Nauja "Ipsos" apklausa, atlikta penkiose ES valstybėse narėse, rodo, kad europiečiai iš esmės yra nepatenkinti demokratijos būkle Briuselyje ir mano, kad didėja atotrūkis tarp ES institucijų ir piliečių, kuriems jos turėtų atstovauti. Mažas pasitikėjimas ES institucijomis gali lemti mažą rinkėjų aktyvumą 2024 m. rinkimuose, o tai gali dar labiau padidinti nepasitikėjimą Europos Sąjunga.

Rugsėjo mėn. apklausa buvo atlikta Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Kroatijoje, taip pat dviejose ES nepriklausančiose šalyse - JAV ir Jungtinėje Karalystėje - kuriose taip pat vyks visuotiniai rinkimai atitinkamai 2025 m. lapkritį ir sausį. Internetinėje tikimybinėje apklausoje buvo apklausti 16 metų ir vyresni žmonės Europos šalyse ir 18 metų ir vyresni žmonės Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Nors apklausti europiečiai iš esmės palankiai vertina ES, jie yra daug labiau nepatenkinti demokratijos būkle Sąjungoje nei savo šalies nacionaliniu lygmeniu.

Dauguma respondentų visose apklausoje dalyvavusiose ES šalyse teigia, kad yra "nepatenkinti demokratijos būkle ES lygmeniu, ir tik nedidelė mažuma mano, kad jie gali daryti įtaką sprendimų priėmimui. Didžiausia dalis žmonių, manančių, kad turi bent šiek tiek įtakos sprendžiant ES reikalus, yra Lenkijoje, tačiau net ir ten jų yra tik 20 proc.

"Šios išvados rodo, kad pagrindinis ES iššūkis prieš 2024 m. Europos Parlamento rinkimus bus sutelkti nuolatinę paramą ES projektui ir padėti atkurti teigiamą požiūrį į ES institucijas, agentūras ir įstaigas", - pranešime teigė "Ipsos" Europos viešųjų ryšių departamento generalinė direktorė Christine Tresignie.

Nenuostabu, kad apklausose pirmauja tik tos partijos, kurios nori atkurti demokratinę ES kontrolę ir didinti nacionalinį suverenumą, o visos, kurioms naudinga dabartinė padėtis, stagnuoja arba, kaip prognozuojama, praras dešimtis vietų. Tačiau kodėl ES atrodo vis labiau nedemokratiška?

Skaidrumo stoka ir įtariama plačiai paplitusi korupcija ES institucijose (prisiminkime "Qatargate" arba "Pfizergate") gali būti labai svarbi priežastis, kodėl europiečiai vis labiau nepasitiki Briuseliu. Netgi Europos ombudsmenė, kurios biuras buvo įsteigtas tam, kad ES institucijos laikytųsi minimalių skaidrumo standartų, neseniai buvo priversta raginti žiniasklaidą imtis veiksmų prieš Komisiją, nes ji visiškai ignoruoja jos nustatytus "netinkamo administravimo" atvejus ir raginimus paviešinti galimai neskaidrius dokumentus.

"Dėl mano nustatyto netinkamo administravimo pobūdžio ir masto reikia platesnių viešų diskusijų ir atidžios parlamentinės priežiūros, nes įprastinis institucinis keitimasis informacija ir dialogas nepadėjo išspręsti problemos", - praėjusią savaitę Briuselyje sakė ES ombudsmenė Emily O'Reilly.

Kitas veiksnys gali būti ES sprendimų priėmimo proceso sudėtingumas, nes milžiniškame Briuselio biurokratiniame labirinte lengvai prarandamas demokratinės kontrolės jausmas.

visose apklausoje dalyvavusiose šalyse vyrauja nuomonė, kad pastaraisiais metais demokratijos būklė blogėjo

Europos Vadovų Taryba yra paskutinis tikras demokratijos bastionas Europoje, daugumai svarbių sprendimų reikia vienbalsio visų valstybių narių pritarimo. Tačiau ir tai šiuo metu nuolat puolama, nes pateikta keletas iniciatyvų, kuriomis siekiama panaikinti vienbalsiškumą (taigi ir veto teisę), taip iš esmės atimant teisę balsą turėti nacionaliniams rinkėjams.

