Didžiulį susirūpinimą tėvams ir pedagogams kelia tai, kad Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos metodinėse priemonėse, kurios pateiktose Nacionalinio švietimo agentūros oficialioje svetainėje emokykla.lt, iliustracijose ir tekste yra aiškiai išreikštas seksualinis turinys, kuris yra aiškiai erotinio pobūdžio ir gali būti žalingas nepilnamečių psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi.

Patalpintose knygelėse vaikams „Tai esu aš! Mano kūnas mano emocijos“, kurios yra skirtos 4-6 metų, 7-9 metų, bei 10-12 metų vaikams pateiktos iliustracijos ir tekstas yra, aiškiai išreikšto seksualinio turinio, kurį rekomenduojama demonstruoti vaikams. Tyrimai rodo, kad ankstyvas seksualinio pobūdžio vaizdinės medžiagos demonstravimas jiems gali turėti neigiamos įtakos ir gali būti žalingas. Organizacijos teigimu, ši medžiaga gali daryti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi, skatinti nepagarbą mergaitėms, nujautrinti vaikus, t. y. tokia informacija mažina vaikų jautrumą seksualiniam turiniui ir daro juos labiau pažeidžiamus dėl seksualinio priekabiavimo ar seksualinės prievartos. Tai yra informacija, kuri nesuderinama su mokymo priemonėmis, skirtomis mokyklai.

Tai yra informacija, kuri nesuderinama su mokymo priemonėmis, skirtomis mokyklai.

Svarbu pabrėžti, teigia šalies tėvus atstovaujanti asociacija, kad ši programa yra orientuota ne į doros, valios ugdymą ir rizikos vengimą, bet į lytinio malonumo tenkinimą ir pasekmių vengimą. Kitaip tariant, skirta ne moksleivių ugdymui, bet darbui su rizikingo elgesio jaunimo grupėmis. Jau turime nemažai pavyzdžių, kai netinkamos prevencinės programos nemažina vaikų, paauglių rizikingo elgesio, o tik dar labiau jį skatina. Norint išvengti blogo elgesio, nebūtina tiesmukai jį demonstruoti, bet priešingai – akcentuoti alternatyvų, vertybėmis paremtą elgesį.

Norint išvengti blogo elgesio, nebūtina tiesmukai jį demonstruoti, bet priešingai – akcentuoti alternatyvų, vertybėmis paremtą elgesį.

Taip pat, praėjus metams po to, kai pradėta įgyvendinti šį programa, matosi ryškus vienos pasaulėžiūros iškėlimas mokytojų rengimo programoje dėstant su asmens lytiškumu susijusius klausimus. Į programos rengėjus buvo pakvieti tik lytiškumo įvairovę propaguojantys „Įvairovės edukacijos namų" atstovai, pateikiamos tik jų parengtos metodinės priemonės rekomenduojamos mokytojams. 

Organizacijos teigimu, visiškai natūralu, jog visuomenės nariai yra skirtingi, turintys įvairius įsitikinimus, todėl būtina ieškoti būdų sugyventi skirtingų požiūrių visuomenėje. Niekas neturi teisės užgrobti pasaulėžiūrinės tiesos monopolio. Susitarti dėl žmogaus ir lytiškumo sampratos turėtų padėti mūsų Konstitucija, kurioje aiškiai pasakyta, jog žmogus turi nekintamą prigimtį. Vaikai, mokyklose lankantys privalomas mokomojo dalyko pamokas, jose neturėtų girdėti apie prieštaringas žmogaus ir lytiškumo sampratas. Tai ne tik pažeidžia dalykų suderinamumo principą, bet ir tėvų teises.

Siekdamos užtikrinti vaikų interesus ir tėvų teises, organizacijos reikalauja:

Pašalinti iš Nacionalinės švietimo agentūros portalo emokykla.lt aukščiau nurodytas skaitmenines priemones;

Užtikrinti Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 str. 2 d. 4 p. nuostatas, ypatingai mokyklinio ugdymo turinyje ir metodinėse priemonėse.

ŠMSM atlikti ekspertinį GĮBP vertinimą, įvertinant, kokį poveikį programa turės vaikų ir paauglių psichinei ir fizinei sveikatai, vertybinėms nuostatoms, visuomenės moralei ir socialiniams santykiams.

GĮUP įgyvendinančių mokytojų rengime užtikrinti, kad būtų pristatoma ir prigimtinė žmogaus lytiškumo samprata, kad išliktų galimybė „išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, savarankišku, atsakingu, žmogumi, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai formuotis.“

Užtikrinti LR Konstitucijos 26 str. numatytą tėvų ir globėjų teisę nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus bei Švietimo įstatymo 47 str. numatytą galimybę dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą bei formą.

The post Tėvų asociacija: Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos turinys yra žalingas nepilnamečiams appeared first on LAIKMETIS.

Prasidėjusi aktyvi priešrinkiminė kompaniją yra geriausias būdas pažinti kandidatus ir sužinoti jų poziciją įvairiais politiniais, socialiniais ar kitais klausimais, mano šeimas atstovaujanti asociacija.

„Pastaruosius kelerius metus, Lietuvoje vykstančiuose politiniuose debatuose, vyksta aktyvios diskusijos ir su šeimos institutu susijusiais klausimais. Dažnai yra sutariama dėl Konstitucijoje nustatytos valstybės pareigos saugoti ir globoti šeimą. Niekas nesiginčija ir dėl šeimos paskirties, kurią nustato LR Konstitucijos 38 straipsnis: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, - teigiama jos pranešime.

Tačiau, anot asociacijos, kyla vis daugiau kitų klausimų, pavyzdžiui, kokie socialiniai dariniai nusipelno šeimos vardo ir atitinkamos valstybės paramos?

„Susipažinę su kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus sąrašu ir norėdami užtikrinti šeimų teisę tinkamai pasirinkti palankiausią šeimos institutui kandidatą, kreipiamės į juos prašydami išsakyti aiškią poziciją, šeimos politikos klausimais, visos jų rinkiminės kampanijos metu", - aiškina NŠTA.

Pateikiami klausimai kandidatams

·       Kas, Jūsų manymu, yra šeima?

·       Kaip manote ar visos bendro gyvenimo formos turi turėti vienodą teisinį statusą ir ar galime visuomenėje rasti sutarimą dėl alternatyvių bendro gyvenimo teisinio reglamentavimo?

·       Ar reikalinga Šeimos ministerija Lietuvoje, kokias matote galimybes jai atsirasti?

·       Kokius matote konkrečius būdus, sprendimus, pasiūlymus demografiniai situacijai Lietuvoje spręsti?

·       Kokias konkrečias priemones galėtumėte pasiūlyti, kaip pagalbą jaunoms šeimoms?

·       Kokius iškeltumėte tris strateginius tikslus šeimos politikoje?

·       Daugelis vakarų valstybių turi sukurtus instrumentus, kuriais gali pamatuoti daromų politinių ir finansinių sprendimų efektyvumą, tuo tarpu, Lietuva jau 30 metų gyvena reformų režimu įvairiose valstybės srityse, bet nėra aišku, kaip vyksta, jei apskritai vyksta,  reformų ir įvairių priimamų įstatymų stebėsena. Kaip manote, kodėl iki šiol nėra keliamas klausimas apie tokių instrumentų reikalingumą ir atsiradimą? Ką Jūs konkrečiai siūlytumėte šioje situacijoje daryti?

·       Jaunimas ir priklausomybės, jaunimo mirtingumas. Kokie žingsniai būtų prasmingi valstybės lygmeniu atlikti, kad būtų pasiektas, kuo geresnis rezultatas sprendžiant šią problemą?

·       Kaip manote, ar 16 tūkst. gyventojų pasirašyta peticija, kuria buvo prašoma stabdyti privalomą Gyvenimo įgūdžių programos dėstymą Lietuvos mokyklose, yra pakankamas pagrindas persvarstyti priimtą sprendimą?  Ką konkrečiai rekomenduotumėte daryti, kad būtų užtikrinta tėvų konstitucinė  teisė rinktis ugdymo turinį pagal savo dorovinius, moralinius įsitikinimus, kai tuo tarpu, šioje konkrečioje situacijoje, tas pasirinkimas iš tėvų yra atimtas?

