Jeigu žiema bus šalta, gręžiniai didžiuliame Groningeno telkinyje Nyderlandų šiaurėje bus eksploatuojami dar metus, bet po to bus uždaryti visiems laikams, pranešė vyriausybė.

Gyventojai, gyvenantys netoli milžiniško telkinio, kuris buvo atidarytas 1965 metais, jau daugiau kaip du dešimtmečius skundžiasi, kad juos gąsdina žemės drebėjimai, tiesiogiai siejami su gręžimo darbais.

„Mes tikrai užsukame čiaupą“, – pareiškė Nyderlandų gavybos pramonės ministras Hansas Vijlbriefas (Hansas Veilbrifas). Jis pridūrė, kad šis sprendimas yra svarbus momentas po dešimtmečius trukusios dujų gavybos.

„Groningeno gyventojų problemos dar neišspręstos ir, deja, žemės drebėjimai tęsis dar ne vienus metus, tačiau visų nelaimių šaltinis nuo spalio mėnesio bus uždarytas.“

Nyderlandai prieš penkerius metus pirmą kartą pareiškė, kad dėl vis stiprėjančių žemės drebėjimų, kurie apgadina namus ir traumuoja vietos gyventojus, iki 2030 metų uždarys šį telkinį.

Nors dujų gavyba telkinyje per pastaruosius kelerius metus buvo sumažinta beveik iki nulio, Nyderlandų vyriausybė delsė jį uždaryti, atsižvelgdama į pasaulinį neapibrėžtumą energetikos srityje, kurį daugiausia lėmė Rusijos invazija į Ukrainą 2022 metų vasarį.

Tačiau ministro pirmininko Marko Rutte (Marko Riutės) ministrų kabinetas penktadienį surengtame posėdyje nusprendė iki spalio 1 dienos visiškai nutraukti gavybą.

„Neaiški tarptautinė padėtis“

Vyriausybė nurodė, kad atsižvelgiant į, anot jos, neaiškią tarptautinę padėtį, dujas Groningeno telkinyje bus galima išgauti dar vienus metus, bet tik „labai išskirtiniais atvejais“.

Prie tokių atvejų vyriausybė priskyrė, be kita ko, „labai didelius šalčius“ arba dujų deficitą.

Tačiau po to paskutiniai 11 gręžinių iki 2024 metų spalio 1-osios bus „galutinai uždaryti“, pranešė ministrų kabinetas.

Naftos milžinės „Shell Netherlands“ ir „ExxonMobil“ valdo vienodus NAM – bendrovės, kuri nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžios yra atsakinga už dujų gavybą Groningeno telkinyje, – akcijų paketus.

Šių metų kovą vienas „Shell“ aukšto rango vadovas sakė, kad dujų telkinys „privalo būti uždarytas“.

Nyderlandai, kurių maždaug trečdalis teritorijos yra žemiau jūros lygio, yra ypač pažeidžiami klimato kaitos. Be to, šaliai daromas spaudimas mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Viena aplinkosaugos grupė 2019 metais Nyderlandų teismuose laimėjo svarbią bylą, kurioje vyriausybė buvo įpareigota iki 2020 metų pabaigos bent 25 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

The post Nyderlandai spalį nutrauks dujų gavybą didžiausiame Europos dujų telkinyje appeared first on LAIKMETIS.

Pastaraisiais metais religingumas nuolat mažėjo. 2017 m. pirmą kartą daugiau nei pusė 15 metų ir vyresnių Nyderlandų gyventojų nepriskyrė savęs jokiai Bažnyčiai ar filosofinei grupei. 2020 m. šis procentas buvo 55 proc.

Nyderlandų bažnyčių narių sumažėjo. Romos Katalikų Bažnyčiai 2020 m. priklausė 19,8 proc. gyventojų. 2019 m. šis procentas tebuvo 20,1. Protestantų taip pat sumažėjo - nuo 14,8 proc. 2019 m. iki 14,4 proc. 2020 m. Priešingai, musulmonų skaičius išaugo: nuo 5,0 iki 5,2 proc.

2017 m. pirmą kartą daugiau nei pusė 15 – os metų ir vyresnių Nyderlandų gyventojų nepriskyrė savęs jokiai bažnyčiai

Nyderlandų statistikos tarnybos duomenimis, 15 metų ir vyresnių Nyderlandų gyventojų, kurie reguliariai lanko religines apeigas, taip pat dar labiau sumažėjo. 2012 m. 17 proc. vyresnių nei 15 metų žmonių reguliariai lankė pamaldas, o iki 2020 m. šis skaičius sumažėjo iki 13 proc.

