Anwaras Kennethas buvo suimtas 2001 metais, kai buvo apkaltintas laiškų rašymu, esą įžeidžiančių Mahometą ir Koraną.

Jis buvo apkaltintas „pranašo Mahometo įžeidimu“ ir 2002 m. liepą Lahoro teismo nuteistas mirties bausme po to, kai prisipažino kaltu. 2014 m. birželį šį nuosprendį patvirtino Lahoro aukštesnysis teismas.

Aukščiausiojo Teismo advokatas Rana Abdul Hammeedas pranešė, kad trijų teisėjų kolegija išteisino Kennethą nuo visų kaltinimų.

„Labai liūdna, kad šis senyvas vyras daugiau nei du dešimtmečius praleido įvairiuose kalėjimuose, nepaisant jo psichikos sveikatos būklės“, – sakė jis.

Hammeedas pridūrė: „Aukščiausiojo Teismo sprendimas jį išteisinti dėl psichinės ligos, nors ir labai pavėluotas, padės atkreipti dėmesį į dešimtis kitų piktžodžiavimo bylose įkalintų žmonių, kurie taip pat kenčia nuo psichikos sveikatos sutrikimų, tačiau jų bylos metų metus vilkinamos.“

Lahoro Taikos centro direktorius t. Jamesas Channanas OP portalui „Crux“ sakė: „Tai tikrai labai liūdna ir šokiruojanti istorija, parodanti, kaip piktnaudžiaujama piktžodžiavimo įstatymais, net ir prieš asmenis, turinčius psichikos sutrikimų.“

The post Šokiruojanti istorija Pakistane: daugiau nei du dešimtmečius kalino kataliką, kol išteisino appeared first on LAIKMETIS.

Pakistano Pandžabo provincijos civilinis teismas pripažino negaliojančia krikščionės Šahidos Bibi priverstinę santuoką ir leido jai grįžti į šeimą po daugelį metų trukusios prievartos ir smurto, praneša "Premier Christian News".

Bahavalpure paskelbtu sprendimu jos santuoka pripažinta negaliojančia ir atkurtas jos religinis statusas.

Šahida Bibi buvo verčiama atsiversti į islamą ir neteisėtai ištekėti už savo patėvio brolio.

Padedant teisininkų grupei ADF International, santuoka buvo pripažinta negaliojančia ir jai vėl buvo išduoti oficialūs dokumentai, patvirtinantys jos krikščioniškąją tapatybę.

Bibi kančios prasidėjo, kai jai buvo vos 11 metų. Jos motinai pabėgus su musulmonu, mergaitė buvo atiduota jo broliui, kuris vėliau privertė ją ištekėti, kai jai sukako 18 metų. Gyvendama priverstinėje santuokoje ji pagimdė du vaikus.

Temina Arora, ADF International moterų teisių gynimo Azijoje direktorė, "The Christian Post" sakė: "Pakistano vyriausybė turi nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų nustatytas vienodas santuokinio amžiaus cenzas ir įgyvendinti galiojantys įstatymai, kuriais siekiama nutraukti pagrobimus ir priverstines sąjungas."

Ji taip pat pabrėžė religijos laisvės svarbą ir pridūrė: "Pagal tarptautinę teisę kiekvienas žmogus turi teisę laisvai praktikuoti savo tikėjimą be smurto grėsmės. Pakistanas, kaip ir visos šalys, privalo vykdyti savo įsipareigojimus apsaugoti religines mažumas ir vykdyti įstatymus, kurie apsaugo mergaites nuo išnaudojimo."

Kaip rašė CPJ, ES paragino Pakistaną panaikinti šventvagystės ir priverstinės santuokos įstatymus.

The post Pakistane teismas panaikino dešimtmečius trukusią priverstinę krikščionės mergaitės santuoką appeared first on LAIKMETIS.

