„Galima konstatuoti, jog mano pasiūlyta strategija, remiant Igno Vėgėlės kandidatūrą prezidento rinkimuose, o vėliau jungtinio sąrašo sudarymas Seimo rinkimuose, nepasiteisino. Ypatingai tai akivaizdu Seimo rinkimuose, kuriuose mano tikėjimas, jog Igno komandos dalyvavimas padidins rinkėjų skaičių, visiškai nepasiteisino“, – partijos nariams skirtame laiške teigė R. Karbauskis.

Jo teigimu, už LVŽS kandidatus Seimo rinkimuose balsavo 9,4 proc., o už bendrą sąrašą – 7,02 procento.

Tuo metu I. Vėgėlė nesutinka su tokiu skaičiavimu, pasak Seimo nario, jis su komanda „valstiečių“ sąrašui papildomai atnešė apie 30 tūkst. balsų ir ragino atlikti išsamesnę rinkimų rezultatų analizę.

„Aš matau kitokius kampus. Mano supratimu tai, ką paminėjo Ramūnas Karbauskis, nėra tikslu, bet tai jo matymas“, – antradienį žurnalistams sakė Seimo narys.

Anot politiko, LVŽS parama jam per prezidento rinkimus neatnešė laukto rezultato ir papildomo pagreičio kampanijai.

Prezidento rinkimuose kandidatavęs I. Vėgėlė liko trečias, nepateko į antrąjį rinkimų turą.

„Dabar jau nebereikėtų akcentuotis į klaidų paiešką. Vieną skaičių ištraukus tikros analizės negalime padaryti“, – sakė jis.

I. Vėgėlė taip pat ragino tokius dalykus aiškintis ne viešai.

„Ar tai reikia daryti viešai? Ar reikėtų toliau gilintis ir aštrinti situaciją ir žaizdas krapštyti? Ko gero, kad ne, tai reikėtų padaryti viduje. Dabar reikėtų susitelkti darbui“, – tvirtino jis.

Politikas sakė dar lapkričio pradžioje kvietęs R. Karbauskį pokalbiui, bet atsakymo nesulaukė.

I. Vėgėlė taip pat ragino tokius dalykus aiškintis ne viešai.

LVŽS lyderis laiške taip pat ragino partijos narius būti aktyvia, racionalia opozicija, veikti per šešėlinę Vyriausybę, frakciją Seime ir savivaldą.

„Artėjančių savivaldos rinkimų perspektyvoje LVŽS gali pasinaudoti socialdemokratų problemomis nacionalinėje politikoje ir sustiprinti savo pozicijas, kaip tai padarė konservatorių sąskaita praėjusiuose savivaldos rinkimuose“, – rašė „valstiečių“ lyderis.

Anot jo, kitų metų pradžioje planuojamas LVŽS suvažiavimas, kurio metu bus renkamas partijos pirmininkas.

„Galvoju, jog pajėgčiau vadovauti LVŽS tame kelyje, jei sąjungos suvažiavime sulaukčiau palaikymo. Tuo pačiu esu pasiruošęs garbingai pasitraukti, jei dauguma sąjungos narių pasirinks kitą lyderį“, – teigė R. Karbauskis.

Jis taip pat paragino iš partijos pašalinti narius, kurie po rinkimų suspendavo savo narystę LVŽS ir „dabar ieško naudos kitų partijų aplinkoje, o neradus tokios, susigrąžintų narystę LVŽS“.

„Tai nepriimtina situacija kitų LVŽS narių atžvilgiu ir trukdytų stiprinti sąjungos skyrius artėjant savivaldos rinkimams“, – rašė R. Karbauskis.

Jis taip pat pasiūlė dar iki Naujųjų metų patvirtinti LVŽS šešėlinės Vyriausybės sudėtį.

„Artėjant sąjungos suvažiavimui, ji parengtų alternatyvią Vyriausybės programą, kuri Lietuvos žmonėms parodytų, kaip valstybės reikalus tvarkytų LVŽS vyriausybė“, – teigė „valstiečių“ lyderis.

