Susiburti paskatino skaudi asmeninė patirtis

Diana atskleidžia – asociaciją „Angelų mamos“ įkūrė ne viena, o kartu su bendražygėmis. „Taip buriame bendruomenę, kurioje mamos, nėštumo metu netekusios kūdikio, gautų palaikymą“, – sako ji. – Mintis įkurti šią asociaciją kilo iš asmeninės patirties. Prieš penkerius metus priešlaikinio gimdymo metu netekau dukrelės. Mano išgyventa patirtis vedė prie bendruomenės įkūrimo. Praėjo ketveri metai, kol ta idėja įgavo formą ir kol atėjo žmonės, su kuriais galėtume veikti kartu. Tačiau šiandien jau galime pasidžiaugti, kad veikla įgauna pagreitį“.

Pasak jos, asociacijos tikslas – kiek įmanoma labiau mažinti nesupratimą šia tema šeimose, darbovietėse, visuomenėje. „Norime atliepti palaikymo poreikį tiek kūdikio netekusioms moterims, tiek ir jų šeimos nariams, draugams, nes kūdikio netektis liečia ne tik motiną, bet visus artimiausius žmones. Taip nutarėme, kad reikalinga platforma, kurioje viskas būtų vienoje vietoje. Joje moterys galėtų surasti palaikymo brošiūras, literatūrą, pagalbos specialistų kontaktus. Ir jaustųsi ne tokios vienišos su savo skausmu“, – pasakoja ji.

Diana neslepia – gyvename socialinių medijų įtakose ir neva atrodo, kad visiems viskas gerai, jokių blogybių ir būti negali. „Tačiau realus gyvenimas yra visiškai kitoks. Todėl manome, kad moterims ir jų aplinkos žmonėms tokios erdvės labai reikia. Sukūrėme interneto svetainė, savo puslapį „feiskubo“ erdvėje. Turime partnerių JAV, kurie mums padeda rengti brošiūras su svarbia informacija kūdikio netekusioms moterims. Pavienių iniciatyvų ta tema Lietuvoje tikrai buvo ir anksčiau. Mes nesame pirmosios, tačiau mūsų organizacijos tikslas – viską sujungti į vieną vietą“, – atskleidžia ji.

Problematika visame pasaulyje panaši

Pasak Dianos, empatijos stoka, susijusi su reakcijomis į kūdikio netektį,  yra tikrai ne vien mūsų visuomenės problema. „Kūdikio netektis visuomenėje lydi tam tikri stereotipai. Moterys susiduria su gėdos jausmu, nenori apie tai kalbėti, pripažinti netekties, nes jaučia didžiulį visuomenės spausdiną. PSO duomenimis, kūdikio netekimas ir aplinkos nepalaikymas labai stipriai veikia moterų psichiką. Tuo pačiu, nepriklausomai nuo valstybės, regiono ar kultūros, tai globali problema, apimanti skirtingas šalis, tačiau pasižyminti panašiais bruožais“, – liūdną situacija atskleidžia asociacijos prezidentė.

Moters teigimu, ši netektis gali būti netgi nežinoma, ypač jeigu tai yra pirmieji nėštumo mėnesiai. „Galbūt ne tik kaimynystėje, draugų rate, bet ir giminių tarpe net nežinoma, ką patyrė moteris. Tuo pačiu moters slėpimasis, neišgedėjimas, baimė sulaukti neigiamų reakcijų gali sukurti trauminę patirtį“ – sako ji.

Iššūkių, su kuriais susiduria moterys, gausu ir Lietuvoje, nors po truputį ir vyksta teigiami pokyčiai. „Lietuvoje teisinė bazė, ilgą laiką buvusi nesutvarkyta, šiuo metu jau atitinka kūdikį praradusių šeimų interesus. Vis dėlto tikrai dar turime kur padirbėti. Nors teisinio aiškumo jau yra, tačiau kaip teisės aktai veikia praktikoje, dar nemažas klausimas. Vaikučio laidojimo algoritmas dar tikrai ne vientisas, dažnai atskiros ligoninės individualiai sprendžia šiuos klausimus. Todėl viena iš mūsų krypčių – dirbti su Lietuvos ligoninėmis, kad moteris ir jos artimieji žinotų, jog jie turi galimybę atsisveikinti su vaikučiu, palaidoti jį“, – ateities planus vardija Diana.

