Rugpjūčio 28–30 dienomis vyksiančio susitikimo vietos pakeitimas yra smūgis Vengrijos reputacijai praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai ši šalis pradėjo rotacijos tvarka pirmininkauti ES. 

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas supykdė beveik visus savo partnerius ES, išvykdamas į Maskvą derėtis dėl karo Ukrainoje užbaigimo. 

V. Orbanas yra vienintelis ES lyderis, po Rusijos invazijos į Ukrainą palaikantis artimus ryšius su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu. Vengrų lyderis taip pat nuolat kritikuoja Europos finansinę ir karinę paramą Kyjivui, tvirtindamas, kad ES vykdo „karinę politiką“.

Jis ne kartą stabdė Briuselio pastangas nubausti Kremlių ir padėti Ukrainai kovoti su įsiveržusiomis pajėgomis.

„Galiu pasakyti, kad visos valstybės narės, išskyrus vieną vienintelę išimtį, labai kritiškai vertina tokį elgesį“, – sakė J. Borrellis, pirmininkavęs ES užsienio reikalų ministrų susitikimui Briuselyje.

„Tai Putinas yra karo šalis. Vienintelis provokatorius yra Putinas, raginantis padalyti Ukrainą ir atiduoti ją, ir tai [keliantis] kaip išankstinę bet kokių derybų ir paliaubų sąlygą“, – pažymėjo ES užsienio politikos vadovas.

V. Orbano vyriausybės pozicija „turi turėti tam tikrų pasekmių“, todėl „turime pasiųsti Vengrijai signalą, net jei tai būtų simbolinis signalas“, sakė J. Borrellis. 

Todėl „manau, kad buvo kur kas tinkamesnis sprendimas parodyti šį jausmą ir paraginti surengti kitus Užsienio reikalų ir gynybos tarybos posėdžius Briuselyje“, nurodė jis.

J. Borrellio teigimu, 25 iš 26 Vengrijos ES šalių partnerių pirmadienį sukritikavo nesąžiningą V. Orbano iniciatyvą, kurią Budapeštas vadina „taikos misija“.

Vengrijos poziciją palaikė tik Slovakija.

„Visiškai remiame Vengriją ir taikos iniciatyvą“, – sakė Slovakijos vidaus reikalų ministras Matušas Šutajus-Eštokas (Matūšas Šutajus-Eštokas), pirmadienį atvykęs į kitą ES vidaus reikalų ministrų susitikimą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) nurodė komisarams nedalyvauti Vengrijoje vykstančiuose ES susitikimuose ir vietoj savęs siųsti žemesnio rango valstybės tarnautojus.

Praėjusią savaitę ji pasmerkė V. Orbano veiksmus, sakydama, kad „ši vadinamoji taikos misija buvo ne kas kita kaip nuolaidžiavimo misija – tai buvo paprasčiausia nuolaidžiavimo misija“.

„Rusija tikisi, kad Europa ir Vakarų šalys suminkštės, o kai kurie europiečiai tai ir daro“, – sakė ji praėjusį ketvirtadienį Europos Parlamentui, prieš pat patvirtinant ją dar vienai penkerių metų kadencijai.

The post Vengrijai - savotiška ES „bauda" appeared first on LAIKMETIS.

Tuo pačiu G. Jakštas pranešė, kad sudarys galimybę neįskaityti šiemet vykusių patikrinimų rezultatų.

„Šiandien viešai prašau premjerės priimti mano atsistatydinimą iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų“, – žurnalistams antradienį sakė G. Jakštas.

Atsistatydinantis ministras tvirtino, kad jo netenkina ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės komandos darbo kultūra, sprendžiant problemas švietimo srityje.

„Tokiomis sąlygomis mums dirbti yra nelabai įmanoma, kadangi premjerės komanda labiau trukdo, nei padeda“, – teigė politikas.

„Iš pastarųjų dienų bendravimo su premjerės komanda matome, kad neturime pakankamos laisvės spręsti ir įgyvendinti sprendimus, kuriais patys tikime“, – kalbėjo G. Jakštas.

„Jau ne kartą teko priimti atsakomybę už sprendimus, kurių pats nepriėmiau, daugiau to daryti nenoriu“, – pridūrė jis.

Ministro teigimu, iš pareigų taip pat traukiasi viceministras Ramūnas Skaudžius.

