Tačiau jei rimtai apie tai pagalvosime, kas yra malda už mirusius? Net tie, kurie nelanko bažnyčios, mirusiųjų dieną eina į kapines ir bent jau padaro kryžiaus ženklą prie savo mirusiųjų kapų. O kai kas nors nebemoka melstis, bent jau paprašo kito, kad pasimelstų bažnyčioje, arba, kaip kad dažniausiai girdime, „užprašo Mišias“ pas kunigą. Atrodo, kad krikščioniškos laidotuvės ir mirusiųjų minėjimai yra paskutinis ryšys, kuris juos dar laiko pririšęs prie Bažnyčios.

Tačiau laidotuvių apeigos skirtos ne tik krikščionims. Jau ikikrikščioniškais laikais buvo praktikuojami tam tikri papročiai, kurie buvo laikomi šventais, pavyzdžiui, mirusįjį nuplauti, aprengti šventiniais drabužiais ir su žibintais surengti procesiją, kai mirusysis buvo vežamas laidoti. Krikščionys kai kuriuos iš šių papročių išsaugojo, suteikdami jiems naują prasmę, o kitus tiesiog pakeitė. Pavyzdžiui, moterų raudas dėl mirusiojo pakeitė psalmių giedojimas, rožinio kalbėjimas ar giedojimas, Žemaitijoje per šermenis yra giedami "Žemaičių Kalvarijos Kalnai"...

Aplink Viduržemio jūrą gyvenančios tautos rengdavo laidotuvių vakarienes ne iš karto laidotuvių dieną, o po trijų, septynių ar trylikos dienų. Pagonys tam priskirdavo savą prasmę: nematomu būdu kviesdavo mirusįjį paskutinį kartą valgyti su savaisiais. Krikščionys šiose vakarienėse, vadinamose “refrigerium”, įžvelgė būsimo dangiškojo stalo Dievo puotoje simbolį. Kad pagonys per tokias vakarienes ne visada elgdavosi garbingai, galima spręsti iš to, jog Milane šventasis Ambraziejus, gyvenęs IV amžiuje, uždraudė šį paprotį. Kai kuriose šalyse vis dar gyvuoja paprotys per laidotuves kaip amžinosios laimės įvaizdį įdėti į karstą sumuštinių ir bandelių.

Kai pagalvojame apie šiuos archajiškus laidotuvių papročius, visada kyla abejonių. Ar tai buvo maldos, paprasti prisiminimai, ar prietaringas noras bendrauti su mirusiaisiais? Tai ne visada aišku. Egipte ir Afrikos liaudies papročiuose buvo praktikuojamos tam tikros maldos. Filosofas Platonas manė, kad jos visiškai nenaudingos. Anot jo, mirusieji išsivadavo iš kūno svorio, yra palaiminti ir kviečia mus sekti paskui juos – lygiai taip pat po mirties išsilaisvinti ir nebegrįžti į „kūno pančius“.

O kaip yra Šventajame Rašte? Senajame Testamente žinome tik vieną tekstą apie maldą už mirusiuosius - antrojoje Makabiejų knygoje (12, 38-46), kur skaitome, kad Judas Makabiejus liepė surinkti mirusiuosius ir palaidoti juos šeimos kapuose. Tuomet jis surengė rinkliavą, kurioje surinko apie du tūkstančius drachmų sidabro, kurias nusiuntė į Jeruzalę, kad būtų atlikta išperkamoji auka nuodėmėms atleisti.

Krikščionys taip pat pradėjo melstis už mirusiuosius. Tačiau jie aukojo ne Senojo Testamento auką, o Eucharistiją, Mišias. Šiandien mes galbūt tai pamirštame ir galvojame, kad piniginė auka už Mišias ir yra ta išperkamoji auka, tačiau prasmė yra būtent pačios Mišios. Iš Tertulijono sužinome, kad per liturgiją buvo vardijami mirusieji. Nebuvo žinoma, kaip ši malda padėdavo mirusiesiems. Tačiau nuo pat pradžių žmonės buvo įsitikinę, kad sielos apvalymas nesibaigia paskutinio atodūsio akimirką. Perėjimas iš šio gyvenimo į amžinybę yra svarbus mūsų egzistencijos etapas. Šventasis Grigalius Didysis moko, kad tikinčiųjų maldos sutrumpina apsivalymą, t.y. Skaistyklą, šio perėjimo metu.

nuo pat pradžių žmonės buvo įsitikinę, kad sielos apvalymas nesibaigia paskutinio atodūsio akimirką.