Lapkričio 7 d. JT Žmogaus teisių komitetas peržiūrėjęs antrąją tarpinę komisijos ataskaitą apie Pakistaną, išreiškė susirūpinimą dėl šalyje didėjančio melagingų kaltinimų šventvagyste skaičiaus ir paragino panaikinti arba iš dalies pakeisti griežtus šventvagystės įstatymus.

Komitetas pažymėjo, kad melagingais kaltinimais šventvagyste islamistai naudojasi siekdami gatvėse susidoroti su krikščionimis ir kitomis religinėmis mažumomis, ir rekomendavo šiuos įstatymus panaikinti arba iš dalies pakeisti, kad jie atitiktų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) reikalavimus.

Komitetui susirūpinimą kelia Pakistano baudžiamojo kodekso 295 ir 298 straipsniai, kuriuose už šventvagystę numatytos griežtos bausmės, įskaitant mirties bausmę.

Pasak žmogaus teisių gynėjų, šios nuostatos taikomos neproporcingai ir selektyviai, todėl dažniausiai nukenčia religinės mažumos.

JT komitetas ragina valdžios institucijas nustoti persekioti ir sulaikyti asmenis, kaltinamus piktžodžiavimu internete, pagal galiojančius elektroninių nusikaltimų reglamentus - visų pirma 2016 m. Elektroninių nusikaltimų prevencijos įstatymą (PECA).

Komitetas taip pat ragina vyriausybę ištirti plačiai paplitusį piktnaudžiavimą šventvagystės įstatymais, ypač elektroninių nusikaltimų, ir paskelbti tyrimų rezultatus.

Komitetas taip pat yra susirūpinęs dėl kalėjimų sąlygų, ypač „pranešimų apie netinkamą elgesį su kalinėmis moterimis, įskaitant seksualinį smurtą, ir apskritai dėl šventvagyste kaltinamų asmenų kalinimo, įskaitant dažną ilgalaikį kalinimą vienutėje." Komitetas taip pat protestuoja prieš „plačiai paplitusį ilgą ikiteisminį sulaikymą“.

Komitetas taip pat atkreipia dėmesį į prievartinių atsivertimų ir priverstinių santuokų problemą.

Jis ragina valdžios institucijas imtis skubių priemonių, kad moterys ir mergaitės, ypač priklausančios religinėms mažumoms, būtų apsaugotos nuo priverstinio atsivertimo į islamą ir priverstinių santuokų.

The post JT žmogaus teisių komitetas ragina Pakistaną taisyti represinius šventvagystės įstatymus appeared first on LAIKMETIS.

Pagal kaltinimo versiją, 2020 m. moteris išplatino pranašo Mahometą įžeidžiančią žinutę „Messenger“ žinutėje. Pagal Pakistano baudžiamąjį kodeksą už šventvagystę ir islamo įžeidimą baudžiama mirties bausme.

Moters advokatas Rana Abdul Hamidas naujienų agentūrai „Fides“ sakė, kad nuosprendį paskelbė pirmosios instancijos teismas. Hamidas nuosprendį apskųs Islamabado aukštajam teismui. Kiran gynyba rėmėsi tuo, kad moteris pati nerašė įrašo, o tik pasidalijo juo diskusijų grupėje.

„Įrašą parašęs asmuo yra laisvėje, o su juo nesutinkantis komentatorius yra nuteistas. Esame tikri, kad Shagufta buvo apkaltinta, nes ji yra krikščionė, pažeidžiama, ji yra lengvas taikinys“, - sakė advokatas. - „Po nuosprendžio paskelbimo susitikau su Shagufta ir galiu patvirtinti, kad ji deda daug vilčių į aukštesnės instancijos teismus. Ji labai ilgisi savo šeimos ir nori greitai su ja susijungti“.

Kiran - pagal profesiją slaugytoja ir keturių vaikų motina - šiuo metu yra kalėjime Ravalpindžio mieste.

Kiran gynybą ir teisines išlaidas finansuoja katalikiška organizacija „Nacionalinė teisingumo ir taikos komisija“, remiama tarptautinio fondo „Kirche in Not" (liet. - Pagalba vargstančiai Bažnyčiai).