·       Švietimo reforma. Kiek dar laiko mūsų vaikai turės būti „bandomaisiais triušiais“ ir šios reformos įkaitais? Ką konkrečiai Jūs, kaip Prezidentas siūlytumėte daryti, kad mūsų vaikams ir gyventi ir mokytis Lietuvoje būtų gera?

·       Kaip manote, ar per artimiausią dešimtmetį, šeima turi galimybę, išlikti mūsų visuomenės ir valstybės pagrindu, esat tokiai politinei situacijai, kokia yra dabar Lietuvoje?

The post Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija kelia klausimus kandidatams į prezidentus appeared first on LAIKMETIS.

Kokie bendri požiūriai ir bendros vertybės sujungė Jūsų šeimą?

Vytautas: Susipažinome per „skindeisus“. Tai jau šį tą pasako apie bendras vertybes (šypsosi). Abu esame dešinieji, nacionalistai. Jei kalbėsime apie pomėgius, kaip „hobius“, tai tokių kaip ir nėra.

Rimantė: Daug bendraujame, kalbamės apie Ukrainą. Pati sėdžiu namie su vaikais ir pakuoju ukrainiečių kariams skirtas maisto dėžutes. Jos keliauja tiesiai į frontą, kad kariams reiktų mažiau ruoštis: išsitrauki ir vartoji. Ten – riešutai, džiovinti vaisiai, konservai. Per šventes – Velykas, Kalėdas – stengiamės įdėti ir kokių saldainių, iškepu kokių sausainių, kad bent nuotaiką pakeltume.

Šiuo metu renkame pinigus dronui. Anksčiau rinkome visureigiui, greitajai buvome surinkę. Jaučiame pareigą padėti. Padėti tokiems, kaip mes.

Tai čia – labai rimta veikla, o kokių pramogų šeimoje prasimanote?

Rimantė: Tai kad su trimis vaikais, keturiais katinais ir dar dėžučių pakavimu ne kažin kiek lieka laisvalaikio (juokiasi). Tiesiog gyvename labai geroje vietoje, soduose, tad kasdien einame pasivaikščioti. Netoliese yra ežeras. Vaikams patinka. O ir grybų yra.

Žinoma, didelis pomėgis yra knygos. Va, yra lietuvio dienoraštis „Ukrainos karo audrose“. Pati sunkiai įsivaizduočiau tą karą, o čia aprašoma visa kasdienybė. Dar patinka Ernestas Kuckailis.

Vytautas: Daugiausiai, ką skaitau, tai kareivių atsiminimai.

Rimantė: Iš esmės – istorija. Įvairių laikotarpių. Daugiausiai – partizaninis karas, Antrasis pasaulinis... Dabar Ukrainos lentyna pildoma.

O kas labiausiai stiprina, puoselėjant savo vertybes šeimoje?

Vytautas: Moralinės nuostatos.

Rimantė: Man visąlaik buvo svarbus mūsų partizanų atminimas. Mane taip auklėjo. Norisi gyventi taip, kad įprasmintume šį atminimą, įgyvendintume jų moralinį pavyzdį. Nesitapatinant su dabartiniais žmonėmis, kuriems tai nėra svarbu, kuriems tai – praeiti dalykai. Dabar atėjo lengvo pasitenkinimo laikai, mes gi renkamės gyventi, kaip sunkiau, bet ir teisingiau.

Dabar atėjo lengvo pasitenkinimo laikai, mes gi renkamės gyventi, kaip sunkiau, bet ir teisingiau.

Labai svarbu, kad vaikai matytų tinkamą pavyzdį. Tai apima ir tas dėžutes Ukrainai. Neuždirbame „kosminių“ pinigų, bet norisi, kad vaikai matytų, jog bet kokiomis sąlygomis galima padėti savo šaliai. Kad patys tęstų tuos darbus, žinodami, jog norint visada galima rasti ir laiko, ir išteklių.

Ar teisingai supratau, kad paramą Ukrainai traktuojate kaip paramą Lietuvai, nes ukrainiečiai šiandien kariauja mūsų karą?

Rimantė: Be abejo, jei Ukraina kris, priešai ateis pas mus.

Tai čia ir yra pagrindinis motyvas remti Ukrainą, ar yra ir daugiau?

Rimantė: Ne tik. Tiesiog norisi padėti, pagelbėti tiems kariams. Labai sunku matyti jų mirtis. Norisi padėti ne tik dėl savęs, ne tik dėl Lietuvos. Dėl pačios Ukrainos.

Vytautas: Taip, čia kur kas gilesni dalykai. Mes su ukrainiečiais turime bendrą priešą. Man šio priešo suvokimas atėjo dar su motinos pienu. Tai – gėrio kova su blogiu. Lieka pasirinkti, kurioje pusėje esi.

O ar domina kitų tautų laisvės kovos – uigūrų, kurdų, katalonų..?

Vytautas: Kažkiek, be abejo, taip, bet visada yra kažkas artimesnio. Net ir emociškai. Tai visada labiau „imi į širdį“ ir labiau domiesi. Turbūt visame pasaulyje taip yra. Kažin, ar kokiems ispanams labai rūpi karas Ukrainoje.

Kokius svarbiausius principus ugdote savo vaikams?

Vytautas: Norisi vaikus užauginti sąžiningais, gerais, dorais žmonėmis. Kad nemeluotų...

Nevogtų?

Vytautas: Na, čia jau – savaime suprantama.

Nesimuštų?

Vytautas: Na, ne (juokiasi). Vaikas turi mokėti apsiginti.

Rimantė: Ir apginti kitą.

Kitaip tariant, pats nepradėk, bet skolingas nelik?

Vytautas: Maždaug taip.

Dabar paklausiu labai asmeniškai: ar čia – pirmoji Jūsų santuoka?

Vytautas: Pirmoji ir vienintelė.

Ir pirmoji meilė?

Vytautas: Na, čia jau priklauso nuo traktuotės – kas ta meilė. Turėjau prieš tai vieną draugę, su kuria pradraugavau trejus metus.

Rimantė: Mano požiūris šiuo atveju buvo labai griežtas – kad aš turėsiu tik vieną vyrą, kuris atitiks mano standartus. Vytautas juos atitiko, jis man – pirmas. Nesidairiau į kitus. Supratau, kad tai – mano žmogus.

Ar galėtumėte prisiminti juokingiausią istoriją savo šeimoje?

Rimantė: Visi draugai juokiasi, kad aš pakeičiau Vytauto požiūrį į gyvūnus. Man visąlaik labai patiko katės, jų turėjau daug. Daugiausiai būdavo ar iš prieglaudų, ar šiaip pamestinukės. Vytautas laikėsi požiūrio – jokių gyvių namuose. O dabar pats man, sveikindamas su gimtadieniu, partempė katiną iš prieglaudos. Paskiau mano mama „Senukuose“ rado keturis kačiukus, tai pasiėmėme visus, po to tris atidavėme. Dar vieną Vytautas vėl pats parnešė.

Suminkštinot kietą Vytauto širdį?

Rimantė: Dabar jau pats, nuėjęs pas draugus, pirmiausiai išglosto katinus.

O kokie didžiausi išbandymai Jūsų šeimai ir kaip juos įveikiate?

Vytautas: Na, patys vaikai – šioks toks išbandymas.

Rimantė: Kai esi pervargęs, bet vis tiek reikia „pakęsti“ vienam kitą (juokiasi).

Vytautas: Šiaip jau apsieiname be didesnių ekscesų.

O charakterių skirtumų tarp Jūsų yra?

Vytautas (užtikrintai): Yra. Aš – gana šaltas žmogus. Empatija, užuojauta nėra mano stipriosios savybės. Rimantė, kaip moteris, gerokai jausmingesnis žmogus. Bet tai, tikriausiai, natūralu, vyrai ir moterys skiriasi.

Rimantė: Abu esame užsispyrę, sunkiai perkalbami.