Jei nežinote ką patarti – geriau patylėkite

„Angelų mamų“ vadovė įsitikinusi – netektį patyrusiai moteriai labai reikia palaikymo, tačiau šioje srityje turime būti itin jautrūs. „Būtina gerai pasverti, ką sakyti, o ko nesakyti. Kai kurie neapgalvoti žodžiai gali labai įskaudinti moterį. Pavyzdžiui, nereikia dalinti tokių ir panašių „patarimų“: „viskas bus gerai, dar jauna pagimdysi; džiaukis, turi bent gerą sveikatą; gal jau baik liūdėti ir susiimk“. Tai labai įžeidžiantys terminai, jų reikėtų vengti“, – teigia ji.

Labiausiai, pasak Dianos, tokiose situacijose padeda empatija, buvimas šalia. „Vietoj neapgalvotų patarimų geriau parodykime, kad esame šalia, ją palaikome, galime išklausyti, jeigu tik ji norės atsiverti. Neretai netektį patyrusiai moteriai praverčia ir praktinė pagalba buityje: suplaukime indus, sutvarkykime kambarius, pagaminkime arba užsakykime maisto. Tiesiog visapusiškai palaikykime ją, kol ji išgedės, išgyvens tą laikotarpį“, – sako pati kūdikio netekties skausmą patyrusi moteris.

Tuo pačiu ji ragina neužmiršti, kad vieno, universalaus recepto kaip elgtis nėra. „Kiekvienos moters, kiekvienos šeimos patirtis labai skirtinga. Tiesiog turime priimti moters situaciją ir su ja išbūti“, – sako ji. – Taip pat svarbu palaikyti moters norą įamžinti kūdikį. Pasaulyje yra įvairių akcijų. Kažkas sodina medelius, kai kurios riša kaspinėlius, leidžia baltus balionus. Yra atminties sodų ir virtualioje erdvėje. Mes savo svetainėje taip pat kviečiame pasisodinti virtualų medelį ir taip pagerbti kūdikio netektį“.

Pasak Dianos, svarbiausia moteriai nelikti vienai, neužsidaryti, nekaltinti savęs, neneigti savo patirties. „Nebijokite kreiptis paramos, Lietuvoje yra puikių galimybių tą pagalbą gauti. Tačiau pirminė pagalba turi ateiti iš artimiausių žmonių“, – sako ji. – O mes, savo ruožtu, ir toliau sieksime šviesti visuomenę, drąsinti kalbėti šia tema. Juk surėmus pečius visada lengviau įveikiamos negandos“.

The post Asociacijos „Angelų mamos“ vadovė: negimę vaikučiai toliau gyvena mūsų širdyse appeared first on LAIKMETIS.

„Reiškiame užuojautą dėl Benedikto XVI mirties – tai buvo didis mąstytojas, bet ir būdamas didis mąstytojas tai kartu buvo ir kuklus, paprastas žmogus, artimas žmonėms, artimas savo studentams, puoselėjęs tradicines vertybes, kurios buvo susiklosčiusios per šimtmečius, tobulinęs Bažnyčios mokymą, stengęsis pritaikyti jį dabartinėms aktualijoms, bet kartu išlaikydamas labai tvirtus principus“, – žurnalistams sakė prezidentas.

„Manau, kad tai yra didžiulis nuostolis pačiai Bažnyčiai, katalikų tikėjimui ir, žinoma, kiekvienam iš mūsų, kiekvienam pasaulio gyventojui. Mes pasigesime Benedikto XVI paprastumo, kuklumo“, – pridūrė jis.

Svarbiausia man dabar priimti tą sprendimą, kuris kyla iš širdies – norisi būti tą sunkią minutę su Bažnyčia, su jos hierarchais, su visais žmonėmis, kurie, neabejoju, tikrai nuoširdžiai išgyvena dėl šios netekties“

Prezidentas ketvirtadienį planuoja vykti į popiežiaus emerito laidotuves Vatikane.

Jis antradienį sakė kol kas nežinantis, ar vizito metu susitiks su popiežiumi Pranciškumi.

„Svarbiausia man dabar priimti tą sprendimą, kuris kyla iš širdies – norisi būti tą sunkią minutę su Bažnyčia, su jos hierarchais, su visais žmonėmis, kurie, neabejoju, tikrai nuoširdžiai išgyvena dėl šios netekties“, – sakė šalies vadovas.