The post Pakistane krikščionė nuteista mirties bausme appeared first on LAIKMETIS.

Portalas rašo, kad nuo praėjusio mėnesio sklandė gandai, kad Vatikanas nusprendė nušalinti Lahoro arkivyskupą Sebastianą Francisą Shaw (Sebastijaną Francisą Šo), tačiau Pakistano katalikų vadovybė esą šį klausimą nutylėjo.

Tačiau rugpjūčio 15 d. Lahoro arkivyskupijos generalinis vikaras tėvas Asifas Sardaras paskelbė, kad 66 metų S. Shaw išeina akademinių atostogų, o Karačio arkivyskupas Benny Mario Travas perims Lahoro arkivyskupijos valdymą kaip apaštališkasis administratorius.

Katalikų advokatas Morisas Nadeemas (Morisas Nadimas) „Christian Daily International“ teigė, kad A. Sardaras apie tai paskelbė per Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmės Mišias Lahoro Švč. Širdies katedroje ketvirtadienio vakarą.

The post Vatikanas nušalino Pakistano arkivyskupą dėl kaltinimų finansine korupcija ir seksualiniu išnaudojimu - žiniasklaida appeared first on LAIKMETIS.

Turinys buvo publikuotas po vieno iš didžiausių minios išpuolių prieš krikščionis rytinėje Pandžabo provincijoje praėjusiais metais, pirmadienį pranešė nuteistojo advokatas ir pridūrė, kad nuosprendį apskųs.

2023 metų rugpjūtį minia musulmonų vyrų sudegino dešimtis namų ir bažnyčių Džaranvalos mieste po to, kai dalis gyventojų teigė matę, kaip du krikščionys vyrai išplėšė islamo šventosios knygos Korano puslapius, numetė juos ant žemės, o ant kitų puslapių rašė įžeidžiančias pastabas, pranešė valdžios institucijos. Vėliau šie du vyrai buvo sulaikyti.

Po išpuolio apie aukas nebuvo pranešta, tačiau išsigandę krikščionys bėgo iš savo namų į saugesnes vietoves. Nors policija tada sulaikė daugiau kaip 100 įtariamųjų, liko neaišku, ar kas nors buvo nuteistas.

Ehsanas Shanas (Ehsanas Šanas), nors ir neprisidėjęs prie su Koranu susijusio incidento, buvo apkaltintas tuo, kad savo „TikTok“ paskyroje paskelbė išniekintus knygos puslapius, pirmadienį naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė jo advokatas Khurramas Shahzadas (Churamas Šahzadas). Jis taip pat sakė, kad apskųs mirties nuosprendį, kurį šeštadienį paskelbė Pendžabo provincijoje esančio Sahivalo miesto teismas.

Šio miesto bažnyčios kunigas sakė, kad nors ir nepateisina to, ką paskelbė E. Shanas, jis stebėjosi, „kodėl teismas priėmė tokį kraštutinį nuosprendį, kai su išpuoliais susiję asmenys dar nėra nubausti“.

Pakistane kaltinimai šventvagyste yra dažni. Pagal šalyje galiojančius šventvagystės įstatymus kiekvienas, pripažintas kaltu dėl islamo ar islamo religinių veikėjų įžeidimo, gali būti nuteistas mirties bausme.

Nors valdžios institucijos dar nėra įvykdžiusios mirties bausmės už šventvagystę, dažnai vien apkaltinimas gali išprovokuoti riaušes ir paskatinti minią smurtauti, linčiuoti ir žudyti.

Birželio pradžioje mirė 72 metų krikščionis Naziras Masihas, kurį gegužę užpuolė po kaltinimų šventvagyste įsiutusi minia.

The post Pakistano teismas nuteisė krikščionį vyrą mirties bausme appeared first on LAIKMETIS.

Iškviesti pareigūnai išvaikė pagaliais, akmenimis ir kitais ginklais apsiginklavusią minią, sužeistasis Naziras Masihas buvo išvežtas į vietinę ligoninę, o vėliau perkeltas į Ravalpindžio ligoninę, kur jam buvo atlikta operacija.

