N. Pašiniano pareiškimas paskelbtas po to, kai buvusios sovietinės respublikos vadovas sukritikavo Rusijos taikdarių darbą Pietų Kaukaze, kurį jau dešimtmečius krečia Armėnijos ir kaimyninio Azerbaidžano kovos.

Kalbėdamas su žurnalistais premjeras teigė nematantis priežasčių, kodėl šiais metais KSSO turėtų rengti karines pratybas Armėnijoje.

„Šios pratybos neįvyks, – žurnalistams sakė N. Pašinianas. – Armėnija nemano, kad šiais metais respublikoje tikslinga rengti KSSO pratybas.“

N. Pašinianas pažymėjo, kad organizacija atsisakė pasmerkti Azerbaidžaną, kuris 2020 metais šešias savaites kariavo su Armėnija dėl Kalnų Karabacho regiono, kuriame gyventojų daugumą sudaro armėnai, kontrolės.

N. Pašinianas pažymėjo, kad organizacija atsisakė pasmerkti Azerbaidžaną, kuris 2020 metais šešias savaites kariavo su Armėnija dėl Kalnų Karabacho regiono

Konfliktas nusinešė daugiau kaip 6 500 gyvybių ir baigėsi Rusijos tarpininkaujant sudarytomis paliaubomis, pagal kurias Jerevanas atidavė dešimtmečius kontroliuotas teritorijas, o Maskva pasiuntė į Karabachą taikdarius.

Nepaisant to, kad didelio masto kovos baigėsi, įtampa dėl jų sienų išlieka.

2021 metų gegužę Armėnija apkaltino Azerbaidžaną pažeidus jos teritorinį vientisumą ir perkėlus savo pajėgas į jos teritoriją.

„Armėnija tikėjosi konkrečių veiksmų iš Rusijos partnerių ir kitų partnerių saugumo srityje“, – antradienį sakė N. Pašinianas, turėdamas omenyje 2020 metų konfliktą.

„Šis klausimas svarbus tolesnių santykių užmezgimo požiūriu“, – pridūrė jis.

Maskvoje įsikūrusi KSSO vienija Rusiją ir buvusias sovietines respublikas – Armėniją, Baltarusiją, Kazachstaną, Kirgiziją ir Tadžikistaną.

N. Pašinianas neseniai apkaltino Azerbaidžane dislokuotas Rusijos pajėgas, kad jos nesugeba apsaugoti etninių armėnų Karabache, ir paragino įsikišti tarptautines taikdarių pajėgas.

Jerevanas teigia, kad Azerbaidžanas nuo gruodžio vidurio blokuoja pagrindinį kelią, jungiantį Armėniją su Karabachu, ir dėl to trūksta maisto, vaistų ir degalų.

Pagal 2020 metų paliaubų susitarimą Rusijos taikdariai yra atsakingi už saugumo palaikymą šioje sausumos jungtyje, vadinamoje Lačino koridoriumi.

The post N. Pašinianas: Armėnija šiemet nepriims Rusijos vadovaujamų karinių pratybų appeared first on LAIKMETIS.

Lapkričio 23 d. Jerevane vykusiame BSTO aukščiausiojo lygio susitikime N. Pašinianas sakė, kad „liūdina tai, jog Armėnijos narystė BSTO nesugebėjo sulaikyti Azerbaidžano agresijos". Jis sakė, kad tai „labai pakenkė BSTO įvaizdžiui tiek mūsų šalyje, tiek užsienyje".

Armėnija paprašė karinės pagalbos rugsėjį po to, kai tarp dviejų Kaukazo kaimynių kilo mirtini susirėmimai, tačiau BSTO atsakė tik nusiųsdama savo generalinį sekretorių į konflikto zoną ir pasiūlydama sudaryti darbo grupę padėčiai analizuoti.

2002 m. spalio mėn. įkurtai BSTO priklauso šešios šalys - Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas ir Rusija.

Pašinianas sakė, kad jo šalis iš karto parėmė CSTO narį Kazachstaną sausio pradžioje, kai Kazachstano prezidentas Kasimas-Žomartas Tokajevas po precedento neturinčių antivyriausybinių protestų paprašė CSTO pajėgų įžengti į jo šalį.

