje mes visada prie stalo turėjome atsidėkoti. Tik tėtis dalydavo duoną ir, prieš duodamas riekę, sakydavo: „Kas sakoma?“ O mes, vaikai, visada turėjome atsakyti: „Ačiū“. Tuo noriu pasakyti, kad reikia laikytis tos taisyklės. Visada reikia padėkoti žmogui už pagalbą. Ačiū, tėti, už duoną. Noriu kiekvienam žmogui padėkoti už kiekvieną pagalbą. Turiu troškimą visada dėkoti. Norėčiau, kad mano gyvenimas būtų nuolatinis padėkojimas kiekvienam žmogui.

Tėvas Žėraras. Padrąsinimai.

Pirmasis šios knygos 1000 egz. tiražas išleistas 2022 lapkričio m., o jau spaustuvėje ruošiama antras, kuris turėtų pasirodyti iki Vilniaus knygų mugės, kurioje bus ją galima įsigyti. Taip pat šią knygą galima įsigyti Šv. Benedikto vienuolyne Palendriuose ir katalikų knygynuose Vilniuje, Kaune bei Šiauliuose; ir žinoma galima užsisakyti pas brolius benediktinus išsiuntimui.

The post Tėvas Žėraras de Martel OSB. Tik į priekį: pasakojimai, padrąsinimai, prisiminimai appeared first on LAIKMETIS.

Tris paras vyrai leido nuostabios gamtos apsuptyje – vienuolyno klauzūros parke. Vyriška bendrystė, pokalbiai, malda, paskaitos ir įvairios praktinės veiklos džiugino dalyvių širdis.

„Jau seniai norėjau rasti vietą, kur galėčiau pabūti tarp vyrų atvira širdimi ir pagaliau šios stovyklos dėka tokią vietą atradau“ – mintimis dalinosi stovyklos dalyvis Linas.

Jau seniai norėjau rasti vietą, kur galėčiau pabūti tarp vyrų atvira širdimi.

Saulei kylant kiekvieną dieną dalyviai pradėdavo mankšta ir maudynėmis tvenkinyje, kartu su broliais benediktinais melsdavosi, kartu valgydavo, klausydavosi paskaitų, dalindavosi mintimis, vakarodavo prie laužo. Stovyklos metu savo įžvalgomis dalinosi t. Kazimieras Milaševičius, br. Dovydas Miniot, kun. Erastas Murauskas, t. Stasys Kazėnas, Benas Ulevičius, Dalius Mackela, Dainius Ušackas ir kt.

Programoje buvo dvi skirtingo pobūdžio dienos: dvasinė ir patyriminė.

Dvasinės dienos akcentas buvo dalyvių dvasiniai pokalbiai su broliais benediktinais. Patyriminės dienos - komandinės sportinės rungtys jėgai ir ištvermei.

Vyrai džiaugėsi galimybe savo gyvenimo iššūkius aptarti su vienuoliais.

„Kiekvienas vyras turi save ugdyti tiek dvasiškai, tiek fiziškai, tad renginyje stengėmės suderinti dvasines praktikas su aktyvia fizine veikla. Sprendžiant iš dalyvių atsiliepimų, viskas pavyko puikiai. Vyrai džiaugėsi galimybe savo gyvenimo iššūkius aptarti su vienuoliais, daugelis gavo atsakymus į tikrai labai svarbius klausimus. Na, o kitą dieną, sportinių rungčių metu, rimti suaugę vyrai pavirto į mažus vaikus, kurie be proto azartiškai žaidė, grūmėsi ir juokėsi iki ašarų“ – įspūdžiais dalinosi renginio organizatorius Martynas.

Stovyklos tikslas - kurti tikrą vyrišką bendrystę. Antrus metus iš eilės vykstantis renginys pritraukė 76 vyrus. Kita stovykla planuojama 2023 m. rugpjūčio 17-20 d. Registracija į renginį prasidės kitų metų birželio mėnesį.

The post Šv. Benedikto Palendrių vienuolyne vykusi Vyrų stovykla pritraukė net 76 vyrus appeared first on LAIKMETIS.

Jie žada, kad Tavęs vyrų stovykloje laukia:

4 dienos draugiškoje kompanijoje;

Vyriška bendrystė;

Įvairios ugdomosios praktikos ir patirtys;

Mokymai ir liudijimai;

Dvasiniai pokalbiai su broliais benediktinais;

Maldos laikas;

Maitinimas tris kartus per dieną;

Nakvynė palapinėje vienuolyno parke nuostabios gamtos apsuptyje;

Vakarai prie laužo;

Žinoma, poilsis ir pramogos!

Ir dar daug dalykų, kurių žodžiais apsakyti neįmanoma.

Renginys skirtas 18-98 m. asmenims. Dalyvio įnašas: 75 eurai.

Registracija.

