Šį kartą, pagrįsdamas savo sprendimą, jis teigė, kad pagerbdamas tokį religinį lyderį kaip popiežius Pranciškus, Nobelio komitetas "dar kartą patvirtins religinio lyderio, kaip taikos varomosios jėgos, svarbą".

Nobelio komitetas planuoja kandidatus apdovanoti 2024 m. spalio mėn.

The post Popiežiaus Pranciškaus kandidatūra iškelta gauti Nobelio Taikos premiją appeared first on LAIKMETIS.

M. Yunuso šalininkai jam iškeltą bylą vadina politiškai motyvuota.

„Profesorius Yunusas ir trys kolegos iš jo [kompanijos] „Grameen Telecom“ buvo nuteisti pagal darbo įstatymus [...] kalėti šešis mėnesius“, – naujienų agentūrai AFP sakė prokuroras Khurshidas Alamas Khanas (Churšidas Alamas Chanas).

Jis pridūrė, kad visi keturi nuteistieji iškart buvo paleisti už užstatą, kol bus išnagrinėtos jų apeliacijos.

The post Bangladeše nuteistas Nobelio taikos premijos laureatas appeared first on LAIKMETIS.

„Aš labai, labai didžiuojuosi savo mama, esu labai laimingas“, – sakė jos 17-metis sūnus Ali Rahmani (Ali Rahmanis) per Paryžiuje surengtą spaudos konferenciją, kurioje taip pat dalyvavo jo tėvas ir sesuo dvynė.

Jis pridūrė, kad motinos nematė aštuonerius metus.

„Vyriausybė bando palaužti Irano kalinius, – sakė jis. – Ši premija yra apdovanojimas už jos kovą Irane.“

N. Mohammadi vyras Taghi Rahmani (Tagis Rahmanis) sakė, kad ši premija taip pat yra „apdovanojimas visiems vyrams ir moterims, kurie kovoja už moterį, gyvenimą, laisvę“. Jis turėjo omenyje šūkį, plačiai nuskambėjusį per protestus Irane dėl Irano kurdės Mahsos Amini, kuri prieš metus mirė policijos areštinėje, mirties.

„Jų balsai niekada nebus nutildyti“, – pažymėjo jis ir pridūrė, kad Nobelio premija „jiems suteiks dar daugiau jėgų reikšti savo nuomonę“.

T. Rahmani sakė nesąs tikras, ar jo kalinamai žmonai buvo pranešta, kad ji laimėjo Nobelio premiją.

„Gali būti, kad ji dar nežino“, – pareiškė jis.

Norvegijos Nobelio komitetas kiek anksčiau penktadienį paskelbė, kad šių metų Nobelio taikos premija atiteko N. Mohammadi už jos „kovą prieš moterų priespaudą Irane ir kovą už žmogaus teises ir laisvę visiems“.

Komiteto pranešime sakoma, kad 51 metų N. Mohammadi, kuri šiuo metu yra kalinama, „drąsi kova už saviraiškos laisvę ir teisę į nepriklausomybę pareikalavo didžiulių asmeninių nuostolių“.

„Iš viso Irano režimas ją buvo sulaikęs 13 kartų, penkis kartus nuteisė ir iš viso skyrė 31 metus kalėjimo ir 154 kirčius rykšte“, – priduriama jame.

„Šių metų taikos premija taip pat įvertinta šimtai tūkstančių žmonių, kurie praėjusiais metais dalyvavo demonstracijose prieš Irano teokratinio režimo vykdomą moterų diskriminacijos ir priespaudos politiką. Demonstrantų pasirinktas šūkis – „Moteris – gyvenimas – laisvė“ – tinkamai išreiškia N. Mohammadi atsidavimą ir darbą“, – pabrėžiama pareiškime.

Jame atkreipiamas dėmesys į Irane pernai vykusias beprecedentes demonstracijas po jaunos kurdų kilmės iranietės Mahsos Amini, kuri vadinamosios moralės policijos buvo suimta už tai, kad, kaip teigiama, pažeidė griežtas moterų aprangos taisykles, mirties.

Norvegijos Nobelio komitetas pabrėžė, kad N. Mohammadi kovoja prieš sistemingą moterų diskriminaciją ir priespaudą, remia moterų kovą už teisę gyventi visavertį ir orų gyvenimą.

„Ši kova visame Irane sulaukė persekiojimo, įkalinimo, kankinimų ir net mirties“, – sakoma pranešime.