Olandai nesutaria dėl Dievo egzistavimo. Kas trečias sako, kad netiki Dievą, o beveik ketvirtadalis (24 proc.) yra labai tikri dėl Dievo buvimo. Likusieji sako, kad nežino arba abejoja. Iš pastarosios grupės 15 proc. sako nežinantys, ar Dievas yra, 6 proc. kartais tiki Dievą, o kartais ne, o 8 proc. sako tikintys Dievą, bet vis dar abejojantys. Galiausiai 15 proc. sako netikintys Dievą, kuris asmeniškai bendrauja su žmonėmis, bet tiki kažkokia aukštesne jėga.

15 proc. sako netikintys Dievu, kuris asmeniškai bendrauja su žmonėmis, bet tiki kažkokia aukštesne jėga.

Tarp katalikų 8 proc. netiki Dievą. Tarp protestantų ir musulmonų šis procentas nesiekia 1 proc. Kas trečias katalikas tiki, kad Dievas „neabejotinai“ egzistuoja. Tarp protestantų 61 proc. tiki beveik dvigubai daugiau, o tarp musulmonų 92 proc. sako, kad tiki neabejodami.

Iš religinei grupei nepriklausančių olandų 56 proc. įsitikinę, kad Dievo nėra. Kiti 44 proc. palieka atvirą galimybę, kad Dievas yra.

The post Mažėja Nyderlandų religingumas: kas trečias olandas netiki Dievą appeared first on LAIKMETIS.

Policijos „Twitter“ žinutėje sakoma, kad „esama sužeistų dėl šaudymo“, kilus smurtiniams neramumams. Riaušių policija taip pat panaudojo vandens patranką, stengdamasi išvaikyti šimtus riaušininkų šio Nyderlandų uostamiesčio vienoje iš centrinių gatvių.

Socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše, taip pat parodytame visuomeninio transliuotojo NOS, matyti kaip Roterdame buvo pašautas vienas žmogus, bet kol kas nebuvo paskelbta išsamesnių duomenų apie to įvykio aplinkybes.

Policijos tviterio žinutėje sakoma, kad „vis dar neaišku, kaip ir kieno“ tas asmuo buvo pašautas.

Vėlai penktadienį policija pranešė, kad Roterdamo centre padėtis išlieka nerami ir kad gatvėse sutelkta daug teisėsaugos pareigūnų.

Policija nurodė sulaikiusi dešimtis riaušininkų ir tikriausiai areštuosianti daugiau žmonių. Taip pat pranešama apie septynis sužeistus asmenis, tarp kurių esama policijos pareigūnų, bet daugiau detalių apie juos nepateikiama.

Olandų žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose matyti mažiausiai vienas liepsnojantis policijos automobilis, taip pat kita mašina, kurios priekinis langas buvo sudaužytas dviračiu.

Vietos partija „Leefbaar Rotterdam“ per „Twitter“ pasmerkė smurtą.

„Mūsų gražaus miesto centras šį vakarą virto karo zona, – sakoma žinutėje. – Roterdamas yra miestas, kur galima nesutikti dėl vykstančių dalykų, bet smurtas niekada, niekada nėra sprendinys.“

Policija per tviterį parašė, kad riaušininkai sukėlė gaisrų ir svaidė pirotechninius įtaisus. Dėl šių neramumų miesto valdžia uždarė pagrindinę traukinių stotį.

Anot vietos žiniasklaidos, šie neramumai susiję su futbolo chuliganų gaujomis.

Vyriausybės anksčiau pranešė planuojanti priimti įstatymą, leisiantį verslo įstaigoms įsileisti tik žmones, kurie yra visiškai pasiskiepiję nuo pandeminio koronaviruso arba persirgę COVID-19. Tokiu atveju būtų taikomi papildomi suvaržymai žmonėms, kurie nėra pasiskiepiję, bet turi pažymėjimą apie neigiamą COVID testo rezultatą.

Pastarosiomis dienomis Nyderlanduose fiksuoti rekordiniai naujų COVID-19 atvejų prieaugio rodikliai. Prieš savaitę šalyje buvo įvestas dalinis griežtas karantinas.

Šių metų sausį Roterdame ir kituose šalies miestuose taip pat buvo įsiplieskusios riaušės, kai vyriausybė, siekdama suvaldyti COVID-19 pliūpsnį, įvedė draudimą išeiti į gatves.

Anksčiau penktadienį vyriausybė antrus metus iš eilės uždraudė fejerverkus per Naujųjų metų sutiktuves. Šiuo draudimu siekiama „kiek įmanoma sumažinti sveikatos apsaugai, teisėsaugai ir gelbėtojams tenkantį papildomą krūvį“, penktadienį nurodė Nyderlandų valdžia.

The post Roterdamas vakarui virto karo zona - vietos politikai apie protestą dėl COVID-19 suvaržymų appeared first on LAIKMETIS.