V. Šiliauskas pirmadienį nuteistas už tai, kad eidamas minėtas pareigas 2021–2022 metais savo naudai pats tiesiogiai reikalavo ir priėmė iš „Autokaustos“ vadovo Juozo Kriaučiūno kyšius, kurių bendra suma siekia 260 tūkst. eurų. Teismas jam skyrė 70 tūkst. eurų baudą, taip pat nusprendė konfiskuoti kyšio dydžio sumą.

Anot Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docento Gintauto Sakalausko, V. Šiliausko paimtas didelis 260 tūkst. eurų kyšis yra sunkus nusikaltimas, už kurį turėtų būti skiriama reali vidutiniškai penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. 

„Tai yra sunkus nusikalimas, sankcija už jį yra nuo dvejų iki aštuonerių metų ir pagal bendrą taisyklę bausmė yra skaičiuojama nuo vidurkio. (...) Penkeri metai yra vidurkis bausmės, kuri turėtų būti taikoma. Tai sunkus nusikaltimas jo bausmės negalima atidėti vykdymo“, – BNS sakė G. Sakalauskas. 

Anot jo, teismui kilo dilema – ar įkalinti kaltinamąjį, ar paskirti kitą bausmę, kuri teoriškai galėtų būti laisvės apribojimas, viešieji darbai, tačiau teismas pasirinko skirti mažesnę nei vidurkis baudą.

„Baudos vidurkis už sunkų nusikaltimą yra 150 tūkstančių. Teismas ne tik neskiria tos bausmės, kuri yra sankcijoje, bet skiria kitą bausmę ir dar ją trečdaliu sumažina“, – teigė docentas. 

Teisininkas taip pat priminė, kad 2019 metais Seimas pakeitė baudų dydžius, atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pastabas, kad už korupcinius nusikaltimus baudos šalyje yra per mažos.

„2019 metais Seimas drastiškai padidino. Vidurkis, kuris neatitinka normalaus Lietuvos gyventojo pajamų. Šiuo atveju, dėl to buvo daroma, kad kurie daug uždirba, baudos būtų adekvačios, o teismas sumažino du su puse karto nei baudos vidurkis gresia už sunkų nusikaltimą – tai atrodo keistai“, – teigė jis. 

Neįtikina teigiamos asmenybės argumentas

G. Sakalausko teigimu, nors suprantama, kad kalėjimas nėra į gera jokiam žmogui, žinomas jo vardas, ar ne, motyvas, kad V. Šiliauskas charakterizuojamas teigiamai, šiuo atveju neįtikina. 

„Žmogus, kuris buvo teistas, pavyzdžiui, dar kartą kažką pavogė, gal du šimtus eurų, greičiausiai keliaus į kalėjimą, nes teismui pasirodys, kad charakterizuojamas neigiamai. Kitas klausimas – kaip gali dirbti administracijos direktoriumi ir būti kitaip charakterizuojamas nei teigiamai – čia savaime suprantamas dalykas. Tie argumentai manęs neįtikina“, – teigė G. Sakalauskas. 

Žmogus, kuris buvo teistas, pavyzdžiui, dar kartą kažką pavogė, gal du šimtus eurų, greičiausiai keliaus į kalėjimą, nes teismui pasirodys, kad charakterizuojamas neigiamai

„Už tokią pačią veiką žmonės turi būti baudžiami vienodai, į asmenybinį kontekstą žiūrima šalia to. Kyšininkavimas yra veika. Man atrodo, nutolstama per stipriai žiūrint į asmenybę, o ne į tai, ką žmogus padarė“, – pabrėžė jis. 

Teismas, kaip ir prašė kaltinamojo advokatas, perkvalifikavo baudžiamąją veiką, kuria kaltintas V. Šiliauskas, ir vietoje aštuonių kyšininkavimo epizodų pripažino jį kaltu dėl vienos tęstinės veikos.

G. Sakalausko vertinimu, tai buvo logiškas sprendimas.

Visuomenė tikėjosi išgirsti kitokią žinią

Buvęs ilgametis su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas BNS teigė, kad teismo sprendimas visuomenei pasiuntė ne tokią žinutę, kokios ji tikėjosi.

„Manau, kad kai kalbame apie tokio masto įvykį, didžiausią visų laikų kyšį, akivaizdu, kad turime nemažai priemonių, kuriomis galime pasinaudoti aiškiai nubausti žmogų už korupcinį elgesį, taip pat preventyviai nusiųsti žinutę kitiems, kad taip elgtis neapsimoka“, – teigė S. Muravjovas. 

„Šiuo atveju visuomenė galėjo išgirsti žinią, kad jei esi apsukrus ir žinai, kaip elgtis tuo atveju, jei tave pagauna, galėsi lengvai išsisukti ir žiūrėk, gal veltis į tokio pobūdžio veiklą apsimokėjo“, – pastebėjo jis.

Nevyriausybininkas vylėsi, kad ši byla atsidurs aukštesnės instancijos teismuose ir sprendimas bus peržiūrėtas. 

S. Muravjovo teigimu, pasaulinė praktika rodo, kad už tokio masto korupcinius nusikaltimus taikomos pakankamai griežtos bausmės, tarp jų gali būti ir laisvės atėmimas.

„Teismo valia spręsti, kaip reikėtų įvertinti vieną arba kitą atvejį, tačiau mano užduotis pasakyti, kad Lietuvoje yra pakankamai įrankių griežtai vertinti tokio pobūdžio elgesį“, – teigė jis. 

Anot jo, „Transparency International“ tyrimai rodo, kad Kauno savivaldybėje buvo netinkamai tvarkomasi su antikorupcija ir skaidrumo prasme savivaldybė turi kur pasitempti. 

Pagal V. Šiliausko parodymus teisėsauga yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl sisteminės korupcijos Kauno miesto savivaldybėje.

The post NVO ir teisininkai: motyvai V. Šiliauskui skirti švelnesnę bausmę – neįtikina appeared first on LAIKMETIS.

„Esminė žinutė, kurią siekėme perduoti Seimo nariams ir visuomenei – mes nesame prieš homoseksualius asmenis, esame prieš tokį vienalyčių asmenų santykių teisinį reguliavimą, kuris kurtų naujos formos šeiminius santykius", - teigia organizacija.

Jos pranešime sakoma: „Suprantame valstybės įsipareigojimus ES ir to nekvestionuojame. Kalbama apie tai, kokiu būdu mes tą darome. Kiekviena valstybė yra laisva apibrėžti šeimą pagal savo visuomenės nuostatas. Tai pripažino ir LR Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. nutarime: Konvencijoje nenustatyta bendra pareiga valstybėms dalyvėms vidaus teisėje užtikrinti tos pačios lyties asmenims galimybę sudaryti santuoką ar leisti partnerystę; šioje srityje valstybės naudojasi savo vertinimo laisve“.

Teisingumo principas reikalauja vienodas situacijas traktuoti vienodai, o skirtingas – skirtingai.

Be kita ko priduriama: „Teisingumo principas reikalauja vienodas situacijas traktuoti vienodai, o skirtingas – skirtingai. Todėl tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas galima spręsti priimant artimojo ryšiu papildytą susitarimą dėl bendro gyvenimo, kuris atlieptų poreikį apsaugoti ne tik homoseksualių ar nesusituokusių heteroseksualių porų, bet ir kitų bendrai gyvenančių asmenų teises ir interesus.

Kad šiuo Civilinės sąjungos įstatymo projektu kuriami naujos formos šeiminiai santykiai viešai pripažino ir buvęs Konstitucinio teismo teisėjas prof. Dainius Žalimas. Ar jis klaidina visuomenę? Seimo vicepirmininkas V. Mitalas, išėjęs pasikalbėti su akcijos „Už vyro ir moters šeimą, prieš Civilinę sąjungą" dalyviais, taip ir neatsakė".

Visgi, kaip dalinasi NŠTA, jis atskleidė duotą pažadą Vilniaus arkivyskupui Grušui:

„Mes esame įsipareigoję, kai tą įstatymą pristatėme, aš taip pat kalbėjausi su Vilniaus arkivyskupu Gintaru Grušu, ir esu pasakęs jam tą dalyką, kad įsipareigojame nekeisti, nekeisti ir nepildyti šito įstatymo iki jo priėmimo stadijos. Tada visi dar galvojo, ar čia bus dar įvairių pasiūlymų, kurie galbūt atvertų kelią į įsivaikinimą ar panašiai. Bet to dalyko nėra ir iki priėmimo stadijos tikrai nebus. Tai yra atliepiamas dalies visuomenės lūkestis ir aš taip pat prašau jūsų supratimo“.