„Ji kovoja už saviraiškos laisvę ir teisę į nepriklausomybę, taip pat prieš taisykles, pagal kurias moterys turi būti nepastebimos ir dengti savo kūną. Demonstrantų reiškiami laisvės reikalavimai taikomi ne tik moterims, bet ir visiems gyventojams“, – nurodoma jame.

Iranas išreiškė nepasitenkinimą

Iranas penktadienį pasmerkė Nobelio komiteto sprendimą Nobelio taikos premiją skirti kalinamai teisių gynėjai Narges Mohammadi (Narges Mohamadi), kurį pavadino šališku ir politiniu.

„Atkreipiame dėmesį, kad Nobelio taikos komitetas taikos premiją skyrė asmeniui, kuris buvo nuteistas už daugkartinius įstatymų pažeidimus ir nusikalstamas veikas“, – sakoma užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai Nassero Kanani (Nasero Kananio) paskelbtame pareiškime.

„Mes smerkiame šį šališką ir politinį žingsnį“, – pabrėžiama pareiškime.

Norvegijos Nobelio komitetas anksčiau penktadienį paskelbė, kad šių metų Nobelio taikos premija atiteko N. Mohammadi už jos „kovą prieš moterų priespaudą Irane ir kovą už žmogaus teises ir laisvę visiems“.

Komiteto pranešime sakoma, kad 51 metų N. Mohammadi, kuri šiuo metu yra kalinama, „drąsi kova už saviraiškos laisvę ir teisę į nepriklausomybę pareikalavo didžiulių asmeninių nuostolių“.

The post Nobelio taikos premija - Irane kalinamai valdžios kritikei appeared first on LAIKMETIS.

Laureatė gaus aukso medalį, diplomą ir 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų) piniginę premiją.

Šiais metais Norvegijos Nobelio komitetas gavo 351 nominaciją – 259 asmenų ir 92 organizacijų kandidatūras. Tarp asmenų, galinčių siūlyti kandidatus, yra buvę Nobelio taikos premijos laureatai, komiteto nariai, valstybių vadovai, parlamentų nariai, politikos mokslų, istorijos ir tarptautinės teisės profesoriai.

Pernai Nobelio taikos premija atiteko baltarusių žmogaus teisių gynėjui Alesiui Bialiackiui, Rusijos žmogaus teisių organizacijai „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacijai „Pilietinių laisvių centras“.

Šių metų Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko vengrų biochemikei Katalin Kariko ir amerikiečių imunologui Drew Weissmanui (Driu Veismanui) už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis, leidusius sukurti veiksmingas iRNR vakcinas nuo COVID-19.

Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo JAV dirbantis prancūzų mokslininkas Pierre'as Agostini (Pjeras Agostinis), Vokietijoje dirbantis vengrų ir austrų mokslininkas Ferencas Krauszas (Ferencas Krausas) ir Švedijoje dirbanti prancūzų mokslininkė Anne L'Huillier (En Lehejer) „už eksperimentinius metodus, kuriais generuojami atosekundiniai šviesos impulsai, skirti elektronų dinamikai materijoje tirti“.

Premijos už pasiekimus chemijos srityje laureatai paaiškėjo trečiadienį. Ji paskirta JAV dirbantiems mokslininkams Moungi G. Bawendi (Mungiui G. Bavendžiui), Louisui E. Brusui (Luisui E. Brusui) ir Aleksejui Jekimovui „už kvantinių taškų atradimą ir sintezę“.

Ketvirtadienį Švedijos akademija paskelbė, kad 2023 metų Nobelio literatūros premija buvo paskirta norvegui Jonui Fosse (Jonui Fosei) „už inovatyvias pjeses ir prozą, suteikiančią balsą tam, kas neišsakoma“.

Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

The post Šių metų Nobelio taikos premija atiteko N. Mohammadi už kovą prieš moterų priespaudą Irane“ appeared first on LAIKMETIS.

„Jimmy Lai, kardinolas Josephas Zenas, Tonyee Chow Hang-tungas, Gwyneth Ho, Lee Cheuk-Yanas ir Joshua Wongas buvo nominuoti, nes jie yra karšti Honkongo autonomijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės, kurią garantuoja Kinijos ir Didžiosios Britanijos deklaracija bei Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, gynėjai", - sakoma JAV Kongreso vykdomosios komisijos Kinijos klausimais pranešime.

