Į 31-erių evangelinį krikščionį Ch. Kirką buvo pataikyta jam kalbant Jutos slėnio universitete vykusiame renginyje.

Įvykio vietoje nufilmuotame vaizdo įraše matyti, kaip jis kalba prieš didelę minią, kai pasigirsta šūvis. Ch. Kirkas, atrodo, nugriuvo ant kėdės, kamera greitai pajudėjo, o tarp žmonių kilo panika.

Tyrėjai teigė manantys, kad kulka buvo paleista nuo pastato studentų miestelyje stogo ir kad šovė juodai apsirengęs asmuo; manoma, kad tai tikslingas nužudymas.

„Tai tamsus momentas Amerikai“, – sakė D. Trumpas vaizdo įraše Ovaliajame kabinete, paskelbtame jo socialiniame tinkle „Truth Social“, pavadindamas Ch. Kirką „tiesos kankiniu“.

„Daugelį metų radikalūs kairieji tokius nuostabius amerikiečius kaip Charlie lygino su naciais ir baisiausiais pasaulyje masiniais žudikais bei nusikaltėliais. Tokia retorika tiesiogiai prisideda prie terorizmo, kurį šiandien matome mūsų šalyje“ – sakė jis.

„Mano administracija suras kiekvieną, kuris prisidėjo prie šio siaubingo nusikaltimo ir kito politinio smurto, įskaitant jį finansuojančias ir remiančias organizacijas“, – teigė D. Trumpas.

Iš pradžių Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Kashas Patelis (Kašas Patelis) socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „subjektas“ buvo sulaikytas, bet po valandos šį teiginį atšaukė.

„Sulaikytas subjektas buvo paleistas po teisėsaugos institucijų apklausos. Mūsų tyrimas tęsiamas“, – rašė jis „X“.

Iliustruodamas didžiulę Ch. Kirko svarbą D. Trumpo aplinkoje, 79 metų respublikonas įsakė iki sekmadienio vėliavas ant vyriausybinių pastatų – įskaitant Baltuosius rūmus – nuleisti iki pusės stiebo.

„Niekas geriau už Charlie nesuprato ir nesuvokė Jungtinių Amerikos Valstijų jaunimo širdies. Jį mylėjo ir juo žavėjosi VISI, ypač aš, o dabar jo nebėra su mumis“, – rašė D. Trumpas.

Jutos gubernatorius Spenceris Coxas (Spenseris Koksas) žurnalistams tvirtino, kad Ch. Kirko nužudymas buvo politinė žmogžudystė.

„Jis parkrito atgal“

Apsirengęs baltais marškinėliais su anglišku užrašu „Laisvė“, Ch. Kirkas sėdėjo po tentu. Tai buvo pirmasis iš maždaug 15 jo renginių, numatytų visoje šalyje iki spalio pabaigos.

Renginyje dalyvavęs buvęs Atstovų Rūmų narys iš Jutos Jasonas Chaffetzas (Džeisonas Čeificas) televizijai „Fox News“ teigė, kad šaudymas įvyko Ch. Kirkui atsakinėjant į klausimus miniai.

„Pirmasis klausimas buvo apie religiją. Jis užtruko apie 15–20 minučių. Įdomu, kad antrasis klausimas buvo apie translyčius šaulius, vykdančius masinius išpuolius, ir esant visam tam kontekstui nuaidėjo šūvis“, – televizijos kanalui pasakojo akivaizdžiai sukrėstas J. Chaffetzas.

„Kai tik pasigirdo šūvis, jis parkrito atgal, – sakė jis. – Visi griuvo ant grindų (...), daug žmonių pradėjo šaukti, o paskui visi pradėjo bėgti.“

Ch. Kirkas darė didžiulę įtaką JAV politikai, didindamas D. Trumpo palaikymą tarp jaunesnių rinkėjų, o tai buvo svarbus veiksnys, lėmęs respublikonų sugrįžimą į valdžią praėjusiais metais.

„antrasis klausimas buvo apie translyčius šaulius, vykdančius masinius išpuolius, ir esant visam tam kontekstui nuaidėjo šūvis“, – televizijos kanalui pasakojo akivaizdžiai sukrėstas J. Chaffetzas.