Apklausos duomenimis, respondentai nelabai pasitiki demokratinėmis institucijomis savo šalyje. Beveik visose septyniose į apklausos apimtį patekusiose šalyse pasitenkinimo demokratija lygis buvo 50 % arba mažesnis, tik švedai buvo daugiau ar mažiau patenkinti tuo, kaip veikia jų vyriausybė, - 58 %.

Be to, visose apklausoje dalyvavusiose šalyse vyrauja nuomonė, kad pastaraisiais metais demokratijos būklė blogėjo. Tokios nuomonės laikosi daugiau kaip 6 iš 10 britų ir beveik 7 iš 10 amerikiečių, o daugiausiai - Prancūzijoje, kur 73 proc. respondentų teigė, kad demokratija šiandien neveikia taip gerai kaip prieš 5 metus.

Dauguma visų šalių gyventojų sutiko, kad demokratija yra "suklastota" turtingųjų ir galingųjų naudai ir kad tam ištaisyti reikia "radikalių pokyčių".

The post Kodėl europiečiai ES laiko nedemokratiška? appeared first on LAIKMETIS.

Apklausos metu gyventojų buvo klausiama, kaip „čekiukų“ skandalas paveikė jų nuomonę apie savivaldą – 47 proc. respondentų tvirtino, kad pasitikėjimas vietos valdžios atstovais krito. Dažniausiai taip į klausimą atsakė 50 metų ir vyresni miestų gyventojai, daugiau vietos valdžia nusivylė moterys nei vyrai.

Iš viso 32 proc. respondentų, paklaustų apie pasitikėjimą vietos valdžia, teigė, kad „čekiukų“ skandalas jų požiūrio nepakeitė – kiek pasitikėjo ar nepasitikėjo anksčiau, tiek pat pasitiki ar nepasitiki ir dabar.

Iš viso 32 proc. respondentų, paklaustų apie pasitikėjimą vietos valdžia, teigė, kad „čekiukų“ skandalas jų požiūrio nepakeitė

Kad po „čekiukų“ skandalo labiau pasitiki savivalda, nurodė 3 proc. apklausos dalyvių. Po skandalo dažniau augo jaunimo (18–29 metų) pasitikėjimas vietos valdžia. Iš viso 10 proc. respondentų nurodė, kad apie „čekiukų“ skandalą apskritai nieko nėra girdėję.

Reprezentatyvią pilnamečių Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko rugpjūčio 24 – rugsėjo 5 dienomis. Apklausta 1016 Lietuvos gyventojų, rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų.

The post Pusės gyventojų pasitikėjimas savivalda po „čekiukų“ skandalo krito appeared first on LAIKMETIS.

„Jau pradėti rinkti parašai vidaus reikalų ministrės interpeliacijai. Jau Vytautas Bakas su Algirdu Butkevičiumi vaikšto ir vakar rinko parašus. Tai jau šitas procesas prasidėjęs. „Valstiečiai“ nori užkurti savo procesą nepasitikėjimo Vyriausybe. Matyt, reikia pripažinti labai paprastą dalyką, kad akivaizdu, jog balsų tokiems procesams Seime trūksta, ir jie – pasmerkti žlugimui“, – penktadienį Žinių radijui sakė „darbietis“.

„Ir žinot, aš net pradedu laikytis tokios pozicijos, matydamas beprasmiškumą tų visų interpeliacijų ir apkaltų. Tiesiog, nes trūksta balsų. Gal leisti iki galo nudirbti ir atsiskleisti tai valdančiai daugumai, parodant, kaip nesugeba iš principo tvarkytis su krizinėms situacijoms“, – pridūrė partijos vadovas.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis praėjusią savaitę teigė, jog Seimo rudens sesija rugsėjį prasidės nuo nepasitikėjimo Vyriausybe procedūros, tačiau taip pat pripažino, kad atstatydinti ją balsų parlamente neužteks.

Pagal Vyriausybės įstatymą, Seimo sesijos metu ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių (29) gali pateikti interpeliaciją ministrui pirmininkui ar ministrui, taip pat pateikti nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo Vyriausybe.

Jeigu Seimas nuspręstų, kad premjero ir ministrų atsakymai netenkina, būtų rengiamas slaptas balsavimas ir daugiau kaip 71 Seimo nariui balsavus už nepasitikėjimą, Vyriausybė būtų atstatydinta.

Savo ruožtu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kritikos sulaukė dėl neteisėtų migrantų priverstinio apgyvendinimo užsieniečių registracijos centruose. 