„Kandidatai atstovauja milijonams Honkongo gyventojų, kurie taikiai pasipriešino Honkongo vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės vykdomam nuolatiniam miesto demokratinių laisvių mažinimui. Šia nominacija Kongreso nariai siekia pagerbti visus Honkongo gyventojus, kurių drąsa ir ryžtas represijų akivaizdoje įkvėpė pasaulį."

Visi šie nominantai dalyvavo Honkongo prodemokratiniame judėjime, ypač nuo 2019 m., kai teritorijoje, kuri yra specialusis Kinijos administracinis regionas, prasidėjo didelio masto protestai prieš autoritarinį Kinijos valdymą.

Honkongo gyventojai istoriškai naudojosi didesne religijos laisve nei žemyninėje Kinijos dalyje, kur komunistinė vyriausybė nuolat stebi ir riboja visų religijų išpažinėjus. Tačiau pastaraisiais metais Pekinas, prisidengdamas nacionalinio saugumo apsauga, siekė sugriežtinti religinių apeigų Honkonge kontrolę.

91 metų kardinolas J. Zen Zenas yra Honkongo vyskupas emeritas, 2002-2009 m. vadovavęs šios teritorijos katalikams. Atviras religijos laisvės ir demokratijos gynėjas Zenas taip pat aštriai kritikuoja 2018 m. Vatikano susitarimą su Pekinu dėl vyskupų skyrimo, kuris 2022 m. spalį buvo atnaujintas dar vienai dvejų metų kadencijai.

Praėjusių metų gegužę Honkongo valdžios institucijos suėmė Zeną ir iškėlė jam bylą už tai, kad jis tariamai civiline tvarka neįregistravo prodemokratinio fondo. Jis buvo nuteistas ir įpareigotas sumokėti baudą, kurią apskundė.

Kardinolas savo tinklaraštyje sausio 31 d. rašė, kad grįžęs iš Romos į popiežiaus Benedikto XVI laidotuves jis gydosi ligoninėje, nes jam pasidarė sunku kvėpuoti.

Jimmy Lai Chee-yingas yra verslininkas ir milijardierius žiniasklaidos magnatas, 1997 m. atsivertęs į katalikybę. Jis jau daugiau kaip 30 metų remia Honkongo prodemokratinį judėjimą ir yra sakęs, kad jo katalikiškas tikėjimas yra pagrindinis motyvuojantis veiksnys, skatinantis jį pasisakyti už demokratiją. Jo įkurtas laikraštis „Apple Daily" per daugelį metų pasižymėjo kaip griežtai prodemokratinis leidinys, kritikuojantis Kinijos vyriausybę Pekine, kol buvo priverstas užsidaryti.

Katalikas nuo 2020 m. gruodžio mėn. įkalintas už dalyvavimą prodemokratiniuose protestuose ir gali būti nuteistas kalėti iki gyvos galvos pagal kaltinimus dėl nacionalinio saugumo. 2022 m. gruodžio 13 d. Honkongo teismas atidėjo jo nacionalinio saugumo bylos nagrinėjimą, kuris iš pradžių buvo numatytas tą mėnesį, iki 2023 m. rugsėjo mėn.

Iš pradžių kartu su juo kalėti buvo nuteisti ir du kiti kandidatai. Vienas iš jų - Tonyee Chowas Hang-tungas, teisininkas ir dabar uždarytos pilietinės visuomeninės grupės pirmininko pavaduotojas, kuris buvo suimtas dėl 2020 m. vykusio budėjimo, skirto 1989 m. Tiananmenio aikštės žudynėms paminėti. Žurnalistė Gwyneth Ho Kwai-lam buvo sulaikyta dėl nacionalinio saugumo kaltinimų už tai, kad taikiai dalyvavo viešosios nuomonės apklausoje prieš rinkimus.

Taip pat nominuotas Lee Cheukas-yanas, veteranas, darbo teisių gynėjas ir buvęs įstatymų leidėjas, nuteistas už prisijungimą prie nesankcionuotų susirinkimų, kuriam pateikti papildomi kaltinimai dėl nacionalinio saugumo.

Galiausiai Joshua Wongas Chi-fungas anksčiau buvo įkalintas už vaidmenį organizuojant 2014 m. Honkonge vykusius protestus. 2019 m. vasarą jis dalyvavo didelio masto prodemokratiniuose protestuose Honkonge. 2021 m. lapkričio mėn. trys už demokratiją pasisakantys aktyvistai, įskaitant J. Wongą, pripažino savo kaltę dėl kaltinimų, susijusių su jų vaidmeniu „neteisėtame susirinkime" 2019 m. Vėliau kiekvienas jų buvo nuteistas keliems mėnesiams kalėjimo, su galimybe, kad jiems bus pateikti papildomi kaltinimai.