„Vakar priėmiau viceministro R. Skaudžiaus, kuris buvo nuo pat pradžių atsakingas už tarpinių patikrinimų modelį ir jų įgyvendinimą, atsistatydinimo prašymą“, – kalbėjo besitraukiantis ministras.

„Gerbiu jo sprendimą ir poziciją, kad klausimas turi būti sprendžiamas su nauju požiūriu ir energija bei dėkoju jam už darbą“, – sakė jis.

Pasirinkimas moksleiviams

G. Jakštas tvirtino, kad tarpinių patikrinimų sesija „nebuvo sklandi“, o numatyti saugikliai „nebuvo pakankami“.

„Tai buvo pirmoji pilnos apimties patikrinimų sesija ir ji išryškino modelio trūkumus, kurie nepriartino mūsų prie patikrinimų tikslo. Pirmiausia, patikrinimų užduotys buvo parengtos nepakankamai kokybiškai, nors prie jų dirbo autoritetingi švietimo bendruomenės nariai“, – kalbėjo ministras.

„Taip pat tarpinių patikrinimų kalendorius ir grafikas daliai bendruomenės pasirodė per sunkus organizaciškai“, – pridūrė jis.

Dėl to, pasak G. Jakšto, tarpinių patikrinimų rezultatai galės būti neįskaityti, jei to norės moksleiviai. Tokiu atveju kitąmet jiems tektų laikyti ilgesnius brandos egzaminus.

Mūsų siūlomas sprendimas toks, kad visi, kuriuos tenkina gautas balas, juos įskaitome. Visi, kurie galvoja, kad galėtų surinkti už šią dalį geriau, ateina dvyliktoje klasėje į pilną egzaminą

„Mūsų siūlomas sprendimas toks, kad visi, kuriuos tenkina gautas balas, juos įskaitome. Visi, kurie galvoja, kad galėtų surinkti už šią dalį geriau, ateina dvyliktoje klasėje į pilną egzaminą. Tas egzaminas jau bus su tušinuku, pieštuku, – aiškino ministras. – Klausimas, kas laikys pilna apimtimi, kas po dalies egzamino galės išeiti.“

„Šių metų tarpinių patikrinimų sesiją laikysime pilotine“, – pridūrė jis.

Kaip nurodo Švietimo ministerija, trys tarpiniai patikrinimai – inžinerinių technologijų, istorijos ir chemijos – vyks gegužę, siekiant užbaigti sesiją.

„Matematikos ir lietuvių kalbos tarpiniai patikrinimai, kurie numatyti dvyliktoje klasėje, nevyks“, – sakė ministro patarėja Agnė Liucilė Grickevičė.

Siūlomi pokyčiai

Reaguodama į kilusį pasipiktinimą dėl tarpinių patikrinimų, ministerija ketina „iš pagrindų“ atnaujinti išskaidyto egzamino modelį. Sprendimą dėl jo ketinama priimti iki birželio, pasitarus su švietimo bendruomene.

„Tokio modelio panaikinimas būtų žingsnis atgal“, – sakė G. Jakštas.

Pasak A. l. Grickevičės, egzaminai, kurie yra valstybinių brandos egzaminų dalis, siūloma vykdyti ne ugdymo proceso metu.

„Vienuoliktokai turės galimybę už dalį turinio atsiskaityti baigdami vienuoliktą klasę ir turėti mažesnės apimties atsiskaitymą dvyliktoje klasėje arba dvyliktoje klasėje atsiskaityti visa apimtimi“, – sakė ji.

Patarėja taip pat teigė, kad planuojama persvarstyti lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimo kalbėjimo dalį, taip pat sukurti tris užduočių rengimo pakopas.

„Visų pirma, mažiausiai du rengėjai parengs daugiau užduočių nei reikalinga tais metais, iš jų bus sudaromos egzaminų užduotys“, – teigė A. l. Grickevičė.

Nepanaudotos užduotys turėtų keliauti į užduočių banką. 

„Parengtas užduotis tikrins mažiausiai du recenzentai, kurie turės būti dalyko praktikai ir mokslininkai“, – sakė patarėja.

Anot jos, užduotys turės būti peržiūros dar iki egzaminų.

Paklaustas, kaip šie pokyčiai bus įgyvendinami, kai ministeriją palieka tiek ministras, tiek viceministras, G. Jakštas teigė, jog „ministerija, švietimo sistema nėra pastatyta ant vieno ar dviejų žmonių“.