Vytautas: Bet sprendimus randame.

Kol gyvenome be vaikų, gal daugiau ginčydavomės. O dabar nėra kaip vienas kitam rodyti savo kaprizus.

Rimantė: Porą valandų patylime, o paskui vis tiek reikia kalbėtis. Kol gyvenome be vaikų, gal daugiau ginčydavomės. O dabar nėra kaip vienas kitam rodyti savo kaprizus.

Dabar jau vaikai rodo kaprizus?

Vytautas: Panašiai, panašiai.

Na, o kas labiausiai džiugina šeimoje?

Vytautas: Žinoma, vaikai, o taip pat ir vienas kitą santuokoje džiuginame.

O kas Jūsų santykiuose būtų ypatingo, ką galėtumėte pateikti kaip pavyzdį kitiems?

Rimantė: Gal tai, kad vaikus auginame patys. Neleidžiame į darželius.

Vytautas: Mūsų abiejų supratimu santuoka pirmiausiai yra apie šeimą ir apie vaikus. Kai susipažinome su Rimante, aš vis sakydavau, kad noriu bent trijų vaikų. Juokaudavau, kad vienas bus sau, antras – žmonai, trečias – Tėvynei. Kaip supratau, Rimantė, tai išgirdusi, „užsidėjo sau pliusiuką“. Dabar daugelis žmonių galvoja kitaip, kad santuokoje turi būt gera, kad jei kas nėra malonu, tai reikia skirtis...

Kaip suderinate šeimą ir darbą?

Vytautas: Taip ir suderiname: aš dirbu, Rimantė vaikus augina.

Rimantė: Aš turėjau individualią veiklą, siūdavau. Prasidėjus karui teko pasirinkti: arba pakuoji dėžutes, arba siūni. Anksčiau buvau baleto šokėja, bet po trijų vaikų kūnas – jau ne tas. Nebegaliu į tai grįžti.

Vytautas: Va, klausei apie skirtumus, tai aš – matematikas ir „tiksliukas“ iki kaulų smegenų, o Rimantė – meno žmogus. Skiriasi mąstymo būdas...

Rimantė: Ir gyvenimo būdas. Jam viskas turi būti sustyguota pagal laiką, o aš... Negaliu taip gyventi. Aš galvoju taip: nepavyko kas nors, pavyks vėliau. O Vytautą erzina visa, kas ne pagal planą.

Vytautas: Taip jau yra, kad šiuo metu aš dirbu, Rimantė vaikus augina.

Netrūksta, Rimante, Vytauto, „užsidirbusio“?

Rimantė: Žinoma, trūksta. Jei išvažiuoja, tai gali grįžti ir devintą vakaro. Bet kas nors šeimoje turi dirbti, jei norime gyventi ir auginti vaikus.

O draugai, giminė, šeima – suderinami?

Vytautas: Jų tiesiog skirtingi vaidmenys. Stengiamės dalyvauti giminės šventėse. Draugai iki vaikų gimimo atlikdavo atsipalaidavimo funkciją. Kažkur nueinant, kažką nuveikiant. Dabar to jau nėra. Dabar su draugais būname tiek, kiek kartu prisidedame prie Ukrainos reikalų. Aišku, jie niekur nedingo. Tiesiog jau nėra tiek laiko pramogoms, susitikimai su draugais – retesni.

Rimantė: Užtai labiau jų lauki.

Kai kas sako, kad vaikams užauginti reikia viso kaimo. Jums tai galioja?

Vytautas: Mes savo vaikus auginame tiktai patys. Nebuvo jokių auklių. Jokių darželių. Seneliai norėtų tų vaikų žymiai daugiau, nei mes jiems duodame. Jokių nakvojimų pas ką nors be mūsų. Vienas yra nakvojęs, kai važiavome gimdyti mažesnių vaikų. O šiaip – ne.

Dar vienas keblus klausimas. Dabar daugelis žmonių, ypač jaunų, sako, kad antspaudas pase – bereikšmis, jei tikrai myli. Jūs gi tuokėtės. Tai ką tas antspaudas pakeitė?

Vytautas: Trumpai tariant – jeigu aš daviau pažadą, jo reikia laikytis. Gyvenime prisiekiau du kartus: vienąsyk – Tėvynei, vienąsyk – žmonai. Jei vyras prisiekia, tai vyras žodį tęsi. Priesaikoje sakoma: varge ir skurde. Kai viskas gerai, tai visiems lengva. O šiaip tai yra įsipareigojimas „iki grabo lentos“. Bent aš taip suprantu. Tad man santuoka reiškia labai daug.

Ar esate patenkinti šiandienine Lietuvos ir Europos Sąjungos politika šeimų atžvilgiu, ar ką keistumėte?

Vytautas: Visada gali būti geriau. Dabar situacija nėra itin bloga, bet yra blogėjimo tendencija. Dabar valdžioje sėdintys leftistai prisigalvoja visokių dalykų, pavyzdžiui, kad vyras būtinai turi eiti tėvystės atostogų, nors vaikus krūtimi maitina mama. O jeigu jau deklaruoji, kad leidi šeimai pasirinkti, kaip auginti vaikus, tai būčiau visai patenkintas, jei valstybė leistų mums pasirinkti, kam auginti vaikus, o kam dirbti.

Rimantė: Yra ir požiūrio problema. Jei augini tris vaikus ir esi vyro išlaikoma, tai nieko nesugebi. Man būtų daug lengviau eiti dirbti ir atiduoti vaikus į darželį. Vis trumpinamos atostogos, nes moteriai reikia grįžti į rinką.

Nebaugina genderizmas, kai mokyklose pasakojama, jog du vyrai yra šeima, arba kad reiktų pasikeisti lytį?

Vytautas: Baugina. Aš pasirengęs pakariauti su mokykla, jei reikės. Mano šventu įsitikinimu, kai atsiverčiu Konstituciją, vertybinis ugdymas yra tėvų teisė ir pareiga. Jei mokykloje dėstoma tai, kas prieštarauja tėvų įsitikinimams, mokykla net neturi teisės to daryti. Tada reiktų ieškoti vaikui saugesnės vietos.

Ką pasakytumėt žmonėms, kurie renkasi karjerą arba trumpalaikes pramogas vietoje šeimos?

Vytautas: Žmogaus reikalas, ką jis daro. Kalbant apie karjerą – didžiausias žmogaus gyvenimo pasiekimas yra jo šeima. Bent jau kalbant apie 99 procentus žmonių. Jeigu esi Napoleonas ar panašaus kalibro žmogus, tai gal ir gali pasiteisinti, kad ir be šeimos daug nuveikei.

Rimantė: Kiekvienas žmogus renkasi. Nenorėčiau, kad žmogus, pasirinkęs kitaip, aiškintų man, ką aš turiu rinktis. Dabar žmonės bijo žodžio „tarnystė“. O aš joje matau prasmę. Žmonės klausia: o kurgi tu pati? Aš matau prasmę ir tarnystei šeimoje. Kitas tegul gyvena taip, kaip jis nori ir supranta.

Dėkoju.

The post Vytautas ir Rimantė Stepai: šeima ir tarnystė – didžiausi pasiekimai appeared first on LAIKMETIS.

„Kodėl tos mokyklos labai svarbios mums? Todėl, kad jos neabejotinai užpildo šalies švietimo sistemos spragas ir užtikrina JT Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos tėvams garantuojamą pirmumo teisę parinkti savo vaikams mokymą", - sako Žydrūnė Marčiulionienė, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) regionų koordinatorė.

Prieš renginį vykusioje Seimo nario Kęstučio Vilkausko spaudos konferencijoje organizacijos atstovė pabrėžė, kad „labai svarbu ne supriešinti valstybines ir nevalstybines ugdymo įstaigas, o suprasti priežastis, iš kur kyla nevalstybinių mažų bendruomeninių mokyklų poreikis".

