„Apie 22 valandą buvo apčiuopta antro lyno prikabinimo vieta, ir maždaug truputį po 23 valandos vakaro buvo antras lynas pritvirtintas. Ir be 15 (minučių – BNS) trys nakties, buvo pradėta ištraukimo operacija“, – LRT radijui pirmadienį sakė D. Šakalienė.

„Keturios valandos 30 minučių traukimo operacija yra baigta. Buvo panaudoti du šarvuočiai M88 ir papildomai, taip pat du buldozeriai inkaravimui, nes to nepakako“, – teigė ji.

Ministrės teigimu, traukiamas šarvuotis sveria beveik 70 tonų ir buvo įstrigęs dumble, o tai keliskart padidina jo santykinį svorį traukimo metu dėl dumblo pasipriešinimo svorio.

Anot D. Šakalienės, įvykio vietoje šiuo metu dirba Lietuvos Karo policija ir JAV tyrėjai.

„Šiuo metu įvykio vietoje dirba Lietuvos Karo policija ir JAV tyrėjai. Prašau kantrybės ir susikaupimo, kol jie galės pateikti mums daugiau informacijos apie situaciją“, – feisbuke pirmadienį ryte rašė ji.

Krašto apsaugos ministrė kol kas nepateikė daugiau informacijos apie dingusius JAV karius.

„Jūs tiek laiko kantriai pasitikėjote gelbėtojais, bet dabar to pasitikėjimo reikia dar labiau. Kol tyrėjai turės žinių, reikia ramybės ir susitelkimo — supraskime situacijos subtilumą ir jautrumą karių šeimoms“, – rašė ministrė.

„Jei šarvuočio ištraukimas neduos visų atsakymų, darbai turės vykti toliau“, – pridūrė ji.

D. Šakalienei antrino kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.

„Šarvuotis ištrauktas, – feisbuke pirmadienį rašė jis. – Prašau visų pagarbos ir solidarumo laukiant papildomos informacijos iš JAV kolegų.“

Kaip D. Šakalienė teigė LRT radijui, galioja „labai griežtas susitarimas“, jog informaciją apie dingusius amerikiečių karius pirmoji paskelbs JAV.

BNS rašė, kad vikšrinė gelbėjimo mašina M88 „Hercules“ su keturiais amerikiečių kariais per pratybas Pabradės poligone Švenčionių rajone dingo antradienį.

Minėta technika trečiadienį aptikta maždaug penkių metrų gylyje pelkėtoje vietovėje. Kol kas neaišku, ar joje yra dingę kariai.

Didelio masto gelbėjimo operacijoje dalyvauja Lietuvos ir JAV kariuomenė, šalies institucijos. Į pagalbą atvyko ir keliasdešimt Lenkijos karių su įranga.

The post Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė: Pabradėje nuskendęs JAV šarvuotis ištrauktas appeared first on LAIKMETIS.

Šv. Mišioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

„Mintys tokios, kad Dievas truputį humoro jausmą turi, kad per džiaugsmo sekmadienį tokias Mišias uždavė, bet yra vilties teikiantis, kaip minėjau pamoksle, kad Dievas teikia mums viltį pakelti visus sunkumus“, – žurnalistams po Mišių sakė G. Grušas.

„Palaikome kitus čia esančius Amerikos karius, tuos, kurie dalyvauja gelbėjimo operacijoje, bet taip pat mūsų maldos eina ir tiems artimiesiems, kurie yra Amerikoje, palaikyti juos šioje sunkioje situacijoje“, – teigė jis.

Į Katedroje vykusias pamaldas atvyko Lietuvos, JAV, Vokietijos kariai, kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, Seimo nariai, ministrai, Jungtinių Valstijų ambasadorė Lietuvoje Kara McDonald (Kara Makdonald), NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas JAV generolas Christopheris Cavolis (Kristoferis Kavolis).

„Mūsų partnerystės jausmas veda mus į priekį, jūs rūpinatės mūsų kariais, lyg jie būtų jūsų kariai“, – žurnalistams prieš pamaldas sakė C. Cavolis.