Buvęs popiežius Benediktas XVI mirė šeštadienį, būdamas 95 metų. Katalikų Bažnyčiai jis vadovavo aštuonerius metus, nuo 2005 metų balandžio iki 2013 metų kovo.

Velionio palaikai bus palaidoti kape po Šv. Petro bazilika.

The post Benedikto XVI mirtis – didžiulis nuostolis Bažnyčiai ir tikintiesiems, sako Prezidentas appeared first on LAIKMETIS.

Lapkričio 23 d. buvo minima Negimusio kūdikio diena, kuomet prisimename ir pagerbiame per anksti išėjusius mažylius. Mažylius, kuriems nebuvo lemta gimti dėl savaiminio persileidimo, negimdinio nėštumo, nesėkmingo priešlaikinio gimdymo ar nėštumo nutraukimo.

Užsimezgusios šių mažylių gyvybės užgęsta, taip palikdamos jų mamas ir artimuosius skausmingoje netektyje.

Ištuštėjusi gimda ir tuščios rankos sukelia nepamatuojamą širdgėlą ir sielvartą. Apima nevilties, praradimo, kaltės, gėdos, pykčio, neteisybės jausmai... Kaip išbūti bei priimti negimusio kūdikio netektį? Kaip susitaikyti su tuo, ko jau nebepakeisi? Kaip atjausti save, gyti ir vėl pamatyti šviesą?

Pasikalbėkime apie kylančius jausmus ir emocijas, kad bent kiek palengvėtų. Atverkime savo išgyvenimus tiems, kuriais pasitikime, su kuriais galime būti tikruoju savimi – kenčiančiu, išsigandusiu, liūdinčiu, nusivylusiu... Nelikime vieni, nes kartu mes esame daug tvirtesni. Bendrystėje atsiremkime vienas į kitą, įprasminkime netektį, atraskime sustiprėjusį save ir naują gyvenimo viltį.

𝐊𝐫𝐢𝐳𝐢𝐧𝐢𝐨 𝐧𝐞̇𝐬̌𝐭𝐮𝐦𝐨 𝐜𝐞𝐧𝐭𝐫𝐞 𝐫𝐞𝐠𝐮𝐥𝐢𝐚𝐫𝐢𝐚𝐢 𝐭𝐞𝐢𝐤𝐢𝐚𝐦𝐨𝐬 𝐢𝐧𝐝𝐢𝐯𝐢𝐝𝐮𝐚𝐥𝐢𝐨𝐬 𝐩𝐬𝐢𝐜𝐡𝐨𝐥𝐨𝐠𝐢𝐧𝐞̇𝐬 𝐤𝐨𝐧𝐬𝐮𝐥𝐭𝐚𝐜𝐢𝐣𝐨𝐬, o taip pat organizuojamos terapinės savipagalbos grupės skausmingai išgyvenančioms abortą, persileidimą, ankstyvą kūdikio netektį.

Kreiptis el. paštu: pagalba@krizinionestumocentras.lt arba tel. 8 603 57912

The post Kaune - Rachelės vynuogyno rekolekcijos appeared first on LAIKMETIS.

R. J. Nadišauskienė buvo Didžiosios Britanijos Karališkosios akušerių ginekologų draugijos garbės narė, tarptautinės ginekologijos ir akušerijos federacijos tarybos narė, Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos garbės narė.

Užuojautą dėl R. J. Nadišauskienės mirties pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda.

„Reiškiu užuojautą profesorės šeimai, artimiesiems, kolegoms, studentams ir doktorantams, visai Lietuvos medikų bendruomenei netekus iškilios, charizmatiškos asmenybės, aukščiausio lygio profesionalės, savo asmeniniu pavyzdžiu drąsinusios ir skatinusios kitus žengti dar nepramintais takais. Profesorė Rūta Jolanta Nadišauskienė, pašventusi profesinį gyvenimą akušerijai ir ginekologijai, įgyvendino savo pačios pagrindinį principą: „Vertingi yra darbai, o ne kalba apie juos“, - rašoma prezidento užuojautoje.