„Akivaizdu, kad vis daugiau yra vaikų, kuriems netinka sisteminės mokyklos, daugelis jų nepakelia ten esamo fizinio ir emocinio krūvio. Ypač jautrūs vaikai nepritampa didelėse valstybinėse ugdymo įstaigose dėl patiriamų patyčių, netinkamos pamokų struktūros ir tempo ar dėl kitų individualių priežasčių negali atsiskleisti", - teigiama NŠTA pranešime.

Jame pabrėžiama, kad alternatyvaus ugdymo pedagogai praktikoje mato daug pavyzdžių, kai atėję iš didelių mokyklų mokiniai būna išsekę, pervargę nuo emocinio ir fizinio krūvio: tempo, kasdienių testavimų, bauginimų egzaminais.

Taip pat priduriama, kad mokslinių tyrimų rezultatai tik patvirtina vaikų nepritapimą švietimo sistemoje ir patiriamas per dideles emocines bei stresines perkrovas.

„Mūsų šalies vaikai iš ES išsiskiria savo nelaimingumu ir savižudybių skaičiumi. Juk vaikas mokykloje kasdien praleidžia vidutiniškai 7 val. Beveik pilną darbo dieną!", - pastebi NŠTA.

Organizacija teigia, kad mažose bendruomeninėse mokyklose yra sudarytos realios sąlygos jaustis vertingais ir sėkmingais, nes čia mokytojas sukuria ryšį su kiekvienu vaiku ir kiekvienas vaikas yra svarbus.

„Ne todėl, kad valstybinėse mokyklose mokytojai yra kažkuo blogesni. Bet todėl, kad čia mokytojas elementariai net fiziškai nepajėgus pamatyti, juo labiau – pažinti kiekvieną. Kai 45 minutės pamokoje, o mokinių klasėje 25 ir daugiau! Apie tai, kad mokytojas tapo biurokratijos įkaitu, jau net nekalbame – tai dar viena tiksinti bomba, kuri bet kuriuo metu gali valstybinę švietimo sistemą palikti be mokytojų... Kai išgirsime Švietimo ministeriją kalbant bent apie mokinių skaičiaus mažinimą klasėse, galėsime patikėti, kad pagaliau pradėta kalbėti apie ugdymo kokybės gerinimą", - sakoma pranešime.

Jame raginama: „Būkime sąžiningi ir atvirai pripažinkime, kad valstybinio ugdymo sistemoje, nuolatiniame reformų maratone esame pametę VIDINĮ Žmogų. Pačią jo esmę – Prigimtį. Aklai siekiant akademinių rezultatų mes pamynėme UGDYMĄ. Ugdymas tapo ,išplaukęs', be aiškios gyvenimo filosofijos – nėra krypties.  Ir to pasekmė – nuolat didėjantis įvairių psichologinių terapijų poreikis jau suaugusiems, atrodytų, brandiems žmonėms". Taip pat klausiama: ar tikrai taip suprantame sėkmingą asmenybę?

Tėvų ir šeimų asociacija rašo: „Labai norisi pakviesti mokyklų bendruomenes – tėvus, mokytojus, administracijų vadovus kuo daugiau kalbėtis. Nuoširdžiai, atvirai ir be kaltinimų vieni kitiems kalbėti apie REALYBĘ. Padėkime šalies Ministerijai, Vyriausybei, Seimo nariams gauti TIKROVĘ ATITINKANTĮ grįžtamąjį ryšį, nes dabar išlieka įspūdis, kad valdžios atstovams realybę kuriame vien gražiomis deklaracijomis popieriuje".

Prasidėjus švietimo įstaigų tinklo atnaujinimui, šalies politikai vėl nusitaikė į nevalstybines mokyklas.

Keliami reikalavimai atsisakyti išimties nevalstybinėms mokykloms būtų pražūtingi mažoms nevyriausybinėms (ne pelno siekiančioms) mokykloms, kurios neišgyventų ir būtų priverstos užsidaryti, teigia nevalstybinės organizacijos. 

Manoma, kad tokie sprendimai ne tik gerokai susiaurintų galimybes Lietuvoje diegti pažangias alternatyvios šiuolaikinės pedagogikos praktikas, bet ir pablogintų švietimo paslaugų prieinamumą.

The post Nevalstybinės mažos mokyklos - labai reikalingos vaikams, teigia tėvus atstovaujanti šalies organizacija appeared first on LAIKMETIS.

Pagal šį LRV sprendimą nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. klasės, kuriose yra 1 - 4 mokiniai, negaus finansavimo LR biudžeto lėšomis.

Nutarimas galioja ir nevalstybinėms mokykloms, todėl ypač skaudžiai palies mažas – ne pelno siekiančias, bet veikiančias iš pašaukimo – alternatyvaus ugdymo mokyklas, teigia organizacija.

Ji teigia, kad „kyla reali grėsmė ne tik jau sėkmingai veikiančių tokių mokyklų išnykimui, bet atimamos galimybės kurtis naujoms unikalioms mokykloms, kurios prisidėtų prie LR Švietimo įstatyme numatytos švietimo įvairovės bei ugdymo prieinamumo visiems vaikams, ypač turintiems specialiųjų poreikių, reikalaujančių išskirtinio suaugusiųjų dėmesio ar dėl jų neatitinkančių mokymosi metodų praradusiems motyvaciją mokytis valstybinėse mokyklose.

Prane6ime sakoma: „Mažos alternatyvaus ugdymo mokyklos – tai tarsi reabilitacijos centrai vaikams, kurie nepritampa didelėse valstybinėse ugdymo įstaigose: patiria patyčias, šabloniškų pamokų struktūra trukdo jų asmens pažinimui ir prigimtinio potencialo skleidimuisi ar dėl kitų priežasčių turėjo nevienodas starto galimybes".

Tėvai atkreipia dėmesį, kad Nutarimas priimtas neatsižvelgiant į ugdymo būdų ir metodų įvairovę (pvz., Montessori mokyklos metodas taip pat remiasi jungtinių klasių metodu, kai 1 ir 3, 2 ir 4 klasės mokosi kartu) ir siekiama stambinti mokyklas, nesigilinant į konkrečias situacijas. 

„Grupavimas pagal amžių remiasi prielaida, kad chronologinis amžius yra vienintelis patikimas vaiko raidos rodiklis. Tačiau vaikų raida labai skirtinga, todėl ją kur kas objektyviau atspindi socialinės, emocinės bei kognityvinės brandos rodikliai. Natūraliame gyvenime – nei šeimoje, nei profesinėje veikloje – neegzistuoja toks šabloniškas žmonių skirstymas kaip mokykloje ir darželyje, kai vaikai mokosi sugraduoti pagal amžiaus grupes", - teigia pranešėjai.

Be kita ko pastebima, kad praktika pateikia daug pavyzdžių, kai atėję iš didelių mokyklų mokiniai būna išsekę, pervargę nuo kasdienių testavimų, bauginimų egzaminais, o dešimtys tūkstančių valstybinių  mokyklų abiturientų apskritai nelaiko matematikos egzamino.

mažose alternatyvaus ugdymo mokyklose, anot tėvų organizacijos, visos turimos lėšos nukreipiamos į efektyvesnę pagalbą mokiniui.

Tuo tarpu mažose alternatyvaus ugdymo mokyklose, anot tėvų organizacijos, visos turimos lėšos nukreipiamos į efektyvesnę pagalbą mokiniui ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams „iš užribio“ sudaromos sąlygos jaustis vertingais ir sėkmingais – sveikame mikroklimate vaikai susigrąžina motyvaciją mokytis bei tobulėti visą gyvenimą. Tokios mokyklos paprastai yra ir švietimo inovacijų židiniai, duodantys didelę pridėtinę vertę visai šalies švietimo sistemai.

Nutarimas kritikuotinas ir teisiniu požiūriu. „Jis neužtikrina konstitucinės tėvų teisės nevaržomai ugdyti vaikus pagal savo religinius ir dorovinius įsitikinimus atimant galimybę laisvai pasirinkti švietimo įstaigą. Kiekviena šeima turi LR konstitucinę teisę savo vaikams pasirinkti mokyklą pagal savo vertybes ir įsitikinimus, o pirmenybę parenkant savo vaikų mokymą tėvams garantuoja ir Visuotinė žmogaus teisių deklaracija ( 26 str., 3 d.)", - sakoma pranešime.