I. Vėgėlė savo ruožtu abejoju šešėlinės Vyriausybės nauda.

„Sunku būtų matyti, kad šešėlinė Vyriausybė su tokiu mažu Seimo narių skaičiumi galėtų efektyviai veikti“, – sakė jis.

„Mes visų pirma turime koncentruotis darbui Seime, nes mūsų yra labai mažai, kad spėtume viską aprėpti“, – pridūrė politikas.

LVŽS Seimo rinkimuose dalyvavo jungtiniu sąrašu ir vos įveikė privalomą 7 proc. rinkimų barjerą. Daugiamandatėje apygardoje jis gavo 7,02 proc. balsų ir užsitikrino šešis mandatus Seime. Dar du „valstiečiai“ išrinkti vienmandatėse apygardose.

Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partiją buvo pakvietusi LVŽS konsultuotis dėl dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje, tačiau kvietimo pradėti derybas dėl to nebesulaukė. 

The post R. Karbauskis kirto I. Vėgėlei - visiškai nepasiteisino appeared first on LAIKMETIS.

Taip jis kalbėjo nepaisant to, kad parlamento rinkimus spalį laimėję valdančiąją daugumą formuojantys socialdemokratai yra nutarę pakviesti liberalus į dvišales konsultacijas aptarti galimo bendradarbiavimo.

„Jeigu ir pakvies mandagumo skambučiui, mes tikrai atsiliepsime, kavos, arbatos išgersime, bet, manau, mes jau esame susitaikę su opozicijos vaidmeniu, kuris yra garbingas, ir aš pažadu: būsime garbinga, o ne kvaila opozicija“, – LRT televizijos laidoje „LRT Forumas“ pirmadienį sakė E. Gentvilas.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) jau antrą savaitę dėl valdančiosios daugumos derasi su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Tačiau praėjusį trečiadienį partijos prezidiumas nusprendė išplėsti partijų, kurias kviečia konsultacijoms dėl koalicijos, sąrašą, įtraukiant ir Liberalų sąjūdį bei „Nemuno aušrą“.

„Aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pirmadienį kalbėjosi su socdemų kandidatu į premjerus Gintautu Palucku ir sutarė, kad vėliau susitiks šių politinių jėgų derybinės grupės.

Liberalai teigia iki šiol tokio kvietimo nesulaukę.

LSDP naujame Seime užsitikrino 52 mandatus. Antra liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 28 mandatais, trečia – partija „Nemuno aušra“ su 20 mandatų.

Dar 14 mandatų gavo Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, 12 mandatų – Liberalų sąjūdis, aštuonis mandatus užsitikrino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tris – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, po vieną mandatą – Nacionalinis susivienijimas ir partija „Laisvė ir teisingumas“. Į Seimą pateko ir du save išsikėlę politikai.

The post E. Gentvilas sako, kad jo partija yra susitaikiusi su opozicijos vaidmeniu būsimajame Seime appeared first on LAIKMETIS.

„Su giliu apgailestavimu turiu jus informuoti, kad Idaras Dadinas, vadinamas Gandhi (Gandžiu), vakar žuvo mūšyje Charkivo srityje“, Šiaurės rytų Ukrainoje, feisbuke paskelbė jo draugas ir buvęs Rusijos parlamentaras Ilja Ponomarevas, gyvenantis tremtyje.

Jis gyrė I. Dadiną kaip „bebaimį ir ryžtingą kovotoją“, kuris išėjo „į frontą kovoti su putinizmu“.

Pasak I. Ponomarevo, I. Dadinas kariavo kartu su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis „Sibiro batalione“, o vėliau – „Rusijos laisvės legione“ – už Ukrainą kovojančia Rusijos savanorių grupuote, kuri anksčiau yra kelis kartus trumpam įsiveržusi į Rusiją iš Ukrainos teritorijos.

Jo mirtį platformoje „Telegram“ patvirtino Rusijos žurnalistė Ksenija Larina ir kelios kitos nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos priemonės.

I. Dadinas 2015 metais Rusijoje buvo nuteistas pustrečių metų laisvės atėmimo bausme dėl pakartotinių nesankcionuotų protestų Rusijoje. Jis pats vienas taikiai protestuodavo prieš Kremliaus politiką.