Pandžabo senatorius, katalikas Khalilas Tahiras Sandu išsakė visos vietinės krikščionių bendruomenės širdgėlą ir gilų skausmą dėl žinios apie Naziro Masiho mirtį.

„Tai sukrečianti netektis. Jo išėjimas ne laiku paliko tuštumą jo mylimoje katalikų bendruomenėje. Reiškiame gilią užuojautą velionio šeimai ir visiems, kurie jį gerbė ir mylėjo“, – pareiškė senatorius, Pandžabo provincijos vyriausybėje einantis žmogaus teisių ministro pareigas.

Popiežiškųjų misijų draugijų (POM) naujienų portalas „Fides“ pranešime iš Ravalpidžio pažymi, kad Naziro Masiho užpuolimo atvejis yra labai rimtas įvykis, sukėlęs protestus ir pasipiktinimo bangą Pakistane ir visame pasaulyje ypač todėl, jog paaiškėjo, kad mesti kaltinimai piktžodžiavimu buvo nepagrįsti ir kad prisidengiant įstatymu siekiama pakenkti Pakistano religinėms mažumoms, ypač krikščionims.

Pakistano krikščionys klausia: kada liausis brutalus smurtas prieš juos ir kitas religines mažumas? Krikščionys prašo teisingumo ir taikos, smerkia bet kokį smurtą ir diskriminaciją, prašo geros valios žmonių solidarizuotis ir paremti juos ir jų prašymus, kad būtų užtikrintas teisingumas nuo smurto kenčiantiems pakistaniečiams. Nusikaltusieji turi būti nubausti ir turi būti dedamos pastangos pažaboti ekstremizmą, kalbėdamas Šventojo Sosto Popiežiškųjų misijų draugijų naujienų portalui patikino Pandžabo senatorius Khalilas Tahiras Sandu.

Pakistano krikščionys klausia: kada liausis brutalus smurtas prieš juos ir kitas religines mažumas? 

Apie brutalų Sargodo kataliko Naziro Masiho užpuolimą „Fides“ pranešė gegužės 27 dieną. Protesto demonstracijos įvyko įvairiuose Pakistano miestuose, įskaitant Pešavarą ir Karačį. Atsakingieji už žiaurų nusikaltimą – 44 policijos suimti žmonės – turi būti patraukti atsakomybėn, pareiškė Pakistano Islamo ideologijos taryba, smerkdama užpuolimą.

Komentuodamas žinią apie Naziro Masiho mirtį birželio 3 d., vyskupas Samsonas Shukardinas, Pakistano vyskupų konferencijos pirmininkas, pažymėjo, jog melagingi kaltinimai piktžodžiavimu turi būti pripažinti nusikaltimu.

Jei nebus priimti įstatymai, pagal kuriuos piktžodžiavimo kaltinimų klastojimas bus laikomas nusikaltimu, krikščionys ir kitos religinės mažumos niekada nesijaus saugūs, pažymėjo episkopato vadovas, Pakistano Haidarabado vyskupas. Pasak jo, tokių incidentų tik daugės, jei Pakistano valdžios institucijos nesiims griežtų priemonių prieš tą nedaugelį musulmonų, kurie klastoja kaltinimus ir kursto minias terorizuoti religinių mažumų tikinčiuosius, jų šeimas ir kaimynus. Vyskupas pridūrė, kad tik užsienio spaudimas galėtų paskatinti Pakistaną imtis teisinių priemonių prieš piktžodžiavimo įstatymus.

The post Smurtas prieš krikščionis Pakistane vėl atnešė mirtį appeared first on LAIKMETIS.

Pasak žinių agentūros „Fides“ surinktos informacijos, krikščionis Younis Masihas buvo apkaltintas vienos moters musulmonės, kad įžengė į jos namus, ją užpuolė ir parodė nepagarbą Koranui. Po šių kaltinimų vyras pats prisistatė į policiją ir su liudytojų pagalba įtikino pareigūnus savo nekaltumu. Vietoj jo buvo suimta jo kaltintoja.