„Civilizuotame pasaulyje egzistuoja apie 50 mokyklų modelių pasiūla ir tėvai gali parinkti tinkamą mokyklą savo vaikui, tačiau įsigaliojus priimtam Nutarimui nuo ateinančių mokslo metų negalės laisvai rinktis ugdymo įstaigos ar tęsti jau pasiteisinusio mokymosi alternatyvaus ugdymo privačioje mokykloje", - priduriama jame.

Taip pat, kaip teigia tėvų organizacija, šiuo Nutarimu pažeidžiamos LR Švietimo įstatymo 3 ir 5 skirsnių nuostatos dėl švietimo prieinamumo ir kokybės bei tėvų ir kito švietimo teikėjo teisių užtikrinimo, prieštaraujama 2020 12 11 LR nutarimui „Dėl aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ Nr. XIV-72 bei LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siekiams personalizuoti ir individualizuoti vaiko priėmimą bei ugdymą.

Rašte pabrėžiama, kad kiekvienas vaikas turi teisę gauti jam tinkamą švietimą ir tai realizuojasi valstybės pareiga apmokėti švietimo išlaidas.

Tėvams yra suprantamas ŠMSM siekis mažinti kaštus, bet didelės klasės nėra teisinga prielaida ugdymo kokybės gerinimui. Mažose mokyklų bendruomenėse vaikai turi nepalyginamai daugiau erdvės ir galimybių būti išgirsti ir operatyviau gauti pagalbą siekiant pažangos asmeniniame  ir akademiniame lygmenyse. Tai neabejotinai vėliau valstybei atsipirks – nereikės skirti šalpos išmokų ir kitų paslaugų, nes savarankiški ir atsakingi piliečiai kurs gerovės valstybę, pabrėžia tėvų atstovai.

Tėvams yra suprantamas ŠMSM siekis mažinti kaštus, bet didelės klasės nėra teisinga prielaida ugdymo kokybės gerinimui.

Tėvams apmaudu, kad svarstant klausimą dėl mokymo lėšų mažoms klasėms skyrimo, nebuvo įtraukti mažų nevalstybinių alternatyvaus ugdymo mokyklų bendruomenių atstovai. Todėl atsakingų institucijų prašoma sudaryti darbo grupę Nutarimui vertinti iš visų suinteresuotų pusių atstovų ir su naujai sudaryta darbo grupe peržiūrėti Nutarimo sąlygas bei užtikrinti, kad būtų išlaikyta ir skatinama švietimo teikimo formų ir būdų įvairovė, užtikrinta tėvų Konstitucinė teisė parinkti vaikams mokymą pagal savo vertybes ir įsitikinimus.

Siūloma netaikyti švietimo tinklo pertvarkos ir optimizavimo nuostatų nebiudžetinėms švietimo įstaigoms, o įstatymuose ir kituose teisės aktuose išskirti biudžetines ir nebiudžetines švietimo įstaigas ir, kiek įmanoma, sukurti atskirą šių tipų įstaigų teisinį reglamentavimą, nebiudžetinėms įstaigoms skirti vaiko, o ne klasės krepšelį.

Raštą kartu pasirašė Nacionalinio švietimo NVO tinklas, Asociacija „Šviesos kampelis” ir Lietuvos tėvų  forumas.

The post NŠTA: švietimo tinklo pertvarka ir optimizavimas žlugdo alternatyvų ugdymą appeared first on LAIKMETIS.

Asociacija atkreipia dėmesį, kad iš visų projektuojamų ateities scenarijų peršasi nuostata, kad gausi šeima ir aktyvus gimstamumo skatinimas yra siejamas su autoritariniu valdymu, nevykusia ateities vizija, o tuo tarpu siekiamybė yra „modernių“, naujų šeimos formų įtvirtinimas ir nedidelis gimstamumas.

Šiuo metu rengiamoje Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050“ pristatomi keturi Lietuvos vystymosi scenarijai ir siūloma Lietuvai vadovautis vienu iš jų („Šiaurinė žvaigždė“). Deja, šeimos klausimai šiame strateginiame dokumente sprendžiami paviršutiniškai ir nepagrįstai– rašoma NŠTA kreipimesi.

Vizijoje „Amžinas įšalas“ nurodoma, jog „Lietuvoje Vyriausybė centralizuoja valdžią, greta egzistuoja silpnas parlamentas ir nominali savivalda. Pagrindinė valdžia koncentruota autoritetingo, bet „griežto ir teisingo“ Vado rankose.“ Šiuo atveju numatoma, jog šeimos politikoje „Valdžia vykdo aktyvią pronatalistinę gimstamumo skatinimo politiką, labiausiai – per pinigines išmokas šeimoms, sulaukusioms vaikų, ir ypač remiant daugiavaikes šeimas.

šeimos klausimai šiame strateginiame dokumente sprendžiami paviršutiniškai ir nepagrįstai.

Orientuojamasi išimtinai į tradicinės šeimos modelį, ignoruojant kitas šeimos formas (kohabitaciją) ir nepilnas šeimas. Šios politikos efektas yra labai trumpalaikis, iš esmės nekeičiantis blogėjančios šalies demografinės situacijos.“ Tokios politikos pateikimas „Amžino įšalo“ vizijos kontekste visiškai diskredituoja aktyvios šeimos politikos reputaciją, nuneigia šeimos kaip visuomenės ir valstybės pagrindo svarbą visuomenėje, neteisingai atspindi padidėjusio gimstamumo įtaką visuomenei ir valstybės ekonomikai.

Yra neabejotina, kad didesnis gimstamumas leistų valstybėje po tam tikro laiko pajusti itin teigiamus pokyčius. Tuo tarpu viename iš teigiamų scenarijų „Šiaurės žvaigždė“ numatoma, kad „Lietuvoje gerai veikia valdžios institucijos – valdžia skaidri, keičiantis vyriausybėms, išlaikomas priimtų strateginių sprendimų tvarumas. Valdysena atvira, įtraukianti į sprendimų priėmimą piliečius, pasižyminti darnia tarpinstitucine sąveika, nėra nereikalingos trinties.

Kita vertus, dėl dėmesio įtraukumui ir plataus suinteresuoto šalių rato demokratinis sprendimų priėmimas vyksta lėtai ir atrodo sudėtingas“. Deja, šiame scenarijuje kaip siekiamybė rodikliuose nurodoma, kad siekiama nedidelio gimstamumo, jog „Lietuva vykdo šeimos politiką, kuri apima visas šeimų formas, skatina lyčių lygybę bei lankstų vaikų auginimo ir darbo / karjeros derinimą. Valstybė plečia ikimokyklinio amžiaus (ypač iki 3 m.) vaikų priežiūros tinklą bei vykdo subalansuotą paramos būstui (jaunoms šeimoms) politiką.”

Visiškai neatkreipiamas dėmesys į gimstamumo skatinimą, pačių šeimų galimybę pasirinkti jiems tinkamas vaikų auginimo formas, akcentuojama tik kuo greitesnis grįžimas į karjeros pasaulį. Tokia siekiamybė nebūtinai yra priimtina visoms šeimoms, nuvertinamas vaiko ugdymas šeimoje. Visų šeimos formų akcentavimas nestiprina prigimtinės šeimos, kuri yra geriausia aplinka vaikams augti ir ugdytis.

Demografinių šalies problemų jokiu būdu neišspręs vien imigracijos politika. Todėl NŠTA atstovaujamų šeimų ir šeimų organizacijų vardu reikalauja persvarstyti strategijoje „Lietuva 2050“ užsibrėžto uždavinio „Siekiame kurti palankias sąlygas jauniems žmonėms Lietuvoje kurti šeimas, turėti būstą, auginti vaikus, derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus“ turinį. Prašoma įtraukti paramą gausioms šeimoms, aktyvų gimstamumo skatinimą, teigiamo požiūrio į šeimas, ypač gausias šeimas, skatinimą bei įvairiapusišką pagalbą šeimoms, besirenkančioms vaikus ugdyti šeimos aplinkoje.

