Konferencijos dalyvius sveikino LSMU Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, Slaugos fakulteto dekanė prof. Jūratė Macijauskienė.

Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas linkėjo, kad visus stiprintų niekada nenuvilianti viltis, o visi vieni iš kitų išmoktume atrasti bendrystės, dovanojimo ir dalijimosi džiaugsmą.

Aštuoniuose pranešimuose pristatyta pagalba, teikiama šiandien demencija sergantiems žmonėms; aptarta, su kokiais iššūkiais susiduria sergantieji delyru, kaip užtikrinamas demencija sergančio žmogaus orumas ir pagarba jam.

Klaipėdos universitetinės ligoninės kapelionas kunigas prof. dr. Saulius Stumbra pasidalijo mintimis apie demenciją kunigo, o VDU Katalikų teologijos doktorantė sesuo Dominyka Violeta Slepikaitė DP, dvasine asistente dirbanti Utenos socialinės globos namuose, – pašvęstųjų gyvenime.

Monsinjoras doc. dr. Artūras Jagelavičius kalbėjo apie sakramentų teikimą žmonėms, sergantiems demencija.

The post Kauno klinikose vyko mokslinė-praktinė konferencija „Klinikinė pastoracija: orumas ir dvasingumas demencijoje“ appeared first on LAIKMETIS.

Tokios politinės beskonybės, pretenduojančios į tariamą grakštumą, dar neteko matyti. Patyčiomis persunkti klausimai pylėsi vienas po kito kaip studentų krikštynų vakarėlyje. Po to dar ilgai galvojau: kaip mes iki to priėjome? Kur mokoma tokio „profesionalumo"? Ar čia kas nors iš „pramogų pasaulio" „suprodiusavo"? Iš kur tas žurnalistų ir politikų „peštynių" prieskonis? Jausmas jau nebesusijęs nei su tiesa, nei su gėriu. Tiesiog negražu taip daryti, kaip sakydavo mūsų seneliai.

Mes praradome pagarbą viešajai, o tai yra – politinei, erdvei. Viešai tyčiodamiesi iš kai kurių politikų, mes iš tiesų tyčiojamės iš politikos apskritai. Nuplovėme ribą tarp pramogų pasaulio ir politikos. Panašu, kad neakivaizdiniu būdu apsidrabstę purvais ir skandalais socialiniuose tinkluose, panašiai elgiamės ir viešumoje, susitikę akis į akį?

Nuplovėme ribą tarp pramogų pasaulio ir politikos.

Kodėl mūsų nebeįpareigoja ir nebesustabdo žmogaus veidas, jame atsispindintis svetimas (dieviškas) orumas? Kodėl sau leidžiame nebegerbti žmogaus orumo, net jeigu tas žmogus mums labai nepatinka arba nepatinka jo keliamos idėjos? 

Lietuvos nacionalinė žiniasklaida, leidusi transliuoti tokį neprofesionalų ir nevykusį renginį, tiesiog akyse prarado per visą rinkimų kampaniją oriai išlaikytą budrumą ir profesionalumą. Kas atsitiko? Siekdami aštrumo ir apsvaiginti galios, kurią tikėjosi pridengti grakštumu, kai kurie žurnalistai nustojo nuoširdžiai kelti klausimus, kurie suteiktų galimybę kalbinamiesiems nuoširdžiai pasisakyti. Tik labai siauro rato „žurnalistų" tikslas – išprovokuoti konfliktą metant į veidą iššaukiančius teiginius.

Iššaukiantys teiginiai – tai jau nebe klausimai. Klausiamoji forma jiems yra tik apvalkalas. Dar blogiau – labai dažnai jie yra ir „klausiančiųjų" giluminiai įsitikinimai. Klausiantysis jau nebėra tas, kuris suvaržo save nešališkumo skraiste, kad atvertų erdvę žodžio laisvei. Klausiančiojo pozicijoje nebėra kančios užtikrinančios pagarbą kito tariamo žodžio laisvei. 

Kad ir kurios partijos laimės rinkimus, šį penktadienį mes visi pralaimėjome pagarbą sau ir savo artimui. 

The post Prof. dr. Gediminas Karoblis. „Mes jus kontroliuojame": inkvizicinė beskonybė ir patyčios appeared first on LAIKMETIS.

„Penkerius metus trukusi teksto rengimo eiga leidžia suvokti, jog dėl orumo temai skiriamo rimto dėmesio ir svarbos krikščioniškoje mintyje čia pateikiamam dokumentui reikėjo ilgo brandinimo proceso, kad būtų parengta galutinė jo redakcija, kurią šiandien skelbiame.