„Seimo vicepirmininko kalboje visuomenė išgirdo dvi labai svarbias žinutes. Pirma – Civilinės sąjungos įstatymas nebus keičiamas tik iki jo priėmimo. Antroji – valdantieji yra pasiryžę manipuliuoti ne tik kolegų galimybe dalyvauti balsavime, bet ir aukščiausio rango Bažnyčios hierarchų vardais", - savo pranešime pasakoja šeimas atstovaujanti asociacija.

NŠTA sako vertinanti Laisvės partijos frakcijos seniūno „atvirumą“ ir tvirtą atstovavimą savo rinkėjams.

Ji pažymi, kad „apmaudu, kad savo rinkėjams Seime jau senokai nebeatstovauja TS – LKD, bet Vytautas Mitalas pilietinę akciją surengusių šeimų NVO atstovams pažadėjo perduoti šią žinutę konservatoriams".

Taip pat priduria: „Tiesa, dar vicepirmininkas pažadėjo rasti laiko savo darbotvarkėje atskiram susitikimui su visuomenininkais, pasisakančiais prieš įstatymų projektus griaunančius prigimtinės šeimos sampratą".

Ar laikysis savo viešai duoto pažado susitikti su visuomeninėmis organizacijomis – pamatysime artimiausiu metu, teigia organizacija, atstovaujanti šalies šeimas.

The post Tėvų asociacija klausia: Civilinės sąjungos įstatymas nebus keičiamas tik iki jo priėmimo? appeared first on LAIKMETIS.

Nenori dalintis pelnu

Lietuvos Finansų ministerija pasiūlė dvejus metus Lietuvos komerciniams bankams taikyti solidarumo mokestį, kuris būtų taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 ir 2024 m. pelno mokestį ir galiotų iki 2025 m. birželio 15 d.

„Lietuvos komerciniai bankai iš karto parodė, kad priešinsis šiam solidarumo įnašui. Lietuvos bankų asociacija pareiškė, kad tai griauna Lietuvos patikimumą tarptautinių investuotojų akyse. Konkurencijos taryba pareiškė, kad solidarumo mokestis gali iškreipti konkurenciją. Patys Lietuvos komerciniai bankai nenori dalytis pelnais – skundžia galimą solidarumo mokestį Europos Komisijai", - buvo rašoma NOKT kreipimesi į valdančiuosius.

Vyriausybė šių metų balandžio 5 d. pritarė siūlymui įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kurio lėšos būtų skirtos karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams.

Dar šių metų kovo mėn. buvo skelbiama, kad toks mokestis sugeneruotų apie 500 mln. eurų, bet pastaruoju metu skelbiama, kad būtų surinkta apie 410 mln. eurų mokesčių.

Lietuvos komerciniams bankams įvedus laikiną solidarumo mokestį, remiantis dabartinėmis prielaidomis, teigiama, kad Šiaulių bankui jis galėtų kainuoti iki 10 mln. eurų, sako banko vadovas Vytautas Sinius. Jo teigimu, bandoma įvertinti, kaip mokestis paveiktų banko veiklą.

„Mes bandome įvertinti, kaip toks mokestis paveiks Šiaulių banką, jeigu toks įstatymas įsigalios, aišku, dar labai ankstyva stadija tokio vertinimo, nes iki galo formulė sudėtinga ir ne visi komponentai aiškūs, bet mūsų pradiniai skaičiai, paremti prielaidomis, rodo, kad iki 10 mln. eurų“, – investuotojams skirtame internetiniame seminare sakė V. Sinius.

Tačiau, anot jo, pagal kitus svarstomus scenarijus bankas mokesčio gali ir išvengti. 

Bankai gauna rekordinius pelnus, teigia NVO

„2023 m. komerciniai bankai Lietuvoje gaus rekordinius pelnus, apie 1 milijardą eurų, kai daug metų Lietuvos komercinių bankų pelnai per metus siekė apie 300 milijonų eurų. Tai piktina gyventojus, kurie įsitikinę, jog bankai ima didžiausias palūkanas Europoje ir tokius pat mokesčius už bankines paslaugas", - gegužės 3 d. kreipimesi teigė nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos nariai. Juos atstovauja NOKT pirmininkas Arnoldas Kulikauskis.

„Kai godumas yra vienas pagrindinių žmonijos variklių, tai nieko nuostabaus, kad komerciniai bankai nenori mokėti solidarumo įnašo. Esant Lietuvai didžiulei egzistencinei grėsmei, komercinių bankų akcininkai visomis jėgomis siekia šių nepelnytai uždirbtų milijonų. Tai jau atrodo, kaip puota maro metu", - mano NVO.

„Bus įdomu stebėti, kaip Seime bus priešinamasi šiam solidarumo mokesčiui, kaip nukris visos kaukės, tų, kurie vaidina, kad remia Ukrainą ir kad jiems rūpi Lietuvos ateitis grėsmės akivaizdoje", - teigė jos.

„Jei Seime bus sužlugdytas šis solidarumo mokestis, tai tuomet ponai ir ponios, tikrai bus sunku patikėti, kad esant reikalui jaunimas su tokia pat pasišventimu stos ginti Lietuvos nepriklausomybės ir jūsų nuosavybės", - aiškino susirūpinę NOKT organizacijų nariai.

Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarybos, kaip svarstančios ir koordinuojančios valstybės institucijų veiklą svarbiausiais valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo klausimais, NOKT kreipimesi prašoma apsvarstyti klausimą artimiausiame posėdyje.

Seime prašoma susitelkti visoms politinėms partijoms ir priimti Finansų ministerijos ir Vyriausybės teikiamą įstatymo projektą dėl komercinių bankų solidarumo mokesčio.

Žiniasklaidos priemones prašoma organizuoti diskusijas, kuo plačiau supažindinant Lietuvos visuomenę su bankų solidarumo mokesčio idėja.

Prognozuojama, kad bankai uždirbs ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno

Seimas prieš maždaug dvi savaites po svarstymo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui, pagal kurį įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos.

Prognozuojama, kad bankai uždirbs ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes jie pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas. 

Iš įnašo į biudžetą per dvejus metus tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų, kurie būtų panaudoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai. 

Šiaulių banko grupė pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 19,2 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 67 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Jos grynosios palūkanų pajamos išaugo 61 proc. ir siekė 35,4 mln. eurų. 

Pernai 63,6 mln. eurų uždirbusi grupė akcininkams šiemet išmokės beveik 16 mln. eurų dividendų. 

Apie bankų solidarumo mokestį

Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektu Vyriausybė siūlo įvesti laikiną bankų įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį. 

Mokestis siūlomas šiemet šalies bankams, tikėtina, uždirbsiant ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes bankai pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.

Tokiu būdu, norėdami susimažinti įnašą valstybei, bankai būtų skatinami didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas. Įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų. 

Iš įnašo surinktos lėšos – apie 410 mln. eurų – būtų skirtos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros projektams finansuoti.  

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad toks sprendimas pasiūlytas dėl išskirtinių aplinkybių ir yra laikinas. Ji taip pat teigė, jog šalies saugumas yra vienintelė „universali viešoji gėrybė, kurios negalima nusipirkti rinkoje ir vienintelė, kurią gali užtikrinti tik valstybė“.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau teigė, kad viešos kalbos, jog tokiu būdu bus apribotas bankų stabilumas ar likvidumas, nepasiteisino – bankų pelnas toliau auga ir jų pajamos bus gerokai didesnės nei praėjusiais laikotarpiais.

Naujajam mokesčiui nepritaria dalis valdančiosios koalicijos: Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio atstovai sako, kad mokestis gali atbaidyti naujus bankus, galinčius investuoti Lietuvoje.   

