Jos duomenimis, santuokos nutraukimo pas notarą galimybės įteisinimui pritaria 70 procentų respondentų, 13 proc. į tai žiūri patenkinamai, 11 proc. nepritaria, 6 proc. negalėjo atsakyti.

Galimybė nutraukti santuoką pas notarą įsigalioja nuo 2023 metų sausio pirmos dienos. Nuo 2023-ųjų pradžios Lietuvos notarai įgyja teisę įforminti santuokos nutraukimą, kai sutuoktiniai dėl to sutaria, metus negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio, neturi nepilnamečių vaikų.

Lietuvos notarų rūmai praneša, kad tai aukščiausias pritarimo rodiklis nuo 2015 metų, kai respondentams pirmą kartą buvo užduotas toks klausimas.

„Akivaizdu, kad Lietuvos gyventojai pritaria įteisinamai galimybei nutraukti santuoką sutuoktinių bendru sutarimu pas notarą, išvengiant ilgiau trunkančio teismo proceso ir viešumo“, – sako Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.

Nuo sausio notarai galės atlikti ir daugiau funkcijų, kurioms iki šiol reikėjo teismų leidimų: keisti vedybų sutartis, spręsti dėl tėvų sudaromų sandorių, susijusių su nepilnamečio vaiko turtu, taip pat dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandorių.

Apklausą „Vilmorus“ atliko lapkričio 19–26 dienomis, apklaustas 1000 gyventojų 27-iuose Lietuvos miestuose ir daugiau kaip 40-yje kaimų.

The post Du trečdaliai gyventojų pritaria galimybei nutraukti santuoką pas notarą appeared first on LAIKMETIS.

Seimas šią savaitę 95 balsais „už“ ir 11 parlamentarų susilaikius priėmė tokias Civilinio kodekso pataisas bei lydinčiuosius projektus. Numatyta, kad pakeitimai įsigalios nuo 2023 metų sausio 1 dienos.

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska sako, kad priimtos pataisos sumažins teismų krūvį ir palengvins žmonėms teisinius procesus.

„Civilinių bylų, kurių metu tarp šalių ginčas nekyla, skaičius vis didėja. Pavyzdžiui, 2020 metais bylos, kai dėl santuokos nutraukimo tarp sutuoktinių nekyla ginčų, sudaro maždaug 83 proc. visų skyrybų bylų“, – Teisingumo ministerijos (TM) pranešime spaudai cituojama E. Dobrowolska.

Civilinio kodekso pakeitimai numato, kad dalis ne ginčo klausimų, tokie kaip santuokos nutraukimas, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, leidimas keisti vedybų sutartį, leidimas sudaryti nekilnojamojo šeimos turto sandorius bus perduoti spręsti notarams.

Notaro taip pat pakaks tėvams sudarant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, pripažįstant tėvystę, kai tarp suinteresuotų šalių nėra ginčo.

Apygardų teismų krūvį tikimasi sumažinti nuo 40 tūkst. eurų iki 100 tūkst. eurų padidinus ieškinio sumą, nuo kurios civilinės bylos pirmąja instancija priskiriamos apygardų teismams.

Taip pat praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo klausimo sprendimas iš teismų perduodamas antstoliams.

Ministrė tikisi, kad pakeitimai leistų apylinkių teismų darbo krūvį sumažinti apie 10 procentų.

TM duomenimis, viso 2020 metais daugiau nei pusė apylinkių teismų išnagrinėtų civilinių bylų sudarė nesudėtingos bylos, kuriose teismai nesprendė teisinio ginčo.

Buvo išnagrinėtos 146 078 civilinės bylos, iš kurių 58 482 bylos dėl teismo įsakymo išdavimo, 12 817 bylų dėl teismo leidimų nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti, jeigu pareiškėjai turi nepilnamečių vaikų, 7 488 bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

The post Neturint nepilnamečių vaikų ir be ginčo santuoką bus galima nutraukti pas notarą appeared first on LAIKMETIS.

Šią savaitę priimtos pataisos taip pat atsisako notarinio patvirtinimo dokumentų vertimui iš vienos kalbos į kitą, sutuoktinio sutikimui įvaikinti, valstybės ir savivaldybių turto patikėjimo sutartims.

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska teigia, kad pakeitimai leis gyventojams greičiau atlikti sandorius, gauti kitas paslaugas, todėl atsisakoma notaro dalyvavimo, kur tai galima padaryti nesukuriant papildomų rizikų.

Pakeitimai numato, kad notaro dalyvavimas tėvystės pripažinimo procese nebus privalomas – nesusituokę tėvai galės tiesiogiai kreiptis dėl tėvystės pripažinimo į civilinės metrikacijos įstaigas, kurios įregistruotų tėvystės pripažinimą pagal tėvų prašymą.

Teisingumo ministerijos (TM) duomenimis, 2020 metais notarų buvo patvirtinti ir civilinės metrikacijos įstaigose įregistruoti 1009 pareiškimai dėl tėvystės pripažinimo, 2021 metais – 677 pareiškimai.

Ministerija pažymi, kad tai bus greitesnis ir pigesnis kelias įregistruoti tėvystę, aktualus dideliam skaičiui kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų, tačiau notarinė tėvystės pripažinimo galimybė lieka, jei asmenys to pageidautų ar dokumentas būtų reikalingas norint tėvystę registruoti ne Lietuvoje. 