Pastaraisiais metais už savo veiklą Honkonge buvo pripažinti ir kiti katalikų prodemokratiniai organizatoriai. 2021 m. premijai buvo nominuotas Martinas Lee Chu-mingas, katalikų teisininkas, padėjęs įkurti prodemokratinį judėjimą Honkonge.

The post Kardinolas J. Zenas nominuotas Nobelio taikos premijai appeared first on LAIKMETIS.

Prestižinę Nobelio premiją sudaro diplomas, aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (per 923 tūkst. eurų). Nobelio taikos premija tradiciškai teikiama Norvegijos sostinėje gruodžio mėnesį.

Pernai Nobelio taikos premija atiteko Mariai Ressai (Marijai Resai) ir Dmitrijui Muratovui už žodžio ir žiniasklaidos laisvės gynimą Filipinuose ir Rusijoje.

Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko švedui Svante Paabo (Svantei Pebui) „už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais ir žmogaus evoliucija“.

Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo Alainas Aspect (Alenas Aspė), Johnas F. Clauseris (Džonas F. Klauzeris) ir Antonas Zeilingeris (Antonas Ceilingeris), pagerbti „už eksperimentus su susietais fotonais, nustatant Bello nelygybės pažeidimą ir kuriant kvantinės informacijos mokslą“.

Premijos už pasiekimus chemijos srityje laureatai paaiškėjo trečiadienį. Ji paskirta amerikietei Carolyn R. Bertozzi (Kerolin R. Bertosi), danui Mortenui Meldalui ir amerikiečiui K. Barry Sharplessui (K. Beriui Šarplesui) už „click“ chemijos ir bioortogonalios chemijos vystymą“.

Ketvirtadienį Nobelio literatūros premija buvo paskirta prancūzų rašytojai Annie Ernaux (Ani Erno) „už drąsą ir klinikišką aštrumą, su kuriuo ji atskleidžia asmeninės atminties šaknis, susvetimėjimą ir kolektyvinius suvaržymus“.

Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Nobelio komitetas ragina Baltarusiją išlaisvinti taikos premijos laureatą

Norvegijos Nobelio komitetas penktadienį paragino paleisti baltarusių žmogaus teisių gynėją ir vieną iš šių metų taikos premijos laureatų Alesį Bialiackį, kuris šiuo metu sulaikytas Baltarusijoje už mokesčių vengimą.

„Mūsų žinia – tai raginimas Baltarusijos valdžios institucijoms paleisti poną Bialiackį, ir mes tikimės, kad tai įvyks, kad jis galės atvykti į Oslą ir atsiimti jam suteiktą premiją“, – žurnalistams sakė Norvegijos Nobelio komiteto vadovė Berit Reiss-Andersen (Berit Reis Andersen).

The post Nobelio taikos premija paskirta baltarusių žmogaus teisių gynėjui A. Bialiackiui appeared first on LAIKMETIS.

Kaltinimus pirmasis paskelbė Nyderlandų laikraštis „De Groene Amsterdammer“, kuris išspausdino galimų aukų liudijimus ir kalbėjosi su dešimtimis žmonių, teigusių, kad arba žino apie šį atvejį, arba asmeniškai pažįsta aukas. Vienas iš galimų nukentėjusiųjų, kuriam dabar 42 metai, teigia, kad vyskupas prašė seksualinių veiksmų mainais už pinigus, kai jis buvo paauglys.

Pasak liudytojų, pirmieji prievartos atvejai užfiksuoti aštuntajame dešimtmetyje, prieš Ximenesui Belo tampant Rytų Timoro sostinės Dilio vyskupu.

Vykdydamas savo tarnystę, Ximenesas Belo aktyviai gynė daugiausia katalikiškų Rytų Timoro gyventojų teises ir laisves 1975-1999 m., kai buvusią Portugalijos koloniją okupavo musulmonų daugumą turinti Indonezija. Per okupaciją žuvo šimtai tūkstančių timoriečių, buvo žiauriai pažeidžiamos žmogaus teisės.

Vyskupo Ximeneso Belo, kaip vyriausiojo dvasininko, statusas suteikė jam laisvę ginti savo tautą. Už savo vaidmenį, kuris atkreipė didelį tarptautinį dėmesį į timoriečių bylą, 1996 m. jis kartu su tuomet tremtyje gyvenusiu Timoro politiku Ramosu Horta buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.