Konstitucinis Teismas (KT) birželio pradžioje konstatavo, kad visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai.

A. Bilotaitė teigė, kad po tokio KT sprendimo įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ bus keičiamas, bet tvirtino, kad jos inicijuoti sprendimai buvo būtini, siekiant suvaldyti migrantų krizę.

The post Iniciatyvos dėl nepasitikėjimo Vyriausybe, akivaizdu, žlugs, mano A. Mazuronis appeared first on LAIKMETIS.

Jos duomenimis, gegužę švietimu pasitikėjo 39,3 proc. respondentų, nepasitikėjo 15,3 proc., prieš mėnesį pasitikėjimas šiuo sektoriumi siekė 48,2 proc., nepasitikėjimas – 9,5 procento.

Apklausa atlikta tuo metu, kai J. Šiugždinienė negalėjo dokumentais pagrįsti, kaip būdama Kauno miesto tarybos narė išleido jai skirtas išmokas už transportą, ryšius, kanceliarines prekes. Dėl to ministrė pasitraukė iš pareigų.

Tradiciškai Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, o mažiausiai – partijomis.

Pasitikį ugniagesiais gelbėtojais nurodė 87,8 proc. apklaustųjų, nepasitikį – 1 proc., balandį atitinkamai buvo 90,7 proc. ir 1,5 procento.

Policija pasitiki 59,2 proc. apklaustųjų, nepasitiki – 9,6 proc. (atitinkamai 62,8 proc. ir 9,9 proc. balandį), kariuomene pasitiki 57,6 proc. ir nepasitiki 13,9 proc. (atitinkamai 59,7 proc. ir 13,8 proc. balandį).

„Sodra“ pasitiki 51,1 proc. gyventojų (55,2 proc. balandį), Valstybės sienos apsaugos tarnyba – 44,4 proc. gyventojų (47,2 proc. balandį), bažnyčia – 44,6 proc. (43,7 proc. balandį).

Mažiausią visuomenės pasitikimą turi partijos – 6,2 proc. apklausos dalyvių tvirtino pasitikintys jomis, o 59,2 proc. nepasitikintys. Praktiškai tokie patys skaičiai buvo ir balandį.

Seimu pasitiki 8,5 proc. ir nepasitiki 60,5 proc. apklaustųjų, Vyriausybe pasitiki 11,8 proc. ir nepasitiki 48,8 proc. apklaustųjų.

Balandį Seimu pasitikėjo 10,8 proc., Vyriausybe – 16,9 proc. respondentų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią gyventojų apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko gegužės 17–21 dienomis, apklausta 1 tūkst. žmonių.

The post „Čekių skandalas" nusmukdė viso švietimo sektoriaus reitingus appeared first on LAIKMETIS.

Paremti nepasitikėjimo projektą atsisakė demokratai, „darbiečiai“, socialdemokratai ir Mišri Seimo narių grupė.

„Kam pasirašyti, jeigu Vyriausybė paskelbė, kad liepos mėnesį atsistatydina? Kam interpeliuoti praktiškai atsistatydinusią Vyriausybę?“ – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

Anot jo, žlugusi nepasitikėjimo procedūra galėtų tapti gelbėjimosi ratu konservatorės Ingridos Šimonytės Vyriausybei.

„Nenoriu būti sąmokslų ieškotojas, bet tai panašu į tokį gelbėjimosi ratą šitai krizei išspręsti. Tikėtina, kad interpeliacijai valdantieji nepritars – būtų visiška savižudybė opoziciją palaikyti ir pritarti interpeliacijai. Net „valstiečių“ frakcijoje tikrai žinau, kad vienas narys nedrebėdamas nebalsuotų, už tai balsų nebūtų. Po tokio rezultato premjerei beliktų pasakyti, kad net ir šitas Seimas manimi pasitiki, tai kam man atsistatydinti“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė BNS pranešė, kad nutarta neremti „valstiečių“ iniciatyvos.

„Puikiai suprantame, kad greičiausiai, kaip ir visąlaik su opozicijos iniciatyvomis, ta iniciatyva neturės jokio palaikymo Seime, tiesiog baigsis tuo, kad nepasitikėjimas bus nepareikštas, o I. Šimonytė iš viso to skandalo išeis aukštai pakėlusi galvą, kad Seimas ja pasitiki“, – tvirtino A. Širinskienė.

