VILKINIMAS. Kremlius trečiadienį atmetė Ukrainos ir Europos kaltinimus vilkinant derybas dėl taikos Ukrainoje ir pareiškė, kad planuoja įvardyti savo sąlygas dėl paliaubų, tačiau nenurodė termino.

VARIANTAS. Seimui antradienį atmetus Vyriausybės teiktas visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas Vyriausybė trečiadienį pritarė naujam Finansų ministerijos pateiktam variantui.

SLAPTOJI VALDŽIA. „Lietuvos užsienio reikalų ministerija neegzistuoja – tai įprastas „slaptosios valdžios“ padalinys. Lietuva yra praradusi suverenitetą, todėl bet kokie šios ministerijos pareiškimai neturi savarankiškos reikšmės. Tai tėra eilinis „slaptosios valdžios“ padalinys, dar viena užsienio agentų atstovybė“, – sakė Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė.

KERŠTAS. Netoli Madrido trečiadienį nušautas JAV sankcijų sulaukęs buvęs ukrainiečių parlamentaras ir buvęs Ukrainos eksprezidento Viktoro Janukovyčiaus vyresnysis patarėjas, naujienų agentūrai AFP pranešė Ispanijos policijos šaltinis.

APŠAUDYMAS. Užsienio reikalų ministerija ragina Izraelį kuo greičiau ištirti trečiadienį įvykusį incidentą, kuomet žydų valstybės pajėgos apšaudė Vakarų Krante esančiame Džanine besilankančius diplomatus, tarp kurių buvo ir Lietuvos atstovė.

ATOSTOGOS. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai trečiadienį paskelbė, kad ateinantys mokslo metai 5–10 klasių mokiniams baigsis savaite anksčiau.

SIENA. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad yra pasirengęs uždaryti sieną iš Vokietijos grąžinamiems migrantams.

LAISVADIENIS. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė siūlymui paskelbti Sausio 13-ąją nedarbo diena.

The post Naujienų telegrafas: abortų klausimas nukeltas, Sakartvelo kandumas, pailgintos atostogos appeared first on LAIKMETIS.

Premjeras žada griežtą frakcijų pokalbio toną

Po nesėkmingo balsavimo premjeras atvirai kalbėjo apie būtinybę spręsti koalicijos drausmės klausimus. Jo teigimu, „Nemuno aušros“ frakcijos nariai turėjo laikytis bendro susitarimo ir palaikyti pateikimą.

„Dėl mūsų frakcijos narių sprendimų bus svarstoma partijos organuose, pirmiausia frakcijoje. O dėl kolegų iš 'Nemuno aušros' – jų partijos pirmininko salėje nebuvo, tad kai jis pasirodys, kalbėsime rimtai apie jų frakcijos discipliną“, – sakė Paluckas.

Nors septyni iš 19 „Nemuno aušros“ atstovų balsavo prieš ar susilaikė, o taip pat projektui nepritarė ir keli „Vardan Lietuvos“ bei vienas socialdemokratų frakcijos narys, premjeras teigia kol kas to nevertinantis kaip koalicijos griūties ženklą.

Priminimas apie atsakomybę

Premjeras pastebėjo, kad koalicijos nariai galėjo pernelyg atsipalaiduoti manydami, kad balsų vis tiek pakaks: „Šiandien galbūt per daug to atsipalaidavimo. Klausimas bus išspręstas disciplinos būdu.“

Jo teigimu, tikrasis koalicijos tvirtumo egzaminas laukia, kai bus balsuojama dėl galutinio įstatymo priėmimo. Dalis parlamentarų nedalyvavo dėl komandiruočių ar abejonių, ar jų siūlymai bus įtraukti.

Pakeitimų bus, bet kokių – dar neaišku

Po nesėkmingo bandymo įveikti pateikimo stadiją, Vyriausybei buvo sugrąžintos NT mokesčio įstatymo pataisos, kuriomis būtų nustatyti nauji tarifai bei įpareigota savivaldybes apibrėžti neapmokestinamą ribą (vadinamąsias „grindis“) pagrindiniam gyvenamajam būstui.