Laiške, kurį 2016 metais paskelbė nepriklausoma žiniasklaidos priemonė „Meduza“, jis pasmerkė kalėjimo prižiūrėtojų taikytus kankinimus ir pažeminimus.

I.Dadinas 2015 metų gruodį tapo pirmuoju asmeniu, nuteistu kalėti pagal 2014-aisiais sugriežtintą įstatymą, numatantį įkalinimą už pasikartojantį dalyvavimą nesankcionuotuose protestuose.

The post Žuvo „kovotojas su putinizmu“ I. Dadinas appeared first on LAIKMETIS.

Premjerė Ingrida Šimonytė šiuos du kandidatus prezidentui Gitanui Nausėdai penktadienį pasiūlė vietoje Kęstučio Navicko ir Arūno Dulkio, pastaruoju metu sulaukusių šalies vadovo kritikos. Kiti 12 ministrų liktų tie patys.

„Aš vertinu kaip labai teisingą žingsnį, to galima buvo ir tikėtis po premjerės susitikimo su prezidentu. (...) Tai racionalus sprendimas tose srityse, kurios vertos kritikos ne dėl to, kad tuščiažodžiauja opozicija, o todėl, kad ten yra susikaupusios begalės nesprendžiamų problemų“, – BNS sakė Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė.

Ji įsitikinusi, kad pokyčius ministerijose teigiamai įvertins ir medikų bei ūkininkų bendruomenės. 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos parlamente seniūnė Aušrinė Norkienė antrino, kad pokyčiai Ministrų kabinete po premjerės ir prezidento susitikimo buvo tikėtini.

„Mes premjerei ne kartą siūlėme dėl žemės ūkio ministro, net kelias interpeliacijas rengėme, sakėme, kad jis nėra tinkamas ministras. Deja, ar užsispyrimas, ar arogancija neleido įsiklausyti į tas pastabas, (...) mes juokavome Seime, kad turime du aplinkos ministrus ir nė vieno žemės ūkio“, – BNS teigė A. Norkienė.

„To norėjo prezidentas, kiek to norėjo premjerė, sunku pasakyti“, – pridūrė ji. 

Kalbėdamos apie būsimąjį žemės ūkio ministrą, opozicijos atstovės išskyrė K. Starkevičiaus patirtį ir statusą ūkininkų bendruomenėje.

„K. Starkevičius yra labai patyręs politikas, gerbiamas ūkininkų visuomeninėse organizacijose, teigiamai vertina jo kandidatūrą, man atrodo, nuo pat pradžių buvo lūkesčių, kad kai šita Vyriausybė pradėjo dirbti, kad jis bus gali būti ministru“, – teigė R. Budbergytė.

Anot A. Norkienės, „valstiečiai“ premjerei ne kartą sakė, kad konservatoriai savo gretose turi daug geresnių kandidatų į žemės ūkio ministrus nei K. Navickas.

„K. Starkevičius jau turi patirties (ministro poste – BNS), jis yra gerbiamas“, – sakė ji.

Tuo metu A. Pečkauskas R. Budbergytei kol kas menkai pažįstamas. 

„Dėl A. Pečkausko negaliu duoti įvertinimo, nesu labai gerai susipažinusi su juo, sunku pasakyti, bet jis nebuvo tas, kuris buvo pagrindinis reformų architektas“, – sakė R. Budbergytė.

„Gal iš bėdos geriau, nei dabartinis ministras, nuramins aistras susipriešinusioje bendruomenėje“, – pridūrė ji.

A. Norkienės teigimu, viceministrą parlamentarai pastaruoju metu dažniau matydavo Seime pristatinėjant įstatymo projektus, nei A. Dulkį.

„Dalykiškai pristatinėdavo projektus, ko nepasakyčiau apie ministrą, galbūt tai nėra blogas variantas, lyginant su dabartiniu ministru, gal ir geresnis“, – sakė „valstiečių“ seniūnė.

„Gal naujas žmogus spės kažkiek išgelbėti sveikatos sistemą“, – pridūrė ji.

Ministrus skiria ir atleidžia prezidentas ministro pirmininko teikimu.