Lietuvos bankų asociacija prašo Seimo nepritarti tokiam mokesčiui. Asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė teigė, kad prie valstybės gynybos stiprinimo turėtų prisidėti visi ūkio subjektai, ne tik bankai. Pasak jos, išskiriant bankus, valdžia taiko neteisėtą valstybės pagalbą kitam verslui, kurio pelnas taip pat augo. 

ECB balandžio viduryje pareiškė, kad įnašas gali turėti neigiamų padarinių ekonomikai – bankai taptų mažiau atsparūs sukrėtimams, tačiau bankas vertino pirmąjį įnašo projekto variantą – vėliau Finansų ministerijos patobulintas projektas jau iš esmės atliepia daugelį ECB pastabų.

Patikslinus Solidarumo įnašo įstatymo projektą įtraukta išlyga, jog įnašas nebus taikomas nuo šių metų pradžios sudaromoms paskolų sutartims. Tokiu būdu tikimasi, kad jis nedarys įtakos įprastai bankų veiklai ir jų sprendimams. 

Be to, nebebus taikoma mokesčio skaičiavimo riba, viršijanti 400 mln. eurų (1 proc. visų rezidentų indėlių) – tai reiškia, kad mokestis galiotų visiems bankams, bet įnašas priklausytų nuo to, kiek bankas veikia Lietuvoje. 

Pagal naująjį modelį solidarumo įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, tačiau vienas didžiausių – „Revolut“ bankas mokesčio turėtų išvengti, nes 98 proc. jo indėlių yra ne Lietuvoje. 

Iš mokesčio tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų: 2023 metais – apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų. 

The post NVO kreipėsi į valdančiuosius - bankų godumui ribų nėra, solidarumo mokestis būtinas appeared first on LAIKMETIS.

Pagal Įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, „Agentūra“ organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje stebėseną, dalyvauja rengiant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas.

Tai yra iš esmės ydingas reguliavimas, nes stebėseną turi vykdyti nepriklausomas, spendimų dėl negalios priėmime nedalyvaujantis subjektas, todėl ši nuostata nesuderinama ir su Lietuvoje ratifikuota JTO neįgaliųjų teisių konvencija. Juolab, kad 14 str. 2 punkte numatyta, kad Agentūros priimti sprendimai yra privalomi ir „gali būti skundžiami privaloma ikiteismine tvarka Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka“.

Todėl kyla esminių abejonių ir dėl to, ar subjekto, priimančio administracinius sprendimus dėl neįgalių asmenų teisių ir pareigų, įvardijimas „Agentūra“, yra apskritai tinkamas lingvistinės, teisinės logikos ir LR Konstitucijos 5 str. 3 dalies („Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“) prasme.

Iš projekto net neaišku, kokios teisinės formos bus ta Agentūra - Viešoji įstaiga ar Biudžetinė įstaiga? Kaip žinia, Viešosios įstaigos steigėjais gali būti ir privatūs asmenys, tad jei Ministerija ateityje priimtų „politinį sprendimą“ Agentūros dalininko teises perduoti privačiam asmeniui, tai reikštų ne ką kitą, kaip negalios politikos vykdymo privatizavimą (o gal ir – „prichvatizavimą“?). Tokiu atveju minėtą Konstitucijos 5 str. 3 dalies nuostatą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, galima bus išmesti į šiukšliadėžę.

Ministerija projektu skelbia ne tik mitus apie diskriminaciją ir segregaciją, bet ir klaidina visuomenę, pavyzdžiui, pateikdama klaidingus duomenis apie ginčų dėl negalios nustatymo nagrinėjimą, teigdama, kad neįgaliųjų skundai šiuo metu esą nagrinėjami fragmentiškai, „kad iki šiol skundus dėl institucijų sprendimų vienais atvejais nagrinėdavo LAGK (Lietuvos administracinių ginčų komisija), kitais – GK“ (Ginčų komisija prie SADM). 

Šie Ministerijos teiginiai yra absoliučiai klaidinantys, nes ir pagal anksčiau galiojusį, ir pagal dabar galiojantį, teisinį reguliavimą, nustatytą LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 str. 1 dalyje, vienintelė institucija, nagrinėjanti ginčus dėl neįgalumo, darbingumo ir specialiųjų poreikių nustatymo privalomo ikiteisminio nagrinėjimo tvarka, yra Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Lietuvos administracinių ginčų komisija (LAGK) nagrinėja skundus, kylančius iš kitų teisinių santykių, o ginčų dėl neįgalumo, darbingumo ir specialiųjų poreikių nustatymo, kai asmuo skundžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimus, nenagrinėja.

Dabartinė Ginčų komisija prie SADM veikia kaip specializuota šios kategorijos ginčų nagrinėjimo institucija, kurios sudėtyje dirba ne tik teisininkai, bet ir medikai. Taip užtikrinamas maksimaliai operatyvus, objektyvus ir kvalifikuotas neįgaliųjų skundų nagrinėjimas. Todėl Ministerijos teiginys, kad „GK nagrinėjami skundai nėra labai specifiški“ yra dar vienas klaidinantis mitas.

Beje, šalia ministerijos paskelbtų mitų pasakysiu tik vieną faktą: 2022 m. per praėjusius dešimt mėnesių Ginčų komisija tenkino apie 45 procentus pareiškėjų - neįgaliųjų - skundų dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos priimtų sprendimų. Šie Komisijos sprendimai nustatyta tvarka teismui nebuvo apskųsti, jie yra galiojantys ir privalomi asmenims bei institucijoms.

Ši aplinkybė įrodo Komisijos veiklos efektyvumą ir prasmingumą įgyvendinant valstybės politiką ir valstybės įsipareigojimus neįgaliųjų teisių apsaugos srityje pagal Lietuvoje ratifikuotą JT Neįgaliųjų teisių konvenciją bei įgyvendinant LR Konstitucijos 5 str. 3 dalies nuostatą (kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) - ją galima bus išmesti į šiukšliadėžę.

Beje, projekto autoriai jau dabar padarė gebelsiškos propagandos veiksmus, kurie, dar net nepriėmus naujo įstatymo, žmonėms sukelia neigiamus padarinius, nes jau dabar žmonės skambina į Ginčų komisiją ir klausia, ar ji jau panaikinta ir kas nagrinės jų skundus?

Ginčų komisijos prie SADM naikinimas ir neįgaliųjų skundų nagrinėjimo perdavimas nespecializuotai institucijai yra toli gražu ne paskutinė reformos problema.

Ministerija įstatymo leidėjui teikia ne teisėkūros principus ir Teisėkūros pagrindų įstatymą atitinkantį įstatymų projektą, o „katę maiše“ primenantį teisės normų kratinį, kur painiojama teisės normų hierarchija. Didelė dalis teisinio reguliavimo, kuris apsprendžia neįgaliųjų subjektines teises, yra perkeliama į  poįstatyminius aktus.

Ginčų komisijos prie SADM naikinimas ir neįgaliųjų skundų nagrinėjimo perdavimas nespecializuotai institucijai yra toli gražu ne paskutinė reformos problema.

Taigi, įstatymo leidėjai net nesupras už ką balsuoja, nes, kaip sakoma – velnias slypi detalėse. Todėl projektas yra iš esmės ydingas ir net pavojingas juridinės technikos ir teisinių pasekmių prasme.

Didžiausia projekto apgaulė yra ta, kad negalia bus nustatoma vadovaujantis mistiniais socialiniais kriterijais (pavyzdžiui, vertinant žmogaus gyvenamąją aplinką), o ne medicininiais, kaip buvo vertinama ir nustatoma iki šiol.

Dėl šios priežasties maždaug 80 tūkst. neįgaliųjų, kurie dabar gauna valstybės paramą, šios paramos gali netekti, nes dėl kitokio vertinimo jų darbingumo lygis (kuris pagal projektą bus įvardijamas) padidės, nors jų sveikatos būklė ir nepagerės.

Beje, dėl šių pačių priežasčių grėsmės kyla ir Lietuvos paraolimpiečiams, nes dėl dirbtinai padidinto darbingumo lygio (t. y. sumažėjusios negalios lygio), iškyla grėsmių, kad jie nebegalės dalyvauti parolimpinėse žaidynėse jau 2024 m.