Lietuvos socialdemokratų partijos ir Darbo partijos frakcijų atstovai taip pat teigė neremiantys nepasitikėjimo iniciatyvos, nes Vyriausybė ir taip ketina baigti darbą po NATO viršūnių susitikimo.

LVŽS frakcijos seniūnė A. Norkienė teigė, kad kalbant apie pirmalaikius rinkimus, yra labai aiškios procedūros.

„Tai kraštutinis atvejis, kada niekas negeba suformuoti Vyriausybės, valstybė tiesiog negali funkcionuoti be vykdomosios valdžios ir tam reikia 85 Seimo narių sprendimo. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija skelbia nepasitikėjimą Vyriausybe ir siūlo jai pasitraukti. Juk tai nėra pasaulio pabaiga arba kažkoks neįveikiamas darbas.

Vyriausybė nedaro jokių išvadų

Valdantieji gali ir turi pareigą formuoti naują Vyriausybę. Matome, kad šita Vyriausybė nedaro jokių išvadų. Apstu ir ankstesnių ministrų skandalų, bet jie baigėsi niekuo. Pavyzdžiui, jei premjerė darytų tai, ką kalba, praktiškai kiekvienas šios Vyriausybės ministras ir pati premjerė jau turėjo atsistatydinti", - sakė „valstietė".

Pagal Seimo statutą, nepasitikėjimą Vyriausybe gali teikti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 29 Seimo nariai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga parlamente turi 19 narių, be kitų frakcijų palaikymo jai neužtektų balsų inicijuoti nepasitikėjimo procedūros.

„Valstiečių“ parengtame projekte nurodoma, kad nepasitikėjimas reiškiamas suvokiant teisinę ir politinę atsakomybę už valstybėje vykstančių procesų pasekmes, siekiant užtikrinti stabilumą valstybėje, atsižvelgiant į geopolitinę ir ekonominę situacijas.

„Mažai buvo sesijų, kuriose nebuvo grasinama, kad bus inicijuojamas nepasitikėjimas Vyriausybe, man atrodo, beveik kiekvienoje sesijoje buvo apie tai kalbama, tai gal šį kartą pagaliau opozicija susirinks parašus ir pradės procedūrą. Seimas numato tokią procedūrą pagal statutą“, – ketvirtadienį „valstiečių“ iniciatyvą Seime žurnalistams komentavo I. Šimonytė.

Premjerė yra pranešusi, kad liepos viduryje pati trauksis iš pareigų, jeigu Seimas nepaskelbs pirmalaikių parlamento rinkimų. Taip ji teigia prisiimanti atsakomybę keliems ministrams sulaukus kritikos dėl dokumentais nepagrįstų išlaidų jiems dirbant savivaldybių tarybose. Viena šių ministrų – švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė – pasitraukė iš pareigų.

The post Opozicija atsisako remti „valstiečių" organizuojamą nepasitikėjimą vyriausybe appeared first on LAIKMETIS.

Dėl to planuojama surengti dvi slapto balsavimo procedūras.

Kad Seimo pareigūnai būtų atleisti, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Sausio viduryje septyni valdančiųjų atstovai, nedalyvaujant opozicijos atstovams, pareiškė nepasitikėjimą Antikorupcijos komisijos pirmininku, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguotu A. Stončaičiu.

Jam nepasitikėjimas pareikštas naujienų portalui „15min“ pernai lapkritį paskelbus, kad politikas, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu.

Seimo Priklausomybės prevencijos komisijos pirmininke M. Danielei nepasitikėjimas pareikštas 2021 metų lapkričio 10 dieną. Jį inicijavę opozicijos atstovai tuomet nebaigė procedūros, ją prisiminė po valdančiųjų iniciatyvos dėl A. Stončaičio.

Tuomet nepasitikėjimą M. Daniele inicijavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Asta Kubilienė. Pasak jos, pirmininkės elgesys ir veikla nėra suderinama su šios komisijos paskirtimi.

Vienu iš pagrindų atleisti M. Danielę iš pareigų buvo jos prisipažinimas, kad yra vartojusi narkotinių medžiagų.