Pirmuose trijuose deklaracijos skyriuose primenami pagrindiniai principai ir teorinės prielaidos, siekiant pateikti svarbių paaiškinimų, galinčių padėti išvengti dažnai pasitaikančios painiavos, susijusios su sąvokos „orumas“ vartojimu. Ketvirtajame skyriuje pristatomos kai kurios dabartinės probleminės situacijos, kuriose nepakankamai pripažįstamas kiekvieno žmogaus neišmatuojamas ir neatimamas orumas. Pasmerkti tokius rimtus ir aktualius žmogaus orumo pažeidimus – būtina prievolė, nes Bažnyčia yra tvirtai įsitikinusi, kad tikėjimo nevalia atskirti nuo žmogaus orumo gynimo, evangelizacijos – nuo oraus gyvenimo skatinimo, o dvasingumo – nuo įsipareigojimo siekti visų žmonių orumo.

Šis kiekvieno žmogaus orumas gali būti suprantamas kaip „begalinis“ (dignitas infinita), kaip teigė šventasis Jonas Paulius II susitikime su žmonėmis, turinčiais tam tikrų apribojimų ar negalią [1]; tuo jis norėjo parodyti, kad žmogaus orumas pranoksta bet kokią žmogiškojo gyvenimo išorinę išvaizdą ar specifinę ypatybę“, – rašoma dokumento pristatyme.

The post Į lietuvių kalbą išversta Tikėjimo mokymo dikasterijos deklaracija „Dignitas infinita" appeared first on LAIKMETIS.

Tikėjimo mokymo dikasterijos deklaracijos Dignitas infinita trys skyriai kalba apie žmogaus orumo pagrindus, o ketvirtasis yra skirtas „kai kuriems rimtiems žmogaus orumo pažeidimams“. Pagrindinė dokumento, kuris yra penkerius metus trukusio darbo rezultatas, naujovė yra ta, kad į jį greta bioetikos temų įtrauktos ir kelios svarbiausios pastarojo meto popiežiaus mokymo temos.

Greta abortų, eutanazijos ir surogatinės motinystės tarp žmogaus orumo pažeidimų atsiranda karas, skurdas ir migrantų drama, prekyba žmonėmis. Naujasis dokumentas padeda įveikti dichotomiją tarp tų, kurie susitelkia tik į besiformuojančios ar mirštančios gyvybės gynimą, pamiršdami daugybę kitų išpuolių prieš žmogaus orumą, ar, atvirkščiai, tarp tų, kurie susitelkia tik į vargšų ir migrantų gynimą, pamiršdami, kad gyvybė turi būti ginama nuo prasidėjimo iki natūralios pabaigos.

Pagrindiniai principai

Pirmosiose trijose deklaracijos dalyse primenami pagrindiniai principai. „Bažnyčia Apreiškimo šviesoje dar kartą skelbia ir absoliučiai patvirtina ontologinį pagal Dievo paveikslą ir panašumą sukurto bei Jėzaus Kristaus atpirkto žmogaus asmens orumą“ (1). Dokumente kritikuojami tie, kurie „asmeniu pripažįsta tik būtybę, gebančią protauti“. Dėl to, jų teigimu, „asmens orumo neturi nei negimęs kūdikis, nei nesavarankiškas senas žmogus, nei tas, kurį slegia psichikos negalia.

Priešingai, Bažnyčia primygtinai tvirtina, kad kiekvieno žmogaus asmens orumas būtent dėl to, kad yra prigimtinis, išlieka visada, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių“ (24). Be to, teigiama, kad „žmogaus orumo sąvoka taip pat kartais piktnaudžiaujama siekiant pateisinti savavališką naujų teisių dauginimą, tarsi būtų privaloma garantuoti galimybę išreikšti ir įgyvendinti kiekvieną individualų pageidavimą ar subjektyvų troškimą“ (25).

Skurdas, karas ir prekyba žmonėmis

Toliau deklaracijoje pateikiamas „kai kurių rimtų žmogaus orumo pažeidimų“ sąrašas. Pirmiausia kalbama apie skurdo tragediją – „vieną didžiausių šiuolaikinio pasaulio neteisybių“ (36). Taip pat apie karą, kuris yra „žmogaus orumą neigianti tragedija“ ir „žmoniškumo pralaimėjimas“ (38), taip rašoma, kad „šiandien labai sunku išlaikyti praeitais amžiais sukurtus racionalius kriterijus, leidžiančius kalbėti apie galimą teisingą karą“ (39).

Toliau kalbama apie kenčiančius migrantus, kurių „gyvybei gresia pavojus, kurie nebeturi galimybių sukurti šeimą, dirbti ar prasimaitinti“ (40); apie prekybą žmonėmis, kuri įgauna „tragišką mastą“ ir yra apibrėžiama kaip „niekinga veikla, mūsų visuomenių, vadinančių save civilizuotomis, gėda“. Išnaudotojai ir prostitucijos klientai raginami rimtai pasitikrinti sąžinę (41).