Jau beveik parašius šį tekstą, pasitaikė proga paklausyti pastarojo ketvirtadienio (lapkričio 10 d.) LRT radijo rytinės laidos „Aktualijų studijos“, kurioje apie reformą diskutavo tokie Seimo nariai kaip Monika Ošmenskienė, Algirdas Sysas, Neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė, Paraplegikų asociacijos teisininkas Egidijus Grigonis ir SADM ministrės patarėja Lauryna Filatovaitė.

Laidos pradžioje telefonu laidai kalbėjo ir pati ministrė Monika Navickienė. Radijo diskusijoje reformą palaikė ministrės patarėja, palaikė ir Dovilė Juodkaitė, Egidijus Grigonis bei Monika Ošmenskienė.

Nieko nuostabaus, kad reformą palaikė ministrės patarėja ir valdančiųjų atstovė. Problema ta, kad iš reformos palaikytojų neišgirdau nė vieno argumento, kuris nors kiek atremtų reformos kritikų keliamus klausimus ir išsakomus argumentus. Išgirdau tik daug kartų projekto pristatymuose girdėtus lozungus ir propagandinių skaidrių lygio klišes, net melavimą, o kai kurie reformos palaikytojai, panašu, kad nebuvo dorai skaitę nei projekto, nei JT Neįgaliųjų teisių konvencijos, ką jau kalbėti apie dabartinį darbingumo nustatymą reguliuojančius teisės aktus (kriterijus, klausimynus).

Įdomi situacija su nevyriausybinėmis organizacijomis. Sprendžiant iš išklausytų pristatymų, kai kurios neįgaliųjų NVO yra paverstos ministerijos „etatiniais“ klakeriais (renginio organizatorių pasamdomi renginio liaupsintojai) ir toks, deja, yra Neįgaliųjų forumas.

O juk palaikymo schema gana akivaizdi. Užtenka pasižiūrėti viešai prieinamus duomenis apie ministerijos skirstomą paramą neįgaliųjų organizacijoms. Todėl šios NVO reformą palaiko todėl, kad yra gana sočiai pamaitinamos ministerijos (aišku, už mokesčių mokėtojų, taip pat ir tų pačių neįgaliųjų pinigus...).

Tačiau tai nereiškia, kad sočiai pamaitinami tos „klakerių asociacijos“ eiliniai nariai...

Beje, šioje vietoje kyla esminis klausimas laidos vedėjai Liepai Želnienei ir visai LRT: kodėl nacionalinio transliuotojo eteris suteikiamas tik toms NVO, kurios palaiko reformą? Ar tai nauja demokratijos forma, kai visų mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomo LRT eteris suteikiamas tik patogiems ir valdžiai lojaliems kalbėtojams? Bet kuriuo atveju neįgaliųjų NVO santykių su ministerija klausimas vertas ne tik atskiro straipsnio, bet ir atskiro žurnalistinio (o gal ir spec. tarnybų?) tyrimo.

Neįgaliesiems nebus nei šilčiau, nei sočiau, nei saugiau, jei juos vadinsime „asmenimis su negalia“.

Trumpai tariant ir grįžtant prie minėtų KT Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto rekomendacijų, teikiamas reformos projektas iš esmės neįgyvendina nė vienos iš JT Komiteto rekomendacijų, o sukuria tik biurokratinę veiklos imitaciją. Neįgaliesiems nebus nei šilčiau, nei sočiau, nei saugiau, jei juos vadinsime „asmenimis su negalia“, bet jie ir toliau neįgaliojo vežimėliu negalės patekti į institucijas ir viešąsias erdves, nes nebus tinkamų liftų, jie neveiks arba pandusas bus tokio statumo, kad juo galės užvažiuoti tik kokio nors Seimo nario visureigis.

Tad kyla esminis klausimas - vardan ko ši reforma, jei geriau neįgaliesiems nieko nepasiūlo? Gal kad apskritai neliktų neįgaliųjų? Ar ji reiškia, kad Lietuva grįžta į laukinio kapitalizmo lopšį (o gal iš jo dar neišlipo?), kur, kaip džiunglėse, galioja tik stipresniojo, turtingesniojo ir įtakingesniojo teisė?

Tad Socialinės apsaugos ir darbo ministrei ir visai jos politinei komandai, jei ji kažkokiu pavidalu įsivaizduoja savo ateitį viešojoje politikoje, pats laikas kreivus veidrodžius atiduoti į atliekų perdirbimo punktą ir iš arčiau bei jautriau pasižiūrėti į neįgaliųjų gyvenimą Lietuvoje.

Neįgaliesiems reikia tikros ir veiksmingos integracijos visuomenėje, o ne mistinių „teisių gynimo pagrindų“ ar kompiuterio mygtukus maigančio dar vieno tarpininko - atvejo vadybininko.

The post Tomas Bakučionis. Kreiva kreivų veidrodžių karalystė... (IV) appeared first on LAIKMETIS.

LVI valdybos narys, teisininkas dr. Vygantas Malinauskas priminė, kad „LR Konstitucijos 18 straipsnis įtvirtina nuostatą, kad „Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės“. O Konstitucijos 19 straipsnis įtvirtina, kad „Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas“. Prigiminės žmogaus teisės, reiškia, ne teises, kurios atsiranda tik gimus, bet teises, kurios yra susiję su žmogaus prigimtimi. Žmogaus prigimtis neatsiranda tik gimus žmogui. Dar negimęs kūdikis taip pat turi žmogaus prigimtį. O taip pat ir prigimtines teises.

Konstitucinio teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas yra vienas reikšmingiausių nutarimų kuriame teismas ne tik susiejo žmogaus gyvybę su orumu, bet taip pat ir priminė, jog prigimtinės teisės yra sietinos ne su gimimu, bet su žmogaus prigimtyje glūdinčiomis galimybėmis.

Žmogaus gyvybė ir jo orumas sudaro asmenybės vientisumą, reiškia žmogaus esmę. Gyvybė ir orumas yra neatimamos žmogaus savybės, todėl negali būti traktuojamos atskirai.

Prigimtinės žmogaus teisės – tai individo prigimtinės galimybės, kurios užtikrina jo žmogiškąjį orumą socialinio gyvenimo srityse. Jos sudaro tą minimumą, atskaitos tašką, nuo kurio plėtojamos ir papildomos visos kitos teisės ir kurios sudaro tarptautinės bendruomenės neginčijamai pripažintas vertybes. Taigi žmogaus gyvybė ir orumas, kaip išreiškiantys žmogaus vientisumą ir jo nepaprastą esmę, yra aukščiau įstatymo.

Atsižvelgiant į tai, žmogaus gyvybė ir orumas vertintini kaip ypatingos vertybės. Konstitucijos paskirtis tokiu atveju yra užtikrinti šių vertybių gynimą ir gerbimą. Šie reikalavimai keliami visų pirma pačiai valstybei“. (1998 12 09 LR KT nutarimas).

Dr. Vygantas Malinauskas taip pat priminė ir JAV Aukščiausio teismo šių metų bylos Dobbs v. Jackson Women's Health Organization, No. 19-1392, 597 U.S. (2022) nuosprendį, kad pagal JAV Konstitucija nėra konstitucinės teisės į abortą. Taip panaikindamas 50 metų senumo precedentą byloje Roe v. Wade įtvirtinusi JAV teisė į abortą, kaip konstitucinę teisę. 2010 m. Europos žmogaus teisių teismas yra priėmęs analogišką sprendimą JAV teismo sprendimui. Byloje 𝘈, 𝘉 𝘢𝘯𝘥 𝘊 𝘷 𝘐𝘳𝘦𝘭𝘢𝘯𝘥 𝘪𝘴 𝘢 𝘭𝘢𝘯𝘥𝘮𝘢𝘳𝘬 2010 𝘤𝘢𝘴𝘦 𝘰𝘧 𝘵𝘩𝘦 𝘌𝘶𝘳𝘰𝘱𝘦𝘢𝘯 𝘊𝘰𝘶𝘳𝘵 𝘰𝘧 𝘏𝘶𝘮𝘢𝘯 𝘙𝘪𝘨𝘩𝘵𝘴 𝘰𝘯 𝘵𝘩𝘦 𝘳𝘪𝘨𝘩𝘵 𝘵𝘰 𝘱𝘳𝘪𝘷𝘢𝘤𝘺 𝘶𝘯𝘥𝘦𝘳 𝘈𝘳𝘵𝘪𝘤𝘭𝘦 8 EŽTT pasakė, kad iš Europos Žmogaus Teisių Konvencijos nekyla teisė į abortą.

