Viešieji pirkimai. Seimas priėmė pataisas, kurios padidino mažos vertės viešųjų pirkimų „lubas“ nuo 10 tūkst. iki 15 tūkst. eurų, o žodinių sutarčių – nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų. Be to, Vyriausybei ir savivaldybėms leista lanksčiau centralizuoti pirkimus.

Gedimino kalnas. Gedimino kalno sutvarkymo projektą parengusi „Hidroterra“ atmeta Nacionalinio muziejaus reikalavimus kai kuriuos kalno tvarkymo darbus perkvalifikuoti į statybos ir pranešė pateikusi 584 tūkst. eurų ieškinį teismui, reikalaudama atsiskaityti už atliktus darbus.  

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 1806 nauji COVID-19 atvejai, mirė 19 žmonių, 2577 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Ligoninėse gydomas 1201 COVID-19 pacientas.

* Estijoje COVID-19 plitimo rizika, apskaičiuojama pagal sergamumą 100 tūkst. gyventojų, pasiekė aukštą lygį vietoje iki šiol buvusio vidutinio.

* Prancūzijoje nuo šiol imunitetą COVID-19 įrodančio dokumento bus prašoma iš visų 12 metų ir vyresnių žmonių, norinčių patekti į tokias viešąsias erdves kaip restoranai, sporto klubai ar kino teatrai. Reikalavimas iki šiol du mėnesius buvo taikomas suaugusiesiems.

Pripažintas pralaimėjimas. Jungtinių Valstijų kariuomenės vadas pripažino, kad jo šalis pralaimėjo 20 metų trukusį karą Afganistane. „Jis nebuvo pralaimėtas per paskutines 20 dienų ar net [paskutinius] 20 mėnesių, – sakė generolas Markas Milley. – Tai virtinės strateginių sprendimų, priimtų gan seniai, visumos efektas.“

Nuosprendis Sarkozy. Prancūzijos teismas pripažino buvusį šalies prezidentą Nicolas Sarkozy kaltu dėl neteisėto savo 2012 metų perrinkimo kampanijos finansavimo ir skyrė jam vienų metų laisvės atėmimo bausmę, ją eksprezidentas atliks namuose.

Žudynės kalėjime. Po kruvinų susirėmimų tarp kalinių, siejamų su organizuoto nusikalstamumo gaujomis, Ekvadoro kalėjime žuvo 116 kalinių, dar beveik 80 buvo sužeista.

Žiemos olimpiada. Kitų metų žiemos olimpiada Pekine dėl COVID-19 pandemijos vyks be žiūrovų iš užsienio: bilietai į renginius bus pardavinėjami tik Kinijoje gyvenantiems gerbėjams.

96-erių bėglė. Vokietijoje turėjo prasidėti 96-erių buvusios nacių mirties stovyklos sekretorės Irmgard Furchner teismas, tačiau moteris posėdyje nepasirodė, o teisėjas jai skyrė areštą. Vėliau pranešta, jog bėglė buvo surasta.

Spears laimėjimas. Los Andželo teisėja nušalino Britney Spears tėvą nuo prieštaringai vertinamų jos globėjo pareigų, taip užbaigdama ilgą popmuzikos princesės teisinę kovą.

The post Svarbiausi rugsėjo 30-osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

66 metų N. Sarkozy per tą nesėkmingą kampaniją dėl antros kadencijos kone dvigubai viršijo teisiškai nustatytą išlaidų limitą.

Teismo sprendimas yra naujas smūgis eksprezidentui, kuriam prieš pusę metų kitoje byloje už korupciją ir prekybą poveikiu buvo skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, nors dveji metai buvo skirti lygtinai.

Vis dėlto pagal verdikto sąlygas N. Sarkozy bausmę galės atlikti ne kalėjime, o namie, nešiodamas elektroninį sekimo prietaisą.

Dešiniajam sparnui atstovaujantis N. Sarkozy 2012 metais nepaisė jokių ribų, bandydamas įveikti galiausiai pergalę šventusį socialistų kandidatą Francois Hollande'ą (Fransua Holandą).

N. Sarkozy išlaidas smarkiai padidino virtinė prašmatnių amerikietiško stiliaus rinkimų mitingų, o galutinę sąskaitą sudarė mažiausiai 42,8 mln. eurų, nors limitas buvo 22,5 mln. eurų.

Byla vadinama „Bygmalion“ reikalu – pagal viešųjų ryšių firmos, viršytą išlaidų limitą maskavusios suklastotomis sąskaitomis faktūromis, pavadinimą.

N. Sarkozy, kuris išlieka labai populiari ir įtakinga dešiniųjų figūra, nors jo atžvilgiu buvo pradėtas ne vienas tyrimas, neatvyko į teismą išklausyti verdikto.

Per penkias savaites gegužę ir birželį trukusį teismo procesą kaltintojai vaizdavo jį kaip žmogų, nesiskaitantį su valstybės pinigais, skiriamais kandidatams per rinkimų kampanijas, ir sakė, kad jis ignoravo savo buhalterių įspėjimus dėl besipučiančių sąskaitų.

