Šiam susitarimui, kuris buvo patikslintas ir priimtas ketvirtadienį, vasario 8 d., griežtai prieštarauja Vidurio Europos šalys, nes juo iš esmės bandoma "valdyti, o ne stabdyti migraciją, verčiant valstybes nares priimti nepageidaujamus migrantus arba mokėti baudas".

"Mes, slovakai, vengrai ir lenkai, balsavome prieš teisės aktus, kuriuose kalbama apie vadinamąjį solidarumą. Deja, kelios valstybės narės mus nustelbė", - sakė Slovakijos vidaus reikalų ministras Matúš Šutaj Eštok apie susitarimą, kuriame numatytas "privalomas solidarumo mechanizmas" - verčiantis šalis rinktis, arba priimti migrantus, ar mokėti dideles sumas į bendrą fondą.

Pagal paktą 30 000 prieglobsčio prašytojų kasmet būtų paskirstyti po visą bloką, o valstybės narės privalėtų mokėti 20 000 eurų kompensaciją už kiekvieną atmestą migrantą. Slovakijos atveju tai reikštų 285 migrantus, arba 5,7 mln. eurų per metus.

Krizės atveju valstybių narių būtų prašoma priimti papildomą migrantų skaičių, tačiau be galimybės mokėti baudą užuot priėmus migrantus. Kritikuodamas susitarimą, Vengrijos ministro pirmininko vyriausiasis patarėjas vidaus saugumo klausimais György Bakondi sakė Vengrijos žiniasklaidai:

Tai rimtas mūsų suvereniteto pažeidimas: dėl to, ką norime priimti, spręstų ne Vengrijos valdžios institucijos ar Vengrijos įstatymai, o ES būstinė.

Ir Slovakija, ir Vengrija kritikavo tai, kad krizės atveju kai kurios prieglobsčio suteikimo procedūros būtų perkeltos iš pasienio šalių, siekiant palengvinti joms tenkančią naštą, o kitos valstybės būtų priverstos priimti migrantus ir nagrinėti jų prieglobsčio prašymus. "Prieglobsčio procedūros bus perkeltos į Slovakiją, o tai de facto reikš, kad atitinkami migrantai daugiau niekada neišvyks iš Slovakijos", - skundėsi Matúš Šutaj Eštok.

Lenkija taip pat nepritaria šiam paktui, teigdama, kad jame "neužtikrinama tinkama atsakomybės ir solidarumo pusiausvyra, todėl ateityje jis gali tapti ginčų tarp ES institucijų ir valstybių narių sritimi". Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad jo vyriausybė atsisakys priimti bet kokius pagal paktą perkeliamus prieglobsčio prašytojus, nors, pasak opozicijos parlamento nario, ji gali būti pasirengusi mokėti Europos Komisijos nustatytas sumas.

Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad jo vyriausybė atsisakys priimti bet kokius pagal paktą perkeliamus prieglobsčio prašytojus

Čekijos ambasadorius ketvirtadienio balsavime susilaikė, nors vyriausybė pritarė gruodžio mėn. pasiektam susitarimui. Požiūris galėjo pasikeisti dėl to, kad Čekijos opozicija, vadovaujama buvusio Ministro Pirmininko Andrejaus Babišo, kritikavo paktą, apibūdindama jį kaip "kvietimą milijonams migrantų į Europą", ir ragino Prahą sekti Budapešto ir Varšuvos pėdomis. Centro dešiniųjų liberalų vyriausybė gali sugriežtinti savo poziciją prieš šiais metais vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, kuriuose migracija bus viena iš svarbiausių temų.

Naujosiose taisyklėse bandoma veiksmingiau tikrinti migrantus, taip pat siekiama greičiau grąžinti nepatvirtintus prieglobsčio prašytojus į jų kilmės šalis. Žmonėms, kurių prieglobsčio prašymai greičiausiai nebus patenkinti, bus neleidžiama atvykti į bloką ir jie bus laikomi sulaikymo centruose pasienyje, kaip ir asmenys, laikomi keliančiais grėsmę saugumui. Kadangi pakte numatyta, kad prieglobsčio prašymai bus įvertinti ne vėliau kaip per šešis mėnesius, migrantai tokį laiką galėtų likti sulaikymo centruose, o tuo yra nepatenkintos žmogaus teisių grupės.

Tam, kad paktas būtų galutinai priimtas, priemones turi patvirtinti Europos Parlamentas ir Europos Vadovų Taryba (valstybės narės). Taryba būtina pritarti kvalifikuota balsų dauguma, t. y. atskiros šalys negalės šio sprendimo vetuoti.