Susitikime keltas klausimas, kam turi būti teikimas prioritetas teisėms ar interesams? Pagal visuotinai priimtą žmogaus teisių sampratą, žmogaus teisės yra tai, kas neleidžia jo paaukoti kažkieno interesams. Tačiau kai kalbame apie gyvybės apsauga susiduriame su paradoksu – valstybė vis dažniau individo interesams teikia pirmenybę prieš negimusios gyvybės apsaugą.

Šiandien bandoma įvairiems interesams (socialiniams, ekonominiams, asmeniniams) teikti prioritetą prieš pagarbą žmogaus gyvybei tokiose probleminėse srityse kaip abortai, embrionų suredukavimas į biologinę žaliavą, surogacija, eutanazija, embrionų kamieninių ląstelių naudojimas.

Susitikime taip pat aptartas medikamentinio aborto, švietimo srities ir kiti klausimai.

The post LVI surengė gyvybės temai skirtą susitikimą, kuriame dalyvavo ir arkivyskupas K. Kėvalas appeared first on LAIKMETIS.

Jos prognozuoja, kad artimiausiu metu dėl didėjančių maisto produktų ir energetikos kainų paramos prašytojų gretos dar plėsis.

Pagrindinės paramą teikiančios Lietuvos organizacijos – „Caritas“, „Maltiečiai“, „Maisto bankas“ – teigia šiemet paramos Lietuvos gyventojams suteikę daugiau nei ankstesniais metais.

Nors situacija, anot jų, nėra tragiška ir kol kas išgalima padėti visiems, juntamas tvyrantis nerimo debesis, ar paramos pakaks ir ateityje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad šį sezoną apie 60 proc. išaugo kompensacijų gavėjų skaičius. 

Skurdą patiria kas penktas

Kaip BNS sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius, organizacijos paramą vidutiniškai per mėnesį gauna 170 tūkst. žmonių. 

„Šiais metais „Maisto bankas“ remia 17 tūkst. žmonių daugiau nei praėjusiais metais ir beveik 32 tūkst. daugiau nei dar ankstesniais metais. Svarbu pabrėžti, kad šie skaičiai jokiais būdais nerodo skurstančiųjų, veikiau jie rodo mūsų organizacijos galimybes padėti“, – BNS sakė vadovas.

Anot jo, žmonių, kuriems reikia pagalbos, yra dar kelis kartus daugiau – skaičiuojama, kad Lietuvoje skurdo riziką patiria kas penktas šalies gyventojas, kas devintas sako, kad stokoja lėšų ne tik vaistams ar komunaliniams mokesčiams, bet ir maistui.

„Kasmet atėjus šaltajam laikotarpiui paramos prašymų skaičius suintensyvėja. Dalis besikreipiančiųjų pagalbos prašo laikinai – pavyzdžiui, kol praeis šildymo laikotarpis, kitiems pagalba reikalinga ilgesnį laiką. Šiais metais šį šaltojo laikotarpio suintensyvėjimą jaučiame labai stipriai. Jeigu kasmet tokiu laikotarpiu pagalbos prašydavo daugiau senjorų, šiuo metu šalia jų rikiuojasi ir vienišos mamos ar tėčiai, auginantys du ar daugiau vaikų“, – BNS sakė S. Gurevičius. 

Anot jo, taip pat kreipiasi skyrybas išgyvenantys žmonės, net ir dirbantys asmenys – dažniau nekvalifikuoti darbininkai bei minimalų atlygį gaunantieji.

„Jeigu jie augina vaikų, kuriuos reikia išleisti į mokyklą, jeigu neturi nuosavo būsto ir šį reikia nuomotis, išgyventi be „Maisto banko“ paramos yra labai sudėtinga. Dar viena grupė – sergantys žmonės, kurie net ir gaudami šiek tiek pajamų, dalį jų privalo išleisti vaistams, todėl kitiems poreikiams lėšų beveik nelieka“, – sakė „Maisto banko“ vadovas. 

Jo teigimu, šie skaičiai atskleidžia Lietuvos gyventojų poreikius, pagalba ukrainiečiams skaičiuojama atskirai.

Pajuto kainų šuolį

Pasak S. Gurevičiaus, palyginti su praėjusiais metais, dėl padidėjusių kainų ir veiklos apimčių, komunalinės išlaidos „Maisto bankui“ išaugo 118 proc., kuro išlaidos – 70 procentų.

„Tai tikrai rekordiniai skaičiai, kurie mums kelia nerimą ir verčia vis priminti apie save ir prašyti verslo įmonių bei visuomenės finansinės paramos“, – sakė vadovas. 

Anot jo, sunku prognozuoti, kokiam kiekiui naujų žmonių organizacija galės padėti, tačiau yra pasiryžusi dėti maksimalias pastangas, kad „Maisto bankas“ padėtų kiekvienam stokojančiam valgio ir „niekada netektų rinktis, kuriam sergančiam senjorui šiandien pavalgyti reikia labiau“.

„Todėl mes labai prašome visuomenės pagalbos – paremkite organizacijos veiklą. Net ir keli eurai „Maisto bankui“ reiškia galimybę padėti dar vienam žmogui“, – sakė jis.   

Tūkstančiai paramos gavėjų

Organizacijos „Lietuvos Caritas“ vadovė Deimantė Bukeikaitė BNS teigė, jog pernai organizacija padėjo maždaug 40 tūkst. žmonių, šiemet dar nesibaigus metams pagalba teikta apie 35 tūkst. Lietuvos žmonių ir apie 20 tūkst. ukrainiečių. 

Teikiama įvairiausia pagalba – maistu, drabužiais, kietu kuru, psichologinė-emocinė parama, teisinė pagalba, padedama pildyti dokumentus kompensacijoms gauti ir palydint į įstaigas, kt. 

„Mes, kaip „Carito“ organizacija, stebime bangą dėl energetinio skurdo grėsmės padidėjimo. Lietuva nebuvo Europoje pavyzdys – vienas didžiausių energetinis skurdas Europos Sąjungoje. Tikėtina, šie metai, jei nepasinaudos kompensacijomis, su energetiniu skurdu susidurs daugiau žmonių“, – sakė D. Bukeikaitė. 

Anot jos, kol kas nerimo yra daug daugiau nei sudėtingų situacijų, tačiau šildymo sąskaitos žmonių dar nepasiekė, todėl tikroji padėtis paaiškės artimiausiu metu.

„Nerimo debesis virš visuomenės pakibęs, o kiek jiems realiai sunku ir gresia, kad valgyti neturės, to dar nejaučiame, pasimatys po mėnesio“, – teigė vadovė. 

Kol kas norinčiųjų pagelbėti skurdžiai gyvenantiesiems taip pat pakanka. Anot D. Bukeikaitės, bendras sumažėjimas ir motyvacija aukoti, „nežinant kas laukia manęs pačio“, juntamas, bet rėmėjų rasti kol kas pavyksta.

Ragina naudotis kompensacijomis

Anot jos, savivaldybių informacija apie išaugusį besikreipiančiųjų dėl kompensacijų skaičių rodo, kad žmonės ieško sprendimo. 

„Reikia tuo naudotis, paimti pagalbą ir nekristi į energetinio skurdo glėbį. Dalis nedrįsta imti tos paramos, nenori būti „pašalpiniais“, bet reikia eiti ir paimti kompensaciją, tai ne pašalpa“, – pabrėžė D. Bukeikaitė. 

Anot jos, regionuose „Caritas“ sulaukia klausimų, ar bus galima tikėtis pagalbos iš organizacijos iškilus sunkumams, teiraujamasi, ar į ją galima pretenduoti, jei parama šeimai jau buvo teikiama prieš kurį laiką. Vadovė pabrėžė, kad organizacija žmonių bėdoje nepalieka, o negalėdama pati padėti ieško partnerių. 

„Mes pirmiausia visų klausiame, ar susitvarkė kompensacijas, nes galima gauti ir kietam kurui, tad atėjus prašyti pagalbos tai pirminis klausimas“, – sakė organizacijos vadovė. 