N. Sarkozy įtarimus dėl neatsakingumo vadino pasakomis ir sakė, jog buvo pernelyg užsiėmęs valstybės valdymu, kad kreiptų dėmesį į smulkesnes kampanijos finansų detales.

Jis taip pat neigė ką nors žinojęs apie suklastotas sąskaitas faktūras.

N. Sarkozy ketina skųsti teismo sprendimą.

Už neteisėtą kampanijos finansavimą galima skirti įkalinimo iki vienų metų bausmę ir 3 750 eurų baudą.

Kaltintojai prašė teismo skirti N. Sarkozy vienų metų įkalinimą, įskaitant pusę metų lygtinės bausmės.

Dar 13 žmonių, tarp jų buvęs N. Sarkozy kampanijos vadovas, keli „Bygmalion“ vadovai ir keli buvę N. Sarkozy Respublikonų partijos pareigūnai, taip pat buvo teisiami šioje byloje. Nuosprendžiai šiems asmenims turi būti paskelbti vėliau ketvirtadienį.

Korupcija

Kovo mėnesį N. Sarkozy tapo pirmuoju po karo Prancūzijos prezidentu, nuteistu kalėti. Jam buvo paskirtas trejų metų įkalinimas, įskaitant dvejus metus lygtinai, už korupciją ir prekybą poveikiu. Kaltinimai buvo susiję su bandymais gauti paslaugų iš vieno teisėjo.

Tą nuosprendį jis apskundė.

N. Sarkozy, Prancūzijos prezidento poste dirbęs 2007–2012 metais, kaltino teismus persekiojant jį nuo pat to laiko, kai jis prarado teisinę neliečiamybę. 

Iki jo vienintelis teisme nuteistas buvęs lyderis buvo N. Sarkozy pirmtakas Jacques'as Chiracas (Žakas Širakas). Jam 2011 metais buvo paskirta lygtinė dvejų metų įkalinimo bausmė už fiktyvių darbo vietų sukūrimą Paryžiaus merijoje, kai jis buvo sostinės meras ir siekė finansavimo savo partijai.

N. Sarkozy teisme dėl kampanijos finansavimo dalyvavo tik vieną dieną ir toks ignoravimas papiktino kaltintojus. Jie pareiškė, kad eksprezidentas elgiasi „taip, tarsi neturėtų atsakyti pagal įstatymą kaip visi kiti“.

Byla nesukėlė didelio visuomenės susidomėjimo, nes kaltinimai buvo laikomi ne tokiais sensacingais kaip kaltinimai korupcija, jau gerokai sumažinę jo naujo sugrįžimo tikimybę.

2016 metais N. Sarkozy vėl siekė Prancūzijos prezidento posto, bet nesugebėjo užsitikrinti savo dešiniojo sparno Respublikonų partijos nominacijos.

Jį įveikė buvęs jo premjeras Francois Fillonas (Fransua Fijonas). Šiam buvo prognozuojama pergalė rinkimuose, bet jis iškrito dar pirmajame rate dėl sukčiavimo skandalo, o vėliau dėl to buvo nuteistas.

Po F. Fillono žlugimo dešinieji liko be vadovybės ir tai pakurstė konservatyvių rinkėjų nostalgiją energingojo N. Sarkozy šlovės laikams, kai jo vadovaujama Prancūzija pergyveno 2008–2009 metų euro zonos skolų krizę.

Prieš kitų metų balandį įvyksiančius naujus prezidento rinkimus konservatorių kandidatai grumiasi dėl N. Sarkozy paramos.

The post Buvusiam Prancūzijos prezidentui N. Sarkozy skirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė appeared first on LAIKMETIS.

„Žaliasis pasas“. Europos Komisija pranešė šį mėnesį pasiūlysianti Europos Sąjungai taisykles dėl „žaliojo paso“ pasiskiepijusiems nuo koronaviruso. Pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, ši sistema turėtų apimti tiek pažymą apie pasiskiepijimą, tiek COVID-19 testo rezultatus ir leistų žmonėms palaipsniui saugiai keliauti Europos Sąjungoje arba už jos ribų.

Prezidento vizitas. Prezidentas Gitanas Nausėda aplankė Kauno ledo rūmuose įrengtą vakcinavimo centrą, kurio pajėgumai gali siekti iki 8 tūkst. gyventojų per dieną, ir pavadino jį pavyzdžiu visoms Lietuvos savivaldybėms. Ten jis surengė spaudos konferenciją:

* G. Nausėda sakė esąs pasirengęs pasiskiepyti „AstraZeneca“ vakcina, atėjus jo eilei, taip siekdamas išsklaidyti gyventojų abejones dėl šios vakcinos;

* Prezidentas paragino Vyriausybę vykdyti aktyvesnę informavimo kampaniją apie skiepijimą;

* G. Nausėda atmetė konservatorių raginimus užleisti vietą Europos Vadovų Taryboje premjerei Ingridai Šimonytei ir pareiškė, kad Vyriausybė turėtų sutelkti dėmesį į koronaviruso krizės valdymą, užuot eskalavus šią temą. 