2012-aisiais charizmatiškasis Ch. Kirkas tapo vienu iš ne pelno siekiančios organizacijos „Turning Point USA“ įkūrėjų, siekdamas skleisti konservatyvias pažiūras tarp jaunimo.

Jis naudojosi milžiniška platformų „Instagram“ ir „YouTube“ auditorija, kad didintų paramą antiimigracinei politikai, krikščioniškoms idėjoms ir ginklų laikymui, taip pat skleidė kruopščiai sumontuotus įrašus, kuriuose užfiksuotas jo bendravimas su jam iššūkį keliančiais jaunuoliais per debatus daugybėje renginių universitetuose.

Politinis smurtas

Žinia apie šaudymą privertė krūptelėti viso politinio spektro atstovus.

„Amžinąjį atilsį suteik jam, Viešpatie“, – socialiniuose tinkluose paskelbė viceprezidentas J. D. Vance'as (Dž. D. Vansas).

Kairiojo sparno asmenybės taip pat pasmerkė išpuolį ir ragino visuomenę laikytis santūrumo.

„Mūsų šalyje nėra vietos tokiam smurtui. Tai turi baigtis dabar“, – „X“ rašė buvęs prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas).

Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas (Gevinas Niusomas) – dažnas dešiniųjų veikėjų, tokių kaip Ch. Kirkas, kritikos taikinys – pavadino išpuolį bjauriu, šlykščiu ir smerktinu.

Buvusi Atstovų Rūmų narė Gabrielle Giffords (Geibriel Gifords) – demokratė, pati išgyvenusi pasikėsinimą nužudyti – sakė, kad „demokratinėse visuomenėse visada bus politinių nesutarimų, tačiau niekada neturime leisti, kad Amerika taptų šalimi, kurioje šie nesutarimai sprendžiami smurtu“.

D. Trumpas ir jo šalininkai netruko apkaltinti leftistus politikus dėl Ch. Kirko žūties.

„Kairieji yra žmogžudysčių partija“, – „X“ parašė milijardierius Elonas Muskas (Ilonas Maskas), buvęs D. Trumpo patarėjas.

Politologas Dovilas Petkus: kitaminčių žudynės

Politologas Dovilas Petkus savo socialiniame tinkle išreiškė gilią užuojautą ir sukrėtimą dėl JAV politinio aktyvisto Charlie Kirko nužudymo.

„Charlie buvo debatavimo, atviro dialogo su kitaip mąstančiais pavyzdys, kurį teko sekti pastaruosius 10 metų. Nebijojimas diskusijoje susidurti su kitaminčiu jam kainavo gyvybę – mirė Charlie kaip gyveno: diskutanto rolėje universiteto miestelyje“, – rašė D. Petkus.

Pasak politologo, Kirk tapo išskirtiniu pavyzdžiu, kaip sudėtingus politinius procesus galima paaiškinti paprasta kalba. „Jis įkvėpė daugelį JAV ir pasaulio dešiniųjų bei suteikė jiems argumentų kovojant su realybe neigiančiais leftistais, kurie savo beprotybę pardavinėja įpakuodami ją į ‘meilės’ ar ‘tolerancijos’ paketus“, – pažymėjo jis.

D. Petkų šokiravo ir dalis reakcijų Lietuvoje. „Save žurnalistais laikantys asmenys pareiškė tik tiek, kad nušautas Trump rėmėjas – radikalas, kuris turėjo kitokią nuomonę dėl karo Ukrainoje. Ne tik paneigiama visa Charlie veikla ir nuopelnai kitais klausimais, bet kyla klausimas: ką norima ištransliuoti tokiais teiginiais Lietuvoje? Kad taip jam ir reikėjo?“ – retoriškai klausė politologas.

Anot jo, ne ką mažiau sukrečiantys ir komentarai po šia žinia Lietuvos portaluose, kuriuose žudikas kartais net giriamas, o raginimai „apsivalyti“ nukreipiami ir į mūsų šalį. „Tikiuosi tais komentarais susidomės Lietuvos policija“, – pabrėžė Petkus.