„Buvo išsakyta daug priekaištų pirmininkei, pradedant tuo, kad ji laidoje „KK2“ pasakojo, kad ne tik vartojo vaikystėje narkotines medžiagas, bet ir dabar išvykusi į užsienį vartoja. Mes esame Priklausomybių prevencijos komisija ir kartais pirmininkės darbai ir nuostatos rodo atvirkščią kursą – ne priklausomybių prevencijos, o jų puoselėjimo“, – 2021 metų lapkritį BNS sakė A. Kubilienė.

M. Danielė savo ruožtu situaciją vadino „politiniu cirku“. Jos teigimu, „paauglystės patirtis“ yra tinkama einant tokias ir panašias pareigas.

The post Seime – balsavimai dėl nepasitikėjimo M. Daniele ir A. Stončaičiu appeared first on LAIKMETIS.

577 vietų Nacionalinės asamblėjos žemieji rūmai didele balsų persvara atmetė kraštutinių dešiniųjų pateiktą pasiūlymą, po to, kai vyriausybė vos devyniais balsais atlaikė ankstesnį daugiapartinį pasiūlymą, pranešė parlamento pirmininkė Yael Braun-Pivet (Jael Braun-Pivė). Ji patvirtino, kad tai reiškia, jog įstatymų leidžiamoji valdžia priėmė reformą.

Vyriausybei buvo pateikti du pasiūlymai dėl nepasitikėjimo po to, kai ji pasinaudojo įgaliojimais, leidžiančiais priimti įstatymą be balsavimo parlamente.

„Niekada taip toli nenueita siekiant kompromiso, kaip su šia reforma“, – sakė ji parlamentui, aiškindama, kad jos pasinaudojimas straipsniu siekiant apeiti balsavimą buvo demokratiškas ir atitiko Prancūzijos konstituciją, kurią parengė pokario lyderis Charlesas de Gaulle'is (Šarlis de Golis).

Po to deputatai nuėjo į greta Nacionalinės asamblėjos rūmų esančią patalpą balsuoti dėl dviejų atskirų pasiūlymų, susijusių su nepasitikėjimu vyriausybe.

„Jei norite nuversti vyriausybę, dabar turite progą“, – baigdama savo kalbą deputatams sakė E. Borne, kaltindama opoziciją „antiparlamentiniu elgesiu visais aspektais“.

Prancūzijos ministro pirmininkės E. Borne vyriausybė pirmadienį vos atlaikė balsavimą dėl nepasitikėjimo, kurį pateikė centro koalicija „Liot“, remiama kairiojo sparno opozicijos, dėl sprendimo apeiti parlamentą ir įvesti prieštaringai vertinamą pensijų reformą.

577 vietų Nacionalinės asamblėjos žemieji rūmai atmetė pasiūlymą vos devyniais balsais, o 278 balsavo už vyriausybės atsistatydinimą.

Nepatvirtintą pasiūlymą pateikė centro koalicija „Liot“, o jį palaikė kairiojo sparno opozicija.

Po to įstatymų leidėjai pradėjo balsuoti dėl antrojo nepasitikėjimo pasiūlymo, kurį pateikė kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ (RN), laikomo mažiau pavojingu vyriausybei.

Vyriausybės ateitis priklausė nuo to, ar dešiniojo sparno opozicijos nariai respublikonai nebalsuos už pirmąjį pasiūlymą.

Analitikai kalbėjo, kad pasiūlymas bus atmestas maždaug 20 balsų persvara, o vienženklis balsų skaičius yra naujas smūgis E. Borne ir jos vyriausybei.

Kairiojo sparno parlamento nariai po rezultatų paskelbimo skandavo „Atsistatydinkite! Atsistatydinkite!“ prie E. Borne ir mojavo plakatais, smerkiančiais pensijų reformą.

The post Prancūzijos vyriausybė atlaikė abu pareiškimus dėl nepasitikėjimo appeared first on LAIKMETIS.

Didžiausia opozicinė „valstiečių“ frakcija mano, kad reikėtų dar kartą bandyti sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl informacijos nutekinimo ir tuomet jau spręsti dėl parlamento pirmininkės atsakomybės.

„Mes esame pasiruošę bandyti dar kartą registruoti nutarimo projektą dėl specialiosios laikinosios komisijos sudarymo. Vis dėlto manome, kad teisinis kelias yra tos komisijos sudarymas ir jos darbo rezultate matytume, ar galimas tolesnis atsakomybės kėlimo kelias“, – pirmadienį BNS sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė.