Nuo 2002 metų R. J. Nadišauskienė vadovavo LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikai, kuri yra didžiausias gydymo, mokymų ir mokslinių tyrimų akušerijoje ir ginekologijoje centras Lietuvoje. Vadovaujant prof. R. J. Nadišauskienei, klinikai suteiktas „Naujagimiui draugiškos ligoninės“ vardas, įkurtas Vaisiaus medicinos, Onkoginekologijos, Reprodukcinės medicinos centras, įsteigta „Šeimos akademija“ besiruošiančioms gimdymui šeimoms, mažos rizikos nėštumų ir gimdymų bei naujagimių priežiūra perduota akušerėms. Profesorės iniciatyva pradėtos universitetinės akušerių rengimo studijos, surengta daugybė respublikinių ir tarptautinių konferencijų.

R. J. Nadišauskienė aktyviai dalyvavo kuriant naujas LSMU studijų programas, numatant universitetinės ligoninės vystymo strategiją. Profesorės iniciatyva pirmą kartą Lietuvoje pritaikytas objektyvaus struktūruoto klinikinio egzamino metodas, įdiegti kiti inovatyvūs mokymo metodai. Akušerijos ir ginekologijos klinikai, pirmajai šio profilio klinikai Baltijos šalyse, buvo suteikta Europos akušerių ir ginekologų tarybos ir kolegijos akreditacija.

Profesorė bendradarbiavo su Kazachstano, Azerbaidžano, Tadžikistano ir kt. šalių mokslo ir gydymo įstaigomis, siekdama pagerinti šių šalių moterų ir naujagimių sveikatos priežiūrą, užsienio šalyse nuolat atstovavo Lietuvos ir Europos moterų reprodukcinės sveikatos priežiūros sistemai.

Už nuopelnus profesinėje, mokslinėje, pedagoginėje, sveikatos priežiūros sistemos gerinimo veikloje R. J. Nadišauskienei suteiktas Didžiosios Britanijos Karališkosios akušerių ginekologų draugijos (garbės nario vardas, įteiktas tarptautinės ginekologijos ir akušerijos federacijos apdovanojimas pasauliniame kongrese, Kazachstano sveikatos apsaugos ministerijos aukso medalis už indėlį tobulinant šios šalies moterų sveikatos priežiūrą, Lietuvos prezidento apdovanojimas – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius.

The post Lietuva neteko vienos žymiausių Lietuvos medikių R. J. Nadišauskienės appeared first on LAIKMETIS.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, Lietuvos kultūra neteko aktyvaus ir kūrybingo žmogaus, kuris „daugel metų paskyrė įvairių žanrų muzikos puoselėjimui“.

„Jis kūrė muziką, koncertavo Lietuvoje ir užsienyje kaip solistas ir su ansambliais, dalyvavo festivaliuose, įvairiuose projektuose. Itin reikšmingas jo indėlis skleidžiant lietuvių folkloro grožį ir jėgą. Dėl Algirdo Klovos mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems, bičiuliams ir visiems, kuriems teko laimė pažinti šią ryškią asmenybę“, – sakoma premjerės užuojautoje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad A. Klova buvo išskirtinė muzikos pasaulio asmenybė.

„Kompozitorius ir muzikantas Algirdas Klova ateities kartoms paliko daugybę muzikinių kūrinių įvairiems instrumentams ir balsams. Kartu mes jį prisiminsime ir kaip lietuvių folkloro muzikos propaguotoją toli už mūsų šalies ribų, daugelio autorinių koncertų ir tarptautinių festivalių organizatorių, muzikos žurnalistą, talentingą pedagogą“, – teigė ji.

A. Klova mirė penktadienį, eidamas 63-iuosius metus. Kaip BNS informavo Lietuvos muzikos informacijos centro direktorė Radvilė Buivydienė, mirtis buvo netikėta.

A. Klova gimė 1958 metais Kaune, jis buvo vienas pirmųjų folk-jazz propaguotojų šalyje. 1983 metais baigė Lietuvos konservatoriją (J. Juzeliūno klasę).

Vėliau jis dirbo garso režisieriumi Lietuvos radijuje, vadovavo Vilniaus universiteto folkloro ansamblio Ratilio instrumentinei grupei, buvo radiofono „Vilniaus varpas“ muzikos redaktorius ir laidų vedėjas, organizavo tarptautinį instrumentinio folkloro festivalį „Griežynė“, Lietuvos country muzikantų asociacijos įkūrėjas, „Blue grass“ tarptautinės asociacijos narys ir atstovas Lietuvai.