Vyriausybė iš naujo skiriama, nes Konstitucija įpareigoja ministrą pirmininką atsistatydinti per prezidento inauguraciją. Gegužę perrinktas antrai kadencijai, G. Nausėda prisiekė anksčiau liepą.

The post Opozicija giria Kazio Starkevičiaus pasirinkimą į žemės ūkio ministro postą, bet abejoja dėl sveikatos ministro pasirinkimo appeared first on LAIKMETIS.

Klausimų tik daugėja

„Visi sutarėme, kad darome redakcinę komisiją, pildome klausimus ir judame į priekį“, – BNS ketvirtadienį sakė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.

„Man atrodo, kad po šios dienos straipsnių tikrai yra pagrindas kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą dėl galimo neteisėto praturtėjimo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė politikas.

„Dėl vyro įmonių verslo, kuris, kaip šiandien vienoje žiniasklaidos priemonėje skelbiama, kad vykdomi mega projektai, o įmonės finansiniai rodikliai atrodo gana silpni tokiems projektams įgyvendinti“, – pridūrė jis.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas Seime žurnalistams teigė, kad klausimų M. Navickienei tik daugėja. Anot jo, reikia išsiaiškinti, ar nebuvo daroma politinės įtakos buvusios ministrės sutuoktinio verslui.

„Iš tikrųjų terminas trumpas, labai abejoju, kad iki apkaltos būtų prieita, bet pačios komisijos inicijavimas, klausimų surašymas privers apie tai diskutuoti ir valdančiuosius, ir kolegas konservatorius atsakinėti“, – tvirtino G. Paluckas.

Laikinosios tyrimo komisijos sudarymą dėl M. Navickienės įtartinų asmeninių ryšių ketvirtadienį pasiūlė opozicinė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija.

„Sudaryta komisija galės gauti visą su Seimo narės M. Navickienės veikla susijusią informaciją, kurią turi specialiosios tarnybos, tačiau negali viešai atskleisti. Visuomenė privalo būti detaliai informuota apie situaciją kuri kasdien kelia vis daugiau klausimų“, – ketvirtadienį paskelbtame pranešime cituojama LVŽS frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė.

Kolegų teisė - M. Navickienė

„Valstiečiams“ siekiant sudaryti parlamentinę komisiją dėl buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės įtartinų asmeninių ryšių, pati politikė sako negalinti uždrausti kolegoms kelti klausimų.

„Kolegų teisė, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė parlamentarė. – Aš negaliu kolegoms uždrausti kelti klausimų. Tiek, kiek priklauso nuo manęs, aš atsakomybę prisiėmiau. Dėl kitų dalykų – kolegų teisė kelti klausimus.“

Norima įvertinti buvusios ministrės veiksmus

M. Navickienė iš ministrės pareigų atsistatydino praėjusią savaitę paaiškėjus, kad su sutuoktiniu Mindaugu Navicku, dirbusiu teisėsaugos akiratyje atsidūrusioje finansinių technologijų įmonėje „Foxpay“, jos savininke Ieva Trinkūnaite ir jos sugyventiniu Vilhelmu Germanu pernai privačiu lėktuvu skrido į Dubajų atostogauti.

M. Navickienė iš ministrės pareigų atsistatydino praėjusią savaitę paaiškėjus, kad su sutuoktiniu Mindaugu Navicku, „Foxpay" savininke Ieva Trinkūnaite ir jos sugyventiniu Vilhelmu Germanu pernai privačiu lėktuvu skrido į Dubajų atostogauti.

Anot „valstiečių“, Seimo komisija įvertintų „galimus M. Navickienės veiksmus tarpininkaujant galimai neskaidriai veikiančioms įmonėms, buvusiems ir esamiems nusikalstamo pasaulio asmenims, ir buvusiems ar esamiems nusikalstamo pasaulio atstovams, siekiant paveikti po 2020-2024 metų Seimo rinkimų sudarytos valdančiosios koalicijos partijas, atskirus jų atstovus, Vyriausybę, ministrus, Seimo narius, kitas valstybės institucijas bei jų sprendimus“.

Pasak LVŽS, parlamentinis tyrimas padėtų apsispręsti, ar reikia M. Navickienei inicijuoti apkaltą.