Mišiose dalyvavęs 67 metų pensininkas Juozas BNS teigė, kad nori išreikšti padėką Lietuvoje dislokuotiems amerikiečių kariams.

„Jie yra mūsų kariai, jie atvyko saugoti mus“, – kalbėjo vyras.

Juozas sakė, kad jam didelį įspūdį daro Lietuvos institucijų darbas šios operacijos metu.

„Iš pradžių buvo kažkokio chaoso, nebuvo aišku, gyvi jie ar žuvę, bet šiaip tai didžiausiai pagarba kariams, ministrei, tarnyboms, jie dirba titanišką darbą“, – BNS sakė jis.

35 metų geografinių informacinių sistemų srityje dirbanti Simona BNS sakė, kad specialiai neplanavo dalyvauti mišiose, tačiau teigė besidžiaugianti, kad galės jose dalyvauti.

„Su malda viskas įgauna prasmę, malda yra pagrindinis pagalbos šauksmas“, – teigė ji.

47 metų inžinierius Jonas teigė norėjęs išreikšti solidarumą JAV kariams.

„Aš galvoju, kad mažiausiai, ką galiu padaryti, tai pasimelsti kartu su jais“, – BNS sakė vyras.

Jonas teigė, kad nuolat seka naujienas apie gelbėjimo operaciją Pabradėje ir gyrė Lietuvos kariuomenės ir tarnybų darbą.

„Kaip viskas organizuojama, wow, kartu ir sąjungininkai prisijungė, tai rodo NATO stiprybę“, – kalbėjo vyras.

21 metų studentė Kamilė sakė mišiose dalyvaujanti, nes nori paremti dingusiųjų šeimas.

„Bent taip galiu mintimis pasiųsti jiems savo linkėjimus, kad jie neprarastų vilties, stiprybės“, – kalbėjo mergina.

Kaip skelbė Krašto apsaugos ministerija (KAM), Mišių metu melstasi už Pabradės poligone JAV vykdytų pratybų metu dingusius keturis karius, jų šeimas bei artimuosius ir karius bei gelbėtojus, kurie su „įkvepiančiu pasiaukojimu, darbuodamiesi dieną naktį nuo antradienio, vykdo paieškos operaciją“.

The post Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas aukojo Mišias už Pabradės poligone dingusius JAV karius appeared first on LAIKMETIS.

„Kadangi operacija yra sudėtinė, prie šios operacijos dirba labai didelis kiekis žmonių, jie keičiasi, priklausomai nuo operacijos, yra šimtai karių, tiek iš lietuvių, tiek iš sąjungininkų pusės“, – žurnalistams Pabradėje sekmadienį sakė I. Pilkauskaitė.

Gelbėjimo operacija Pabradėje vyksta jau penkta para.

„Kadangi vyksta gelbėjimo darbai ne pirma para, jaučiamas nuovargis, bet neparandam vilties ir stengiamės atlikti tai, ką sugebame geriausiai“, – kalbėjo I. Pilkauskaitė.

Anot jos, pavykus pasiekti šarvuotį ir prikabinus lynus, paskendusią karinę gelbėjimo mašiną M88 „Hercules“ trauks lygiai tokie patys du šarvuočiai.

„Jeigu nepavyktų, naudosime kranus“, – sakė I. Pilkauskaitė.

Kiek anksčiau kariuomenė skelbė, kad nepavyksta pasiekti Pabradės poligone nuskendusio JAV šarvuočio, nes virš jo yra per daug suspausto dumblo.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sekmadienį LRT radijui teigė, kad gelbėjimo darbus apsunkino nukritusi velėna, ketinama pasitelkti daugiau technikos – dar vieną ekskavatorių, žemsiurbę, daugiau sunkvežimių.

Pasak ministrės, kasimo darbai šiuo metu trumpam stabdomi, nes nėra vietos iškastam purvui.

Jos teigimu, įvertinus transporto priemonės svorį, yra numatyti du scenarijai, kaip mašiną ištraukti, abiem šiems scenarijams, pasak ministrės, yra pasiruošta.

Krašto apsaugos ministrė sako, kad šiuo metu narams panerti į pelkę galimybių nėra.