Anot jos, per neeilinę sesiją nuskambėję Seimo pirmininkės ir generalinės prokurorės atsakymai aiškumo nedavė.

„Tiesos juk neišgirdome, o specialioji komisija veikia kitai principais, žmogus pasirašo, kad neduos melagingų parodymų. Jeigu jis duoda, prisiima atsakomybę, tai veda į apkaltą ar nepasitikėjimą“, – teigė A. Norkienė.

Kiti opozicijos atstovai tvirtino matantys pagrindą nepasitikėjimo pareiškimui ir be specialaus tyrimo.

„Pagrindą aš matau, bet nematau visiškai jokios galimybės“, – pirmadienį BNS sakė Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.

Anot jo, Seimo opozicijos galimybes vaizdžiai atskleidė praėjusią savaitę vykęs balsavimas, kai nepavyko sudaryti parlamentinio tyrimo komisijos dėl galimo informacijos nutekinimo apie Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą.

Kai opozicija tesugeba 40 ar 45 balsus surinkti, (...) kai pusė socialdemokratų neateina į neeilinį posėdį tais klausimais balsuoti, akivaizdu, kad žaidžiamas žaidimas nelabai sąžiningas

Tuomet už opozicijos inicijuotą parlamentinį tyrimą balsavo 52 Seimo nariai, 44 buvo prieš ir 16 susilaikė. Šiame balsavime nedalyvavo 15 Seimo mažumos atstovų.

„Kai opozicija tesugeba 40 ar 45 balsus surinkti, (...) kai pusė socialdemokratų neateina į neeilinį posėdį tais klausimais balsuoti, akivaizdu, kad žaidžiamas žaidimas nelabai sąžiningas. Akivaizdu, kad taip nutiktų ir kitus veiksmus darant“, – sakė A. Mazuronis.

„Tokiai pakrikusiai ar išsiskaidžiusiai opozicijai galimybė sugeneruoti daugiau negu 45–50 balsų bet kokiu klausimu, manau, šioje kadencijoje praktiškai yra lygi nuliui“, – pridūrė jis.

„Darbiečio“ teigimu, tokiomis aplinkybėmis kalbos apie Seimo pirmininkės politinę atsakomybę tėra opozicijos atstovų politikavimas.

„Visų pirma opozicinėms frakcijoms reikia susėsti viduje pasišnekėti, kaip jos mato situaciją, tada frakcijų vadovybės galėtų susėsti prie bendro stalo ir diskutuoti, ir tik tada eiti į viešumą su tokiais pasiūlymais, su tokiomis idėjomis, o ne principu – kas pirmesnis, tas geriau atrodys, o visi kiti – iš paskos. Tas principas opozicijoje jau kurį laiką yra labai aktyvus, bet jis nelabai duoda rezultatą“, – BNS teigė A. Mazuronis.

Kita vertus, ir jis, ir kiti Seimo opozicijos atstovai tvirtino, kad Seimo pirmininkės elgesys K. Bartoševičiaus istorijoje suteikia pagrindą kelti klausimą dėl nepasitikėjimo ja. 

„Mes frakcijoje dar nešnekėjome, bet akivaizdu, kad yra daug melo toje istorijoje, yra daug ciniško požiūrio, yra daug manipuliavimo. Matyt, reikėtų kalbėti apie atsakomybę, bet šiuo atveju efektyviausias būdas būtų apeliuoti į tai, kad patys žmonės, kurie įtraukti į šią istoriją, turėtų suvokti tam tikrą politinę atsakomybę, atskirti ją nuo teisinės atsakomybės ir prisitaikyti ją. Kad patys žengtų žingsnį“, – sakė „darbietis“.

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė pirmadienį BNS taip pat tvirtino, kad frakcijoje kol kas nesvarstyta galimybė inicijuoti nepasitikėjimą V. Čmilyte-Nielsen, nors „netenkina esama situacija, bendravimas ir pasitikėjimo lygmuo tarp Seimo narių ir Seimo vadovės“.

„Minčių tokių yra nuskambėję, kadangi tai jau nebe pirmas kartas, kai mus, švelniai tariant, paveda Seimo pirmininkė, bet nesame priėmę jokių sprendimų, laukiame atsakymo iš prokuratūros, nes partija kreipėsi dėl viso šito skandalo, ir tada spręsime“, – teigė socialdemokratė.