A. Klova 1980 metais įkūrė country muzikos grupę Kikilis, 1988 – folkloro ansamblį Vydraga, 1996 subūrė „Country‑Blues Session Band“.

Jis sudarė ir išleido daugiau kaip dešimt lietuvių muzikos folkloro rinkinių, savo kūrybos ir ansamblio „Vydraga“ kompaktines plokšteles, knygas „JAV fidlerių melodijos“ (2000), „JAV vaikų dainos“ (2002).

A. Klova koncertavo Lietuvoje ir užsienyje (Latvijoje, Švedijoje), kaip solistas ir su ansambliais dalyvavo festivaliuose su džiazo, roko, country muzikantais.

Jo kūrybai būdingas melodingumas, improvizaciškumas, joje gausu liaudies muzikos elementų, yra ir minimalizmo bruožų.

A. Klova apdovanotas įvairiais apdovanojimais ir premijomis, 2003 metais tapo „LATGA-A“ metų autoriumi.

The post Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl kompozitoriaus, muzikologo A. Klovos mirties appeared first on LAIKMETIS.

„Su giliu liūdesiu pranešu jums, kad šiandien, 2021 metų kovo 17 dieną, 18 valandą netekome mūsų drąsaus lyderio, Tanzanijos Respublikos prezidento Johno Pombe Magufuli (Džono Pombės Magufulio)", – kreipdamasi į tautą per televiziją sakė viceprezidentė Samia Suluhu Hassan (Samija Suluhu Hasan).

Anot jos, J. Magufuli mirė Dar es Salamo ligoninėje nuo širdies ligos, vadinamos lėtiniu prieširdžių virpėjimu, kuris pasireiškia nereguliariu ir labai greitu širdies plakimu.

Prezidentas dar kovo 6 dieną buvo paguldytas į Jakayos Kikwete (Džakajos Kikvetės) kardiologijos institutą, tačiau vėliau buvo išrašytas, nurodė S. Suluhu Hassan.

Kovo 14 dieną J. Magufuli vėl blogai pasijuto ir buvo atvežtas į Emilio Mzenos (Emilijo Mzenos) memorialinę ligoninę Dar es Salame.

Viceprezidentė šalyje paskelbė dviejų savaičių gedulą.

Pastarąjį kartą „Buldozeriu“ pramintas prezidentas viešumoje buvo matomas vasario 27 dieną. Kai uoliu kataliku vadintas J. Magufuli tris savaitgalius nepasirodė sekmadienio pamaldose, imta nerimauti dėl jo sveikatos būklės.

Opozicijos lyderis Tundu Lissu (Tundus Lisus), remdamasis neįvardytais šaltiniais, pareiškė, kad prezidentas susirgo koronavirusine infekcija COVID-19, dėl kurios paūmėjo jo gretutinės lėtinės ligos. Gauti šios informacijos patvirtinimą iš nepriklausomų šaltinių nepavyko.

Tuo metu šalyje garsėjo raginimai pateikti informaciją apie valstybės vadovo buvimo vietą. Pasigirdo gandų, kad J. Magufuli gydomas užsienyje.

Prezidento šalininkai sielvartavo dėl jo mirties ir reiškė nerimą dėl miglotos politinės šalies ateities.

„Mane ši žinia labai nuliūdino. Praradau viltį, nes pasiklioviau juo kaip savo lyderiu. Jis buvo skurstančiųjų lyderis, ir dabar mes nežinome, kaip klostysis reikalai mirus mūsų lyderiui“, – Dar es Salame sakė 24 metų Lewisas (Liuisas).

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad jam buvo „liūdna išgirsti“ apie J. Magufuli mirtį.

Tuo metu JAV Valstybės departamentas pareiškė užuojautą ir pridūrė: „Tikimės, kad Tanzanija galės judėti pirmyn demokratijos ir klestėjimo keliu.“

Kovotojas su korupcija 

J. Magufuli pirmą kartą buvo išrinktas 2015 metais kaip paprastus žmones suprantantis kovotojas su korupcija ir užkariavo nuo kyšininkavimo skandalų pavargusios visuomenės simpatijas.