Tvirtinti dokumento vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą taip pat bus galima be notarų. Pasak TM, jau šiuo metu praktiškai notarai liudija tik vertėjo parašo tikrumą, o ne patį vertimą, nes už vertimo tikrumą atsako vertėjas, tad vertimo tikrumo paliudijimas yra perteklinis.

Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo Notariato įstatymo pakeitimai, kuriais buvo atsisakyta dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumo liudijimo konsulinėse įstaigose.  

Nauju reglamentavimu taip pat išplečiamos hipotekos išregistravimo be notaro galimybės. Jau dabar hipoteką išregistruoti galima be notaro, informacinių technologijų priemonėmis, jei įsipareigojimas yra tinkamai įvykdytas.

Pagal naują tvarką, informacinių technologijų priemonėmis išregistruoti hipoteką bus galima visais kitais hipotekos pasibaigimo pagrindais, pavyzdžiui, daiktui išnykus, panaikinus hipoteką teismo sprendimu, kai tai neprieštarauja kreditoriaus interesams. Visais atvejais bus būtinas kreditoriaus sutikimas.

Notaro dalyvavimo atsisakoma perleidžiant mažus orlaivius. Šiuo metu visi orlaiviai, taip pat mažieji, pavyzdžiui, motorizuotos skraidyklės, sklandytuvai, bepiločiai lėktuvai, kurie pagal savo pobūdį yra mokymo priemonės arba sporto inventorius, yra prilyginami nekilnojamiesiems daiktams ir jų perleidimo sandoriai privalo būti patvirtinti notaro.

Pagal pataisas, notarinės formos reikalavimas nebus taikomas orlaiviams, kurių maksimali kilimo masė yra mažesnė nei 5670 kilogramų.

Notaro paslaugų atsisakoma ir įvaikinimo procese patvirtinant sutuoktinio sutikimą įvaikinti. Anot TM, kadangi sutuoktinių pasirengimą įvaikinti vertina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, o galutinį sprendimą byloje priima teismas, notarinis sutuoktinio sutikimo patvirtinimas nėra prasmingas.

Taip pat priimti Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo pakeitimai: siekiant užtikrinti būsimų sutuoktinių asmens duomenų apsaugą, atsisakoma prašymo įregistruoti santuoką viešo skelbimo, pareiškimo dėl kliūčių sudaryti santuoką, sudaroma galimybė artimiesiems atsiimti civilinės būklės aktų įrašų išrašą.  

The post Notarams nereikės tvirtinti dokumentų vertimų, yra ir kitų pakeitimų appeared first on LAIKMETIS.

Jos duomenimis, beveik pusė apklaustų Lietuvos gyventojų pritartų skirtingų lyčių asmenų partnerystės registravimo įteisinimui ir kiek daugiau nei dešimtadalis – tos pačios lyties partnerystei.

Siūlymams, kad notarai galėtų užregistruoti skirtingų lyčių partnerystę, pritarė 46 proc., nepritarė 30 proc. respondentų, apklausos rezultatus sekmadienį pranešė Notarų rūmai.

Galimybei, kad notaras galėtų įforminti skirtingų lyčių asmenų santuoką, pritarė 41 proc., prieštaravo 33 proc. apklaustųjų.

„Vilmorus“ sociologų teigimu, dėl kitų apklausos teiginių buvo pasisakoma neigiamai: galimybei registruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę pritarė 14 proc., nepritarė 67 proc. apklaustųjų. Siūlymui, kad būtų galima užregistruoti tos pačios lyties asmenų santuoką, pritarė 9 proc., nepritarė 77 proc. respondentų.

Notarų rūmai skelbia, kad klausimai apie požiūrį į tos pačios lyties asmenų partnerystės ir santuokos įteisinimą į apklausas įtraukiami kasmet nuo 2015 metų. Mažiausia parama homoseksualių asmenų partnerystei – 10 proc. – buvo pastebėta 2015 metais, didžiausia – 15 proc. – 2020 metais.

Vienos lyties asmenų santuokai didžiausia parama buvo jaučiama 2020 metais – 11 proc., mažiausia – 2016 metais, kai tam pritarė 7 proc. apklaustųjų.

Apklausa taip pat parodė, kad Lietuvos gyventojai remia idėją, kad notarai galėtų įforminti santuokos nutraukimą, jei skirtis susiruošę sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų ir nesiginčija dėl turto. Tokiam siūlymui pritartų 67 proc. respondentų, kaip ir 2015 metais, kai apie tokią galimybę pasiteirauta nuomonės pirmąją kartą.

Lietuvos notarų rūmų užsakyta reprezentatyvi apklausa vyko gegužės 11–21 dienomis, apklausti 1004 aštuoniolikos metų ir vyresni asmenys, gyvenantys 30-yje šalies miestų ir 35-iuose kaimuose.

Seimas gegužę atmetė įstatymo projektą dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo, tačiau kitu balsavimu jį grąžino iniciatoriams tobulinti.

Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę. Projektu partnerystę siūlyta apibrėžti kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.

The post Apklausa: galimybei registruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę pritaria tik 14 % apklaustųjų appeared first on LAIKMETIS.