„Tai yra situacija, kuri užtruks tikrai nemažai laiko, naktį nušliaužė didelis gabalas velėnos, apsunkino darbus, dabar jis yra nukastas, šiuo metu platinamas kelias, kad galėtų vienu kursuoti dvi eilės sunkvežimių ir išvežinėti dumblą kaip įmanoma greičiau“, – žurnalistams sekmadienį sakė D. Šakalienė.

„Taip pat imamasi papildomų techninių priemonių, kad būtų galima suminkštinti dumblą, pagreitinti jo siurbimą. Narai tikrina galimybes, šiuo metu nėra jokių galimybių panerti. Reikia nusiteikti, kad tai bus ilgas, sunkus darbas“, – kalbėjo ji.

Pasak D. Šakalienės, darbams bus pasitelkiama ir trečia žemsiurbė.

„Operacijų vadas mano, kad toks poreikis yra“, – sakė ministrė.

Kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad laikas šioje operacijoje yra labai svarbus, tačiau, anot generolo, „su gamta nepakovosi“.

„Saugumas yra pats svarbiausias dalykas, dabar esančių žmonių saugumas, specialistų, visų tarnybų, kurios yra pritrauktos“, – kalbėjo generolas.

„Papildoma įranga padėtų paspartinti darbus“, – pridūrė jis.

JAV narai šeštadienio vakarą pirmą kartą nėrė į vandenį, tačiau šarvuočio pasiekti jiems nepavyko. Kaip socialiniame tinkle skelbė JAV karinės pajėgos Europoje ir Afrikoje, manoma, kad mašina yra maždaug keturių metrų gylyje.

BNS rašė, kad vikšrinė gelbėjimo mašina M88 „Hercules“ su keturiais amerikiečių kariais per pratybas Pabradės poligone Švenčionių rajone dingo antradienį.

Trečiadienį nustatyta įvykio vieta – maždaug penkių metrų gylyje pelkėtoje vietovėje aptikta minėta technika. Kol kas neaišku, ar joje yra dingę kariai, šiuo metu gelbėtojai bando ištraukti šarvuotį į sausumą.

Didelio masto gelbėjimo operacijoje dalyvauja Lietuvos ir JAV kariuomenė, šalies institucijos. Į pagalbą atvyko ir keliasdešimt Lenkijos karių su įranga.

The post JAV karių paieškos operacija: trukdo dumblas, narai nepanyra, gelbėtojai pavargę appeared first on LAIKMETIS.

Mišioms vadovaus Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

Šv. Mišios bus transliuojamos LRT eteryje.

The post Vilniaus arkikatedroje bazilikoje bus meldžiamasi už Pabradės poligone dingusius karius appeared first on LAIKMETIS.

Vilniaus apygardos teismas šią savaitę iš dalies patenkino savivaldybės ieškinį ir įpareigojo „Nodamą“ atlyginti 81,6 tūkst. eurų būsimų defektų šalinimo išlaidų, o „Kelvistą“ – 20,4 tūkst. eurų.

„Pagrindinė tiesioginė defektų atsiradimo priežastis yra rangovo netinkamas darbų atlikimas, techninė priežiūra tik iš dalies prisidėjo prie neigiamų padarinių atsiradimo, todėl (...) yra pagrindas sumažinti „Nodamai“ atsakomybę iki 80 proc., o 20 proc. atsakomybės priskirti „Kelvistai“, – teigiama teismo nutartyje.

Švenčionių savivaldybė teismo prašė įpareigoti įmones savo lėšomis pašalinti defektus arba įpareigoti jas atlyginti 102 tūkst. eurų būsimų išlaidų.

Savivaldybė ir „Nodama“ sutartį pasirašė 2014 metais, o „Kelvista“ turėjo prižiūrėti statybas. 2016 metais paaiškėjo darbų defektai – įtrūkimai bėgimo takų dangoje, sąlyčio su betono bortais vietose, prie šuolio į tolį sektoriaus atsispyrimo lentelės danga atsiklijavusi, joje augo žolė, rutulio stūmimo sektoriaus betoninėje dangoje – skylės, o krepšinio aikštelės danga pasidarė biri.