Tačiau poslinkis autoritarizmo link, apėmęs griežtas priemones prieš žiniasklaidą, pilietinę visuomenę ir opoziciją, kėlė nerimą užsienio sąjungininkams ir teisių gynimo grupėms.

Pernai spalio mėnesį jis buvo perrinktas, bet opozicija ir kai kurie diplomatai dėl įtariamo balsų klastojimo, užsienio žiniasklaidos ir stebėtojų blokavimo, slogaus kariuomenės buvimo rinkimus vadino apgaule.

Analitikai sakė, kad J. Magufuli sudavė triuškinamą smūgį demokratijai vienoje stabiliausių Afrikos valstybių.

Tačiau jis pelnė pagyrų už didesnį nemokamo švietimo prieinamumą, kaimų elektrifikaciją, investavimą į tokius infrastruktūros projektus kaip geležinkeliai ir hidroelektrinės užtvanka, turinti padvigubinti elektros gamybą, už nacionalinių oro linijų atgaivinimą.

Jo vyriausybė priėmė virtinę įstatymų, kad Tanzanija gautų didesnę savo naudingųjų išteklių dalį, ir iš užsienio kasybos kompanijų pareikalavo milijonų mokesčiais.

Tačiau didžiausio dėmesio J. Magufuli valdymo stilius sulaukė dėl jo reakcijos į pandemiją.

Jis buvo tarp nedaugelio pasaulio lyderių, įskaitant buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) ir Brazilijos prezidentą Jairą Bolsonaro (Žairą Bolsonaru), kurie šaipėsi iš viruso ir propagavo alternatyviosios medicinos priemones.

J. Magufuli ragino melstis, o ne užsidėti kaukes, be to, pernai balandį, šalyje užregistravus 509 COVID-19 atvejus ir 16 mirties atvejų, liovėsi skelbti statistinius duomenis.

Tanzanija, kitaip nei kitos regiono šalys, nepaskelbė karantino, neįvedė naktinės komendanto valandos ir kelionių suvaržymų.

Pernai gegužę J. Magufuli pranešė, kad nurodė patikrinti koronaviruso testų kokybę tiriant įvairius vaisius ir gyvūnus, ir pareiškė, kad esą buvo gauti teigiami papajos, putpelės, ožkos, net variklių alyvos rezultatai, pasak jo, įrodantys „sabotažą“ nacionalinėje laboratorijoje.

„COVID-19 nėra“

Vėliau J. Magufuli pareiškė, kad malda išgelbėjo šalį nuo COVID-19.

„Štai kodėl mes visi čia nenešiojame kaukių. Galvojate, kad nebijome mirti? [Nenešiojame] todėl, kad COVID-19 nėra“, – pareiškė jis.

Vasario mėnesį, užsikrėtimo atvejų skaičiui sparčiai augant ir nuo COVID-19 mirus pusiau autonominio Zanzibaro viceprezidentui, J. Magufuli pagaliau pripažino, kad virusas iš tiesų egzistuoja.

Vis dėlto jis įspėjo Sveikatos apsaugos ministeriją neskubėti įsigyti vakcinų ir pareiškė, kad jos yra pavojingos.

Pagal Tanzanijos konstituciją, S. S. Hassan taps pirmąja moterimi, užėmusia prezidento postą. Ji tarsis su valdančiąja partija „Chama Cha Mapinduzi“ (CCM) dėl naujo viceprezidento paskyrimo.

J. Magufuli mirus Tanzaniją apėmė politinė nežinomybė, sakė Birmingamo universiteto demokratijos studijų profesorius Nicas Cheesemanas (Nikas Čismanas).

„Naujienos apie J. Magufuli mirtį iš esmės pakeis Tanzanijos politiką. Jis nuo pat išrinkimo dominavo politinėje scenoje ir palieka tam tikrą politinį vakuumą“, – sakė jis.

The post Mirė katalikybę praktikavęs Tanzanijos prezidentas J. Magufuli appeared first on LAIKMETIS.

„Su giliu liūdesiu Užsienio reikalų ministerija patvirtina Italijos ambasadoriaus žūtį Gomoje“, – sakoma Italijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Atskirame pranešime italų užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio išreiškė „didelį nusiminimą ir begalinį liūdesį“ bei nutraukė susitikimą su savo ES kolegomis Briuselyje, kad anksčiau sugrįžtų į Romą.

