„Tokia ta žinutė, kad pasibaigė ten akcija“, – BNS sakė Giedrius Mišutis.  

Pasak protesto organizatorių, jis turėjo trukti savaitę. 

Anot G. Mišučio, beveik savaitę vykusios akcijos metu Lietuvos pasienyje jokių problemų nebuvo.

„Nebuvo tokių epizodų, kad atsirastų kažkokios stovinčios eilės, būtų patiriama nesklandumų, prireiktų kažkokių labai didelių įsikišimų pareigūnų ir taip toliau, ir panašiai. (...) Kad dėl to streiko, tos ūkininkų blokados, kuri net nepanaši į blokadą buvo, tikrąja to žodžio prasme, būtų mūsų teritorijoje kažkokių nesklandumų, tai tikrai jų nebuvo“, – teigė G. Mišutis.

„Viskas, galima sakyti, praėjo sklandžiai“, – pridūrė jis.

Kad dėl to streiko, tos ūkininkų blokados, kuri net nepanaši į blokadą buvo, tikrąja to žodžio prasme, būtų mūsų teritorijoje kažkokių nesklandumų, tai tikrai jų nebuvo

Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė teigė, kad policijos, sienos apsaugos, muitinės ir kitos tarnybos aktyviai bendradarbiavo su Lenkijos kolegomis, kad eilės pasienyje nesusidarytų, o joms susidarius, kaip įvyko pirmadienio vakare dėl sugedusio sunkvežimio, būtų kuo geriau valdomos.

 G. Mišučio teigimu, pranešimas apie tai, kad už 8 kilometrų nuo pasienio Lenkijoje sugedusį vilkiką gautas antradienį apie 20 val. vakare. Apie 22 val. jis jau buvo patrauktas nuo kelio ir eismas vyko įprastai.

„Automobiliai judėjo, gal šiek tiek mažesniu greičiu, bet čia toks poros valandų ėjimas kolonoje judančioje, tai neužkimšo. (...) Jis gana operatyviai Lenkijos buvo patrauktas nuo kelio“, – BNS sakė G. Mišutis.

G. Balčytytės teigimu, Žemės ūkio ministerija ir ministras asmeniškai rūpinosi, kad į visus Lenkijos ūkininkų klausimus būtų atsakyta, o mitai apie „karuselinį“ grūdų kelią į Lietuvą ir iš jos būtų paneigti.

„Lietuvos tarnybos toliau aktyviai bendradarbiaus su kolegomis iš Lenkijos, ūkininkų atstovais, siekiant ir toliau užtikrinti tinkamą, kaip iki šiol, keliaujančios žemės ūkio produkcijos apskaitą bei užkirsti kelią bet kokiems bandymams per Lietuvą ar Lenkiją keliauti Rusijos iš Ukrainos pavogtų grūdų siuntoms“, – pranešime teigė G. Balčytytė.

Lenkijos ūkininkų prašymu šalies pareigūnai praėjusį penktadienį ties buvusiu Kalvarijos ir Budzisko pasienio punktu pradėjo tikrinti, ką iš Lietuvos į Lenkiją veža vilkikai. Jie nuogąstavo, kad dalis Ukrainos grūdų iš Lietuvos vėl grįžta į Lenkiją. 

Šiuo keliu per parą važiuoja apie 6 tūkst. vilkikų.

The post VSAT: Lenkijos ūkininkai baigė protestą pasienyje su Lietuva appeared first on LAIKMETIS.

„Nepaisant visų iššūkių, nepaisant visų dalykų, kurie vyko aplink Seimą, aplink mus, tiek tolėliau, ten, kur vyksta karas, tiek mūsų kaimynystėje, tiek šalies viduje, man rodo, kad Seimas gana sėkmingai dirbo, įgyvendinome didžiąją dalį tų darbų, kuriuos buvome sau užsibrėžę, tvirtindami Seimo pavasario sesijos darbotvarkę ir dėl to noriu padėkoti kiekvienam iš jūsų“, – baigdama sesiją sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Kaip vieną svarbiausių šios sesijos darbų ji išskyrė su valstybės tarnybos reforma susijusių įstatymų paketo priėmimą, toliau demonstruotą paramą Ukrainai.