„Manau, kad ministerija, kaip aparatas, galės sėkmingai veikti“, – sakė G. Jakštas.

Ministrus Lietuvoje skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

The post G. Jakštas atsistatydina: dirbti su I. Šimonyte yra neįmanoma appeared first on LAIKMETIS.

„Tikrai neturėtų sugriauti“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis.

Kita vertus, parlamentaras pripažino, jog yra galimybė, kad ši reforma nebus priimta.

„(...) koalicijos partneriai turi savo nuomonę. Taip, ta apimtimi, kuri pateikta, nebus šimtaprocentinio pritarimo, vadinasi, darysime kokius nors kompromisus, ieškosime sutarimo ir judėsime į priekį“, – teigė P. Saudargas.

„Jeigu to sutarimo nerasime, nepriimsime. Nemanau, kad dėl mokesčių reformos turėtų sugriūti pati koalicija“, – pridūrė jis.

Valdančiųjų konservatorių, liberalų ir „laisviečių“ atstovai trečiadienį koalicinėje taryboje tarsis dėl Vyriausybės teikiamos mokesčių reformos likimo.  

Laisvės frakcijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas BNS teigė, kad bus siekiama iš reformos paketo išbraukti mokesčių didinimą numatančius pakeitimus

Laisvės frakcijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas BNS teigė, kad bus siekiama iš reformos paketo išbraukti mokesčių didinimą numatančius pakeitimus.

Seimo Liberalų frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas sakė, kad liberalai nepritaria individualios veiklos apmokestinimo pokyčiams. 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė BNS tvirtino, kad dėl mokesčių pertvarkos sprendimai taryboje nebus priimami, nes jos dar nebaigė svarstyti komitetai.  

Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau yra sakiusi, kad naujausi mokesčių reformos paketo pakeitimai atlikti atsižvelgus į koalicijos partnerių – Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio – bei Prezidentūros siūlymus.  

Opozicija tvirtina, kad pertvarka tebus mokesčių padidinimas, o ne reforma, ir baiminasi, jog pakeitimai gali būti įtvirtinti „buldozeriu“.  

Seimas po pateikimo yra pritaręs septynių mokestinių įstatymų pataisoms, kuriomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas. 

The post Konservatoriai: nesutarimai dėl mokesčių reformos valdančiosios koalicijos nesugriaus appeared first on LAIKMETIS.

Spalio 4 d. vyskupas Georgas Bätzingas (Georgas Bėcingas) susitiko su Popiežiaus dešiniaja ranka ekumenizmo klausimais kardinolu Kurtu Kochu, kad abu išsiaiškintų tai, ką vyskupas pavadino „visiškai nepriimtinu Vatikano kardinolo, kilusio iš Šveicarijos ir Vatikano Popiežiškosios krikščionių vienybės skatinimo dikasterijos prefekto, akibrokštu".

Apsikeitimas nuomonėmis įvyko kilus nesutarimams dėl pastabų, susijusių su „vokiečių krikščionimis", nacių ideologija ir teologiniais teiginiais pagrindiniame Vokietijos Sinodinio kelio dokumente.

„Kardinolui Kochui ir vyskupui Bätzingui po pokalbio aišku, kad teologiniai debatai, prie kurių kardinolas norėjo prisidėti interviu, turi tęstis", - trečiadienį sakė atstovas spaudai.

Pasak Vyskupų konferencijos pareiškimo, kardinolas „patikino vyskupą, kad jokiu būdu neturėjo omenyje Bažnyčios Vokietijoje Sinodinio kelio ar Sinodo asamblėjos, kai lygino teologinius debatus dėl Sinodinio kelio su įvykiais, susijusiais su vadinamaisiais „Vokietijos krikščionimis nacių laikais".

„Kardinolas Kochas aiškiai pabrėžia, kad jam visiškai tolimas noras Sinodiniam keliui priskirti siaubingą XX a. ketvirtojo dešimtmečio ideologiją, - tęsė atstovas spaudai. - Kardinolas Kochas prašo atleidimo visų tų, kurie jaučiasi įžeisti dėl jo palyginimo".

Tačiau šis teiginys nėra naujas, kaip ir atsiprašymas, kuris, kaip sakė G. Bätzingas, jo netenkino.