Galima priminti, kad šventvagystės nusikaltimas Pakistane yra labai sunkus ir gali užsitraukti didelę baudą, ilgametę įkalinimo bausmę ir net mirties bausmę. Tad sunki bausmė numatyta ir tam, kuris neteisingai apkaltina asmenį tokiu nusikaltimu. Bet, kaip daug kartų yra patyrę Pakistano krikščionys, labai dažnai kaltinimas religinės mažumos nariui šventvagyste buvo priimamas be jokio išsamesnio tyrimo ir reiškė išankstinį pasmerkimą.

Buvo atvejų, kai asmenys buvo teisiami už tai, jog esą parašė nepagarbią Koranui ar pranašui Mahometui SMS žinutę, kurios neįmanoma parodyti, nes ji tuoj pat buvo ištrinta. Tuo tarpu patirtis rodo, kad kaltinimai dažnai motyvuojami asmeninių nesutarimų. Taip buvo ir šį kartą – krikščionio ir jį kaltinusios moters šeimos turėjo turtinių ginčų. Todėl, pasak „Fides“ pranešimo, krikščionių bendruomenės atstovai pozityviai įvertino tai, kad teisėsauga neskubėjo patikėti kaltinimais šventvagyste.

Kita didelė problema – kaltinimai švenvagyste sukelia radikalių musulmonų įtūžį, kurie pradeda siaubti krikščionių namus ir parduotuves, kai kuriais atvejais patys, be jokio teismo, užsibrėžia įvykdyti mirties nuosprendį kaltinam asmeniui.

The post Pakistane paleistas už šventvagystę suimtas krikščionis appeared first on LAIKMETIS.

Pakistano Aukščiausiasis Teismas priėmė "visuotinio pobūdžio" sprendimą dėl Chaiber Pachtunchvos provincijos krikščionių bendruomenės pateikto ieškinio, kurį daugelis laiko istoriniu, revoliuciniu ir net epochiniu.

Šiuo sprendimu teismas įpareigojo nacionalines ir valstybines (valstijų lygmens) institucijas dokumentuose ir žodinėje komunikacijoje "krikščionių bendruomenių ir visų krikščionių tikėjimo piliečių" terminą "Esai"/"Isai" skubiai pakeisti terminu "Masihi". Šia priemone "siekiama pabrėžti ryžtingus pokyčius, susijusius su krikščionių bendruomenių kultūrinio ir religinio tapatumo pripažinimu ir gerbimu", teigia žmogaus teisių gynėjai.

Įžeidžiantis terminas išsivystė iš ilgai trukusio socialinio kastų susisluoksniavimo. Iki šiol Pakistane, kai kuriais skaičiavimais, iki 80 proc. gatvių šlavėjų ir kanalizacijos valytojų yra neišsilavinę žmonės iš socialinės hierarchijos apačios. Dauguma jų yra krikščionys, kurie vis dar laikomi atstumtaisiais ir neliečiamaisiais. Nepaisant didėjančio apsišvietimo ir kastų barjerų naikinimo, daugelis pakistaniečių, ypač hinduistų, atkakliai vengia paspausti jiems ranką, užmegzti su jais draugystę ar pažintį, juo labiau su jais valgyti ar gerti.

Pažymėtina, kad revoliucinį Aukščiausiojo Teismo sprendimą palaikė Islamo ideologijos taryba, nes islamas nepripažįsta kastų, taigi ir jų kuriamo "diskriminacinio mentaliteto". Pakistano rinkimų komisija buvo pirmoji, kuri praktiškai įgyvendino teismo sprendimą - ji nedelsdama pašalino žodį "Esai" iš rinkėjų registracijos formų, pakeisdama jį žodžiu "Masihi" ir taip sukurdama precedentą, kuriuo turėjo sekti ir kiti vyriausybės departamentai bei agentūros. Krikščionių bendruomenių lyderiai ir žmogaus teisių aktyvistai sveikino šį žingsnį kaip "svarbų pripažįstant ir gerbiant visų piliečių kultūrinę ir religinę tapatybę".