Komisiją sudarytų 12 Seimo narių, kurie turi teisę dirbti su įslaptinta informacija su slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ ir iki 2024 metų rugpjūčio 1 dienos pateiktų Seimui išvadas ir pasiūlymus.

Speciali komisija būtų įpareigota nustatyti, kokie ryšiai sieja M. Navickienę ir jos vyrą Mindaugą Navicką su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu bei jų verslo įmonėmis.

Komisija turėtų nustatyti, ar buvusi ministrė, nedeklaruodama savo ryšių su V. Germanu ir I. Trinkūnaite, nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų ir kitų teisės aktų.

Komisija taip pat siektų išsiaiškinti, ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jai pavaldžios įstaigos M. Navickienės vadovavimo metu yra viešųjų pirkimų būdu įsigijusios prekes ar paslaugas iš bendrovės „Foxpay“ ir kitų Navickų ar I. Trinkūnaitės ar V. Germano valdomų įmonių.

Būtų siekiama nustatyti, ar M. Navickas, dirbdamas „Foxpay“, buvo kaip nors susijęs su paslaugų teikimu valstybės įstaigai Informacinės visuomenės plėtros komitetui.

Komisija taip pat aiškintųsi, ar buvusi ministrė siekė paveikti valdančiosios koalicijos partijas, atskirus jų atstovus, Vyriausybę, ministrus, Seimo narius, kitas valstybės institucijas bei jų sprendimus, savo sutuoktinio ir/arba asmenų, iš kurių yra gavusi brangių dovanų, naudai.

„Valstiečiai“ siekia išsiaiškinti, kiek kainavo ir kas bei iš kokių lėšų apmokėjo M. Navickienės ir jos šeimos kelionę privačiu lėktuvo reisu į Dubajų, kuriuo skrido ir I. Trinkūnaitė bei V. Germanas, bei visas atostogų išlaidas (įskaitant maitinimą ir apgyvendinimą).

Pagal Seimo statutą, apie apkaltos iniciatyvą paskelbus Seime, turi būti sudaroma specialioji tyrimo komisija pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti. Išnagrinėjusi visas aplinkybes komisija teiks siūlymą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, ar nėra.

Nusprendus, kad esama pagrindo apkaltai, Seimas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis konstatuotų, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.

Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

The post Seimo opozicija - už tyrimą dėl įtartinų M. Navickienės asmeninių ryšių appeared first on LAIKMETIS.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas įsitikinęs, kad iki liepos 1 dienos Seime pavyks priimti Gynybos fondo paketo siūlymus. 

„Jeigu norime didinti gynybos finansavimą, nėra kito būdo kaip koreguoti mokesčius. (...) Jeigu esame sąžiningi, tikrai rasime tuos sprendimus“, – LRT radijui antradienį sakė A. Vyšniauskas. 

Jo teigimu, bet koks mokestinis pakeitimas vienaip ar kitaip paliestų galutinius vartotojus: „Dėl to mes čia galime ilgai ginčytis, kuris mokestis yra socialiai teisingas, o kuris ne, bet visi mokesčiai galų gale paliečia vartotoją“.   

Valdantiesiems priklausančios Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigė, kad ginčytis dėl Gynybos fondo detalių jo pateikimo stadijoje nereikia. 

„Filosofinė diskusija, kiek sąžininga akcizus už degalus, kurie yra skirti kelių būklei, infrastruktūrai, dabar skirti gynybai, nes ir kelių infrastruktūra Lietuvoje nėra tokia gera. Bet man atrodo, kad pateikimui čia verta pritarti, o po to žiūrėsime“, – LRT radijui sakė V. Mitalas.

Seimo socialdemokratų frakcijos narė Rasa Budbergytė teigė Gynybos fondo paketą vertinanti kaip valdančiųjų bandymą įgyvendinti pernai Seime įstrigusią mokesčių reformą. 

„Dabar sugalvojus, kad reikia sukurti labai teisingu tikslu (...) fondą, kuriuo prisidengus ir kuris labai gerai, patriotiškai, teisingai, sąžiningai skamba, padaryti tuos dalykus, kurių valdantiesiems nesisekė ir nepavyko padaryti“, – LRT radijui sakė R. Budbergytė. 