The post NŠTA: „Lietuva 2050“ siekiamybė– naujų šeimos formų įtvirtinimas ir mažas gimstamumas? appeared first on LAIKMETIS.

Abiejų organizacijų atstovai turėjo progos išsakyti savo  nerimą ir lūkesčius, stengėsi empatiškai priimti ir atliepti vieni kitiems. Beveik tris valandas trukusioje skirtingų pasaulėžiūrų diskusijoje buvo susitarta, jog abiems pusėms priimtinas toks teiginys: „Mokykla turi tapti saugia vieta kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo savybių: išvaizdos, protinių ar fizinių gebėjimų, lytiškumo, požiūrių skirtumų, domėjimosi sričių. Pasisakome už pagarbą kiekvienam vaikui.“

Vertėtų patikslinti, kad abiejų diskusijos pusių supratimas apie tai, kas vaikams yra gera ir saugu, o kas ne, kai kuriais bruožais sutampa, o kai kuriais skiriasi. Tai akivaizdu paskaičius tiek „Mamų už LGBTQ+ vaikus” socialiniame tinkle „Facebook“ šio susitikimo aprašymą, tiek įvairias skaitytojų  mintis po juo komentarų skiltyje. Siekdami tolesnio dialogo, susitikimą iniciavę NŠTA atstovai nutarė parašyti minėtos organizacijos dalyvėms laišką, kurį čia ir pateikiame.

Gerbiamos Lina ir Rasa,

Smagu, kad galėjome pagarbiai pasikalbėti. Manome, kad verta daugiau nei toleruoti kitaip manančius žmones. Galima teigiamai žvelgti į nuomonių skirtumą, kadangi tą patį reiškinį matome iš savo žiūrėjimo perspektyvos ir todėl galime padėti vieni kitiems realybę suvokti tiksliau.

Homoseksualų potraukį, lyties disforiją ir jų priežastis mes ir jūs vertiname skirtingai. Ir jūs, ir mes savo nuomonę grindžiame moksliniais tyrimais bei skausminga žmonių patirtimi. Tad kur slypi tiesa?

Pavyzdžiui, viena mergina kenčia nemėgdama savo besivystančių moteriškų kūno formų, o kita – dėl skausmingų išgyvenimų jau po krūtų pašalinimo operacijos ir vyriškų hormonų naudojimo, pablogėjus savijautai ir iškilus apgailestavimui dėl nevaisingumo. Moksliniai tyrimai irgi kartais kalba skirtingai. Tad ir apie juos reikia kalbėti analizuojant, kaip jie buvo atlikti, ar yra kontrolinė grupė, ar tirtoji grupė reprezentatyvi ir pan.

Kviečiame kalbėti apie mūsų pateikiamus tyrimus - tuos, kurie atskleidžia, jog potraukis tai pačiai gimčiai (lyčiai) arba noras keisti gimtį nėra įgimti, kad šių asmens savybių priežastis glūdi ankstyvos vaiko raidos metuose, kad gyvenimo eigoje jos gali keistis, o vaiko gerai raidai reikalingas tėtis ir mama, t. y. skirtingų gimčių tėvai. Taip pat ir į jūsų pateikiamus argumentus esame pasirengę įsiklausyti bei juos atidžiai įvertinti – kaip ir įvairias skausmingas patirtis.

Jūs sakote, kad šiuos dalykus išgyvenantys vaikai ar jaunuoliai yra mokyklose negerbiami ir skriaudžiami. Visiškai pritariame, kad tai yra blogai ir prašome jūsų tokius atvejus mums nurodyti.

Su mūsų organizacijos bendradarbių ir ekspertų pagalba, pasistengtume tokios mokyklos moksleiviams, o gal ir pedagogams, padėti ugdyti pagarbą kiekvienam moksleiviui. Tačiau taip pat ir mes jūsų norėtume paprašyti prisidėti prie minties ir žodžio laisvės išsaugojimo bei pagarbos ugdymo tiems jauniems žmonėms, kurie turi kitokią nuomonę.

Užsienio kraštuose moksleivė, pasisakiusi, kad lytis yra apsprendžiama biologijos, gali patirti psichologinį smurtą. Dėl tokio pat požiūrio neapykantos kalba buvo apkaltintos anglų rašytoja Joana K. Rowling ir Sasekso universiteto (homoseksuali) profesorė Kathleen Stock.

Pagarbiai ir korektiškai nepritariantys homoseksualiems santykiams ir jų atsisakę asmenys yra kaltinami homofobija. Šais atvejais diskriminuojami asmenys gynė paprastą ir intuityviai suprantamą požiūrį, kad vyriškumą ir moteriškumą nulemia biologija, kad vyras ir moteris atitinka vienas kitą gimtiniuose (lytiniuose) santykiuose.

Manome, kad tiek žymiosios anglų asmenybės, kurių viena, beje, laiko save lesbiete, tiek „eks-gėjai“ turi teisę savo pažiūras pagarbiai išsakyti, lygiai taip pat kaip ir pritariantieji gender ideologijai. Juk minties ir žodžio laisvė buvo įrašyta net Sovietų Sąjungos konstitucijoje, tiesa, tik formaliai.

Taip pat ir tie moksleiviai, kurie pagarbiai diskutuodami, savo nepritarimą homoseksualiems santykiams arba gimties keitimui grindžia tikėjimo argumentais, negali būti niekinami ir įžeidinėjami. Gal būt kas nors savo pažiūras grįs budizmo ar jogos argumentais – tokių dalykų būna ir laisvoje visuomenėje ir tai taip pat yra teisėta.

Deja, kaip žinome iš užsienio šalių pavyzdžių, minties laisvė yra leidžiama tik vienai diskusijos pusei, taip paneigiant ir patį tolerancijos principą. Pagarba vienas kitam kviečia diskutuoti ir kalbėtis, o ne įžeidinėti. Mokydamiesi iš kitų šalių patyrimo, kurkime Lietuvoje tokią mokyklą, kurioje saugiau jausis kiekvienas moksleivis.

The post NŠTA atviras laiškas LGBT vaikų mamoms appeared first on LAIKMETIS.

Viešai išplatintame pranešime teigiama, kad T. V. Raskevičius „Delfi" laidoje „Iš esmės. Ažubalis vs. Raskevičius: kodėl dabar reikia Partnerystės įstatymo?" šią organizaciją viešai įvardijo kaip radikalią organizaciją, finansuojamą prorusiškų jėgų. 

„Šį teiginį Seimo narys grindė kaip argumentą pateikdamas NŠTA atstovų kelionę į Pasaulinį šeimų kongresą Veronoje 2019 m. (Italija). Kaip toks dalyvavimas reiškia tiesioginį NŠTA finansavimą iš Rusijos, Seimo narys nedetalizavo", - pasakojama organizacijos pranešime.

„Asociacija tąkart kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl šio renginio įvertinimo. Tačiau nei LR Užsienio reikalų ministerija, nei Valstybės saugumo departamentas grėsmės valstybės saugumui neįžvelgė", - dėsto asociacija.

Organizacija primena apie savo susikūrimo motyvus ir darbo pobūdį: „NŠTA jau šešiolika metų siekia informuoti visuomenę šeimai aktualiais klausimais ir aktyviai dalyvauja svarstant šeimos politikos klausimus.

Asociacija vienija trisdešimt šešias organizacijas iš visų Lietuvos regionų, kurios dirba pagalbos šeimai ir šeimos politikos srityje. NŠTA narės šią asociaciją įkūrė, siekdamos, kad būtų saugoma santuoka grįsta šeima tarp vyro ir moters; skatinti valstybę imtis kompleksinių priemonių šeimai stiprinti; siekti valstybės užtikrinimo tėvams auklėti vaikus pagal savo vertybes ir įsitikinimus".

Todėl, kaip teigiama pranešime, Seimo nario T. V. Raskevičiaus teiginiai „žemina NŠTA dalykinę reputaciją, griauna jos gerą vardą ir teigiamą vertinimą visuomenėje".