Renginio partneriai: Palendrių Šv. Benedikto vienuolynas, Kauno arkivyskupijos Šeimos centras. Daugiau info: vyru.stovykla@gmail.com

„Esame vienuoliai benediktinai. Mūsų gyvenimas sutelktas į Dievo ieškojimą, brolių bendrystėje, Eucharistijos ir liturginių valandų šventime, Dievo žodžio apmąstyme, vidinėje maldoje, bet ir atvirume bei bendrystėje su mus aplankančiais", - sako vienuolyno aprašymas socialiniuose tinkluose.

The post Vyrų stovykla Palendriuose - jau netrukus appeared first on LAIKMETIS.

Nuostabios gamtos apsuptyje, vienuolyno klauzūros parke, vyrai keturioms dienoms įsikurs stovyklavietėje.

Programos dalyvių laukia susitikimai su kviestiniais svečiais, kurie dalinsis mintimis šių dienų vyrui aktualiomis temomis.

Kasdienė malda, įvairios patirtys ir vyriška bendrystė leis vyrams atitrūkti nuo kasdienės aplinkos ir atsipalaidavus pabūti tarp savo lyties atstovų, žada aprašymas.

„Šioje stovykloje dažnai nukrenta užsidėtos kaukės ir ne vienas vyras ilgai neštą rūpesčių naštą išsako pasidalinimų laike grupelėse ar tiesiog kalbantis prie laužo", - rašoma pranešime.

„Tuo metu įvyksta patys tikriausi ir reikalingiausi dalykai: be priekaišto, jausdami vyrišką palaikymą vyrai pajunta, kad jie visi tokie pat klystantys, susiduriantys su įvairiausiais sunkumais šeimoje ir darbe", - dalinasi organizatoriai.

„Pasirodo mes, vyrai, visi keliam panašius egzistencinius klausimus ar turim panašias priklausomybes. Suvokimas, kad tu nesi vienas ir kad šalia tavęs žmogus, išgyvenantis kažką panašaus ar tiesiog vyriškai tave suprantantis, sumažina vidinę įtampą, o kasdienės dvasinės praktikos ir išmintingi brolių benediktinų patarimai leidžia dvasiškai stiprėti. Stiprybė – išdrįsti pripažinti savo silpnumą" , - rašoma pranešime.

Stovyklos tikslas – prisiminti, kad su Dievu yra viskas įmanoma, kad Jis visada šalia, kad ir kas nutiktų tavo gyvenime. Dėl to neturi dvejoti, bijoti ar bėgti, o stoti akivaizdon visų iššūkių prašydamas Viešpaties pagalbos.

Renginyje laukiami vyrai nuo 18 metų.

Būtina išankstinė registracija. Vietų skaičius ribotas.

Daugiau informacijos apie renginį.

Palendrių šv. Benedikto vienuolyne gyvena vienuoliai benediktinai. Jų gyvenimas sutelktas į Dievo ieškojimą, brolių bendrystę, Eucharistiją ir liturginių valandų šventimą, Dievo Žodžio apmąstymą, vidinę maldą, atvirumą bei bendrystę su juos aplankančiais.

The post Vyrai vėl kviečiami į stovyklą Palendriuose appeared first on LAIKMETIS.

„Dėkojame Dievui, kad jau 20 metų galime priimti Jus, kaip Kristų, mūsų svečių namuose „Aušros žvaigždė". Stengiamės sudaryti Jums kuo palankesnes sąlygas sutikti Dievą, išgirsti Jį kalbant širdyje. Taip pat stengiamės, esant poreikiui, palydėti Jus dvasinio gyvenimo kelionėje. Norime, kad svečių namai Jums taptų Tėvo namais, į kuriuos gera sugrįžti.

Deja, šių namų būklė reikalauja kapitalinio remonto. Ruošdamiesi jam nusprendėme drauge rekonstruoti pastatą – jį prailginti, kad būtų daugiau erdvės ir patogumų.

Esame numatę dar du svarbius projektus: vienuolyne įrengti sergantiems broliams skirtą slaugomąjį bei dirbtuves, kuriose broliai galėtų gaminti įvairią produkciją ir pragyventi iš savo rankų darbo, kaip reikalauja šv. Benedikto regula.

Vis dėlto be finansinės paramos nepajėgsime įgyvendinti šių projektų, todėl nuolankiai kreipiamės į Jus, prašydami pagalbos.

Prisidėti prie mūsų projektų įgyvendinimo galima:

paliekant auką tam skirtoje dėžutėje vienuolyno bažnyčioje ar priimamajame;

pervedant auką į vienuolyno sąskaitą (duomenis rasite www.palendriai.lt; svarbu patikslinti, kokiam tikslui ji skirta).

Iš anksto nuoširdžiai Jums dėkojame ir meldžiamės už Jus bei Jūsų artimuosius.

Už šią organizuojamą misiją dėkojame Telšių vyskupijoje gyvenančiam mūsų oblatui Petrui Janšauskui ir MB Gyvoji medija vadovui Rokui Šlionskiui."

The post Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno broliai prašo pagalbos appeared first on LAIKMETIS.

The post Vyrų savaitgalio Palendriuose metu stiprinta bendrystė appeared first on LAIKMETIS.