Šių maldų galia slypi vienybėje su Kristaus auka, kuri nuplauna, nuskaistina blogio ir nuodėmės pažymėta mūsų prigimtį. Štai kodėl IV a. buvo įvestas paprotys, kai tik įmanoma, mirštančiajam duoti šventąją Komuniją. Nikėjos Susirinkimas 325 m. šiai komunijai įvardyti suteikė pavadinimą “viaticum” - dovana keliui. Pamaldieji kartais persistengdavo, duodami mirštančiajam šventąją Komuniją net kelis kartus per dieną, kad šis mirtų su ostija burnoje, panašiai kaip pagonys, kurie mirusiajam į burną įdėdavo monetą Keltininkui, kad šis būtų perkeltas į mirusiųjų karalystę. Tačiau krikščionys tiki, kad eucharistinė duona tarnauja perėjimui ne į mirusiųjų, o į gyvųjų karalystę – ji užtikrina, kad tas, kuris yra regimai miręs, grįš prisikėlęs su Kristumi.

Kokią išvadą darome? Krikščioniškos maldos už mirusiuosius nėra atsisveikinimo maldos, jos išreiškia būsimą susitikimą, ne paskutinis „sudiev“, bet „iki pasimatymo“. Todėl rekomenduojama, kad laidotuvių apeigos neturėtų pernelyg gedulingo aspekto. Bizantiškos liturgijos apeigyne rekomenduojami balti kunigo drabužiai. Po Vatikano II Susirinkimo liturginėse instrukcijose rekomenduota naudoti violetinę spalvą, naudojamą per adventą ir gavėnią - atgailos simbolį. Negalime išleisti iš akių, kad mirtis yra nuodėmės pasekmė ir sukelia liūdesį mirusiojo artimiesiems. Tačiau atgaila įveikia nuodėmę ir jos padarinius. Todėl ji taip pat yra paguodos išraiška. Kai kur Rytų bažnyčiose yra įvestas paprotys po užtarimo Mišių už mirusiuosius giedoti Velykų Aleliuja kaip būsimojo prisikėlimo viltį.

Su šia gražia religine atmosfera nesiderina teatrališkos frazės ir pompastiški pamokslai. Laidotuvės ir Mirusiųjų diena yra geriausia proga išpažinti savo krikščioniškąjį tikėjimą kryžiumi ir amžinojo gyvenimo viltį.

Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems tešviečia!

The post Br. Jokūbas Marija Goštautas OP. Malda už mirusius appeared first on LAIKMETIS.

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) vadovo Tomo Vytauto Raskevičiaus vertinimu, tokiu sprendimu parlamentas „Romuvą“ paliko teisinio neapibrėžtumo situacijoje, nes įstatymas įpareigoja priimti kurį nors iš šių sprendimų.

T. V. Raskevičius patvirtino, kad pakartotinai teiks nutarimą dėl pripažinimo ir procedūrą kartos, kol klausimas bus išspręstas.

Šiam nutarimui antradienį parlamentarai nepritarė pateikimo stadijoje.

Nutarimo projekte buvo įrašyta, kad toks sprendimas priimtas „konstatavus Seimo narių išsakytas subjektyvias nuomones dėl Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ mokymo ir apeigų galimos neatitikties dorai“.

Už projektą balsavo 17 Seimo narių, prieš buvo 21 ir susilaikė 26 parlamentarai, o kitu balsavimu jis grąžintas iniciatoriams tobulinti. Anksčiau antradienį Seimas po svarstymo atmetė Žmogaus teisių komiteto parengtą nutarimo projektą, kuriuo pripažinimas „Romuvai“ būtų suteikiamas.

„Aš esu šiek tiek pasimetęs, Seimas išsakė valią nesuteikti pripažinimo, o priimti (priešingo – BNS) nutarimo irgi neužtenka jėgų. Tai reiškia, kad mes paliekame religinę bendriją teisinio neapibrėžtumo situacijoje“, – po balsavimo Seime sakė T. V. Raskevičius.