Ji ragino pagelbėti kaimynystėje gyvenantiems žmonėms, kuriems kompensacijos priklauso.

Didesnis duonos poreikis

Didesnį poreikį dėl maisto padalijimo fiksuoja ir organizacija „Maltiečiai“. 

Kauno grupės vadovė Jurgita Dovalcovienė tvirtino, kad šiuo metu maistu remiami 52 asmenys. Palyginti su pernai, sauso maisto davinių poreikis, vežamų kartą per mėnesį, išaugo keturis kartus, o tiekiamų – du kartus per metus, Kalėdų, Velykų šventėms – beveik du kartus. Pasak jos, Kauno grupė daugiausiai susilaukia skambučių ir pagalbos prašymų maistui.

Telšių vaikų dienos centro atstovai tvirtina, kad atsiranda vis daugiau vaikų, kurie ateina alkani, nes namie maistas taupomas, jo nepakanka, todėl dažnai vaikai prašo likusį maistą parsinešti į namus.

Anot organizacijos, padaugėjo ir norinčiųjų lankyti dienos centrą, kadangi vaikai čia ne tik ruošia pamokas, bet ir gauna šiltus pietus. 

Pakilus maisto kainoms, regionuose išaugęs didelis duonos poreikis. Anot „Maltiečių“ atstovės, išvežiojami 605 kepaliukai per savaitę.

„Matome, kad maisto poreikis yra padidėjęs, todėl ieškome galimybių, paramos, kaip aptarnauti ir suteikti pagalbą daugiau senelių“, – BNS pranešė organizacija.

„Maltiečiai“ stebėdami šių dienų tendencijas prognozuoja, kad besikreipiančiųjų pagalbos tik daugės.

„Artėjant žiemai Ukrainos karo kontekste sąlygos tik sudėtingės, todėl tikėtina, kad žmonės migruos, ieškodami saugaus prieglobsčio. Šiuo metu manoma sulaukti 25–30 tūkst. asmenų iš Ukrainos. Ruošiamės šiam antplūdžiui ir masiniam apgyvendinimui“, – informavo organizacija. 

Anot jos, taip pat matoma, kad kai kurios įmonės, palyginti su pernai ar užpernai, šiuo laikotarpiu organizacijai aukoja mažesnėmis sumomis. 

„Netrukus startuos kasmetinė maltiečių paramos akcija „Maltiečių sriuba“, kurios metu rinksime aukas seneliams, ir, tikimės, turėsime galimybę užtikrinti jiems nuolatinę paramą visus metus“, – informavo „Maltiečiai“, globojantys 2800 senelių. 

Auga kompensacijų gavėjų skaičius

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį vidutiniškai per mėnesį kompensacijas gavo apie 153 tūkst. asmenų – 5,5 proc. visų šalies gyventojų, tai yra 114,8 tūkst. šeimų – 9,4 proc. visų namų ūkių.

Bendras (unikalus) kompensacijų gavėjų skaičius per šį laikotarpį sudarė apie 243 tūkst. asmenų arba 175 tūkst. šeimų arba 14,4 proc. visų namų ūkių šalyje. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gavėjų skaičius vidutiniškai išaugo 60,5 proc.,  pranešė ministerija. 

Ministerija prognozuoja, kad dėl išaugusių energijos išteklių kainų šį šildymo sezoną kompensacijų gavėjų daugės maždaug ketvirtadaliu, o atsižvelgiant į dujų ir elektros kainų augimą gali ūgtelėti ir iki trečdalio.

SADM primena, kad net ir vidutines pajamas uždirbantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis –  nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas šildomas. 

Kreiptis dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų galima ir neskubėti, –  tą padaryti bus galima iki šildymo sezono pabaigos, tai yra, kitų metų balandžio. 

Gyventojai dėl piniginės socialinės paramos, taip pat ir dėl kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba elektroniniu būdu per SPIS sistemą.

The post Lietuvoje padaugėjo paramos prašytojų, jų tik daugės, teigia NVO appeared first on LAIKMETIS.

Įstatymo pakeitimo projektu siūloma atsisakyti neterminuoto pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų, bet tam nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimo ir iš įstatymo išbraukti etinę nuostatą, kad pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui.

Kreipimesi pabrėžiama, kad siūlomos įstatymo pataisos iš tikrųjų nesprendžia priežasčių, kodėl Lietuvoje mažai porų naudojasi pagalbinio apvaisinimo paslauga.

„Specialistų teigimu, tai, kad Lietuvoje kompensuojamomis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudoja mažas skaičius porų, yra susiję su keletu faktorių.

Pirmiausia, pagalbinio apvaisinimo procedūrai reikalingos medicininės indikacijos, kurias atitinka ne visi pacientai, finansuojami tik 2 ciklai, nefinansuojamos paslaugos nesusituokusioms poroms. Tačiau visus šiuos klausimus (išskyrus pastarąjį) galima spręsti keičiant poįstatyminius teisės aktus. Dabar galiojantis įstatymas to padaryti nekliudo, o siūlomos pataisos to nesprendžia“, - rašoma kreipimesi.

Kreipimąsi pasirašiusios NVO taip pat atkreipia dėmesį, kad nepanaudotų žmogaus embrionų šaldymo prievolės atsisakymas prieštarauja embriono teisinės apsaugos principams, suformuluotiems Europos Žmogaus Teisių Teismo doktrinoje bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

„Europos Sąjungos teisė reikalauja, jog nacionaliniu lygmeniu būtų apibrėžta pakankama embriono apsauga, kuri atsižvelgtų į tai, kad embrionas būtų naudojamas atsižvelgiant į pagrindines teises, ypač – į žmogaus orumą", - toliau teigiama kreipimesi.

Be kita ko priduriama: „Europos Žmogaus Teisių Teismo doktrina taip pat neprilygina embriono daiktui, kuriuo gali būti laisvai disponuojama, pripažįsta, kad embrionui yra reikalinga teisinė apsauga ir kad nacionalinė teisė turi garantuoti pakankamą žmogaus embriono apsaugos lygį, kuris priklauso nuo šalyje įtvirtintos embriono sampratos".

Taip pat pastebima, kad „Lietuvos teisėje yra įtvirtinta nedviprasmiška ir moderniu medicinos mokslu paremta nuostata, jog embrionas yra žmogaus gyvybė genezės stadijoje.“

Šeimos klausimais dirbančios NVO Seimo nariams pateikė kelis konkrečius pasiūlymus, kaip būtų galima spręsti nevaisingumo gydymo problemas tuo pačiu metu nebloginant žmogaus embriono teisinės padėties.

Pirmiausia siūloma pritarti pateiktam LR Seimo narių pasiūlymui, jog už pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų, bet tam nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimas būtų kompensuojamas Privalomo sveikatos draudimo fondo arba valstybės biudžeto lėšomis;

Taip pat kviečiama įgyvendinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų, bet tam nepanaudotų žmogaus embrionų donorystės programą (Prenatalinio įvaikinimo programą);

Siūloma įsteigti ir nevaisingumo statistikos registrą, kuriame būtų kaupiami duomenys apie vaiko negalinčias susilaukti poras (tai leistų valstybei turėti realią informaciją apie tai, kiek Lietuvoje yra nevaisingų porų, kiek iš jų galėtų susilaukti vaiko pagalbinio apvaisinimo būdu) ir jų nevaisingumo priežastis (tai leistų valstybei numatyti tinkamus ir tikslingus problemų sprendimo būdus).

Kadangi Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektu ketinama įteisinti vaisingumo išsaugojimo paslaugas, inter alia apimančias ir lytinių ląstelių paėmimą, konservavimą ir saugojimą (Projekto 2 straipsnis), NVO siūlo svarstyti galimybę dėl perteklinių embrionų kūrimo kylančias problemas spręsti ne žmogaus embrionų, bet moteriškų lytinių ląstelių (kiaušialąsčių) šaldymo būdu, kurių panaudojimas nesukuria etinių ir moralinių problemų.

Pasak kreipimosi autorių, pataisos yra reikalingos ne tiek nevaisingoms poroms, apdraustoms sveikatos draudimu, kurioms tenka nedaug primokėti už embrionų šaldymą ir saugojimą, bet privačias paslaugas teikiančioms vaisingumo klinikoms, kurioms šis įstatymo reikalavimas išdidina kaštus ir daro jas mažiau konkurencingas globalioje rinkoje.