Pasak jo, šis atvejis yra dvigubas perspėjimas ir Lietuvos politikams. „Nors dėl skirtingų klausimų, nei už Atlanto, bet mūsų visuomenė tampa panašiai išprotėjusi, pasidalinusi ir ieškanti pateisinimo kitaminčių žudymui. Tai dvigubas perspėjimas mūsų politikams, kurie pila žibalą į šią temą arba nemato problemų tokioje retorikoje. Kad tik negrįžtu patiems bumerangu“, – rašė politologas.

The post JAV nušautas krikščionių pilietinis aktyvistas Charlie Kirkas appeared first on LAIKMETIS.

66 metų metropolitas yra Vladimiro Putino patariamosios tarybos kultūros ir meno klausimais narys. 2024-aisiais Rusijos prezidentas jį apdovanojo ordinu. Jis buvo paskirtas Krymo metropolitu po to, kai 2014-aisiais Rusija aneksavo šį pusiasalį.

FSB pareiškime teigiama, kad ji „sužlugdė Ukrainos specialiųjų tarnybų planuotą išpuolį prieš Simferopolio ir Krymo metropolitą Tichoną“.

Anot FSB, Ukrainos žvalgybos tarnyba per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ užverbavo rusą ir ukrainietį, kad šie įvykdytų išpuolį prieš jį kelionės į Maskvą metu; FSB teigimu, abu vyrai buvo sulaikyti sostinėje.

Sulaikytieji - dvasininkas Nikita Ivankovičius ir metropolito padėjėjas Denisas Popovičius. 27 metų D. Popovičius gimė Ukrainoje ir buvo Tichono sekretorius. 28 metų Ivankovičius yra baigęs Sretensko dvasinę seminariją ir dirba Maskvos Sokolnikų bažnyčios ministrantu.

Operatyvininkai konfiskavo savadarbį sprogstamąjį įtaisą. FSB duomenimis, išpuolį buvo planuojama įvykdyti Sretensko vienuolyne Maskvoje.

Įtariamieji sakė, kad gruodį jiems buvo duotas savadarbis sprogstamasis užtaisas, kad „fiziškai likviduotų metropolitą Tichoną“ ir išvyktų iš Maskvos su suklastotais pasais, pareiškė agentūra.

Ukraina šio pranešimo dar nekomentavo.

Per pastaruosius trejus metus išpuolių taikiniais tapo keli rusų ar prorusiškų pažiūrų veikėjai.

Atsakomybė už daugumą jų priskiriama Kyjivui arba dėl jų kaltę prisiima Ukrainos slaptosios tarnybos. Paskutinis iš jų – generolo Igorio Kirilovo nužudymas gruodį Maskvoje.

The post Rusija skelbia, kad užkardė bandymą nužudyti Krymo metropolitą Tichoną appeared first on LAIKMETIS.

Teisėsauga tą patį vakarą sulaikė įtariamąjį, o prieš kelias dienas pranešė, kad jis pripažino kaltę. Nužudytasis kunigas palaidotas vasario 21-ąją.

„Kaip tikintieji į mirtį žvelgiame su krikščioniškos vilties nuostata, kuri peržengia laiko ribas. Tačiau mirties slėpinį lydi žmogaus prigimčiai būdingos emocijos, ypač kai mirtis ateina staiga ir dramatiškai. Juk ir Jėzus raudojo dėl savo draugo Lozoriaus mirties“, – užuojautos žinioje parašė Čenstakavo arkivyskupas Waclawas Depo, vadovausiantis jo arkivyskupijos kunigo išlydėjimo apeigoms.

Arkivyskupas taip pat priminė, kad kun. G. Dymekas toje pačioje parapijoje darbavosi nuo 1998 metų, mirties metu jam buvo 58 metai amžiaus, o klebonijoje kartu su juo gyveno motina, kuria jis rūpinosi ir kuriai dabar reikia ypatingos maldos ir atjautos.