Pavasario sesiją Seimas taip pat priėmė laikinų nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įstatymą, Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą

Pavasario sesiją Seimas taip pat priėmė laikinų nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įstatymą, Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą, pritarė apylinkės teismų reformai, nutarė, kad Lietuvos pilietybė gali būti atimama iš grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių dvigubą pilietybę turinčių asmenų, nepriklausomam tiekėjui suteikė teisę vienašališkai mažinti elektros energijos tiekimo kainą buitiniams vartotojams, pritarė šilumos ūkio pertvarkai, nustatė reikalavimus elektrinių paspirtukų vairuotojams, sugriežtino pamokų lankomumo kontrolę, pertvarkė paramos žiniasklaidai modelį ir kt.

Be to, Seimas nusprendė kitų metų gegužės 12 dieną surengti privalomąjį referendumą dėl daugybinės pilietybės įteisinimo.

Šią sesiją pirmą kartą paskirtas žvalgybos kontrolierius, nuspręsta pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Petrui Gražuliui.

Seimo Spaudos tarnybos duomenimis, parlamentarai pavasario sesiją rinkosi į 54 posėdžius, priėmė 371 teisės aktą, iš jų – 272 įstatymus.

Pagal Konstituciją, Seimas per metus renkasi į dvi sesijas – pavasario ir rudens. Pavasario sesija prasideda kovo 10-ąją ir baigiasi birželio 30-ąją. Rudens sesija prasidės rugsėjo 10-ąją.

The post Politinio sezono pabaiga: Seimas baigė pavasario sesiją appeared first on LAIKMETIS.

„Pranešu, kad atsistatydinu iš Darbo partijos pirmininko posto ir tuo užbaigiu savo, kaip aktyvaus politiko gyvenimą. Darbo partija man, kaip politikui, yra didelis gyvenimo etapas, sentimentai nevienareikšmiški, nes tai buvo ir yra pirma mano politinė organizacija, kurios nariu aš tapau, o dar ir jos vadovu“, – partijos nariams išplatintame laiške sako V. Uspaskichas.

Jis teigė pasitraukiantis, nes norintis „suteikti partijai naują impulsą, naujų idėjų, jaunatviškumą“.

„Nenumaldomai, anksčiau ar vėliau ateina ta diena, kai baigiasi vienas gyvenimo etapas, o tam, kad prasidėtų naujas – reikalingi nauji sprendimai. Aš ne tik tikiu, bet ir žinau – žmogus ateina į šį pasaulį mokytis, lavintis, keistis, o tam, kad sugebėtų tai įgyvendinti, jis turi judėti į priekį per naujas pamokas, išbandymus ir naujų idėjų skleidimą“, – sakoma V. Uspaskicho laiške.

Jis tvirtino į politiką atėjęs vedamas idealizmo, turėjęs daug galimybių realizuotis politiniame gyvenime – už jas dėkoja ir atsiprašo, kad nesugebėjo tinkamai visų galimybių panaudoti.

Jis tvirtino į politiką atėjęs vedamas idealizmo, turėjęs daug galimybių realizuotis politiniame gyvenime

„Žinoma, kai ką pavyko padaryti, kai ko ne. Buvo daug klaidų dėl patirties stokos, konjunktūrinių aplinkybių ir kitų priežasčių“, – sako V. Uspaskichas.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas antradienį BNS sakė, kad V. Uspaskicho sprendimas buvo netikėtas.

„Mažiau nei prieš metus esame perrinkę pirmininką dar vienai kadencijai, tad tas apsisprendimas buvo netikėtas“, – teigė jis.

„Aišku, kažkada turėjo tai įvykti. Pirmininkas visą laiką kalbėdavo, kad turi ribas, kiek gali pirmininkauti partijai, jis nėra tas, kuris nori visą gyvenimą tai daryti“, – sakė V. Fiodorovas.