Tačiau žmogaus embriono apsauga negali būti grindžiama vien ekonominiais, merkantiliniais skaičiavimais. Pabrėžiama, kad jau anksčiau Sveikatos reikalų komitetas nepritarė pasiūlymui išlaidas, susijusias su embrionų saugojimu, padengti valstybės lėšomis.

Priėmus šį pasiūlymą būtų kompensuojama tik tų žmogaus embrionų šaldymas ir saugojimas, kurių užsakovai yra poros, turinčios sveikatos draudimą, bet nepatenkintų verslo interesų, stovinčių už dabar siūlomų pakeitimų.

Kreipimąsi pasirašiusios NVO ragina dėl verslo interesų neatsisakyti etinių žmogaus embriono teisinės apsaugos aspektų ir rinktis tvaresnius, kreipimesi siūlomus, kelius spręsti nevaisingumo gydymo organizacines bei finansines problemas.

Kreipimąsi pasirašė Laisvos visuomenės institutas, Rengimo šeimai asociacija, Pasaulio gydytojų federacijos „Už gyvybę“ Lietuvos asociacija, Sąjunga „Vardan šeimos“, asociacija „Už gyvybę“, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija bei Lietuvos tėvų forumas, Ateitininkų federacijos Medicinos studentų Ateitininkų korporacija „Gaja“, Asociacijos „Šviesos kampelis“ direktorė Jolanta Lipkevičienė, Šiaulių apskrities cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkė Edita Raubickaitė-Navickienė.

The post NVO Seimo nariams: nebloginkime žmogaus embriono teisinės padėties appeared first on LAIKMETIS.

Projekte siūlomi pakeitimai nesprendžia priežasčių, dėl kurių mažai porų Lietuvoje naudojasi pagalbinio apvaisinimo paslaugomis ir kyla pagrįstų įtarimų, kad tikrasis Projekto tikslas – paruošti dirvą surogacijos Lietuvoje įteisinimui.

Siūlomos įstatymo pataisos kelia daug etinių dilemų ir iš esmės sprendžia ne kūdikio negalinčių susilaukti porų gydymo, o komercines vaisingumo paslaugas teiksiančių subjektų interesus.

Minėtu projektu siūloma atsisakyti neterminuoto pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų, bet tam nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimo, o taip pat nuostatos, jog pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui.

Siūlomi pakeitimai motyvuojami noru mažinti neva nepakeliamą finansinę naštą poroms, kurios nori pagalbinio apvaisinimo procedūros pagalba susilaukti vaikų.

Teiginys, kad neterminuotas nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimas yra nepakeliama finansinė našta poroms, neatitinka tikrovės. Standartinėje vaisingumo klinikoje embriono šaldymas ir saugojimas trims metams kainuoja 500 eurų, t. y. 166 eurų per metus.

Lyginant su kitomis išlaidomis vaisingumo gydymui, tai nėra nepakeliama finansinė našta. Be to, pora yra laisva rinktis sukurti tik tiek embrionų, kiek bus implantuojama į moters gimdą: tada šaldymo klausimas nekyla. Akivaizdu, kad ši suma nėra priežastis, dėl kurios apie savo vaiką svajojančios poros atsisakytų šios procedūros.

Siūlomais pakeitimais nesprendžiamos priežastys, kodėl Lietuvoje mažai porų naudojasi pagalbinio apvaisinimo paslauga. Specialistų teigimu, tai, kad Lietuvoje kompensuojamomis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudoja mažas skaičius porų, yra susiję su keletu faktorių.

Pirmiausia, pagalbinio apvaisinimo procedūrai reikalingos medicininės indikacijos, kurias atitinka ne visi pacientai, finansuojami tik 2 ciklai, nefinansuojamos paslaugos nesusituokusioms poroms. Tačiau visus šiuos klausimus (išskyrus pastarąjį) galima spręsti keičiant poįstatyminius teisės aktus. Dabar galiojantis įstatymas to padaryti nekliudo, o siūlomos pataisos to nesprendžia.

Įstatymo pakeitimai reikalingi ne vaikų negalinčioms susilaukti poroms, o verslo interesams. Pataisos yra reikalingos ne nevaisingoms poroms, apdraustoms sveikatos draudimu, kurioms tenka primokėti už embrionų šaldymą ir saugojimą, bet privačias paslaugas teikiančioms vaisingumo klinikoms, kurioms šis įstatymo reikalavimas išdidina kaštus ir daro jas mažiau konkurencingas globalioje rinkoje.

Tai parodo faktas, jog Sveikatos reikalų komitetas nepritarė pasiūlymui išlaidas, susijusias su embrionų saugojimu, padengti valstybės lėšomis Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Priėmus šį pasiūlymą būtų kompensuojama tik tų žmogaus embrionų šaldymas ir saugojimas, kurių užsakovai yra poros, turinčios sveikatos draudimą, bet nepatenkintų verslo interesų, stovinčių už dabar siūlomų pakeitimų.

Nepanaudotų žmogaus embrionų šaldymo prievolės atsisakymas prieštarauja embriono teisinės apsaugos principams, suformuluotiems Europos Žmogaus Teisių Teismo doktrinoje bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Žmogaus embriono apsauga negali būti grindžiama vien ekonominiais, merkantiliniais skaičiavimais.

Europos Sąjungos teisė taip pat reikalauja, jog nacionaliniu lygmeniu būtų apibrėžta pakankama embriono apsauga, kuri atsižvelgtų į tai, kad embrionas būtų naudojamas atsižvelgiant į pagrindines teises, ypač – į žmogaus orumą. (Oliver Brüstle prieš Greenpeace eV).

Europos Žmogaus teisių teismo doktrina taip pat neprilygina embriono daiktui, kuriuo gali būti laisvai disponuojama, pripažįsta, kad embrionui yra reikalinga teisinė apsauga ir kad nacionalinė teisė turi garantuoti pakankamą žmogaus embriono apsaugos lygį, kuris priklauso nuo šalyje įtvirtintos embriono sampratos. (byla Parrillo prieš Italiją).

Lietuvos teisėje embriono sąvoka apibrėžta ir apibrėžta kaip žmogaus gyvybė genezės stadijoje, todėl Lietuvos valstybė turi užtikrinti tinkamą embriono apsaugą, atitinkančią Lietuvos teisėje įtvirtintą embriono sampratą.

Pakankamos embriono apsaugos principas suponuoja, kad leidimas nepanaudotus žmogaus embrionus sunaikinti, esant realiai galimybei juos išsaugoti šaldant, Lietuvoje neatitiktų pakankamo žmogaus embriono apsaugos standarto ir prieštarautų Europos Žmogaus Teisių Teismo doktrinai.

Kyla pagrįstų įtarimų, kad tikrasis Projekto autorių tikslas – sudaryti sąlygas surogacijos Lietuvoje įteisinimui. Projektu siūloma sugyventinio sąvoką įstatyme keisti sąvoka partneriai; moters sveikatos prioriteto ir nevaisingos poros lygiateisiškumo principą keisti asmens, kuriam bus atliekama ši procedūra, sveikatos prioriteto, ir sutuoktinių arba partnerių lygiateisiškumo principu; galiausiai, siūloma išbraukti nuostatą, jog pagalbinio apvaisinimo būdu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą pagalbinio apvaisinimo paslauga gali pasinaudoti tik sutuoktiniai arba sugyventiniai. Pastaraisiais pagal civilinį kodeksą, laikomi tik vyras ir moteris, kurie bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius (CK 3.229 str.).

Civiliniai sandoriai, kai kita moteris įsipareigoja pastoti, išnešioti ir pagimdžiusi perduoti užsakovui kūdikį (vadinamoji surogacija), šiuo metu yra draudžiami. Todėl pagrįstai kylą įtarimas, kad minėtų nuostatų priėmimu yra ruošiama dirva surogacijos, kuria paprastai naudojasi  homoseksualios poros, Lietuvoje įteisinimui.