Pristatydamas antrąjį projektą jis taip pat teigė, kad tokia išeitis yra geresnė nei palikti „Romuvos“ klausimą neišspręstą.

„Po tokio nutarimo priėmimo religinė bendrija pakartotinai kreiptis dėl pripažinimo galės po dvejų metų, esant kitokiai Seimo daugumai ir galbūt kitokiam požiūriui į tokius dalykus kitos sudėties Seime“, – teigė parlamentaras.

Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė komiteto vadovo inicijuotą projektą dėl pripažinimo nesuteikimo vadino politiniu chuliganizmu.

Už nepadorias formuluotes aš negaliu balsuoti, nes tai, ką jūs pateikėte, yra pasityčiojimas iš šiandien priimto Seimo sprendimo

„Aš džiaugiuosi, kad mes nepritarėme ankstesniam projektui dėl „Romuvos“ pripažinimo, bet ką pateikė, konkrečiai ši formuluotė, yra toks smulkus politinis chuliganizmas. Už nepadorias formuluotes aš negaliu balsuoti, nes tai, ką jūs pateikėte, yra pasityčiojimas iš šiandien priimto Seimo sprendimo“, – kalbėjo konservatorė.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas po balsavimo sakė, kad parlamentarai yra „neįgalūs išspręsti teisinio klausimo“.

Anksčiau Seimo rytiniame posėdyje antradienį parlamentarai atmetė siūlymą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ suteikti valstybės pripažinimą.

Po svarstymo už tai, kad „Romuva“ būtų pripažinta, balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 31 ir susilaikė 30 parlamentarų. Kitu balsavimu, kuomet sprendžiama dėl galimybės komitetui tobulinti nutarimo projektą, jis galutinai atmestas.

Seimas kartą jau nepriėmė nutarimo suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendruomenei „Romuva“, ši pasiskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui ir bylą laimėjo.

Pagal įstatymą, netradicinės religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu turi visuomenės palaikymą, o jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai.

Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.

Į Seimą su prašymu dėl pripažinimo galima kreiptis praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio šios bendrijos įregistravimo Lietuvoje.

The post Seimas atmetė siūlymą suteikti pripažinimą „Romuvai" appeared first on LAIKMETIS.

„Parlamentas svarstymo stadijoje atmetė nutarimą dėl „Romuvos“ pripažinimo ir grąžino jį tobulinti iniciatoriui parlamento Žmogaus teisių komitetui, net nenurodydamas, kas turėtų būti tobulinama. Tokia „Romuvos“ pripažinimo eiga iš esmės reiškia, kad parlamentinė procedūra vėl bus kartojama nuo pat pradžių“, – trečiadienį išplatintame pranešime cituojama „Romuvos“ krivė Inija Trinkūnienė.

Ji taip pat teigia, kad „Romuva“ atitinka visus valstybės pripažinimui reikalingus kriterijus ir dėl jų parlamentarai per svarstymą nekėlė abejonių, bet skambėjo „niekaip nesusiję absurdiški argumentai“, esą Rusijos geopolitiniai siekiai yra silpninti krikščionybę ir dėl to Seimo nariai negali pritarti nekrikščioniškos bendruomenės pripažinimui.  

„Manome, jog jau antrą kartą nesuteiktas Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ pripažinimas rodo, kad parlamentinė procedūra pateko į aklavietę, o Lietuva iš esmės atsisakė įgyvendinti EŽTT sprendimą byloje „Romuva“ prieš Lietuvą“, – pažymi I. Trinkūnienė.

Seimas praėjusią savaitę po svarstymo trijų balsų persvara nepritarė, kad „Romuvai“ būtų suteiktas valstybės pripažinimas. Jei Seimas būtų pritaręs nutarimo projektui, iki pripažinimo būtų likęs vienas žingsnis – galutinis balsavimas.

Už tai, kad „Romuva“ būtų pripažinta, praėjusį ketvirtadienį balsavo 34 Seimo nariai, prieš buvo 19 ir susilaikė 18 parlamentarų. Už statuso suteikimą balsavo valdančioji Laisvės frakcija ir opoziciniai „valstiečiai“, tuo tarpu didesnė dalis valdančiųjų konservatorių buvo prieš. Kitu balsavimu projektas buvo grąžintas tobulinti Žmogaus teisių komitetui.