Be kita ko su rūpesčiu pabrėžiama, kad „pagal Aukščiausiojo teismo praktiką, juridinio asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šiuo atveju juridinio asmens dalykinė reputacija buvo pažeista skleidžiant tikrovės neatitinkančią bei nepagrįstą informaciją apie NŠTA".

„Seimo nariui Tomui Vytautui Raskevičiui yra puikiai žinoma NŠTA veikla ginant LR Konstitucijoje įtvirtintą prigimtinę šeimos sampratą, taip pat jos neigiamas požiūris į jo inicijuojamą lyčiai neutralios partnerystės įstatymą. Jis turi kitokią nuomonę šiais klausimais", - teigia organizacija.

Tėvų asociacija sureagavo į Seimo nario pareiškimus tokiais žodžiais:

„Jis sąmoningai pasinaudojo pranašumu, kurį jam suteikė buvimas viešoje erdvėje (laidoje) ir pažemino NŠTA dalykinę reputaciją, tokiu būdu pažeisdamas valstybės politikui viešajame gyvenime taikomus teisingumo ir padorumo principus, kurie reikalauja vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų, o taip pat draudžia vengti nesąžiningų pranašumo siekimo būdų. Toks politiko elgesys kenkia institucijos, kurią jis atstovauja reputacijai ir autoritetui", - dėstoma organizacijos pranešime.

Dėl šių priežasčių NŠTA kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją prašydama pripažinti, kad Seimo narys pažeidė valstybės politikui viešajame gyvenime taikomus teisingumo ir padorumo principus.

„Pono Tomo Vytauto Raskevičiaus reikalaujama viešai paneigti  laidoje išsakytą informaciją apie NŠTA arba pateikti faktus, įrodančius NŠTA finansavimą iš Rusijos", - užbaigiama pranešime.

The post NŠTA teigia: už rūpestį šeima – ir vėl kremlinių etiketės appeared first on LAIKMETIS.

2021 m. Ministerijos inicijuotose viešose diskusijose  tėvų ir šeimų organizacijos išsakė lūkesčius, kad sistemoje atsirastų kuo daugiau lankstumo, svarstyta galimybė papildomus neperleidžiamus tėvui (bet ne motinai) skirtus mėnesius suteikti po moters gaunamų vaiko priežiūros mėnesių pabaigos, „neatimant“ jų iš mamų, ir nebloginant motinų padėties, palyginti su iki šiol esančia.

Sveikintina, kad dabar siūlomame projekte atsirado alternatyva, kai šeimos gali rinktis vaiko priežiūros atostogų trukmę iš dviejų variantų – 18 ir 24 mėnesių; įtraukiama platesnė galimybė vaiko priežiūros atostogas suteikti seneliams. Tačiau į kitus šeimų organizacijų pasiūlymus atsižvelgta nebuvo.

Direktyvos 16 straipsnis leidžia valstybėms nustatyti palankesnes sąlygas, nei numatyta Direktyvos nuostatose, taip pat Direktyvos įžangos 46 punkte nurodoma, jog „Įgyvendinant šią direktyvą, neturėtų būti mažinamos esamos teisės pagal Sąjungos teisę ir jos įgyvendinimas neturėtų būti teisėtas pagrindas mažinti bendrą apsaugos, suteikiamos darbuotojams šios direktyvos taikymo srityje, lygį“.

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (toliau - NŠTA), vienijanti daugiau nei 30 su šeimomis dirbančių organizacijų, išanalizavusi teikiamus pasiūlymus, daro išvadą, kad  siūlomu Direktyvos įgyvendinimo modeliu bloginama šeimų, auginančių vaikus, situacija Lietuvoje. Direktyvos tikslas – padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir paskatinti imti atostogas dėl šeimyninių priežasčių bei naudotis lanksčiomis darbo sąlygomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje moterų dalyvavimas darbo rinkoje yra vienas aukščiausių visoje Europos Sąjungoje. Todėl kur kas svarbiau ieškoti priemonių, kurios sudarytų galimybes derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus dirbant mažiau, daugiau dėmesio skiriant vaikų poreikiams ir kartu neprarandant šeimai taip svarbių pajamų, kai tik dviejų (persi)dirbančių asmenų dėka yra užtikrinama vaikų gerovė.

NŠTA reikalauja nebloginti šeimoms teikiamų garantijų ir siūlo pakeitimus

NŠTA reikalauja nebloginti šeimoms teikiamų garantijų ir siūlo pakeitimus.

Ministerijos pasiūlyme nurodoma, kad dviem mamos ar tėčio neperleidžiamais apmokamais mėnesiais turi būti pasinaudota šeimos pasirinktos trukmės vaiko priežiūros atostogų išmokos mokėjimo metu (iki vaikui sukaks 18 arba 24 mėn.).

Siūloma šiuos du neperleidžiamus mėnesius tėvams ar mamoms apmokėti papildomai prie pagrindinės vaiko priežiūros atostogų išmokos (18 ar 24 mėn. trukmės), netrumpinant šios pagrindinės išmokos mokėjimo trukmės, o suteikiant galimybę šią išmoką gauti pasibaigus 18 ar 24 mėnesių išmokos mokėjimui. Pabrėžtina, kad Direktyvoje nurodyta, jog šie neperleidžiami mėnesiai gali būti panaudoti iki vaikui sukaks aštuoneri metai (5 str.), todėl toks teisės gauti išmoką ir atostogas sutrumpinimas iki 18 ar 24 mėnesių laikytinas neproporcingu.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vaiko priežiūros atostogos gali būti suteikiamos iki 3 metų, neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų metu, kuomet jas pasirenka tėtis, mamos statusas lieka neaiškus. Tuo atveju, jei vaiko priežiūros atostogos trunka iki 3 (trijų) metų ir neperleidžiamomis atostogomis naudojasi tėtis (įtėvis, globėjas), siūloma įtvirtinti, kad mama (įmotė, globėja) turi teisę išlaikyti savo darbo vietą ir įgyja teise naudotis neapmokamomis atostogomis.

Dėl išmokos dydžio Direktyva nenustato konkrečių nuostatų, taigi Ministerijos siūlomame projekte siekis keisti dabartinę išmokos skaičiavimo sistemą vaiko priežiūros atostogų metu nėra tiesiogiai susijęs su Direktyvos įgyvendinimu. Tiek pirmaisiais, tiek antraisiais metais vaiko priežiūros atostogų metu išmoka 24 mėn. variante mažinama: pirmaisiais metais dabar mokama 54,31 proc. buvusio atlyginimo, pasiūlyme nurodoma mokėti 45 proc., antraisiais metais atitinkamai dabar numatyta 31,03 proc., siūloma 25 proc.

Nepriklausimai nuo to, jog neperleidžiamų mėnesių metu mokama visas į rankas gautas atlyginimas, vis tiek didžiąja dalimi atvejų šeimos situacija toks siūlymas pablogins, ypač tuo atveju, jei vienas iš tėvų pasirinks nepasinaudoti savo neperleidžiamomis atostogomis. Tai itin svarbu. Ypač atsižvelgiant faktą, kad Lietuvoje neliko pajamų mokesčių lengvatų, kurios priklausytų nuo išlaikomų asmenų šeimoje skaičiaus. Jas panaikinus, tėvai visą likusį dalyvavimo darbo rinkoje laikotarpį mokės mokesčius, nepaisant augančių poreikių didesnėms pajamoms dėl vaikų poreikių.

Atkreiptinas dėmesys, kad mokesčių našta auginant vaikus yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Esant tokiai mokesčių sistemai ir mažinant išmokas yra netesimi duoti rinkėjams įsipareigojimai mažinti mokestinę naštą dirbantiems (šeimoms) ir prioretizuoti šeimos gerovę didinančias sritis.

Demografinė situacija Lietuvoje taip pat yra labai sudėtinga, o išmokų auginant vaikus mažinimas neskatina šeimų apsispręsti turėti daugiau vaikų. Siūloma nemažinti šeimų gaunamų išmokų, o svarstyti, kaip garantuoti šeimų poreikius atitinkančių pajamų stabilumą pagal išlaikomų asmenų skaičių šeimoje, kompleksiškai derinant pajamų, mokesčių joms ir išmokų santykį.