Kai 1947 m. atsirado Pakistanas, jo įkūrėjai skelbė norintys sukurti tolerantišką ir egalitarinę šalį. Tačiau Pakistano krikščionys visus šiuos metus patyrė susvetimėjimą ir atstūmimą. 2022 m. "Socialinio teisingumo centras" paskelbė ilgą 300 diskriminacinių darbo skelbimų Pakistano laikraščiuose, paskelbtų per dvylikos metų laikotarpį (2010-2021 m.), rinkinį. Šiuose skelbimuose vyriausybinės agentūros nuolat siūlė nešvarius valytojų darbus su užrašu "tik nemusulmonams".

2022 m. sausį Islamabado Aukštasis teismas uždraudė įvairioms ministerijoms ir vyriausybinėms tarnyboms skelbti skelbimus apie valytojų darbo vietas su užrašu "tik ne musulmonams". Pasak žmogaus teisių gynėjų organizacijų CSJ ir CLJ, šis įžeidžiantis terminas kilo iš kastų sistemos Indijos subkontinente.

Jie primena, kad krikščionių misionieriai į Indiją atvyko XIX a. antrojoje pusėje - gerokai prieš 1947 m., kai Britų imperija atskyrė musulmoniškąjį Pakistaną nuo Indijos ir sukūrė dvi atskiras valstybes. Tuo metu daugelį žemesniųjų kastų - neliečiamųjų ir kitų atstumtųjų - atstovų įkvėpė krikščionių skelbtos brolybės, lygybės, teisingumo ir vienodo piliečių žmogiškojo orumo idėjos. Štai kodėl atsivertimas į krikščionybę tapo masiniu judėjimu tarp Pendžabo provincijos dalitų malūnininkų jau 1870-aisiais.

skelbimuose vyriausybinės agentūros nuolat siūlė nešvarius valytojų darbus su užrašu "tik nemusulmonams".

Vienas iš pagrindinių būdų dalitams krikščionims išeiti iš šio užburto rato - galimybė įgyti išsilavinimą. Dabartinis Pakistano krikščionių raštingumo lygis atspindi sunkias ilgalaikės priespaudos ir sisteminės diskriminacijos pasekmes. Šios išvados minimos Pakistano katalikų vyskupų konferencijos Teisingumo ir taikos komisijos (NCJP) 2001 m. ataskaitoje, kurioje teigiama, kad vidutinis krikščionių raštingumo lygis yra tik 34 %, nors visoje šalyje raštingumo lygis siekia 47 % - šis skaičius siekia 12 metų.

Yra naujesnių duomenų apie nuskriaustų bendruomenių raštingumą. Pavyzdžiui, nevyriausybinė organizacija "Minority Voices" nustatė, kad Lahore, didžiausiame Pandžabo provincijos mieste, kuriame gyvena apie 700 000 krikščionių, jų dabartinis raštingumo lygis pradinėse mokyklose yra 69,80 %, o aukštesniosiose mokyklose jis sumažėja iki 28,7 %. Tuo tarpu krikščionių, turinčių aukštąjį išsilavinimą (9 proc.), magistro (3 proc.) ar daktaro laipsnį (0,38 proc.), procentas aiškiai rodo giliai įsišaknijusią krikščionių diskriminaciją švietimo srityje.

Žmogaus teisių gynėjai pažymi, kad visų konfesijų krikščionių bažnyčių veikla švietimo srityje ir jų atkaklus siekis pakelti savo bendratikių išsilavinimo lygį tebėra pagrindinė ir lemiama jėga, stiprinanti krikščionių socialinę padėtį Pakistane ir įveikianti musulmonų daugumos "ilgametį diskriminacinį mentalitetą" jų atžvilgiu.