Pasak lenkų teisėsaugos pranešimų, sulaikytasis yra 52 metų amžiaus vietos gyventojas, o tikėtiniausias nužudymo motyvas – mėginimas apiplėšti, kuris nepavyko, mat vienas praeivis iškvietė policiją dar grumtynių metu.

The post Lenkijoje nužudytas kunigas, nusikaltėlis sulaikytas appeared first on LAIKMETIS.

Brutalus kunigo nužudymas labai prislėgė ir nuliūdino, patikino pareiškime kardinolas Charlesas Bo, Vyskupų konferencijos pirmininkas. Jis pareiškė užuojautą arkivyskupijos tikintiesiems ir velionio artimiesiems prašydamas Dievą, gyvybės Viešpatį, paguosti gedinčius.

Kardinolas pareiškime visų krašto vyskupų vardu išsakė viltį, kad kunigo ir nesuskaičiuojamų kitų krašto tikinčiųjų Mianmare pralietas kraujas taps auka, užbaigsiančia smurtą, sukausčiusį visą kraštą.

Nuoširdžiai prašydami sustabdyti smurtą Mianmare viliamės, kad šios aukos pažadins šalyje brolybės dvasią, sakoma Mianmaro vyskupų konferencijos pareiškime.

Mianmaro katalikų ganytojai, be to, patikino, kad ne taip parasta užmiršti kunigo nužudymu padarytą blogį. Jie paragino atsakinguosius už valstybės gyvenimą užtikrinti teisingumą ir padaryti, kad tokie veiksmai daugiau nesikartotų.

Sužalotą ir išniekintą 44 metų kunigo, Lurdo Dievo Motinos Marijos parapijos klebono, kūną anksti penktadienio rytą sudaro parapijiečiai.

Daugybė durtinių žaidų ir brutalus kūno išniekinimas rodo, kad kunigas buvo nužudytas neatsitiktinai, tačiau neaišku, kas galėjo paskatinti tokį žiaurumą, pažymi misijų naujienos „Fides“. Kun. Donaldas Martinas yra pirmas Mianmare per pilietinį karą nužudytas katalikų dvasininkas

The post Žiauri kunigo žmogžudystė Mianmare appeared first on LAIKMETIS.

Nužudymą pasmerkė Meksikos vyskupų konferencija, kurios pareiškime teigiama, kad šis faktas „ne tik atima iš bendruomenės atsidavusį ganytoją, bet ir nutildo pranašišką balsą, kuris savo tikėjimu nenuilstamai kovojo už taiką ir teisingumą Čiapaso regione“.

Pareiškime taip pat sakoma, kad „Marcelo Perezas buvo gyvas kunigo atsidavimo labiausiai vargstantiems ir pažeidžiamiausiems visuomenės nariams pavyzdys“.

Be to, vyskupai reikalauja, kad valdžios institucijos atliktų išsamų ir skaidrų nusikaltimo tyrimą ir imtųsi veiksmingų priemonių kunigų saugumui užtikrinti, padvigubintų pastangas kovoti su smurtu ir nebaudžiamumu, kurie kamuoja Čiapaso regioną ir visą šalį.

AP, remdamasi San Kristobalio de las Kasaso miesto Čiapaso valstijoje prokuratūros informacija, teigė, kad Perezą nužudė du vyrai, motociklais privažiavę prie jo automobilio.

Marcelo Perezas yra vietinės Tsotsil tautos, vienos iš Meksikos majų tautų (skaičius - 125 tūkst. žmonių), atstovas. Jis buvo bendruomenės narys ir dalyvavo socialinėje veikloje valstijoje. Naujienų agentūra Reuters pažymi, kad kunigas aktyviai priešinosi organizuotam nusikalstamumui valstijoje.

The post Meksikoje nušautas kunigas, aktyviai kovojęs prieš organizuotą nusikalstamumą appeared first on LAIKMETIS.

Rugsėjo 23 d. socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame pareiškime „Caritas International“ teigė esanti „sukrėsta žinios apie mūsų kolegos Dieudonné Barondesi, ‚Caritas‘ biuro Kalongoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, direktoriaus, mirtį“.