Už pataisų svarstymą balsavo 62 Seimo nariai, prieš – 40, susilaikė 24. Dėl nepakankamos paramos jos buvo grąžintos tobulinti.

Finansų ministras Rimantas Šadžius patvirtino, kad įstatymo projektas bus keičiamas, tačiau detalių apie būsimus pokyčius kol kas nepateikė. „Tikrai pakeitimų bus, nes turime tobulinti šitą įstatymo projektą“, – sakė jis, bet pabrėžė, jog konkrečiai, kas keisis, dar negali pasakyti.

Kontekstas

Siūlymu buvo siekiama reformuoti NT mokesčio sistemą ir įvesti platesnį apmokestinimą, kuris paliestų ne tik prabangų, bet ir dalį įprastų būstų. Tam tikri saugikliai, kaip neapmokestinamos sumos „grindys“, turėjo būti apibrėžti savivaldybių lygmeniu, tačiau projektas sulaukė tiek politinės, tiek visuomeninės kritikos.

Artėjant įstatymų priėmimo terminui – liepos 1-ajai – Vyriausybė ir Seimas susiduria su būtinybe greitai susitarti dėl naujo NT mokesčio modelio, kuris būtų ir socialiai teisingas, ir fiskaliai pagrįstas.

The post Po NT mokesčio projekto nesėkmės – įtampa valdančiojoje koalicijoje ir pažadai tobulinti modelį appeared first on LAIKMETIS.

MOKESČIAI. Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos pateiktam kai kurių mokesčių pakeitimų paketui. Toliau įstatymų pataisos bus teikiamos Seimui.

SIRIJA. Per valstybinį vizitą Rijade D. Trumpas susitiko su Sirijos lyderiu Ahmedu al Sharaa (Ahmedu Šaraa). Respublikonas tapo pirmuoju JAV prezidentu per 25 metus, susitikusiu su Sirijos vadovu.

KARIAI. „Pozicija aiški – Lenkija neketina dislokuoti ar siųsti karių į Ukrainą“, – sakė lenkų gynybos ministras Wladysławas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas Kamišas).

SIEKIS. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) trečiadienį pareiškė, kad didėjant geopolitiniam netikrumui jo vyriausybė sieks, jog vokiečių kariuomenė taptų „stipriausia įprastine kariuomene Europoje“.

PRISIKALBĖJO. Generalinė prokurorė Nida Grunskienė Policijos departamentui pavedė inicijuoti faktinių aplinkybių patikslinimą dėl buvusio kandidato į Lietuvos prezidentus Eduardo Vaitkaus pasisakymų Minske.

ELEKTRA. Ispanijos vyriausybė trečiadienį atmetė galimybę, kad praėjusį mėnesį Pirėnų pusiasalį paralyžiavusio didžiulio elektros tiekimo sutrikimo priežastis galėjo būti kibernetinė ataka prieš nacionalinį tinklų operatorių.

MACRONAS. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė, kad jo šalis nenori, kad prasidėtų „Trečiasis pasaulinis karas“ dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, ir pažadėjo referendumus svarbiausiais klausimais.

REITINGAI. Balandį atliktos apklausos duomenimis, už socialdemokratus balsuotų 14,5 proc. Lietuvos gyventojų, už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus – 12,7 proc. gyventojų. Toliau partijų reitingų lentelėje rikiuojasi valdančioji Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 9,3 proc. palaikymu, opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 6,9 proc., kita valdančioji partija „Nemuno aušra“ su 6,5 proc. ir opozicinis Liberalų sąjūdis su 6,2 proc. parama.

PALANGA. Palangoje už automobilių stovėjimą dalyje miesto gatvių ketvirtadienį įsigalioja vasaros sezono rinkliavos tarifai – žaliojoje zonoje arčiau jūros valandai palikti automobilį kainuos 2,2 euro, raudonojoje - 1,6 euro, o geltonojoje - 0,8 euro.

The post Naujienų telegrafas: mokesčių reformos, vokiečių galia, Vaitkus prisikalbėjo appeared first on LAIKMETIS.