Antradienį planuoja rinktis Darbo partijos prezidiumas, kad patvirtintų laikinąjį organizacijos vadovą. Juo greičiausiai taps vienas iš septynių vicepirmininkų.

Partijos suvažiavimas, per kurį būtų renkamas naujas lyderis, turi būti surengtas per porą mėnesių.

V. Fiodorovas pabrėžė, kad V. Uspaskichas lieka aktyviu partijos nariu, atstovaus partijai Europos Parlamente.

Darbo partijos įkūrėjas V. Uspaskichas su pertraukomis jai vadovavo nuo 2003-iųjų, pastarąjį kartą jis į pirmininko postą išrinktas 2018 metais ir perrinktas pernai lapkritį.

Opozicinė Darbo partija Seime turi devynių narių frakciją, partija turi apie 10 tūkst. narių.

The post V. Uspaskichas atsistatydina iš „Darbo" partijos pirmininko pareigų ir baigia aktyvią politinę karjerą appeared first on LAIKMETIS.

Ilgus metus planavusi, kaupusi rezervus, iki smulkmenų viską pratybose atidirbusi V. Putino Rusija laukė tinkamo momento eiti iki galo. Ir sulaukė. Vašingtone ne veltui kalbama apie „kolektyvinį prezidentą“. Amerikos lyderis J. Biden sunkiai orientuojasi aplinkoje, jam sudėtinga suprasti net žurnalistų klausimus, nekalbant apie derybų stalo pokalbius. JAV žiūri vis labiau į Kiniją ir vis mažiau į tai, ką veikia Rusija.

Europa tuo tarpu į aukščiausius postus iškelia politkorektiškai iškastruotus bestuburius politikus, išmanančius tik politinės konjunktūros peripetijas arba naujų lyčių skaičių. Politikai senstančiame žemyne yra seniai užmiršę ne tik karą, bet ir kokį nors nepriteklių ar skausmą, gyvenantys lyg paskutinėmis degradavusios Vakarų Romos imperijos dienomis. Normaliam užribio barbarui būtų gėda neapiplėšti tokios publikos.

Pati Ukraina tuo tarpu kenčia nuo vidaus problemų, sunkios ekonominės padėties ir masinės jaunų žmonių emigracijos. Baltarusija, kritusi į Putino glėbį, uždega žalią šviesą rusams jų teritorijoje daryti ką nori.

Visi indikatoriai rodė, kad Rusijai atėjo metas užbaigti karą Ukrainoje

Kada jei ne dabar? V. Putino svita pajuto, kad kito tokio gero momento žaibiškai nugalėti ne menkai ginkluotus sukilėlius Sirijoje ar nedideles tautas, kaip Gruziją ir Čečėniją, gali ir nebūti. Visi indikatoriai rodė, kad Rusijai atėjo metas užbaigti karą Ukrainoje, galutinai šią šalį parklupdant ant kelių.

Bet va bank dėl to ir yra loterija, kad joje galutinai numatyti visko negali. Rusai neįvertino tokio masiško Ukrainos gyventojų pasipriešinimo okupantų įsiveržimui. Rusija neįvertino to, kad Ukrainos lyderis pasiliks Kijeve, nepaisant raginimų jį tučtuojau išvežti.

Ukrainiečiams prasilaikius keletą dienų ir supratus, kad paimti Kijevą bus anaiptol nelengvą, iki tol abejingos ar politinius interesus dėl verslo su Rusija aukojusios Vakarų šalys taip pat suskubo remti Ukrainą.

Staiga paaiškėjo, kad pritaikius eilę sankcijų nukentės ne tik Rusijos elito turtai užsienyje, tačiau įšaldyti bus ir 77 proc. finansinio rezervo, saugoto užsienyje ir taip kruopščiai kaupto šio karo reikmėms. Ir sankcijų bei ribojimų sąrašas nesustoja. Rusijai šis karas galėjo būti sėkmingas tik būdamas žaibiškas, o Ukrainai kiekviena kovos diena stovint ant kojų - jau pergalė.