* Vertindamas diskusijas apie Stambulo konvencijos ratifikavimą, prezidentas pareiškė, jog Lietuvoje kitaip manantieji yra užsipuolami ir įžeidinėjami, ir sakė esąs kritikos sulaukusio kunigo Algirdo Toliato pusėje. 

 Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 243 nauji COVID-19 atvejai, mirė septyni žmonės. Ligoninėse gydoma 970 COVID-19 pacientų, iš jų 82 – reanimacijoje. Naujų atvejų per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų rodiklis siekia 251. Latvijoje šis rodiklis siekia 497, Estijoje – 1035. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija nusprendė, jog COVID-19 situacija neleidžia svarstyti karantino švelninimo. 

* Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, jog „AstraZeneca“ maždaug ketvirtadaliu sumažino per artimiausią pusmetį Lietuvai planuojamos pristatyti vakcinos kiekį.

* Ganos prezidentas Nana Akufo-Addo tapo pirmuoju pasaulyje žmogumi, paskiepytu pagal „Covax“ programą, skirtą vakcinomis aprūpinti skurdžiausias šalis. 76-erių prezidentas teigė pasiskiepijęs, kad parodytų pavyzdį šalies gyventojams.

* Pasaulio prekybos organizacija (PPO) sulaukė Indijos, Pietų Afrikos Respublikos bei kitų šalių raginimų panaikinti intelektinės nuosavybės teises į vakcinų nuo COVID-19 formules. PPO iškels šį klausimą pirmadienį ir antradienį, per generalinės tarybos posėdį. Nuosavybės panaikinimui smarkiai prieštarauja farmacijos milžinės ir šalys, kuriose jos įsikūrusios.

* Koronaviruso smarkiai paveikta Čekija kreipėsi į Rusiją dėl „Sputnik V“ vakcinos bei žada svarstyti kiniškų vakcinų įsigijimą. Šiuo metu Čekija pirmauja pasaulyje pagal naujų užsikrėtimų skaičių šimtui tūkstančių gyventojų per pastarųjų 14 dienų, o pagal mirtingumą nusileidžia tik kaimyninei Slovakijai.

Mažesnis kritimas. Statistikos departamentas pranešė, kad 2020-aisias Lietuvos ekonomika smuko 0,8 proc.. Jis patikslino ankstesnį vertinimą, jog smukimas siekė 1,3 proc. Lietuvos ekonomika pernai buvo viena mažiausiai pandemijos paveiktų ekonomikų Europos Sąjungoje.

Čaplinsko atleidimas. Pasibaigus nedarbingumui, iš darbo atleistas ilgametis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas. Sprendimą dėl jo atleidimo ankstesnis sveikatos apsaugos Aurelijus Veryga priėmė dar lapkričio 5 dieną, naujasis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys paliko jį galioti. 

Sankcijos dėl Navalno. Europos Sąjungos šalys patvirtino sankcijas keturiems aukšto rango Rusijos teisėsaugos pareigūnams, susijusiems su Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimu.

Trumpo kalba. Donaldas Trumpas Floridoje vykusiame konservatorių politiniame renginyje pasakė savo pirmąją kalbą po kadencijos pabaigos. Jis teigė svarstąs galimybę 2024 metais vėl siekti prezidento posto. „Grumiamės dėl dabartinės Amerikos išlikimo, – sakė jis. – Tai baisi, baisi, skausminga kova.“ D. Trumpas žadėjo aktyviai veikti respublikonų partijoje ir paneigė kurį laiką sklandžiusias kalbas, kad jis gali steigti naują politinę partiją.

„Auksiniai gaubliai“. Holivudo apdovanojimų sezoną pradėjo „Auksinių gaublių“ apdovanojimo ceremonija, šiemet dėl pandemijos vykusi virtualiai. Pagrindinį prizą laimėjo JAV juosta „Klajoklių žemė“ (Nomadland). Jos režisierė Chloe Zhao tapo pirmąja režisiere moterimi laimėjusia šį prizą. Ch. Zhao taip pat atiteko geriausio režisieriaus „Auksinis gaublys“.

Vizitas Sakartvele. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis atvyko į Sakartvelą ir paragino politinius veikėjus dialogu spręsti kilusią krizę. Įtampa šalyje kilo, kai policija areštavo opozicijos lyderį Nikanorą Meliją. „Sakartvelas turi visas galimybes išspręsti dabartinę politinę krizę tarp valdžios ir opozicijos, o Europos Sąjunga yra pasirengusi suteikti jam pagalbą“, – po susitikimo su šalies prezidente Salome Zurabišvili sakė Ch. Michelis.

The post Svarbiausi kovo 1-osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.