Iš skirtingų Lietuvos miestų atvykę žmonės mosuoja Lietuvos, savivaldybių vėliavomis, laiko plakatus su užrašais, pavyzdžiui, „Kas toliau – oro mokestis?“, „Dėl Europos milijonų parduodat Lietuvos žmones“, „Mano namai – mano tvirtovė“.

Prie Gedimino paminklo pastatyti du ekranai. Prieš oficialią renginio pradžia juose buvo rodomos ištraukos iš televizijos laidų ir reportažų apie nekilnojamojo turto mokestį.

„Vietoj to, kad surinktų mokesčius iš oligarchų, jie kėsinasi apmokestinti eilinius žmones, – žurnalistams sakė akcijos organizatorius Raimondas Šimaitis. –  Konkretus prašymas, kad gyvenamasis būstas neturi būti apmokestintas, nes gyvenamasis būstas įsigytas už pinigus, už kuriuos mes jau susimokėjome mokesčius, už paskolos.“

„Gyvenamasis būstas yra ta vieta, kur mes turime būti absoliučiai neliečiami“, – pridūrė jis.

Į akciją atvyko ir parlamentaras Valius Ąžuolas, joje žadėjo dalyvauti ir „Nemuno aušros“ atstovai.

„Mumis niekas nepuola“

Kaip BNS sakė iš Lentvario atvykusi dirbanti pensininkė Janina, mokesčių Lietuvoje iš viso keisti nereikia.

„Su mokesčiais pas mus išvis betvarkė yra. Ten niekas nesutvarkyta. (...) Atlyginimai mažiausi, pensijos mažiausios, o mokesčius norim padaryti didesnius“, – kalbėjo moteris.

Tuo metu užsienyje dirbantis klaipėdietis Stasys BNS sakė nepritariantis NT mokesčiui, nes „tuoj už viską reikės mokėti“.

„Ir taip PVM mokam, už kurą, kelius. Keliai mūsų blogi, neįmanoma pavažiuoti“, – kalbėjo pusamžis vyras.

Vyriausybė planuoja, kad pusė lėšų iš ketinamo įvesti visuotinio NT mokesčio keliautų į Gynybos fondą, o kita pusė – savivaldybėms.

„Mumis niekas nepuola (...). Valdžia čia puola mumis“, – piktinosi Stasys.

Tuo metu 67-erių vilnietis Vidas BNS teigė iš esmės pritariantis siūlomiems pokyčiams, tačiau iš mokesčio jo surinktos lėšos turėtų būti nukreiptos tik krašto apsaugai.

„Turi eiti tik gynybai. Ir švariai“, – kalbėjo pensininkas.

Tuo metu 49-erių Asta Šalvaitienė BNS sakė, kad nors šiuo metu planuojamas NT mokestis žmogui neturėtų būti didelis, tačiau „kas keli metai bus turto pervertinimas ir tos sumos didės“.

Renkami parašai

Katedros pakraštyje įrengta palapinė, kurioje renkami parašai prieš planuojamą NT mokestį. Čia prieš mitingo pradžia nusidriekė žmonių eilė.

Vienas jų – iš Šakių kilęs ir Jungtinėje Karalystėje dirbantis 47-erių Remigijus Kaminickas. Jis BNS sakė, kad siekdama įvesti visuotinį NT mokestį valdžia laužo Konstituciją.

„Žmogaus būstas yra neliečiamas. Pasirodo, valdžios ponams Konstitucija negalioja“, – kalbėjo vyras.

Pasak R. Šimaičio, žmonių parašai renkami, kad vėliau su jais būtų galima susisiekti, Seime inicijuojant pataisą dėl NT mokesčio.

„Kai mes gausim parašų lapus, jiems visiem bus pranešta ir mes rinksim 50 tūkst. parašų įstatymo pataisai, teiksime ją Seimui ir aš tada labai norėsiu pažiūrėt kiekvienam Seimo nariui į akis, kuris balsuos prieš šitą pataisą“, – sakė akcijos organizatorius.

„Ir aš pažadu kiekvienam Seimo nariui, kuris balsuos už būsto apmokestinimą, prieš sekančius rinkimus jo plakatai kabės ant kiekvieno stulpo“, – pridūrė jis.