„Dieudonné rugsėjo 19 d. Čolobero kaime esančiame kontrolės punkte ginkluotos grupuotės nariai šovė jam į galvą, reikalaudami sumokėti rinkliavą, nors jis, kaip humanitarinis darbuotojas, neprivalėjo to daryti“, - teigė katalikiška labdaros organizacija.

Po susišaudymo Barondesi buvo nuvežtas į ligoninę, kur konstatuota jo mirtis.

„Melskimės už jį, jo šeimą ir visus humanitarinius darbuotojus visame pasaulyje, kurie aukoja savo gyvenimą padėdami kitiems“, - sakoma "Caritas" pareiškime.

Barondesi mirtis buvo naujausias iš virtinės smurtinių išpuolių prieš humanitarinės pagalbos darbuotojus šalyje, kur ginkluotos sukilėlių grupuotės toliau kovoja su Kongo kariuomene dėl aukso ir kitų išteklių kontrolės.

Remiantis liepos mėnesio „Associated Press“ pranešimu, JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras Konge paragino apsaugoti pagalbos darbuotojus regione, kuriame užregistruota apie 170 saugumo incidentų prieš pagalbos darbuotojus.

„Šiuo metu, kai humanitarinės pagalbos poreikis yra didžiulis, nepriimtina, kad tie, kurie dirba siekdami padėti aukoms, yra užpuolami ir žudomi“, - sakė JT humanitarinės pagalbos koordinatorius Konge Bruno Lemarkis.

Rugpjūčio mėn. humanitarinių tyrimų grupė „Humanitarian Outcomes“ savo 2024 m. humanitarinės saugos ataskaitoje įspėjo apie išpuolių prieš humanitarinės pagalbos darbuotojus padažnėjimą ir teigė, kad „2023 m. buvo patys mirtiniausi metai per visą istoriją, kai žuvo daugiau nei dvigubai daugiau humanitarinės pagalbos darbuotojų nei vidutiniškai per metus“.

Ataskaitoje, parengtoje remiantis Humanitarinio saugumo duomenų baze, teigiama, kad 2023 m. nuo didelių išpuolių nukentėjo 595 pagalbos darbuotojai, iš jų 280 žuvo 33 šalyse.

Dokumente taip pat pažymima, kad Kongo Demokratinė Respublika yra tarp šalių, „kurioms būdingas didelis humanitarinės pagalbos darbuotojų, nukentėjusių nuo didelių išpuolių 2023 m., skaičius“.

Pasaulinę humanitarinės pagalbos dieną, kuri kasmet minima rugpjūčio 19 d., Jungtinės Tautos pareiškė, kad „2023 m. buvo mirtiniausi metai humanitarinių darbuotojų istorijoje“, o „2024 m. gali būti dar blogesni“.

„Šie faktai atskleidžia kraupią tiesą: pasaulis nuvilia humanitarinės pagalbos darbuotojus, o kartu ir žmones, kuriems jie tarnauja“, - teigė JT. - „Ir nors civiliai gyventojai, įskaitant humanitarinės pagalbos darbuotojus, moka didžiausią kainą, kaltininkai ir toliau išvengia teisingumo.“

The post Kongo DR nušautas Caritas vadovas appeared first on LAIKMETIS.

Tai dar vienas išpuolis prieš savaitgalį įvyksiančius rinkimus.

Vietos žiniasklaidos paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip prie Alfredo Cabreros (Alfredo Kabreros) prieina ir kelis kartus į jį šauna kažkoks žmogus, sukeldamas chaosą ir renginyje dalyvavusių žmonių paniką.

Gerero gubernatorė Evelyn Salgado (Evelin Salgado) pasmerkė A. Cabreros, opozicinės koalicijos kandidato Kojuka de Beniteso mieste, nužudymą.

Ji rašė socialiniame tinkle „X“ paprašiusi prokuratūros patraukti „atsakingą asmenį ar asmenis atsakomybėn visa įstatymo galia“.

Vėliau prokuratūra paskelbė, kad įtariamas užpuolikas buvo nukautas įvykio vietoje.