Rugsėjo 29 d. K. Kochas atsiprašė už bet kokią skriaudą, bet kartu gynėsi nuo G. Bätzingo teiginių apie „nepriimtiną apsirikimą".

„Negaliu atsiimti savo esminės minties vien dėl to, kad jokiu būdu nelyginau Sinodinio kelio su nacių ideologija ir niekada to nedarysiu", - sakė jis.

Tuo metu šis paaiškinimas nepatiko Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkui.

Praėjus dienai po K. Kocho replikos, rugsėjo 30 d., G. Bätzingas atsakė, kad nepriims šio atsiprašymo kaip „patenkinamo".

Tad ką gi pasakė šveicarų prelatas, kad supykdė Vokietijos vyskupą ir dabar privedė prie susitikimo Romoje?

Interviu Vokietijos laikraščiui Kochas - tarptautiniu mastu gerbiamas teologas - buvo sakęs, kad jį šokiravo, jog būtent Vokietijos Sinodinis kelias kalba apie naujus apreiškimo šaltinius.

„Šis reiškinys egzistavo jau nacionalsocialistų diktatūros laikais, kai vadinamieji „Vokietijos krikščionys" naują Dievo apreiškimą įžvelgė kraujyje ir dirvoje bei Hitlerio iškilime", - sakė Kochas katalikiškam savaitraščiui „Die Tagespost".

Daugiau anglų kalba.

The post Viešas vokiečių vyskupo ir šveicarų kardinolo ginčas baigėsi privačiu susitikimu Romoje appeared first on LAIKMETIS.

„Netikiu, kad toks modelis gali važiuoti į priekį, tikrai aš tam nepritarsiu“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis.

Politiko teigimu, visuotinis NT apmokestinimas tik be reikalo suerzins visuomenę.

„Dabar daugiau negu vienam milijonui žmonių užkrauti NT naštą po keliolika eurų – kyla klausimas, ką tai duos. Mano galva, tai tik suerzins visuomenę“, – kalbėjo V. Mitalas.

Parlamentaras Finansų ministerijos siūlymą vadino ištrauktu iš kepurės, nes jis neaptartas nei Vyriausybėje, nei valdančiojoje koalicijoje.

V. Mitalas pabrėžė, kad taip pat neaišku, ar tai yra vienintelis mokesčių pakeitimas, ar didesnės mokesčių reformos dalis.

„Turime pamatyti visą paveikslą, o ne atskiras jo detales“, – tvirtino jis. 

Seimo vicepirmininko nuomone, būtų galima svarstyti savivaldybėms palikti teisę nustatyti, ar imti tokį mokestį, ar ne.

Dabar daugiau negu vienam milijonui žmonių užkrauti NT naštą po keliolika eurų – kyla klausimas, ką tai duos. Mano galva, tai tik suerzins visuomenę

„Jeigu toks mokestis būtų kaip skaidrės Finansų ministerijos paruoštos apie savivaldybių savarankiškų pajamų didinimą, tokį mokestį būtų galima numatyti kaip opciją numatant, kad grindys gali būti 0 procentų, kitaip tariant, savivaldybė, kuri nori didinti tam tikras savo savarankiškas pajamas, tą mokestį gali įsivesti, savivaldybė, kuri nemato reikalo, gali to mokesčio neįsivesti“, – svarstė politikas.

Finansų ministerija siūlo, kad pagrindiniai NT mokesčio tarifai būtų susieti su savivaldybės NT vertės mediana. Jos skaičiavimais, jeigu savivaldybės nustatytų minimalius tarifus tiek pirmam, tiek antram būstui, per metus būtų surinkta apie 25 mln. eurų NT mokesčio, o jei antram būstui būtų nustatytas maksimalus tarifas – apie 100 mln. eurų.

Pagal ministerijos pasiūlytą naują NT mokesčio modelį būtų atskirai apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai, o ne bendra jų verčių suma.

Tokį modelį kritikuoja Lietuvos bankas – jis siūlo modelį tobulinti ir progresyviai apmokestinti bendrą gyventojo NT verčių sumą.

Jei Vyriausybė ir Seimas pritartų, pirmą kartą mokestį tektų mokėti 2025 metais.

The post Tarp valdančiųjų - nesutarimai dėl naujo NT mokesčio: tik suerzinsim visuomenę appeared first on LAIKMETIS.