Pasak laikraščio, pirmą kartą kaltinimai pasirodė 2002 m., kai Rytų Timoras jau buvo atgavęs nepriklausomybę, tačiau nebuvo paviešinti. Tų metų lapkritį vyskupas atsistatydino, kaip teigiama, dėl sveikatos priežasčių, ir persikėlė į Portugaliją, kur tebegyvena kartu su saleziečiais - vienuolių ordinu, kuriam priklausė prieš tapdamas vyskupu.

Portugalijos spaudos paklausti, saleziečiai atsisakė komentuoti, sakydami, kad Ximenesas Belo nebėra pavaldus ordinui, nes turi vyskupo statusą.

Įtarimai dėl vyskupo praeities nusikaltimų, kurie, kaip teigiama, buvo įvykdyti prieš dažnai pažeidžiamus paauglius berniukus, įskaitant seminaristus, jau daugelį metų sklandė Portugalijos Bažnyčios sluoksniuose, tačiau niekada nebuvo paskelbti spaudoje.

Pasak „De Groene Amsterdammer“, vyskupui Ximenes Belo taikomi Vatikano nustatyti kelionių apribojimai ir jis negali grįžti į Rytų Timorą be leidimo. Iš jo taip pat reikalaujama laikytis nuošaliai, tačiau informacijos apie jam iškeltą kanoninę bylą nėra.

Pagal Bažnyčios taisykles asmenys, turintys pagrįstos informacijos ar patys patyrę seksualinę prievartą Bažnyčioje, būdami nepilnamečiai ar pažeidžiami asmenys, yra kviečiami kreiptis į vyskupijose paskirtus tyrėjus bei teisėsaugos institucijas.

The post Buvęs Nobelio taikos premijos laureatas vyskupas kaltinimas lytiniu išnaudojimu appeared first on LAIKMETIS.

Pasak Oslo universiteto sociologijos profesoriaus Kristiano Stokke (Kristiano Stokės), šis judėjimas yra pavyzdingas taikus atsakas į mianmariečių kariuomenės vasario 1 dieną įvykdytą valdžios užgrobimą.

„Pilietinio nepaklusnumo judėjimas yra svarbus masinis mobilizavimasis už demokratiją Mianmare, kuris kol kas vyksta pasitelkiant nesmurtines priemones“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Šis prodemokratinis judėjimas, ypač jeigu bus sėkmingas, gali turėti pasekmių ir už Mianmaro ribų.

„Šis prodemokratinis judėjimas, ypač jeigu bus sėkmingas, gali turėti pasekmių ir už Mianmaro ribų, taip pat įkvėpti kitus nesmurtinius prodemokratinius judėjimus kitur, autoritarinėms jėgoms spaudžiant demokratiją“, – pabrėžė profesorius.

Politinių kalinių paramos asociacijos (AAPP) – vietos stebėjimo grupės – duomenimis, po perversmo, per kurį buvo nušalinta Mianmaro civilinė lyderė Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či), pati gavusi šį prestižinį apdovanojimą 1991 metais, buvo nužudyta jau 320 žmonių, o dar beveik 3 tūkst. buvo sulaikyti.

„Svarbus vilties suteikiantis dalykas yra faktas, kad tai, kas prasidėjo kaip reakcija į karinį perversmą, virto platesniu aljansu, sudarytu iš skirtingų Birmos visuomenės grupių, ypač etninių“, – pažymėjo K. Stokke, paminėdamas Mianmaro ankstesnį pavadinimą.

Norvegijos Nobelio komitetas priima paraiškas tik iki sausio 31 dienos, todėl praėjusią savaitę K. Stokke ir dar penkių jo kolegų pateiktas siūlymas galėtų būti svarstomas tik renkant kitų metų premijos nugalėtoją.

Dešimtys tūkstančių žmonių, tarp jų – visų šalių parlamentarai ir ministrai, buvę laureatai ir tam tikri universitetų profesoriai, gali teikti nominacijas Nobelio taikos premijai gauti.

Pats komitetas neatskleidžia, kurios kandidatūros svarstomos ar net iškeliamos, ir tik skelbia nugalėtoją. Vis tik nominaciją teikiantiems asmenims leidžiama ją paviešinti.

2021 metų taikos premijos laureatas bus paskelbtas spalio 8 dieną. Pernai šis apdovanojimas atiteko Pasaulio maisto programai (WFP).

The post Nobelio taikos premijai nominuoti Mianmaro aktyvistai appeared first on LAIKMETIS.