Jos teigimu, Gynybos fondo pakete yra gana daug vartojimo mokesčių, pavyzdžiui, didesni akcizai ar siūlymas didinti dalies smulkių verslininkų apmokestinimą: „Jie visi bus tie, kurie galutinėje išdavoje persikels ant mūsų žmonių, kurie yra vartotojai ir kurie sumokės“. 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė Gynybos fondo pakete taip pat įžvelgianti kai kurių mokesčių reformos elementų perkėlimą. 

„Matome, kad dabar kai kurie punktai perkeliami į dabartinį vadinamąjį Gynybos fondo paketą ir šitaip pavadinti“, – LRT radijui sakė A. Norkienė. 

Jos teigimu, „valstiečiai“ pritartų siūlymams didinti akcizus alkoholiui ar tabakui, taip pat diskutuotų dėl didesnio pelno mokesčio. Tačiau, pasak A. Norkienės, dalis pasiūlymų yra nepalankūs smulkiajam verslui.

„Iš dalies jis yra žlugdomas“, – teigė LVŽS frakcijos seniūnė. 

Finansų ministerijos skaičiavimais, 2025 metais į valstybės biudžetą galėtų būti papildomai surinkta 297,8 mln. eurų, 2026 metais – 421,2 mln. eurų, 2027 metais – 436,5 mln. eurų.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. BVP siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

The post Opozicija papildomų lėšų gynybai siūlymuose įžvelgia strigusios mokesčių reformos šešėlį appeared first on LAIKMETIS.

A. Navalnas vasarį mirė viename Arkties kalėjime, o L. Volkovas dėl to tiesiogiai apkaltino V. Putiną.

Savo pirmajame televizijos interviu po kovo mėnesį prie namų Lietuvoje įvykdyto užpuolimo L. Volkovas BBC laidai „Sunday with Laura Kuenssberg“ (Sekmadienis su Lora Kunsberg) sakė, kad A. Navalnas „mūsų prašė niekada nepasiduoti ir tęsti savo darbą... nugalėti Putiną ir kurti šią gražiąją ateities Rusiją“.

Tai daryti yra „vienintelis praktiškas būdas išsaugoti jo palikimą ir padaryti taip, kad jo galutinė auka nenueitų veltui“, sakė L. Volkovas šeštadienį transliuotose vaizdo ryšiu duoto interviu ištraukose.

Jis pavadino A. Navalną puikiu žmogumi, įkvepiančia asmenybe, tikru didvyriu ir puikiu bei labai gabiu politiniu lyderiu, kurio mirtis yra „atvira žaizda mūsų širdyse“ ir kurio neįmanoma pakeisti.

Tačiau dabar opozicijos judėjimo užduotis yra paremti A. Navalno žmoną Juliją kaip savo naują „charizmatišką lyderę“, pridūrė jis.

L. Volkovas papasakojo, kad per užpuolimą kažkas išdaužė automobilio langą ir papurškė jam į akis ašarinių dujų, o paskui trenkė plaktuku.

A. Navalno bendražygiai pasidalijo nuotraukomis, kuriose matyti L. Volkovo sužalojimai, tarp jų – mėlynė po akimi, raudona žymė ant kaktos ir kraujosruva ant kojos.

Prieš kelerius metus kilus arešto grėsmei L. Volkovas paliko Rusiją ir dabar gyvena Lietuvoje. Anksčiau jis vadovavo A. Navalno regioninių štabų tinklui.

The post Mirusio Rusijos opozicijos lyderio bendražygis: jis mūsų prašė niekada nepasiduoti appeared first on LAIKMETIS.

„Švietimo sistemą tiesą sakant taip nureformavo, kad jau pačiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai reikia socialinės pagalbos. Kadangi reikia tos pagalbos, tai socialinės apsaugos ir darbo ministrė kartu tapo ir švietimo ir mokslo ministre“, – šeštadienį LSDP tarybos posėdyje kalbėjo LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė.

„Konservatoriai eidami į Seimo rinkimus deklaravo, kad švietimas bus ir yra jų prioritetas. Jūs matote tą prioritetą?“, – pridūrė ji. 