Ne pirma tokia akcija

Kaip rašė BNS, Finansų ministerija siūlo išplėsti NT mokesčio bazę, neapmokestinant iki 40 tūkst. eurų būsto vertės žmogui arba 80 tūkst. eurų dviem bendrasavininkiams. Be to, mokestį pirmajam būstui iki 450 tūkst. eurų vertės siūloma mažinti 50 procentų.

Jei pataisos būtų priimtos, 0,1 proc. NT mokesčio tarifas būtų taikomas gyvenamojo, poilsio, sodų, garažų ir kito nekomercinio turto vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų, 0,2 proc. tarifas – iki 400 tūkst. eurų, 0,5 proc. tarifas – iki 600 tūkst. eurų, 1 proc. – visam brangesniam turtui.

Dabar gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų – nuo 200 tūkst. eurų.

Analogišką mitingą R. Šimaitis buvo surengęs ir 2023 metų rudenį, kai tuomečiai valdantieji irgi svarstė ketinimus įvesti visuotinį NT mokestį.

Tąsyk, policijos duomenimis, prie Seimo susirinko apie pusketvirto tūkstančio žmonių.

R. Šimaitis – aktyvus įvairių protesto akcijų dalyvis. Jis yra sulaukęs ir teisėsaugos dėmesio.

Už tai, kad 2024 metais per eitynes „Už lygybę!“ vyras sudegino į LGBTQI vėliavą panašų audinį jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau vėliau jis buvo nutrauktas, nenustačius atsakomybės pagal baudžiamąjį kodeksą.

Pernai liepą, vykstant protestui prie Seimo, policija dėl tokio paties poelgio buvo surinkusi medžiagą aplinkybėms patikslinti, tačiau galiausiai pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė.

The post Tūkstančiai žmonių Vilniuje protestuoja prieš visuotinį nekilnojamojo turto mokestį appeared first on LAIKMETIS.

Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

„Šis pasiūlymas racionalus, jis tikriausiai sulauks palaikymo“, – antradienį Seime žurnalistams teigė Seimo vadovė.

„Pasiūlymas turėtų nuimti šiokį tokį žmonių nerimą dėl gyvenamo būsto, kad saugiau jaustųsi žmonės, kurie nepasitiki savivaldos išmintimi. Tie 4 ar 3 proc. (NT mokesčio tarifas – BNS) būtų nustatomi kaip sankcija neprižiūrimam turtui“, – pridūrė ji.

V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad jos vadovaujamas Liberalų sąjūdis siekia, kad NT mokestį turi nustatyti savivaldybės, o jo tarifų „žirklės“ turi būti kuo platesnės.  

Liberalų sąjūdis siekia, kad NT mokestį turi nustatyti savivaldybės

Valdantiesiems pasiūlius pagrindiniam būstui taikyti 0,05–0,5 proc. tarifus, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako diskusijose dėl naujo mokesčio modelio pasigendantis įvertinimo, koks bus jo finansinis rezultatas.   

Finansų ministrė Gintarė Skaistė bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė siūlo pagrindiniam būstui taikyti 0,05–0,5 proc. mokesčio tarifą, o aukštesnį – 0,5–4 proc. – intervalą siūloma taikyti apleistiems ir neprižiūrimiems NT objektams. Komerciniam turtui savivaldybės galėtų nustatyti 0,5–3 proc. tarifą.

Nauji NT mokesčio tarifai įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais. 

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų. 

The post V. Čmilytė-Nielsen: NT tarifų platesnės „žirklės“ tikriausiai sulauks palaikymo appeared first on LAIKMETIS.

Pasak šalies vadovo patarėjo ekonomikos klausimais Valdo Augustinavičiaus, valdančiųjų iniciatyva išplėsti NT mokesčio bazę yra socialiai neteisinga, net ir įskaitant šią savaitę finansų ministrės Gintarės Skaistės ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės registruotą siūlymą numatyti saugiklį, kad pagrindinis gyvenamasis būstas būtų apmokestinamas mažiausiu iš numatomų tarifų.