Demografinė situacija Lietuvoje taip pat yra labai sudėtinga, o išmokų auginant vaikus mažinimas neskatina šeimų apsispręsti turėti daugiau vaikų.

Įstatymo projekte keičiasi galimybė dirbti ir gauti darbo užmokestį vaiko priežiūros atostogų metu. Tokia galimybė atsiranda anksčiau - kai pasibaigia neperleidžiami mamos ar tėčio atostogų mėnesiai, tačiau pagal Ministerijos siūlymą, darbo užmokesčio ir gaunamos pašalpos suma negalės būti didesnė nei vaiką prižiūrinčio asmens buvęs darbo užmokestis.

Tokia nuostata siaurina ir blogina galimybes moterims sugrįžti į darbo rinką, nes jos gali dirbti tik mažesne apimtimi, dalimi etato, negali ieškoti pelningesnio darbo ar veiklos. Siūloma palikti dabar galiojančią tvarką ir leisti kitais, ne neperleidžiamų atostogų mėnesiais motinai dirbti ir užsidirbti, neribojant šios galimybės ankstesnio darbo užmokesčio suma.

Siūloma papildyti egzistuojančią vaiko priežiūros išmokos skaičiavimo tvarką ir leisti tėvams rinktis išmokos skaičiavimą pagal abiejų tėvų darbo užmokesčio vidurkį, kaip papildomą alternatyvą prie dabartinio skaičiavimo, kai skaičiuojama pagal vieno iš tėvų, kuris naudojasi vaiko priežiūros atostogomis.

Toks valstybės požiūris į šeimą, kaip 2 tėvų visumą, leis lengviau susikeisti tėvams rolėmis, prižiūrint vaikus- stiprins šeimą ir padės lengviau pasiekti direktyvos tikslus: dalintis šeimos naštą bei derinti darbo-karjeros interesus abiems tėvams.

Vaiko priežiūros atostogų apmokėjimo ir tvarkos klausimai ypač svarbūs jaunoms šeimoms, siekiančioms karjeros ir kartu ketinančioms susilaukti vaikų. Atsižvelgiant į tai, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o šalies demografinė padėtis kritinė, sąlygos prižiūrėti vaikus negali būti bloginamos, jeigu siekiame palankios šeimai aplinkos.

Vaiko priežiūros atostogų išmokos nėra parama šeimoms. Tai netekto darbingumo pajamų kompensavimo išmoka, mokama viso darbinio stažo trukmės dviejų tėvų mokesčių dėka (draudimo įmokų pagrindu). Taip pat tai yra gimstamumo skatinimo ir skurdo mažinimo priemonė.

Kadangi šios išmokos mechanizme tampriai sąveikauja valstybės ir piliečių interesai, atsakomybė už šios priemonės sėkmę bei finansavimą turi būti dalinama proporcingai abiems šalims t.y. antraisiais metais finansinės paramos šeimai mokėjimas galėtų būti vykdomas ir iš valstybės biudžeto.

The post NŠTA: ES direktyvos bus įgyvendinamos šeimų sąskaita? appeared first on LAIKMETIS.

1918-ųjų Nepriklausomybės Aktas – pats svarbiausias Lietuvos dokumentas, kuris tapo kelių lietuvių kartų kovos dėl nepriklausomybės ir savo valstybės sukūrimo simboliu. Jis Tautai paskelbė valstybinę laisvę, nepriklausomybę ir leido sušaukti Steigiamąjį Seimą.

Tai buvo ne materialinės gerovės pažadas, o ilgamečių Tautos vilčių – puoselėti ir branginti savo kalbą, papročius, istoriją – išraiška. Ir kiekvienas iš mūsų, kuris visa tai brangina, jaučiame Vasario 16-osios prasmę, esame įsipareigoję šiuos dalykus perduoti ateities kartoms, savo vaikams.

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (NŠTA) ir Laisvos visuomenės institutas (LVI) ragina nesinaudoti valstybinėmis šventėmis įvairiems protestams ir nepasitenkinimui vykdoma politika reikšti.

„Kviečiame Vasario 16-ajai ir kitoms valstybės istorinėms šventėms rinktis šviesias, vienijančias alternatyvas. Tautiška giesmė, atjaučianti širdis, Lietuvos istorijos atmintis gyva mumyse, mūsų vaikuose, pokalbiai prie bendro stalo – tai vienija, telkia, jungia. To šiandien be galo mums trūksta. Pavargę nuo pykčio ir piktinimosi pametame vidinę kelrodę į tikrąją laisvę. O kai nežinome, kur einame, visada atsiduriame ten, kur nenorime“ – sako NŠTA regionų koordinatorė Žydrūnė Marčiulionienė.

Kviečiame Vasario 16-ajai ir kitoms valstybės istorinėms šventėms rinktis šviesias, vienijančias alternatyvas.

Šiais metais tokių telkiančių, šviesių iniciatyvų yra ne viena: valstybės sostinėje bene didžiausia yra jaunimo sambūrio „Pro Patria“ kasmetinėmis tapusios Vasario 16-osios deglų eitynės, daugiau tokių iniciatyvų kituose miestuose galima rasti čia.

Įvairios ideologijos, atskirų žmonių ar grupių aklas valdžios, šlovės ir turtų troškimas dalina vienos tautos vaikus į atskiras stovyklas – mūsų ir jų. Rašytojas Polis Valeri yra pasakęs: „Karas yra skerdynės žmonių, nepažįstančių vienas kito, kad pasipelnytų tie, kurie pažįsta vienas kitą, bet skerdynėse nedalyvauja.“

Teisingumo troškimas įrašytas į žmogaus prigimtį, tačiau priemonės turi būti pamatuotos, apgalvotos, kad teisingumo troškimas nevirstų vidiniu karu, kuris labai naudingas išorės priešams. Vienybė – aukščiausias tautos suvereniteto garantas. Individų puikybė – didžiausias jos priešas.

Tai, kad Lietuvoje šiandien kaip niekad daug nusivylimo, pykčio, susipriešinimo, keršto troškimo, rodo, jog tautos laisvė nėra duotybė. Neužtenka vieną kartą atkovoti laisvę, kova už ją tęsiasi visą laiką. Todėl turime branginti laisvę, ją puoselėti, saugoti ir ginti neprarandant budrumo, įžvalgumo.

Rinkdamiesi vietas ir žmones, kurie mus piktina, galbūt to nesuvokdami, patys sau skelbiame karą. Vietoje to, kaip sako rašytojas Robertas Fulghamas, geriau pagalvokime, kaip pagerėtų pasaulis, jeigu mes visi – visas pasaulis – kiekvieną popietę apie trečią valandą išgertume pieno su bandelėmis ir atsigultume nusnūsti pokaičio miego. Pailsėjęs protas atranda žymiai daugiau alternatyvų.

„Linkime širdyse ramybės ir šviesos, mintyse – daugiau giedros, vilties ir tylos. Tylos ne mus supančioje aplinkoje, bet pirmiausia savo pačių viduje. Nurimus triukšmui, chaosui gebame atskirti pelus nuo grūdų – kas tikra, o kas sąmoningai inicijuota. Tuomet sugebame atrasti teisingus kelius ir geriausius sprendimus. Chaosas reikalingas piktadariams, bet mums, mylintiems Lietuvą, reikia išminties“, – sako LVI direktorė Diana Karvelienė.

Susimąstykime, kad išsaugotume ir perduotume ateities kartoms tai, ką mums taip sunkiai atkovojo protėviai.

Mūsų Tautai svarbią dieną, kviečiame auginti save ant dorove paremtos valios pagrindo. Kovodami už gražius dalykus, nepamirškime paklausti savęs, ar mano puoselėjama laisvė padarys pasaulį geresniu? Ar jame bus gera gyventi mano, tavo – mūsų vaikams?

The post Švęskime Vasario 16-ąją: atkurkime taikos ir vienybės dvasią - nevyriausybinės organizacijos appeared first on LAIKMETIS.