Vokietija, neleidusi pardavinėti ukrainiečiams ginklų, jau siųs karinę pagalbą į Kijevą, stabdo dujų pirkimą iš Rusijos, teigia statysiantys suskystintų dujų terminalus. Turkija netikėtai uždaro Bosforo sąsiaurį, priešlėktuvines, prieštankines gynybos sistemas tiekia ne tik artimiausi kaimynai lenkai, bet ir už numuštą civilių lainerį Putino režimui anksčiau atleidę olandai. Ukrainiečiai, Vakarų europiečių sąmonėje ilgą laiką buvę viso labo „kažkuo nepatenkintais rusais“, išsikovojo pripažintos Europoje nacijos vardą.

Rusija per tris paras Ukrainoje prarado tiek gyvybių ir technikos, kiek per du metus karo Afganistane

Priešakiniai rusų kariniai daliniai Ukrainoje – pavargę ir aplamdyti, nebeturintys nei maisto, nei dyzelio tankuose, prašantys pastiprinimo. Internete pilna ne tik vaizdų apie mūšius, bet ir paprastų ukrainiečių apsižodžiavimų su rusų kareiviais, o šie, nors ir su šautuvu rankose, atrodo visiškai pasimetę, sutrikę, nebežinantys ką atsakyti. Ukrainos pasieniečių necenzūrinis atsakas rusų kariniam laivui, atsisakant gyviems užleisti pozicijas, jau tapo ir pasauliniu hitu bei nauja skanduote visoje šalyje.

Sena pasaka apie piktus nacius banderovcus, kuriuos žūtbūt reikia užpulti ir išžudyti nebemotyvuoja. Dar labiau nemotyvuoja ir internete matomi vaizdai apie sudegusias karines kolonas bei 4 tūkst. lavonų, keliaujančių motinoms į Rusiją. Rusija per tris paras Ukrainoje prarado tiek gyvybių ir technikos, kiek per du metus karo Afganistane.

V. Putino siekis „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ Ukrainą, pastatant čia marionetinę Rusijos valdžią klostosi absoliučiai priešingu scenarijumi. Ukraina kaip niekada militarizuojasi ir yra aprūpinama ginklais iš viso pasaulio. „Denacifikuotis“ turėję ukrainiečiai labiau nei anksčiau supranta savo skirtį nuo anksčiau laikytų „broliškų Rusijos ir Baltarusijos tautų“, išgyvena beprecedentį nacionalizmo pakilimą ir tautos vienybės jausmą.

Lieka klausti, net jei Rusija ir paimtų Kijevą, kokių pastangų šiandien Rusijai prireiktų, kad svetimą vietiniams valdžią išlaikytų Kijeve?

Dar slogesnė atmosfera tvyro Kremliuje. Nepavykus greitam karui, ne veltui V. Putino ranka nuslysta ant branduolinių mygtukų ir grasinimų planetai. Tai – pirmi akivaizdžios nevilties ir desperacijos požymiai, aiškiai nujaučiant, kokia Rusijoje yra pralaimėto ar nepakankamai staigaus bei pergalingo karo kaina. Rusai savo valdovams gali atleisti bet ką, tik ne pralaimėjimą.

Imperijos puikiai žino savo istoriją, o Rusijos imperijos istorija aiškiai rodo, kad ne kokios nors finansinės reformos, vidiniai bruzdėjimai, neramumai ar priešų invazijos, o pralaimėti konfliktai išverčia carą iš sosto. Net ne visada jį verčia liaudis, kuri dažniausiai ir toliau sėdi įbauginta.

Pajutus kraujo skonį, rūmų perversmas irgi tampa realus. Imperija, kurią išlaiko stipraus lyderio kultas, negali sau leisti „lūzerio“ valdovo. Putinas supranta, kad jei šis konfliktas taps pralaimėjimu, tik laiko klausimas lieka ir jis pats.

Čečėnija ir kitos tautos, Rusijos sudėtyje išlaikomos baimės principu „bijo reiškia gerbia“ gali pradėti bruzdėti kaip ir prieš du dešimtmečius. Ne veltui Rusijai vis labiau klimpstant Ukrainoje, galvą kelia ir Maskvos nebeklausantis Kazachstanas, apie prarastas teritorijas prisimena gruzinai.