The post ES patvirtino migracijos paktą, Rytų Europos šalys tai laiko „grubiu suvereniteto pažeidimu" appeared first on LAIKMETIS.

A. Duda pridūrė, kad tikisi, jog "padėtis Artimuosiuose Rytuose bus blaivinantis elementas" ES valdžios institucijoms.

Jis sakė, kad jei per Europą nusiris dar viena migracijos banga, Lenkija turi pakartoti savo poziciją, kad reikia ginti ES sienas ir padėti šalims spręsti problemas, dėl kurių kyla migracija. Jis sakė esąs įsitikinęs, kad dabartinė vyriausybė teisingai pasielgė priešindamasi nelegalių migrantų perkėlimui, nes taip problema tik plinta, o ne yra sprendžiama.

"Yra didelis skirtumas tarp pabėgėlių iš Ukrainos ir nelegalių migrantų", - sakė A. Duda, kuris teigė, kad dauguma nelegalių migrantų yra ekonominiai migrantai, siekiantys geresnio gyvenimo, o ne tikri pabėgėliai.

Jis pažymėjo, kad dauguma migrantų, kuriuos Lenkijos pasieniečiai sustabdė nelegaliai perėjusius sieną iš Baltarusijos, atvirai prisipažino, kad nori vykti į Vokietiją ar kitas Vakarų šalis ir neketina prašyti prieglobsčio bei pasilikti Lenkijoje.

Lenkijos prezidentas tęsė sakydamas, kad ES jau anksčiau bandė priversti Lenkiją priimti perkeltus nelegalius migrantus. Lenkijos konservatyvioji vyriausybė, kitaip nei prieš tai buvusi liberali, atsisakė dalyvauti migrantų kvotų schemoje, nes nematė prasmės kurti sulaikymo stovyklas migrantams, kurie nenori likti Lenkijoje. Jo nuomone, taip elgtis su migrantais būtų buvę nežmoniška ir neteisėta.

Lenkija tikėjosi, kad jai bus suteikta tokia pagalba, kokia buvo suteikta Turkijai, kuriai teko tvarkytis su Sirijos pabėgėliais

A. Duda taip pat skundėsi dėl to, kaip ES elgėsi su Lenkija dėl Ukrainos pabėgėlių priėmimo. Lenkija tikėjosi, kad jai bus suteikta tokia pagalba, kokia buvo suteikta Turkijai, kuriai teko tvarkytis su Sirijos pabėgėliais. ES padėjo Turkijai, kad ši neleistų sirams kirsti ES sienų, tačiau nebuvo pasirengusi finansiškai padėti Lenkijai priimti Ukrainos pabėgėlius.

Pasak Lenkijos valstybės vadovo, su Lenkija "buvo pasielgta taip, kad mes beveik neabejojame, jog visi šie raginimai dėl Europos solidarumo yra pasakos, sklindančios iš ES institucijų".

Lenkija ir toliau nepritaria ES migracijos paktui, kuris buvo priimtas Europos Sąjungos Taryboje. Prie Lenkijos prisijungė ir Vengrija, o Slovakija, Čekija, Austrija susilaikė. Dabar dėl pakto teks derėtis su Europos Parlamentu dėl galutinės reikiamų taisyklių redakcijos.

Dabartinė Lenkijos vyriausybė nusprendė prašyti Lenkijos rinkėjų atmesti ES migracijos paktą referendume, kuris vyks spalio 15 d. kartu su visuotiniais rinkimais.

The post Lenkijos prezidentas: būtina spręsti migracijos priežastis, o ne simptomus appeared first on LAIKMETIS.

Interviu konservatyviam naujienų portalui wPolityce.pl Waszczykowskis teigė, kad Lenkija turėtų pasimokyti iš riaušių Prancūzijoje.

„Jei migrantai iš Afrikos, iš senųjų Prancūzijos kolonijų, atmeta jiems pažįstamą kultūrą, tai kaip jie reaguotų į kultūrą, kurios patirties ar žinių neturi, pavyzdžiui, Lenkijos?" - klausia Waszczykowskis.

Jis pridūrė, kad praktiškai nebūtų jokių galimybių jiems asimiliuotis, o Lenkija importuotų žmones, kurie būtų nuolat susvetimėję, nusivylę ir kuriems nuolat reikėtų socialinės paramos.