The post Pakistano aukščiausiasis teismas priėmė istorinį sprendimą dėl krikščionių diskriminacijos appeared first on LAIKMETIS.

Smurtas, privertęs šeimas bėgti iš namų, kilo Džaranvaloje, pramoninio Faisalabado miesto pakraštyje, pasklidus įtarimams, kad krikščionys išniekino Koraną.

Ketvirtadienio rytą šimtai policijos pareigūnų buvo dislokuoti rajone, taip pat ir prie pagrindinės Išganymo armijos bažnyčios, kurios sienos ir langai buvo pajuodę po gaisro.

Dieną prieš tai riaušininkai daužė bažnyčios viršūnėje stovintį kryžių tol, kol jis suskilo, o apačioje susirinkusi minia džiūgavo.

„Visi krikščionys paliko savo namus ir prisiglaudė čia ir ten, – naujienų agentūrai AFP sakė Fayazas Masihas Khokharas (Fajazas Masihas Chocharas), krikščionis, atvykęs iš netoliese esančio Lahoro. – Atvykome čia susitikti su šeimos nariais ir parodyti solidarumą su savo bendruomene. Jie degino mūsų bažnyčias, Bibliją, užpuolė namus.“

Buvo užpultos mažiausiai keturios bažnyčios ir septyni namai, naujienų agentūrai AFP įvykio vietoje nurodė policijos pareigūnas.

Pandžabo provincijos vyriausybės atstovas spaudai teigė, kad sulaikyta daugiau kaip 120 žmonių, policija taip pat siekia sulaikyti asmenis, kaltinamus musulmonų šventosios knygos išniekinimu.

Socialiniuose tinkluose buvo matyti, kaip šimtai lazdomis ir akmenimis ginkluotų žmonių šturmuoja gatves, o iš smarkiai apgadintų bažnyčių pastatų rūksta dūmai.

31 metų krikščionis Yasiras Bhatti (Jasiras Batis) pabėgo iš savo namų siauroje gatvelėje, esančioje šalia vienos iš bažnyčių, kurias apiplėšė minia.

„Jie išdaužė langus, duris ir  išnešė šaldytuvus, sofas, kėdes bei kitus namų apyvokos daiktus ir sudėjo juos į krūvą priešais bažnyčią, kad galėtų sudeginti. Jie buvo negailestingi“, – trečiadienį telefonu AFP sakė jis.

Taip pat buvo išniekinta krikščionių kapinių tvora, pranešė policija.

Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose girdima, kad vietos musulmonų lyderiai per mečečių garsiakalbius ragino savo pasekėjus dalyvauti demonstracijoje.

„Krikščionys išniekino šventąjį Koraną. Visi dvasininkai, visi musulmonai turėtų susivienyti ir susirinkti prie mečetės. Geriau mirti, jei jums nerūpi islamas“, – girdėti, kaip kalba vienas dvasininkas.

Šventvagystė yra opus klausimas Pakistane, kuriame daugumą sudaro musulmonai ir kur už islamo ar šios religijos figūrų įžeidimą gresia mirties bausmė.

Krikščionys, kurie sudaro apie 2 proc. šalies gyventojų, dažnai sulaukia melagingų kaltinimų šventvagyste, kuriais gali būti pasinaudota siekiant asmeninio keršto.

Vašingtonas trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl naujausių išpuolių ir paragino Pakistaną pradėti tyrimą.

JAV valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis sakė, kad Jungtinės Valstijos remia laisvą saviraišką, tačiau „smurtas ar grasinimas smurtu niekada nėra priimtina saviraiškos forma“.

Naujai paskirtas laikinasis Pakistano ministras pirmininkas Anwaaras ul Haqas Kakaras (Anvaaras Hakas Kakaras) socialiniame tinkle „X“ sakė, kad „bus imtasi griežtų veiksmų prieš tuos, kurie pažeidžia įstatymus ir taikosi į mažumas“.

The post Pakistano policija, kilus neramumams, saugo krikščionių kvartalą appeared first on LAIKMETIS.