Meksikos vyriausybės duomenimis, nuo 2023-iųjų rugsėjo, kai prasidėjo rinkimų kampanija, buvo nužudyti mažiausiai 22 kandidatai.

Kai kurios nevyriausybinės organizacijos nurodo didesnį skaičių, pavyzdžiui, „Data Civica“ paskelbė, kad kampanijos metu buvo nužudyta maždaug 30 vietos politikų.

Meksikos centrinėje Moreloso valstijoje antradienį buvo nužudytas kandidatas į merus, o kitas kandidatas buvo sužeistas per apšaudymą vakarinėje Chalisko valstijoje, pranešė abiejų valstijų valdžia.

Meksikos institucinė revoliucinė partija (PRI), viena iš opozicinės koalicijos partijų, apkaltino vyriausybę tuo, kad ji „nedėjo nė menkiausių pastangų kandidatų saugumui užtikrinti“.

Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras (Andresas Manuelis Lopesas Obradoras) pažadėjo, kad sekmadienį vyksiančių rinkimų saugumui užtikrinti bus dislokuota maždaug 27 tūkst. karių.

Meksikiečiai sekmadienį rinks naują prezidentą, Kongreso narius, kelių valstijų gubernatorius ir daugybę vietos valdžios pareigūnų.

The post Meksikoje nužudytas kandidatas į merus  appeared first on LAIKMETIS.

Lietuvoje atliekamo ikiteisminio tyrimo metu įtariamaisiais dėl šio nusikaltimo pripažinti trys nepripažintos Donecko Liaudies Respublikos 1-ojo armijos korpuso 1-osios atskirosios  motorizuotųjų šaulių brigados kariai.

Apie nustatytus įtariamuosius ketvirtadienį Kyjive vykstančio jungtinės tyrimo grupės koordinacinio pasitarimo metu pranešė Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Pasak pranešimo, siekiant pradėti šių asmenų baudžiamąjį persekiojimą už akių šių metų vasarį Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras kreipėsi į teismą, kuris visus tris pripažino įtariamaisiais.

Jie įtariami dėl dalyvavimo Rusijos vykdomos karinės agresijos veiksmuose prieš Ukrainą ir dėl Lietuvos piliečio M. Kvedaravičiaus neteisėto sulaikymo, laisvės atėmimo, įkalinimo bei nužudymo 2022 metų pavasarį.

Šiuo metu Ukrainos generalinei prokuratūrai pateiktas teisinės pagalbos prašymas nustatyti šių įtariamųjų buvimo vietą, įteikti jiems teismo nutartis dėl pripažinimo įtariamaisiais, atlikti jų apklausą ir kitus reikiamus proceso veiksmus.

Būdamas 45-ių M. Kvedaravičius buvo nužudytas 2022 metų pavasarį Ukrainos Mariupolio mieste, į kurį atvyko jam jau esant apsuptyje

Būdamas 45-ių M. Kvedaravičius buvo nužudytas 2022 metų pavasarį Ukrainos Mariupolio mieste, į kurį atvyko jam jau esant apsuptyje. Režisierius šiame mieste 2015 metais nufilmavo dokumentinę kino juostą „Mariupolis“, o prieš žūtį fiksavo apsuptame ir karo niokojamame mieste likusius gyventojus ir jų istorijas.

Lietuvos prokuratūra nutarime nurodo buvusi vieną pirmųjų, pradėjusių ikiteisminį tyrimą dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, agresijos, draudžiamų karo atakų ir kitų karo nusikaltimų, vykdomų Ukrainoje.

Lietuvoje pradėtą ikiteisminį tyrimą atlieka bendra tyrimo grupė, kurią sudaro prokurorai, Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir teritorinių policijos  komisariatų bei  Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai.

Iki dabar Lietuvos pareigūnai susisiekė su maždaug 5000 iš Ukrainos į Lietuvą atvykusių asmenų, 439 asmenys apklausti minėtame ikiteisminiame tyrime, 125 iš jų pripažinti nukentėjusiaisiais.