„Armėnija baigia pirmininkauti CSTO. Nors tai jubiliejiniai [BSTO] metai, Armėnijai tai buvo visai ne jubiliejiniai metai. Per pastaruosius dvejus metus Azerbaidžanas bent tris kartus užpuolė vieną iš CSTO valstybių narių, ir iš tikrųjų iki šiol nesulaukėme jokios CSTO reakcijos į Azerbaidžano agresiją, o tai yra didelis smūgis CSTO įvaizdžiui", - sakė Pašinianas.

Per pastaruosius dvejus metus Azerbaidžanas bent tris kartus užpuolė vieną iš CSTO valstybių narių, ir iš tikrųjų iki šiol nesulaukėme jokios CSTO reakcijos į Azerbaidžano agresiją

Armėnija teigia, kad Azerbaidžanas užgrobė dešimtis kvadratinių kilometrų jos suverenios teritorijos per abiejų šalių karinį konfliktą 2021 m. gegužę, 2021 m. lapkritį ir šių metų rugsėjį.

Vėliau, lapkričio 23 d., Pašinianas Jerevano aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti dvišalių santykių ir regioninių klausimų.

Susitikimo pradžioje Pašinianas, kaip pranešama, pažymėjo, kad CSTO nepavyko pasiekti sutarimo visais aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkės klausimais.

Viršūnių susitikimo metu Pašinianas pareiškė, kad nėra pasirengęs pasirašyti dokumentų projektų dėl „bendrų priemonių teikiant pagalbą Armėnijai", kuriuose, pasak jo, neatsižvelgiama į Jerevano nuogąstavimus dėl BSTO politinės pozicijos Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto klausimu.

„Tokiomis sąlygomis aiškaus politinio situacijos įvertinimo nebuvimas ir minėto sprendimo nepriėmimas gali reikšti ne tik BSTO atsisakymą nuo sąjunginių įsipareigojimų, bet ir gali būti Azerbaidžano suprastas kaip BSTO žalia šviesa tolesnei agresijai prieš Armėniją", - viršūnių susitikime sakė Pašinianas.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad BSTO yra „būtina" organizacija, kurios paslaugos „labai reikalingos" sprendžiant regioninius konfliktus.

„Labai svarbu, kad Armėnija ir Azerbaidžanas susitartų dėl taikos sutarties", - sakė D. Peskovas, kuris lydėjo V. Putiną į Jerevaną. „Tai yra mūsų pagrindinė užduotis. Ir mes visi turime padaryti viską, kad tai įvyktų", - sakė jis žurnalistams po aukščiausiojo lygio susitikimo.

Per susitikimą su V. Putinu Pašinianas iškėlė klausimą dėl susitarimų, kuriuos Armėnija ir Azerbaidžanas pasiekė tarpininkaujant Rusijos prezidentui, laikymosi.

„Tai labai svarbūs klausimai, kuriuos, žinoma, turime aptarti, kaip ir darbotvarkę, kuri, tikimės, padės pasiekti ilgalaikę taiką mūsų regione", - sakė Pašinianas.

Prieš aukščiausiojo lygio susitikimą šimtai pilietinei visuomenei ir demokratinėms institucijoms atstovaujančių aktyvistų lapkričio 23 d. Jerevano centre surengė mitingą, reikalaudami, kad Armėnija pasitrauktų iš BSTO. Tarp demonstrantų buvo ir Ukrainos piliečių, protestavusių prieš vasario pabaigoje pradėtą Rusijos neišprovokuotą invaziją į Ukrainą.

Armėnijos sostinėje susitiko KSSO valstybių narių vadovai - Putinas, Pašinianas ir Tokajevas kartu su Baltarusijos Aliaksandru Lukašenka, Kirgizijos Sadyru Džaparovu ir Tadžikistano Emomaliu Rahmonu - tuo metu, kai Rusija toliau apšaudė Ukrainos miestus ir miestelius raketomis, nukreiptomis į energetikos infrastruktūrą.

The post Armėnijos premjeras atsisako pasirašyti karinio bendradarbiavimo sutartis su Rusija appeared first on LAIKMETIS.