V. Putinas nebeturi kur trauktis ir bandys Kijevą paimti bet kokia kaina. Arba bent kuo daugiau Ukrainos žemių. Nors karinio tribunolo likimas žadamas Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui, tačiau Kijevui atsilaikius, pačio Putino gali laukti Gadafio likimas, vietinei publikai išvelkant carą iš rūbų ir viešai užmušant viso pasaulio internetinėje akivaizdoje. Putinas šiandien Ukrainoje jau negalvoja apie sėkmingą imperijos plėtrą, bet kovoja už savo paties išlikimą.

Putino gali laukti Gadafio likimas, vietinei publikai išvelkant carą iš rūbų ir viešai užmušant viso pasaulio internetinėje akivaizdoje

Galima desperacija, neviltis, Rusijos lyderio mirties baimė nieko gero nežada mums. Juk retas galėjo tikėtis, kad Rusija norės užkariauti ir visą Ukrainą. Tokia psichologinė imperijos valdovo būklė leidžia neatmesti scenarijų ir apie galimas atomines raketas, sprogdinamą Černobylio sarkofagą, ekologines katastrofas. Arba greitą karą prieš kažką mažesnio, silpnesnio, siekiant nubraukti pralaimėjimo kartėlį. Taip, kaip 1940 m. Stalino pralaimėjimą Suomijoje nubraukė staigi Baltijos šalių okupacija.

Politika nepanaši į rezultatų sumavimą, ji greičiau kaip banguojanti kreivė, kuri kyla ir leidžiasi. Net ir esant puikioje parengtyje, bet neapskaičiavus jėgų ir susidūrus su masine krize, tos kreivės kritimas žemyn pradeda veikti sniego gniūžtės principu.

Tai, kas galėjo atrodyti imperijos žvaigždžių valanda, įstrigus kuriam nors etape, gali tapti valdžios ar net visos imperijos pabaiga. Juolab, kad tūnančių ir laukiančių suvesti sąskaitas su Rusija ar ją „balkanizuoti“ tikrai nepristigs. Ką gali žinoti, galbūt, ir mes sulauksime dienos, kai reikalavimai šalia Lietuvos esantį Kaliningradą demilitarizuoti neatrodys tokie neįtikėtini.

The post Žlugęs „blickrygas“ Ukrainoje – Putino imperijos pabaigos pradžia? appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė savivaldybė, taip pat pasiskiepyti bus galima Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos padalinyje bei Klaipėdos „Akropolyje“ esančioje „Eurovaistinėje“. 

Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, daugelis pirminės sveikatos priežiūros centrų vakcinaciją jau vykdė ir iki šiol, o galimybės skiepyti pacientus sudarytos ir privačioms įstaigoms.

Daugelis pirminės sveikatos priežiūros centrų savo pacientams sudarys galimybes registruotis skiepams nuo COVID-19 per centralizuotą registracijos sistemą koronastop.lt arba tel. 1808. Gyventojai, kurie savo gydymo įstaigos centralizuotoje sistemoje neras, galės kreiptis ir tiesiogiai į įstaigos registratūrą ir susitarti dėl patogaus skiepijimo laiko. 

Jūrininkų sveikatos priežiūros centras savo pacientus skiepys Galinio Pylimo g. 3, Klaipėdos miesto poliklinika – budinčio gydytojo tarnyboje Taikos pr. 76, Klaipėdos senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centras – savo patalpose Herkaus Manto g. 49.

Informacija apie vietą, kur atvykti skiepytis, bus matoma registruojantis centralizuotoje sistemoje arba nurodoma registruojantis telefonu.

The post Darbą baigia ir vakcinacijos centras Klaipėdoje appeared first on LAIKMETIS.

„Tikėtina, kad šis regionas juda link prie tam tikros pandemijos baigiamosios fazės“, – interviu naujienų agentūrai AFP sakė H. Kluge. Jis pridūrė, kad iki kovo mėnesio omikron varianto viruso infekcija gali paveikti apie 60 proc. europiečių.