V. Blinkevičiūtė valdančiuosius kaltino „eksperimentais su jaunais žmonėmis“, o padėtį švietimo sistemoje pavadino „chaosu“.

„Kiek galima eksperimentuoti? Pavargome visi nuo to. Kažkokia reforma su tarpiniais patikrinimais. Niekam nepasiruošta! Kiekvieną kartą kažkokia kliurka!“, – teigė LSDP pirmininkė. 

Balandį atsistatydinus švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui, laikinai švietimo ministrės pareigas šiuo metu eina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

V. Blinkevičiūtė ironiškai atsiliepė apie Seimo konservatorių siūlymą keisti sovietinio dizaino kelio ženklus.

„Nes tai yra taip svarbu kaip bus pakelta briedžio uodega, kaip aš šaržuodama sakau, ar kiek bus pavaizduota perėjų brūkšniukų, kad vardan to šiuo laikotarpiu verta išleisti šimtus ar dešimtis milijonų. Ar nuo to pagerės eismas ir eismo būklė keliuose? Arba tai yra noras specialiai nukreipti kažkur dėmesį, arba tai yra sveiko proto praradimas“, – teigė LSDP pirmininkė. 

Valdantiesiems kaltinimai už „priešų paieškas“

LSDP pirmininkė kritikavo valdančiuosius konservatorius už rinkiminę politinę kultūrą, kaltino juos „priešų paieškomis“.  

V. Blinkevičiūtė taip pat kritikavo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusią laikinąją Seimo komisiją ir jos išvadas.

„Penki Seimo nariai (...) nusprendžia, kad Konstitucija pažeista, viskas blogai ir apdrabsto visus purvais. Ir dabartinį prezidentą, ir Valstybės saugumo departamentą, ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, ir Generalinę prokuratūrą. Visus aplinkui nori apjuodinti, sukiršinti ir neva iš to bus kažkoks progresas ir prašviesėjimas valstybėje“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

„Tai yra nieko daugiau kaip toks valdančiųjų konservatorių supratimas apie rinkimų politinę kultūrą“, – pridūrė ji.

LSDP pirmininkė kritikavo ir vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę, kuri šią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl prezidento G. Nausėdos veiksmų šiam anksčiau viešai paskelbus apie sulaikytus rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus.

„Aš pati išdirbau ministre aštuonerius metus ir neįsivaizduoju, kad taip galėtų įvykti. Kas čia yra? Čia vėl rinkimai ir naujo konservatorių fronto atidarymas, nes (...) jie turi turėti priešų“, – teigė LSDP pirmininkė.

V. Blinkevičiūtė teigė, kad nuolatinė valdančiųjų kritika G. Nausėdai gali jam padėti pasiekti pergalę prezidento rinkimų pirmame ture, kuris vyks gegužės 12 dieną. 

„Sutaupysim laiko, sutaupysim pinigų, turėsime daugiau galimybių susitikti ir diskutuoti dėl Europos Parlamento (rinkimų – BNS)“ – teigė LSDP pirmininkė.

The post LSDP lyderė V. Blinkevičiūtė pažėrė kritikos valdantiesiems appeared first on LAIKMETIS.

Apie dviejų užpuolikų sulaikymą Lenkijoje G. Nausėda viešai paskelbė praėjusį penktadienį, o pati sulaikymo operacija vyko balandžio 3 dieną.

„Lenkijos pusės prašymu, kol buvo atliekami visi reikalingi operatyviniai veiksmai, šita informacija nebuvo viešinama ir nebuvo skelbiama“, – Žinių radijui antradienį sakė G. Nausėdos patarėjas Frederikas Jansonas.

„Tada, kai Lenkijoje tą pačią dieną vyko tų sulaikytųjų teismas, (...) kurio metu buvo kalbama apie jų išdavimą į Lietuvą, tai yra visi operatyviniai veiksmai buvo atlikti ir jau buvo priimami sprendimai, kurie šiaip jau Lenkijoje yra vieši, iš Lenkijos pusės buvo gautas leidimas pranešti apie tai Lietuvoje, ką prezidentas ir padarė“, – pridūrė jis.