Vykdydami ikiteisminį tyrimą, Lietuvos prokurorai ir kiti pareigūnai, ekspertai kelis kartus vyko į Ukrainą, kur kartu su Ukrainos prokurorais bei kitais pareigūnais tiesiogiai dalyvavo ten įvykdytų nusikaltimų vietų apžiūrose, padėjo rinkti įrodymus bei dalyvavo kituose procesiniuose veiksmuose.

The post Prokuratūra: nustatyti režisieriaus M. Kvedaravičiaus nužudymu Ukrainoje įtariami asmenys appeared first on LAIKMETIS.

Vasario 22 d. pareiškime Bažnyčia dėl užpuolimo ir nužudymo apkaltino "ginkluotus kovotojus", kurie nusikaltimą įvykdė vasario 20 d.

Vyskupija taip pat pranešė, kad kitas vienuolis liko gyvas, bet buvo sužeistas.

Oromijos regioninis taikos ir saugumo biuras apkaltino įtariamuosius, kad jie nusikaltimus įvykdė būdami OLF Shene (Oromo išlaisvinimo fronto) nariais, ir teigė, kad policija jau ėmėsi veiksmų.

Bažnyčios teigimu, senoviniame vienuolyne saugoma daugybė relikvijų ir kultūros paveldo vertybių, o laikui bėgant jis smarkiai nukentėjo dėl nuolatinių plėšimų ir padegimų.

Etiopijos Bažnyčia paragino federalines ir regionines saugumo tarnybas imtis skubių veiksmų vienuoliams ir vienuolynui apsaugoti, kad būtų užkirstas kelias tolesniems išpuoliams ir žalos paveldo objektui darymui.

The post Etiopijoje nužudyti keturi vienuoliai appeared first on LAIKMETIS.

Zubarevas paauglystėje taip stipriai išgyveno tėvo mirtį, kad atsidūrė psichiatrinio gydymo įstaigoje ir jam buvo nustatyta sunki diagnozė. Teigiama, kad būtent psichikos liga neleido jam tarnauti kariuomenėje.

Būsimasis kunigas gimė ir augo Murmanske, po devintos klasės išvyko mokytis virėju, tačiau vėliau nusprendė įgyti ir dvasinį išsilavinimą. Tarnavo diakonu vietos katedroje, o 2014 m. buvo paskirtas į Tatarstaną. Jo žmona įsidarbino Nižnekamske pardavėja juvelyrinių dirbinių parduotuvėje, dukra mokėsi gimnazijoje, septyniolikmetis sūnus dirbo statybinių prekių parduotuvėje.

Kaimynai pasakojo, kad kunigo šeima gyveno taikiai ir ramiai, jokių ginčų ar skandalų nebuvo girdėti. Spalio 31 d. ryte iš kaimynų buto pasigirdo vaiko klyksmas. Po to namo gyventojai pamatė į įėjimą įbėgantį vyresnįjį Zubarevo sūnų. Po to atvyko ir policija.

"Nužudytosios kūnas be galvos gulėjo koridoriuje, galva buvo rasta šaldiklyje - sūnus ją ten įdėjo tikėdamasis, kad medikai galės ją prisiūti ir atgaivinti motiną"

Teisėsaugininkai apklausė vaikiną ir jo seserį apie tai, kas nutiko, ir sužinojo, kad mergaitė išgirdo motinos riksmą, išbėgo į virtuvę, kur tapo siaubingo įvykio liudininke. Kai jis išėjo nusiplauti rankų į vonios kambarį, dukra puolė prie motinos ir ėmė melstis. Tėvas grįžo į virtuvę ir prisijungė prie maldos. Po to mergaitė paskambino broliui ir papasakojo apie žmogžudystę. Jis atvyko ir iškvietė policiją. Kai buvo sulaikytas, kunigas Michailas teisėsaugininkams paaiškino, kas įvyko, kad yra apimtas afekto būsenos.

Vyskupija teigia nežinojusi apie kunigo psichikos būklę ir skubiai jį pašalino iš kunigo tarnystės.

The post Rusijoje kunigas kaltinamas savo žmonos nužudymu appeared first on LAIKMETIS.