Prieš projektą kalbėjusi konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė rėmėsi Rusijos ideologo Aleksandro Dugino citatomis, kad vienas didžiausių Kremliaus priešų Lietuvoje yra Katalikų bažnyčia ir reikia remti visus, kurie jos nepalaiko.

Būdama jauna politikė aš ją perskaičiau ir nepamiršau to puslapio, kur rašo, kad vienas didžiausių Kremliaus priešų Lietuvoje yra Katalikų bažnyčia ir Maskva ir Kremlius turi visa išgale remti tuos, kurie nepalaiko Katalikų bažnyčios, ir ten yra atskirai minima ir pagoniška pakraipa“

„Atsimenu vieną knygą, būtent dabar dažnai minimo V. Putino ideologo Aleksandro Dugino, išleistą 1995 metais, „Geopolitinė Rusijos ateitis“. Būdama jauna politikė aš ją perskaičiau ir nepamiršau to puslapio, kur rašo, kad vienas didžiausių Kremliaus priešų Lietuvoje yra Katalikų bažnyčia ir Maskva ir Kremlius turi visa išgale remti tuos, kurie nepalaiko Katalikų bažnyčios, ir ten yra atskirai minima ir pagoniška pakraipa“, – sakė V. Aleknaitė-Abramikienė.

„Tuo aš visai nenoriu pasakyti, kad kažkokias bylas reikia kelti „Romuvai“, bet mano kolegų praėjusią kadenciją iškelta abejonė dėl tam tikrų sąsajų, dėl tam tikrų galimų palaikymų iš anos pusės, turėjo konkretų pagrindą, A. Dugino teoriją“, – kalbėjo konservatorė.

„Romuvos“ vadovė I. Trinkūnienė BNS komentuodama parlamentarų pasisakymus teigė, kad prieš bendrijos pripažinimą pasisakantys politikai yra „labai smarkiai paveikti Katalikų bažnyčios“, o argumentuoti poziciją cituojant V. Putino ideologą „yra mažų mažiausiai keista, ypač šiais laikais“. 

Seimas 2019 metais svarstė „Romuvos“ prašymą suteikti valstybės pripažintos religinės bendruomenės statusą, tačiau jį atmetė.

„Romuva“ šį sprendimą apskundė EŽTT ir šis 2021 metais paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvenciją, nes prašymą nagrinėjo neobjektyviai.

Su valstybės pripažinimu „Romuva“ įgytų teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.

The post Pagonių religinė bendruomenė prašo sustiprintos EŽTT sprendimo priežiūros appeared first on LAIKMETIS.

Byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pranešė KT.

Seimo narių grupė prašo KT išaiškinti, ar 25 metų terminas neprieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad „Valstybė pripažįsta <...> kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai“.

Pareiškėjų teigimu, įstatymų leidėjas turi teisę pripažinti netradicinę religinę organizaciją, atšaukti suteiktą pripažinimą, bet negali pats nustatyti statuso suteikimo sąlygų, nes jos numatytos Konstitucijoje.

Anot jų, Seimas turi įgaliojimus pripažinti bažnyčią ir kitas religines organizacijas, kurios atitinka minėtas dvi sąlygas: turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. Kreipimosi autorių teigimu, religinės bendruomenės atrama visuomenėje turi būti tvirta ir ilgalaikė, ji negali apsiriboti negausia žmonių grupe ar nedidele visuomenės dalimi, keliais veiklos dešimtmečiais, viena arba keliomis žmonių kartomis.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų

Į KT kreipėsi 34 Seimo nariai, daugiausia – konservatorių atstovai, taip pat keli Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai, kai Seimas 2019 metų birželį svarstė senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ siekį gauti valstybės pripažinimą.

Kadangi parlamente neužteko balsų patvirtinti tokį pripažinimą, „Romuva“ kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Šis šių metų birželį paskelbė, kad Lietuva pažeidė kelis Europos Žmogaus teisių konvencijos straipsnius, nes „Romuvos“ prašymą nagrinėjo neobjektyviai.

Su valstybės pripažinimu „Romuva“ būtų įgijusi teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų buvę privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.

The post KT pradės nagrinėti bylą dėl baltų religinės bendruomenės pripažinimo appeared first on LAIKMETIS.