Svarstyti tokią galimybę leidžia naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas, kurį jau yra parengusi LR Sveikatos apsaugos ministerija. Jame nerasime principo, jog žmogaus embrionas gali būti naudojamas tik moters (užsakovės) pagalbiniam apvaisinimui, o 11 straipsnis leidžia taip vadinamąją altruistinę surogaciją tais atvejais, „kai poros moteris serga liga, dėl kurios nėštumas tokiai moteriai yra kontraindikuotinas ir (ar) fiziologiškai negalimas ir šis procesas yra negrįžtamas“.

Primename, kad Seimas yra priėmęs rezoliuciją „Dėl visų formų surogacijos pasmerkimo“ (2020 m. birželio 25 d. Nr. XIII-3160), kuria smerkia bet kokios formos surogacijos praktiką, tvirtina, kad bet kokios formos surogacija yra moderni vergovės ir prekybos žmonėmis forma; pabrėžia, kad nėra jokių teisinių ar etinių priežasčių įteisinti šią moteris ir vaikus žeminančią bei jų psichiką ir sveikatą žalojančią praktiką.

Dėl išvardytų etinių ir teisinių priežasčių, raginame Seimo narius nepritarti siūlomoms Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms, nesprendžiančioms priežasčių, dėl kurių mažai porų naudojasi pagalbinio apvaisinimo paslauga ir tarnaujančioms tik siauriems verslo interesams.

Siūlymais neužtikrinama pagal EŽTT doktriną privaloma žmogaus embriono apsauga, nors tai nesukelia nepakeliamos finansinės naštos poroms.

Galiausiai, siūlymais tiesiamas kelias itin kontroversiškai vertinamai surogacijai, jau anksčiau pasmerktai LR Seimo, įvardinant ją modernia vergovės ir prekybos žmonėmis forma.

Kreipimąsi pasirašė: Laisvos visuomenės institutas, VšĮ Krizinio nėštumo centras, VšĮ Už žmogaus gyvybę, pasaulinės gydytojų federacijos Lietuvos asociacija, Ateitininkų federacijos, Medicinos studentų Ateitininkų korporacija „Gaja“, Sąjunga „Vardan šeimos“, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Rengimosi šeimai asociacija „Už gyvybę“ asociacija, Krikščionių sąjunga jaunuomenė asociacija, „Lietuvos tėvų forumas“ asociacija.

The post Šeimos klausimais dirbančios NVO kreipėsi į Seimą dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų appeared first on LAIKMETIS.

„Lietuva yra demokratinė valstybė ir demokratijose valdžia renkama atstovauti piliečiams. Valdantiesiems norėtųsi ketverius metus galėti nevaržomai elgtis savo nuožiūra, tačiau tai būtų žemiausios politinės kultūros bruožas. Suverenitetas niekada nenustoja priklausyti tautai, piliečiai turi teisę informuoti apie savo lūkesčius ir iš valdžios atstovų reikalautų vienokių ar kitokių sprendimų ir rezultatų.

Nevyriausybinės organizacijos, užsiimančios visuomeninių interesų gynimu, yra labai svarbi šio proceso dalis. Be jų dažniausiai turime daugybę pabirusių individų, kuriems sudėtinga imtis veiksmų. Mūsų valdantiesiems užtenka drąsos užsienio politikoje, tad nesinori manyti, kad vidaus politikos klausimais baimė verčia paprasčiausiai nutildyti neparankias organizacijas“, – teigė kreipimąsi pasirašiusių organizacijų atstovė Diana Karvelienė.

Nevyriausybinių organizacijų teigimu, priežasčių nepritarti Įstatymo projektui yra ne viena. Pirmiausiai, įstatymų leidėjas negali savo savavališku sprendimu nuspręsti nelaikyti viešuoju interesu to, ką tokiu interesu laiko visuomenė. Tuo tarpu Įstatymo projektu siūloma pateikti baigtinį į visuomenės naudą nukreiptų veiklų sąrašą.

Kyla klausimas, kodėl į šį sąrašą nėra įtrauktos tokios veiklos, kaip, pavyzdžiui, istorinės atminties, paveldo, patriotiškumo puoselėjimas, verslo socialinės atsakomybės skatinimas, korupcijos mažinimas, demokratijos, pilietiškumo, atsakingo ir skaidraus valdymo principų puoselėjimas ir pan. Neaišku, ar šie ir panašūs tikslai nėra susiję su visuomenės nauda, ar jie nustoja būti visuomenei naudingi vien todėl, kad jų nepaminėjo įstatymų leidėjas.

Viešosios naudos organizacijų veiklos poveikis dažnai yra sunkiai pamatuojamas, nes yra susijęs ir su valdžios ir visuomenės požiūrių bei vertybinių prioritetų formavimusi. Visuomenei naudingas poveikis gali pasireikšti tik per ilgą laiką. Todėl Įstatymo projektu siūlomas įtvirtinti reikalavimas viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos statusą sieti ne su jos veiklos tikslais ir pastangomis, bet su veiklos rezultatu ir veiklos efektyvumo rodikliais yra nepagrįstas. Toks reikalavimas gali būti keliamas organizacijos projektinei veiklai, kuriai prašoma finansavimo, bet ne pačiai nevyriausybinei organizacijai.

Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nuostata, kad vyriausybės įgaliota institucija vertintų ne tik įstatus bei veiklos ataskaitas, bet ir socialinio poveikio rezultatus. Tai sudarytų prielaidas nesuteikti viešosios naudos organizacijos statuso ilgalaikių socialiai reikšmingų pokyčių siekiančioms organizacijoms.

Taip pat suteiktų valstybės institucijoms nepagrįstą ir neproporcingą galią spręsti, kokias veiklas ir kokiais metodai turi vykdyti viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos. Pavyzdžiui, dabartinės Įstatymo projekto formuluotės iš esmės reikštų, kad viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos nebegalėtų vykdyti tokių veiklų kaip leidyba, multimedijų produkcijos gamyba, konsultavimas, mokymų, renginių organizavimas, nors tokios veiklos yra tiesiogiai susijusios ir neretai būtinos tikslams siekti.

„Įstatymo projektas suteikia pranašumą į trumpalaikius bei lengvai pamatuojamus rezultatus besiorientuojančioms nevyriausybinėms organizacijoms, o ilgalaikių socialiai reikšmingų pokyčių siekiančias organizacijas diskriminuoja, jų veiklą sutapatina su projektine, o jas pačias verčia vengti bet kokios valdžios kritikos.

Lietuvoje drastiškai trūkstant pilietinio dalyvavimo, nauju reguliavimu būtų žlugdomos jį ir apskritai įsitraukimą į viešuosius reikalus skatinančių organizacijų veikla. Demokratinėje šalyje viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos turi turėti laisvę pasirinkti joms patogius veikimo būdus, metodus ir rezultatyvumo kriterijus bei nebūti dėl to diskriminuojamos“, – teigė D. Karvelienė

Kreipimąsi pasirašė Laisvos visuomenės institutas, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Rengimo šeimai asociacija, Sąjunga „Vardan šeimos“, Šeimos institutas, Lietuvos tėvų forumas ir kitos organizacijos.

The post Kritikuojamas siūlymas finansavimą skirti tik trumpalaikių rezultatų siekiančioms organizacijoms appeared first on LAIKMETIS.

„Kas toliau? Šalys bus baudžiamos už tai, kad saugo savo sienas ir Europos Sąjungą? Gerai, kad bent šnekėdami su ES institucijomis mes nebeturime kvailų iliuzijų. Mes ginsime Europą, net jei Briuselis to nenori”, - rašo vengrė.

2018 m. Vengrijos parlamentas priėmė „Stop Soros“ vadinamą įstatymą, nukreiptą prieš nevyriausybines organizacijas, prisidedančias prie nelegalios migracijos kurstymo. Milijardieriaus ir filantropo George Soros (Džordžo Soroso) remiamos organizacijos Vengrijoje aktyviausiai priešinasi Vengrijos sienų saugojimo politikai, migrantai skatinami vykti į šią šalį, daromi sienų niokojimo pažeidimai, kad migrantai galėtų lengviau kirsti išorinę ES sieną ir patekti į sąjungos vidų. Už finansinę paramą tokioms organizacijoms taikoma baudžiamoji atsakomybė.

The post Vengrijos teisingumo ministrė Judit Varga: ginsime Europą, net jei Briuselis to nenori appeared first on LAIKMETIS.