„(...) turbūt pirmą kartą matome tokį projektą, kuris yra toks nekokybiškas. Kas tai rodo? Tai rodo, kad per tris mėnesius NT mokestis, toks svarbus gyventojams, tris kartus pasikeitė: nuo Vyriausybės varianto iki pono M. Lingės varianto, dabar Finansų ministerija dar trečią variantą rodo“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ sakė V. Augustinavičius.

„Visi jie yra prilyginami kai kurių ekspertų pusfabrikačiams, tai yra negalima pritarti pusėtinam projektui. Dėl to kyla daug ginčų visuomenėje ir visus tuos projektus, tuos kaitaliojimus lydi viena linija: visi jie yra socialiai neteisingi“, – pridūrė jis.

Siekdama padidinti NT mokesčio bazę, Vyriausybė siūlo apmokestinti visą, įskaitant ir vienintelį turimą gyvenamąjį, nekilnojamąjį turtą.

Spalio 26-ąją Seimas turėjo galutinai balsuoti dėl įstatymo pataisų, tačiau praėjusią savaitę nutarė šį klausimą nukėlti į lapkritį.

G. Skaistė ir M. Lingė šią savaitę įregistravo siūlymą Seime svarstomoms pataisoms, numatantį, kad pagrindiniam gyvenamajam būstui savivaldybės galėtų nustatyti 0,05–0,5 proc. NT mokesčio tarifą. 

Tokį tarifą siūloma taikyti ir 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianą viršijantiems fizinių asmenų valdomiems sodams, fermoms, šiltnamiams, garažams, taip pat pagalbinio ūkio, mokslo, religinės bei poilsio paskirties statiniams ir patalpoms.  

Tuo metu aukštesnį – 0,5–4 proc. – tarifų intervalą siūloma taikyti apleistiems ir neprižiūrimiems NT objektams. Komercinio naudojimo fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamajam turtui savivaldybės galėtų nustatyti 0,5–3 proc. mokesčio tarifą, numato siūlymas.

Vyriausybė siūlo, kad nauji NT mokesčio tarifai įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais.

The post Seime svarstomas projektas dėl NT mokesčio - nekokybiškas, teigia Prezidentūra appeared first on LAIKMETIS.

Jis siūlo įteisinti vienas plačias viso NT mokesčio tarifų „žirkles“ – nuo 0,05 proc. iki 4 procentų.    

M. Lingė pirmadienį įregistravo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimą, kuriuo, pasak jo, būtų kiek keičiamas Vyriausybės su mokesčių reformos paketu pateiktas NT mokesčio modelis.  

„Toks platus tarifų intervalas (...) įgalintų savivaldybes susimodeliuoti mokestį pagal konkrečios savivaldybės prioritetus (galėtų modeliuoti ir pagal vertę). Kartu viršutinės tarifo ribos pakėlimas per reguliacinę mokesčių funkciją galėtų suteikti daugiau svertų savivaldai tvarkytis su apleistomis statybomis“, – nurodė komiteto pirmininkas.  

Pasak jo, teisė savivaldybių taryboms nustatyti platų mokesčio intervalą nėra nauja praktika, nes tokia pat tvarka galioja  žemės (0,01-4 proc.), komercinio NT (0,5-3 proc.) ir valstybinės žemės nuomos mokesčiams (0,1-4 proc.). 

Pasak jo, teisė savivaldybių taryboms nustatyti platų mokesčio intervalą nėra nauja praktika

Vyriausybė siūlo būstui, kurio vertė siekia 1-2 medianas (vidutinė būsto vertė konkrečioje savivaldybėje), taikyti 0,06 proc. mokesčio tarifą, o viršijus dviejų medianų vertę – 0,1 proc. Jos teigimu, pusė šalies gyventojų realiai nemokėtų mokesčio, o likusi dalis mokėtų vidutiniškai 14 eurų per metus.

M. Lingė sako pataisą siūlantis atsižvelgdamas į viešas diskusijas, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos banko poziciją. 