Waszczykowskis sakė visiškai atmetantis argumentą, kad riaušės nesusijusios su migracija. Tikrovėje smurtas kyla iš migrantų bendruomenių ir jų getų. Jis sakė, kad tai žmonės, kurie atvyko į Prancūziją dėl geresnio gyvenimo ir gavo gerovę, laisvę ir galimybę laisvai išpažinti savo religiją bei kultūrą. Tačiau jie visada nori daugiau, o didelė dalis šių gyventojų yra linkę radikalizuotis.

jie visada nori daugiau, o didelė dalis šių gyventojų yra linkę radikalizuotis

Buvęs užsienio reikalų ministras sakė esąs įsitikinęs, kad Lenkija turėtų vengti kolonijinių valstybių klaidų. Jis tikisi, kad konservatyvios Italijos, Švedijos ir Čekijos vyriausybės galiausiai prisijungs prie Lenkijos ir Vengrijos, reikalaudamos kitokio požiūrio į migraciją, nei siūloma ES migracijos pakte.

Pripažindamas Pietų Europai tenkantį finansinį spaudimą, A. Waszczykowskis įspėja, kad bandymas spręsti migracijos krizę skatinant didesnes migracijos bangas, kurios vėliau išsisklaidytų po visą Europą, tik paskatins žmonių kontrabandą ir yra „Europos savižudybės receptas".

The post Lenkų europarlamentaras: ES migracijos paktas yra receptas Europos savižudybei appeared first on LAIKMETIS.

"Lenkija blokuos sprendimus, susijusius su migrantų perkėlimu", - sakė Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Miuleris (Piotr Müller) interviu televizijai TVP Info, pavadinęs Tarybos sprendimą "trumpalaikio mąstymo įrodymu, kuris de facto sukels migracijos bangų augimą".

Pasak Euractiv, ambicingas planas - suburti paktui prieštaraujančių europarlamentarų koaliciją ir daryti spaudimą Tarybai, kad ši pakeistų tekstą per trišales derybas su Europos Parlamentu artimiausiomis savaitėmis.

Jei Migracijos paktas vis dėlto įsigalios, Varšuva yra pasirengusi tiesiog atsisakyti jo laikytis. "Turime teisę juos atmesti", - sakė Miuleris.

Jei Migracijos paktas vis dėlto įsigalios, Varšuva yra pasirengusi tiesiog atsisakyti jo laikytis

Pagrindinė paketo problema yra prieštaringai vertinama migrantų perkėlimo schema - vadinama "privalomuoju solidarumu" - kurią praėjusį ketvirtadienį patvirtino Tarybos vidaus reikalų ministrai. Pagal šį mechanizmą į naująjį ES migracijos paktą būtų sugrąžintos migrantų kvotos, o užuot priėmus pabėgėlius, būtų numatyta galimybė prisidėti finansiškai - 20 000 EUR už kiekvieną migrantą.

Tačiau Lenkija paprasčiausiai nenori nė vieno iš šių variantų, kaip prieš balsavimą pareiškė Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawieckis, pareiškęs, kad Varšuva apskritai nedalyvaus perkėlimo schemoje. Kaip paaiškino Lenkijos nuolatinis atstovas ES Andrzejus Sadośas, Lenkijos vyriausybė mano, kad finansinio įnašo variantas iš tikrųjų yra "bausmė" už atsisakymą laikytis kvotų.

Sprendimas Taryboje buvo priimtas kvalifikuota balsų dauguma - ne vienbalsiai, o tai reiškia, kad nė viena šalis negalėjo vetuoti pasiūlymo viena. Galiausiai jam pritarė tik 20 valstybių narių. Lenkija ir Vengrija balsavo prieš, o penkios kitos šalys (įskaitant Čekiją, Slovakiją, Lietuvą, Bulgariją ir Maltą) susilaikė.

Natūralu, kad šios septynios šalys yra labiausiai tikėtinos kandidatės, su kuriomis Lenkija galėtų sudaryti "koaliciją" prieš priimant galutinį sprendimą kitą mėnesį vyksiančiame Tarybos aukščiausiojo lygio susitikime, tačiau ne išimtinai, nes panašiai mąstančių partijų ir EP narių galima rasti visose valstybėse narėse.

Pagrindinis sąjungininkas neabejotinai bus Budapeštas, nes Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas vienas pirmųjų pareiškė protestą prieš sprendimą, priimtą be vienbalsio pritarimo, sakydamas, kad taip Briuselis piktnaudžiauja savo įgaliojimais.

The post Lenkija buria šalių koaliciją ES, priešinsis migracijos paktui appeared first on LAIKMETIS.