Kai šiuo metu Europą apėmęs omikron atmainos plitimo pliūpsnis išsikvėps, „kelias savaites ar mėnesius laikysis visuotinis imunitetas – dėl vakcinų arba žmonėms įgijus atsparumą dėl infekcijos, taip pat mažėjant sezoniniam“ sergamumui, aiškino pareigūnas.

„Tikimės, kad bus ramybės laikotarpis iki COVID-19 galimai sugrįžtant arčiau šių metų galo, bet pandemija nebūtinai sugrįš“, – pridūrė H. Kluge.

JAV vyriausiasis patarėjas pandemijos klausimais Anthony Fauci (Entonis Faučis) sekmadienį irgi reiškė panašų optimizmą.

Televizijos „ABC News“ jis sakė, kad kai kur Jungtinėse Valstijose registruojamų naujų COVID-19 atvejų skaičiai mažėja „gana staigiai“, todėl „reikalai atrodo gerai“.

Jis perspėjo per daug nenusiraminti, bet pažymėjo, jog jeigu sergamumas tokiose teritorijose kaip JAV šiaurės rytai toliau mažės, „tikiu, kad pradėsite matyti persilaužimą visoje šalyje“.

PSO Afrikos padalinys praeitą savaitę taip pat nurodė, kad sergamumas koronavirusine infekcija šiame regione sparčiai mažėja. Be to, registruojamų koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirties atvejų skaičius pradėjo mažėti pirmąkart nuo omikron varianto paskatintos ketvirtosios pandemijos bangos piko.

PSO Afrikos padalinys praeitą savaitę taip pat nurodė, kad sergamumas koronavirusine infekcija šiame regione sparčiai mažėja

Tyrimai rodo, kad omikron variantas užkrečiamesnis negu anksčiau plitusi delta atmaina, bet pasiskiepiję žmonės, užsikrėtę šiuo virusu, paprastai perserga lengviau. Tai sustiprino viltis, kad COVID-19 iš pandemijos pradeda darytis lengviau suvaldoma sezonine liga, panašia į gripą.

Vis dėlto H. Kluge perspėjo, kad COVID-19 perėjimą į endemijos fazę skelbti dar anksti.

„Daug kalbama apie endemiją, bet endemija reiškia... kad įmanoma prognozuoti, kas nutiks. Šis virusas [mus] jau ne kartą yra nustebinęs, taigi, turime būti labai atsargūs“, – pabrėžė PSO pareigūnas.

Omikron atmaina yra plačiai išplitusi, ir bet kada gali atsirasti naujų viruso variantų, perspėjo H. Kluge.

Pastangos sumažinti poveikį

Už Europos Sąjungos vidaus rinkas atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas), taip pat prižiūrintis vakcinų gamybą, sekmadienį sakė, kad esamas vakcinas bus įmanoma priderinti prie naujų viruso variantų, jeigu jų atsirastų.

„Galėsime tapti atsparesni, įskaitant naujus variantus, – jis sakė Prancūzijos televizijai LCI. – Būsime pasiruošę priderinti vakcinas, ypač iRNR [technologijų], jeigu bus būtina jas pritaikyti prie virulentiškesnių variantų.“

PSO regionas apima 53 šalis, įskaitant keletą Centrinės Azijos valstybių. Sausio 18-osios duomenimis, šiame regione užsikrėtimo omikron varianto virusu atvejai sudarė 15 proc. visų naujų COVID-19 atvejų. Savaite anksčiau jie sudarė 6,3 proc., nurodė agentūra.

Omikron atmaina dabar yra dominuojantis koronaviruso variantas Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje (EEE), kuriai priklauso Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas, praeitą savaitę pranešė ES sveikatos apsaugos agentūra ECDC.

Kadangi ši užkrato padermė Europoje labai sparčiai išplito, H. Kluge sakė, kad dėmesys turėtų būti sutelktas į pastangas „sumažinti sutrikdymą ligoninėms, mokykloms ir ekonomikai, taip pat turėtų būti didžiulės pastangos apsaugoti pažeidžiamiausiems“, o ne stengiamasi stabdyti viruso plitimą.