„Šio žiauraus išpuolio aplinkybės kol kas nėra žinomos. Bus dedamos visos pastangos siekiant išsiaiškinti, kas įvyko“, – pareiškė L. Di Maio, atiduodamas pagarbą šio nusikaltimo aukoms – „dviem valstybės pareigūnams“.

Italijos prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela) savo ruožtu pasmerkė „bailią ataką“, o premjeras Mario Draghi (Marijus Dragis) išreiškė „gilią užuojautą“.

„Italijos respublika gedi dėl šių gyvybės netekusių valstybės tarnautojų“, - sakoma S. Mattarellos pranešime, kuriame prezidentas išreiškė „nuoširdžiausią užuojautą ir solidarumą“ su žuvusiųjų šeimomis.

43-ejų L. Attanasio dirbo Italijos ambasadoriumi Kinšasoje nuo 2017 metų. Į diplomatinę tarnybą jis įstojo 2003 metais ir anksčiau yra dirbęs Šveicarijoje, Maroke ir Nigerijoje.

Remiantis Užsienio reikalų ministerija, ambasadorius ir policininkas važiavo Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programos automobilių vilkstinėje, Kongo DR rytuose, netoli valstybės sienos su Ruanda ir Uganda.

„Vatican News“ informuoja, kad iš Saronno, netoli Milano, kilęs 43 metų Italijos diplomatas L. Attanasio prieš metus apdovanotas laisvės premija už jo įnašą tautų taikai ir veiksmingus humanitarinius projektus. Ambasadorius liudijo dėmesingumą kitam, pasiaukojančiai rūpinosi ypač sunkumus patiriančiais žmonėmis. Jis pats apie savo darbą yra sakęs, jog „visa mums čia, Italijoje, savaime aišku, bet visai ne taip Kongo DR, kurioje daug neišspręstų problemų“.

Ambasadoriui Luca Attanasio ypač buvo svarbūs kongiečių humanitariniai klausimai, kartu su žmona įkūrė NVO „Mama Sofia“. Šios organizacijos savanoris pareiškė, jog ambasadoriui nuoširdžiai rūpėjo kongiečių kentėjimai, jis konvojuose keliaudavo po visą šalį veždamas vaikams ir vargšams skirtą paramą, ją asmeniškai dalydavo.

Žuvusį ambasadorių pažinojęs Milano arkivyskupas Mario Delpini prisiminė, jog Luca Attanasio įsipareigojimo šaknys glūdi jo krikščioniškame sąmoningume, kurį subrandino parapijinėje aplinkoje. „Jis savo diplomatinę tarnybą vertino kaip tam tikrą solidarumo išraišką“, – sakė arkivyskupas.

Kongo DR tarnaujantis misionierius iš Paduvos t. Franco Bordignon pasakojo, kad dieną prieš ambasadoriaus mirtį su juo atsisveikino po sekmadienio Mišių, kuriose dalyvavo Bukavu miesto misijoje. Nuo 1972 metų Pietų Kivu regione tarnaujantis misionierius sakė, kad ambasadorius išsiskyrė savo paprastumu ir svetingumu. Kai jis atvykdavo į misiją žmonės net nenutuokdavo, kad jis – ambasadorius.

Pasak misionieriaus, „Luca Attanasio buvo kaip brolis, o mūsų misijos stotis Bukavu jam tarsi namai, jis čia lankėsi net kelis kartus, o praėjusiais metais atvyko su žmona ir trim dukrelėmis. Susidarė įspūdis, kad ambasadoriui iš visų veiklos sričių mieliausia buvo palaikymas ryšio su misionierių pasauliu“. Misionieriaus t. F. Bordingon įsitikinimu, bus nelengva nustatyti kas iš tikrųjų nutiko per užpuolimą, pareikalavusį ambasadoriaus ir dar dviejų asmenų gyvybių.

Apylinkėse, kur įvyko užpuolimas veikia labai skaitlingos ginkluotos grupės su skirtingais interesais. Regione vyrauja chaosas ir smurtas. Galbūt tragiška diplomato žūtis paskatins pasaulį didinti spaudimą, kad rytinis Kongas susitaikytų.

The post Nužudytasis diplomatas – Bažnyčios misijų rėmėjas appeared first on LAIKMETIS.