Pasak F. Jansono, prezidentas nusprendė žinią pranešti pats, nes L. Volkovas buvo užpultas dėl politinių motyvų, o įtariamųjų sulaikymas taip pat siunčia politinę žinutę Kremliui, jog „mes jus išgaudysime“.

Patarėjo teigimu, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) dar kitą dieną po sulaikymo operacijos informavo G. Nausėdą apie savo šalies teisėsaugos veiksmus.

Apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs G. Nausėda sulaukė kritikos, kad galėjo pakenkti tebevykstančiam tyrimui, tačiau prezidentas dar praėjusią savaitę pareiškė, jog taip nėra ir tai buvo kruopščiai vertinta prieš viešinant informaciją apie įvykius.

F. Jansonas antradienį sakė, kad Lietuvos teisėsauga apie prezidento sprendimą skelbti apie sulaikymus nebuvo iš anksto informuota.

„Aš bandau įsivaizduoti: prezidentas kalbasi su kitos valstybės vadovu, aptaria ir prieš informuodamas jis turi apibėgti Lietuvą ir apklausti visų ministrų, kad, žiūrėkit, aš čia turiu tokią žinią, ar galiu aš pasakyti?“ – teigė prezidento patarėjas.

„Šiuo atveju visi operatyviniai veiksmai buvo atliekami Lenkijoje, visi sulaikymai buvo atliekami Lenkijoje. Su visais, kas vykdė operatyvinius veiksmus, buvo suderinta“, – pridūrė jis.

Tą pačią dieną Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad jo šalyje buvo sulaikytas ir L. Volkovo užpuolimą užsakęs Baltarusijos pilietis.

Įtariamieji užpuolimo vykdytojai Lenkijos piliečiai Lietuvai turėtų būti perduoti gegužę.

Kalėjime šių metų pradžioje mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas buvo užpultas kovo 12-osios vakare Vilniuje automobilyje netoli savo namų.

Užpuolikas išdaužė automobilio langą, papurškė ašarinių dujų ir pradėjo L. Volkovą daužyti mėsos muštuku. Jam sulaužyta ranka, sumušta koja.

The post Varšuva leido pranešti apie Rusijos opozicionieriaus užpuolikų Vilniuje sulaikymą - prezidento patarėjas appeared first on LAIKMETIS.

47 metų A. Navalnas – garsiausias prezidento Vladimiro Putino kritikas – mirė vasario 16-ąją, praleidęs trejus metus už grotų dėl kaltinimų, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui.

Institucijos vis atsisako perduoti jo kūną motinai, kuri praėjusį šeštadienį atvyko į pataisos koloniją Sibiro šiaurėje.

„Prieš valandą vienas tyrėjas paskambino Aleksejaus motinai ir pateikė jai ultimatumą. Ji turi per tris valandas sutikti su slaptomis laidotuvėmis be viešo atsisveikinimo arba Aleksejus bus palaidotas kolonijoje“, – socialiniame tinkle „X“ parašė A. Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš.

Jo motina Liudmila Navalnaja „atsisakė derėtis, ... nes jie neturi teisės spręsti, kaip ir kur palaidoti jos sūnų“, pridūrė K. Jarmyš.

A. Navalno komanda teigia, kad Rusijos pareigūnai „bijo“ opozicijos lyderio net po jo mirties ir atsisako leisti surengti viešas laidotuves, kurios galėtų tapti jo opozicijos V. Putinui palaikymo demonstracija.

Opozicijos lyderio bendražygiai taip pat pavadino V. Putiną „žudiku“, kuris bando nuslėpti pėdsakus neleisdamas atlikti nepriklausomos A. Navalno kūno ekspertizės.

Per pastarąją savaitę policija sulaikė šimtus gedėtojų, atėjusių išreikšti pagarbos A. Navalno atminimui Rusijos sostinėje ir visoje šalyje.

V. Putinas iki šiol nėra viešai pakomentavęs savo balsingiausio kritiko mirties.

The post Rusijos valdžia grasina palaidoti A. Navalną Arkties pataisos kolonijos teritorijoje appeared first on LAIKMETIS.