Savivaldybė rangovo prašė kuo skubiau pašalinti defektus, daugumą jų „Nodama“ nurodė ištaisiusi, o krepšinio aikštelės dangos būklę žadėjo sutvarkyti po žiemos, iki 2017 metų gegužės, tačiau iki šiol to nepadarė.

Panevėžio apygardos teismas „Nodamai“ 2018 metų sausį iškėlė restruktūrizavimo bylą, kuri 2020 metų kovą buvo nutraukta ir iškelta bankroto byla.

The post Reikės atlyginti 100 tūkst. eurų už Pabradės sporto aikštyno defektus - teismas appeared first on LAIKMETIS.

Drauge su prezidentu Gitanu Nausėda ir krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku jie stebės dvišales Lietuvos ir Vokietijos karių pratybas „Grifonų audra“.

Pratybų metu su Lietuvoje viešinčiu J. Stoltenbergu šalies vadovas aptars pasirengimą liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui bei saugumo situaciją regione.

G. Nausėda taip pat priims su NATO vadovu Vilniuje viešinčią Šiaurės Atlanto Tarybą (angl. North Atlantic Council), kurią sudaro sąjungininkų diplomatai.

 NATO praėjusią savaitę parengė pirmąjį Vilniaus viršūnių susitikimo deklaracijos juodraštį ir pradėjo derybas dėl galutinio dokumento teksto.

Daugiausiai dėmesio per NATO viršūnių susitikimą bus skiriama Ukrainai, Aljanso šalims nesutariant dėl jos integracijos į bloką.

Taip pat bus sprendžiama dėl didesnių NATO šalių narių įsipareigojimų didinant gynybos finansavimą, rytinio sparno apsaugos.

Aukšto lygio vizitas į Lietuvą vyks pasauliui tebestebint įvykius Rusijoje, kur savaitgalį privati samdinių grupuotė „Wagner“ surengė maištą prieš šalies karinę vadovybę.

Parą trukusį maištą „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas užbaigė paskelbdamas atsitraukimą. Tai buvo vienas didžiausių iššūkių Rusijos prezidento Vladimiro Putino ilgamečiam valdymui ir rimčiausia saugumo krizė šalyje nuo jo atėjimo į valdžią 1999 metais.

Brigados klausimai

Susitikimo su B. Pistoriusu metu prezidentas aptars Lietuvos ir Vokietijos dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje, saugumo situaciją regione. Šiais klausimais su Vokietijos gynybos ministru kalbėsis ir A. Anušauskas.

Pabradėje vykstančius mokymus atvyko bataliono dydžio vokiečių karių vienetas su paramos elementais

Į Pabradėje vykstančius mokymus atvyko bataliono dydžio vokiečių karių vienetas su paramos elementais, čia jie treniruojasi su lietuviais, iš viso pratybose treniruojasi apie 1,2 tūkst. karių.

Mokymuose dalyvaujantys Vokietijos kariai yra iš Lietuvai priskirtos brigados, dėl kurios nuolatinio dislokavimo Lietuvoje šalių politikai nesutaria.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Lietuvos ir Vokietijos vadovai priėmė bendrą komunikatą dėl vokiečių brigados priskyrimo Lietuvai, taip pademonstruodami sąjungininkų vienybę ir pasiryžimą „ginti kiekvieną NATO centimetrą“.

Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad šalių pozicijos kiek skiriasi – Vilnius siekia, kad šis karinis vienetas šalyje būtų dislokuotas nuolat, o Berlynas mano, jog dalis pajėgų turi būti Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.

Kol kas galutinio sutarimo tarp šalių šiuo klausimu nėra, o Lietuvoje dislokuotas tik minėtasis vieneto štabas.

The post Artėjant viršūnių susitikimui, Lietuvoje lankosi NATO vadovas ir vokiečių gynybos ministras appeared first on LAIKMETIS.

Kaina didinama atsižvelgus į statybos darbų brangimą, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas. 

„Atsižvelgta į tai, kad paslaugos brangsta dėl geopolitinių priežasčių, padidintas biudžetas. Prieš tai buvo 6,5 mln. eurų, o dabar yra 9 mln. eurų“, – BNS sakė Rokas Pukinskas.