Vis dėlto pareigūnas ragino žmones elgtis atsakingai.

„Jeigu nesveikuojate – pasilikite namuose, pasidarykite testą. Jeigu jis teigiamas – izoliuokitės“, – kalbėjo jis.

H. Kluge sakė, kad Europoje pirmiausiai turi būti stengiamasi stabilizuoti padėtį, nes regiono šalyse vakcinacijos lygis svyruoja nuo 25 iki 95 proc.,  todėl ligoninėms ir sveikatos apsaugos sistemai tenka nevienodas krūvis.

„Stabilizavimas reiškia, kad sveikatos apsaugos sistema nebėra perkrauta dėl COVID-19 ir kad galima toliau teikti pagrindines medicinos paslaugas, kurios, deja buvo smarkiai sutrikdytos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų bei įprastos imunizacijos atveju“, – pabrėžė PSO pareigūnas.

Paklaustas, ar žmonės privalės skiepytis ketvirtąja vakcinos doze, kad būtų užbaigta pandemija, H. Kluge kalbėjo atsargiai.

„Žinome, kad po kiekvienos vakcinos injekcijos imunitetas šokteli“, – sakė jis.

The post PSO: koronaviruso pandemija galimai žengia į baigiamąją fazę appeared first on LAIKMETIS.

„Nors dėl aktyvesnio skiepijimosi ir gydymo padaryta pažangos, dabartinės padėties analizė ir prognozavimo modeliai rodo, kad iki pandemijos pabaigos dar toli“, – nurodė PSO pareiškime, išplatintame po penktadienį įvykusio specialiojo komiteto keturių valandų virtualaus susitikimo. 

Komitetas paragino tęsti tyrimus dėl daugkartinio naudojimo kaukių ir respiratorių, taip pat naujos kartos vakcinų bei diagnostinių ir gydymo priemonių „ilgalaikei pandemijos kontrolei“.  

„Kaukės, fizinio atstumo laikymasis, rankų higiena ir geresnis uždarų erdvių vėdinimas išlieka svarbiausiomis priemonėmis siekiant mažinti SARS CoV-2 plitimą“, – pabrėžiama pareiškime. 

Anot komiteto, dėl užsitęsusios pandemijos ekstremalios humanitarinės situacijos, masinė migracija ir kitos krizės tampa dar sudėtingesnės. 

Komitetas išsakė susirūpinimą dėl Afrikos iššūkių kovojant su pandemija, įskaitant prieigą prie vakcinų, testų ir gydymo, taip pat renkant ir analizuojant duomenis, reikalingus pandemijos raidai stebėti.    

AFP duomenimis, Afrikoje 100 žmonių vidutiniškai tenka tik 14 sunaudotų vakcinos dozių. 

Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje šis rodiklis – 128 dozės 100 gyventojų, Europoje – 113 dozių, Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione – 106 dozės, Okeanijoje – 103, Azijoje – 102, Artimuosiuose Rytuose – 78 dozės.   

Komitetas pernai sausio 30-ąją dėl naujojo koronaviruso paskelbė tarptautinio masto ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją – aukščiausio lygio PSO perspėjimą. 

Komitetas pakartojo savo poziciją, kad tarptautinėms kelionėms neturėtų būti privalomas keliaujančio asmens pasiskiepijimą įrodantis dokumentas, turint galvoje „ribotą pasaulinę prieigą [prie vakcinų] ir netolygų jų paskirstymą“.  

Jis paragino šalis laikytis „rizika pagrįsto požiūrio“ ir palengvinti tarptautines keliones atšaukiant ar modifikuojant taikomas priemones, tokias kaip reikalavimai dėl testavimosi ir/ar karantinavimosi.    

Komitetas taip pat paragino valstybes pripažinti visas vakcinas, kurias PSO leido naudoti ekstremaliosios situacijos sąlygomis.   

The post PSO: iki pandemijos pabaigos dar toli appeared first on LAIKMETIS.