Jis taip pat siūlo lengvatinį 0,5 proc. NT mokesčio tarifą vėjo elektrinėms taikyti iki 2031 metų pabaigos. Vyriausybė siūlo tokį fiksuotą tarifą taikyti neribotai.

„Įvertinant, kad pajamos iš šio mokesčio įskaitomos į savivaldybių biudžetus, kartu atsižvelgiant į investicijų į vėjo parkus atsiperkamumo laikotarpį, siūlytina apriboti tokio lengvatinio tarifo taikymą iki 7 metų“, – nurodo M. Lingė. 

Lietuvos bankas yra sukritikavęs Vyriausybės siūlomą naują NT apmokestinimą, esą jis, neatitinka kertinių geros mokesčių sistemos principų.  

The post Konservatoriai siūlo apmokestinti komercinį NT ir būstą iki 4 proc. appeared first on LAIKMETIS.

„Nekrūpčiokit, gerai? Jeigu politikai krūpčioja, tada ir visuomenė krūpčioja, nes pradeda krūpčioti nuo galvos žuvis“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį pareiškė viceministrė, atsakydama į Laisvės frakcijos atstovo Vytauto Mitalo priekaištus, kad NT mokesčio pokyčiai teikiami ne laiku. 

„Dabar daugybė vidutinės klasės žmonių krūpčioja, pagalvoję apie euriboro pokyčius, kurie laukia, dviženklė infliacija toliau rekordus muša, o mes tuo tarpu apie NT mokestį svarstome“, – komitete teigė V. Mitalas. 

Jis įspėjo, kad toks NT mokesčio modelis gali nesulaukti palaikymo Seime.  

„Turiu blogą nuojautą dėl tokių perspektyvų. Iki politinio sprendimo dar gabaliukas kelio“, – prognozavo jis. 

Jis priminė, kad šios kadencijos valdantieji yra sutarę, jog mokestiniai pakeitimai bus svarstomi tik tuomet, kai valdančiosios koalicijos partneriai „aiškiai dėl jų susitaria“: „Mes aptarinėjam dalyką, kuris nėra realus. Dabar jis yra fikcija“. 

„Mokesčių našta būtų nuo 5 iki 100 eurų per metus. Pirmas mokėjimas būtų po trejų metų“, – teigė viceministrė R. Bilkštytė.   

Pagal Finansų ministerijos projektą, naujuoju gyventojų NT mokesčiu būtų atskirai apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai, o ne bendra jų verčių suma. Mokestis būtų mokamas už deklaruotą gyvenamąją vietą, o senjorams nuo 65 metų ketinama suteikti mokesčio atidėjimus iki 10 metų, jei jie to paprašys. 

Pagrindiniai mokesčio tarifai būtų susieti su savivaldybės NT vertės mediana – vienos medianos neviršijanti dalis būtų apmokestinama 0,03 proc. tarifu, nuo vienos iki dviejų medianų - 0,06 proc., virš dviejų – 0,1 proc. tarifu. 

Pasak jos, šiuo metu Lietuvoje yra 1,4 mln. NT savininkų, o potencialių mokesčio mokėtojų būtų apie 1,2 mln.

Finansų ministerijos skaičiavimais, jeigu savivaldybės nustatytų minimalius tarifus tiek pirmam, tiek antram būstui, per metus būtų surinkta apie 25 mln. eurų NT mokesčio, o jei antram būstui būtų nustatytas maksimalus tarifas – apie 100 mln. eurų.

Iš mokesčio tikimasi surinkti apie 25 mln. eurų pajamų per metus, o Seimui jį patvirtinus, mokestį pirmą kartą mokėti tektų 2025 metais. 

R. Bilkštytės teigimu, dabar savivaldybės surenka 112 mln. eurų NT mokesčio iš komercinio turto, o valstybės biudžetas – iš nekomercinio NT – apie 9,6 mln. eurų.    

Pasak jos, šiuo metu Lietuvoje yra 1,4 mln. NT savininkų, o potencialių mokesčio mokėtojų būtų apie 1,2 mln. 

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.

The post Vyriausybės atstovė apie planuojamą naują NT mokestį: nekrūpčiokit, gerai? appeared first on LAIKMETIS.