Naują centro rangovo konkursą VSAT paskelbė birželio 19-ąją ir pasiūlymų lauks iki liepos 22-osios.

Ankstesni du konkursai žlugo dėl pastabų sąlygoms ir reikalavimų neatitikusių dalyvių.

„Pirmas konkursas skelbtas vasarį ir sustabdytas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos pastabų, antras nutrauktas kovo 16-ąją, sulaukta dviejų dalyvių, bet jų pasiūlyta techninė specifikacija neatitiko reikalavimų“, – sakė R. Pukinskas.

Pirmas konkursas skelbtas vasarį ir sustabdytas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos pastabų, antras nutrauktas kovo 16-ąją, sulaukta dviejų dalyvių, bet jų pasiūlyta techninė specifikacija neatitiko reikalavimų

Siekiant pagerinti migrantų gyvenimo sąlygas, Užsieniečių registracijos centre planuojama statyti du keturių aukštų pastatus, kuriuose galėtų gyventi apie 450 žmonių.

Bendras centro plotas turėtų siekti 5,1 tūkst. kv. metrų, jame numatyta įrengti sporto, užimtumo, maldos kambarius, virtuvę, valgyklą, treniruoklių salę, vaikų kambarius, rūkomuosius, kabinetus psichologams ir socialiniams darbuotojams.

Darbai turi būti atlikti per 16 mėnesių su galimybe terminą pratęsti, o esant nepakankamam finansavimui būtų galima atsisakyti dalies numatytų darbų. Statybos finansuojamos Europos Sąjungos lėšomis.

Infrastruktūra migrantams Lietuvoje plečiama pernai kilus krizei, kai į šalį per pasienį su Baltarusija neteisėtai pateko daugiau nei 4 tūkst. asmenų. Lietuva teigia, jog šį srautą organizavo Baltarusijos režimas, ir vadina tai hibridine ataka.

The post Naujo migrantų centro Pabradėje statybos kaina išaugo iki 9 mln. eurų appeared first on LAIKMETIS.

Palapinė nedidukė, prieš prasidedant šv. Mišioms, joje buvo prisikaupę lietaus vandens. Ją prieš prasidedant šv. Mišioms „Caritas" darbuotojai kruopščiai išsausino, paruošė stalą, tapusį altoriumi.

Nors aplinkui Mišių palapinę toliau vyko gyvenimas, kiti žaidė, šnekučiavosi, tačiau arčiau palapinės buvo juntama išlaikyta pagarba, ramybė ir tyla.

Į Mišias atėjo ir keli musulmonai, kurie mandagiai atsiklausė ar galėtų prisijungti. Aplink maldos palapinę vaikščiojo mažamečiai vaikai, kurie kartais į ją užsukdavo, stebėdavo, kas vyksta.

Besimeldžiantieji atrodė susikaupę ir aktyviai įsitraukę į šv. Mišias. Po jų kardinolas dalijo Šv. Raštus prancūzų kalba, kryželius.

Gailestingoji meilė neturi sienų, bet tiesia tiltus!

The post Pabradės palapinių miestelyje pirmą kartą buvo švenčiamos šv. Mišios appeared first on LAIKMETIS.

Vilniaus arkivyskupas emeritas kardinolas A. J. Bačkis aplankė kelias vietas, kuriose yra laikinai apgyvendinti pastarosiomis savaitėmis į Lietuvą iš Baltarusijos atvykę migrantai. Pasak kardinolo, visų mūsų, krikščionių, pareiga atvirai juos priimti ir suteikti jiems pagalbą.

Aplankiau kelias vietas. Buvau Pabradėje, kur jau nuolat rūpinamasi pabėgėliais, kur šiuo metu yra apie penkis šimtus žmonių ar daugiau. Ten pasimačiau su grupe žmonių, kurių dauguma buvo iš Irako, bet buvo ir iš Afrikos. Pasikalbėjau su jais. Visi tie žmonės dabar laukia, tikisi prieglobsčio. Jie nenorėtų grįžti į savo kraštus. Gyvenimo sąlygos: kiek tik galima jie yra aprūpinti, bet, supraskite, ką reiškia palapinėse gyventi... Valdžia tikrai daug daro, kad padėtų.