Taip pat raginama kovoti su tokiais reiškiniais kaip prekyba žmogaus organais ir audiniais, seksualiu vaikų išnaudojimu, vergišku darbu, prostitucija, prekyba narkotikais ir ginklais, terorizmu ir organizuotu tarptautiniu nusikalstamumu (42). Deklaracijoje taip pat minima seksualinė prievarta, kuri palieka „gilius randus nuo jos nukentėjusiųjų širdyse“ (43).

Toliau kalbama apie moterų diskriminaciją ir smurtą prieš jas, tarp pastarųjų paminimas „vertimas daryti abortus, kurių auka yra ir motina, ir vaikas, taip dažnai siekiant patenkinti vyrų egoizmą“. Taip pat smerkiama poligamija (45) ir moterų žudymas (46).

Abortas ir surogatinė motinystė

Deklaracijoje aiškiai smerkiamas abortas: „Tarp visų nusikaltimų, kuriuos žmogus gali padaryti prieš gyvybę, abortas yra ypač sunkus ir smerktinas“. Primenama, kad negimusiojo teisė į gyvybę turi būti ginama „kaip bet kuri kita žmogaus teisė“ (47). Taip pat kategoriškai atmetama surogatinė motinystė, „per kurią vaikas tampa paprastu objektu“. Tai praktika, „grubiai pažeidžianti moters ir vaiko orumą“. Vaikas visada yra dovana ir niekada negali būti sutarties objektas (48).

Toliau žmogaus orumo pažeidimų sąraše minima eutanazija ir savižudybė su pagalba, primenama, kad „dėl kančios ligonis nepraranda orumo“ (51). Toliau kalbama apie paliatyviosios slaugos svarbą ir apie vengtiną užsispyrėlišką neproporcingą gydymą. Dar kartą patvirtinama, kad žmogus turi teisę į gyvybę, o ne į mirtį, kad mirtį reikia priimti, o ne ją užtikrinti (52). Tarp rimtų žmogaus orumo pažeidimų taip pat minimas negalią turinčių asmenų atstūmimas (53).

Gender teorija

Dar kartą patvirtinus, kad negalima diskriminuoti homoseksualių asmenų ir toleruoti bet kokių agresijos ir smurto prieš juos formų, pasmerkus kaip prieštaraujančius žmogaus orumui šių asmenų kalinimą, kankinimą ar net žudymą, dokumente kritikuojama gender teorija, „kuri yra labai pavojinga, nes ištrina skirtumus, siekdama visus suvienodinti“ (56).

Bažnyčia primena, kad „noras disponuoti savimi, kaip skelbia gender teorija, reiškia ne ką kita, kaip pasidavimą senai pagundai užimti Dievo vietą“ (57). Gender teorija „siekia paneigti didžiausią iš visų skirtumų, egzistuojančių tarp gyvų būtybių, – lyties skirtumą“ (58).

Taip pat neigiamai vertinamas lyties keitimas, nors „tai nereiškia, kad atmetama galimybė, jog asmuo, turintis lytinių organų sutrikimų, kurie yra akivaizdūs gimimo metu arba kurie išsivysto vėliau, gali pasitelkti medicinos pagalbą tiems sutrikimams pašalinti“ (60).

Smurtas skaitmeninėje erdvėje

Sąrašą užbaigia smurtas skaitmeninėje erdvėje, minimos „naujos smurto formos, plintančios per socialinę žiniasklaidą, tokios, kaip kibernetinės patyčios“ ir „pornografija bei žmonių seksualinis išnaudojimas ar įtraukimas į azartinius lošimus“ internete (61). Deklaracija baigiama raginimu „pagarbą žmogaus asmens orumui, nepaisant jokių aplinkybių, laikyti svarbiausiu įsipareigojimu siekiant bendrojo gėrio ir kiekvienos teisinės sistemos pagrindu“ (64).

The post Tikėjimo mokymo dikasterija paskelbė deklaraciją „Dignitas infinita“ appeared first on LAIKMETIS.

Šventojo Sosto spaudos tarnyba antradienį pranešė, kad naujasis dokumentas, pavadintas Dignitas Infinita (liet. „Begalinis orumas") apie žmogaus orumą, bus pristatytas balandžio 8 d. Romoje vyksiančioje spaudos konferencijoje.

Konferencijoje pranešimus skaitys kardinolas Víctoras Manuelis Fernándezas (Viktoras Manuelis Fernandesas), Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektas, mons. Armando Matteo, tos pačios Šventojo Sosto dikasterijos doktrininio skyriaus sekretorius, ir Paola Scarcella, Romos universitetų Tor Vergata ir Lumsa docentė, Šv. Egidijaus bendruomenės katechezių asmenims su negalia vadovė.

Kovo pradžioje duodamas interviu CNA naujienų partneriui „National Catholic Register", Fernándezas sakė, kad buvo parengtos „kelios teksto versijos" ir kad jis yra „beveik baigtas" bei bus paskelbtas „balandžio pradžioje".

The post Pasirodys nauja Vatikano tarnybos deklaracija žmogaus orumo tema appeared first on LAIKMETIS.