Iš kitos pusės – ateina ruduo, palapinėse gyventi tikrai nėra idealios sąlygos. Mažai su kuo galėjau pasikalbėti. Bet vis tiek kai kurie papasakojo savo sunkias istorijas. Atsimenu vieną šeimą. Tai buvo jazidų šeima iš šiaurės Irako, kur jie buvo labai persekiojami. Popiežius, kai buvo Irake, specialiai juos paminėjo. Jie viską prarado, namus... Per Lietuvą jie nori patekti į Europą. Vienu žodžiu, visi šie žmonės trokšta geresnio gyvenimo, trokšta pradėti naują gyvenimą Vakarų Europoje.

Buvau užkardose, kur yra mažesnės grupelės žmonių, žavėjausi pasieniečių ir karių laikysena. Pavyzdžiui, Adutiškyje yra 75 žmonės, šeimos su mažais vaikai. Vaikai laksto po užkardą kaip po savo namus. Tiek „Caritas“, tiek Raudonasis Kryžius jiems padeda. Vienu žodžiu, daroma, kas galima, iš kitos pusės – mūsų galimybės Lietuvoje ribotos.

Žiūrint iš bažnytinio taško, didžiausia problema yra tai, kad reikia mūsų žmones nuraminti. Iš pradžių, kai migrantai pradėjo plūsti, jie buvo pristatyti kaip Lukašenkos pasiųsti „žalieji žmogeliukai“, kaip potencialūs priešai. Visuomenėje buvo nerimo, baimės, atstūmimo. Taip kalbėjo ir žiniasklaida. Dabar tai jau šiek tiek pasikeitė. Pradedama galvoti apie žmones, kuriems reikia pagalbos. Kai kur klebonai parapijose ragina padėti, kai kur, pavyzdžiui Adutiškyje, padeda savivaldybės. Šiltą maistą migrantams ruošia Adutiškio mokyklos virtuvė. Bet nežinau, kas bus, kai prasidės mokslo metai? „Caritas“ aprūpina drabužiais, daug jų žmonės surenka, yra daug geros valios.  

Šiuo atveju Bažnyčios pašaukimas yra ne tik stengtis padėti tiems žmonėms, bet kartu ir vykdyti tam tikrą pedagoginę ir pastoracinę misija mūsų visuomenės atžvilgiu, kad joje būtų daugiau atvirumo, empatijos.

Labai sutinku. Čia mes turime žengti pirmyn. Lietuviai nėra uždari, bet, jei šiek tiek kitoks žmogus atvažiuoja, į jį žiūri su tam tikru įtarumu, nepasitikėjimui. Tai ne atstūmimas, bet apsisaugojimas... Šitą reikia pralaužti. Artimo meilė reikalauja būti geruoju samariečiu, pasilenkti prie kiekvieno žmogaus. Dabar tai jau prasideda. Mūsų kunigai laukia vyskupų žodžių, kokia kryptimi eiti ir ką daryti. Bet bendrai dabar matau mūsų Bažnyčioje nusiteikimą tuos žmones globoti, kiek įmanoma. Tačiau, jei prisimename popiežiaus encikliką „Fratelli tutti“, kur jis kalba apie migrantus ir sako, kad reikia juos priimti, saugoti, padėti jiems ir integruoti, tai mes kol kas žengėme tik primą ir antrą žingsnį. Toliau nematau jokios vizijos, apie tai nekalbama.

The post Kardinolas Audrys J. Bačkis apie prieglobsčio prašytojus: visi šie žmonės tik trokšta geresnio gyvenimo appeared first on LAIKMETIS.

Kardinolui buvo labai svarbu iš arti pamatyti palapinių miestelio realybę, pažinęs ne tik ten gyvenančius, bet ir besidarbuojančius žmones, jo teigimu visų mūsų, krikščionių, pareiga atvirai priimti ir suteikti pagalbą kiekvienam Lietuvoje šiuo metu esančiam asmeniui.

The post Kardinolas Audrys Juozas Bačkis lankėsi palapinių miestelyje Pabradėje appeared first on LAIKMETIS.