Lietuvos socialdemokratų partija vasario pradžioje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti, kas galėjo nutekinti neviešą informaciją seksualine prievarta prieš vaikus įtariamam K. Bartoševičiui apie jo atžvilgiu vykdomą tyrimą.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas mano, kad opozicija turėtų susėsti ir aptarti nepasitikėjimo Seimo vadove klausimą.

„Manau, kad ir kaip didelė dalis visuomenės, mes tikrai jaučiame, jog mažų mažiausia daugybę kartų buvo ne pilnos tiesos sakymo ar dalies tiesos nesakymo. Tam tikra prasme, tas momentas kelia didelį susirūpinimą, kad bandyta mažų mažiausia gudrauti, o kartais ir pameluoti. Visais šiais atvejais norėtųsi, jog tai būtų įvertinta ir politine prasme“, – BNS sakė politikas.

Tačiau ir jis, A. Mazuronis mano, kad prie šio klausimo reikėtų grįžti po savivaldos rinkimų.

„Kadangi tiek daug buvo kaltinimų, kad čia viskas politiniais rinkimų ciklo motyvais grįsta, sakyčiau, kad daugiau logikos būtų, jei būtų kalbama, bent jau pirmojo rinkimų turo“, – teigė L. Savickas.

Savivaldos rinkimai vyks kovo 5 dieną, Seimo pavasario sesija prasidės kovo 10 dieną.

Pagal Seimo statutą, nepasitikėjimą Seimo pareigūnu gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 29. 

Jis atstatydinamas, jeigu per slaptą balsavimą už tai balsuoja ne mažiau kaip pusė, tai yra mažiausiai 71 Seimo narys.

The post Opozicija mato pagrindą skelbti nepasitikėjimą Seimo vadove, bet neskubės su iniciatyva appeared first on LAIKMETIS.

„Ką ir kolegos kalba Seime iš opozicinių frakcijų, mes tikrai tarsimės, matyt, kai bus priimtas ar nepriimtas biudžetas, dėl galimybės skelbti nepasitikėjimo procedūrą visai Vyriausybei“, – Žinių radijui penktadienį sakė parlamentaras.

Pagal Seimo statutą Seimo sesijos metu ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų (29) gali pateikti nutarimo, kuriame reiškiamas tiesioginis nepasitikėjimas Vyriausybe, projektą.

Per nepasitikėjimo procedūrą galima klausti visų ministrų, po to iš karto balsuojama dėl nepasitikėjimo Vyriausybe. Toks nutarimas priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 71.

Pasak S. Skvernelio, procedūrai pasisekus, galimi įvairūs variantai – taip pat ir galimybė tai pačiai daugumai formuoti naują Vyriausybę.

„Niekas nekvestionuoja rinkimų rezultatų Seimo, bet Vyriausybė nebūtinai turi būti sudaroma iš šitų ministrų, kurių praktiškai kiekvieną galima interpeliuoti – arba didžiąją daugumą“, – kalbėjo Demokratų lyderis.

Pasak jo, valdantiesiems nepavykus susitarti, galimybė sudaryti Vyriausybę galėtų būti siūloma didžiausiai Seimo frakcijai – konservatoriams.

„Paprastai toks pavedimas yra daromas didžiausiai frakcijai ir kas bebūtų, interpeliacijai pavykus, vis tiek didžiausia frakcija Seime yra konservatoriai, jie turėtų turėti galimybę sudaryti naują Vyriausybę, kitą vyriausybę. Jeigu nepavyktų, tada jau kitos dėlionės yra, kas koaliciją sudarinėtų“, – sakė S. Skvernelis.

Jo teigimu, bet kokia kita Vyriausybė būtų geresnė nei esama, nes joje „dauguma ministrų tikrai yra ne savo vietose“.

„Manau, kad toje pačioje konservatorių frakcijoje Seime yra žmonių, kurie galėtų tikrai būti tvirtais, sėkmingais ir gerais ministrais ir pakeisti savo kolegas, kurie neaišku kokiais kriterijais ir kokiais būdais į tas pozicijas pateko“, – tvirtino buvęs premjeras.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija ketvirtadienį paskelbė surinkusi parašus dėl interpeliacijos užsienio reikalų ministrui, konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui.

Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 29. Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites į juos atsakyti raštu.

Seime svarstant interpeliaciją sudaroma speciali komisija, kuri siūlo pritarti arba nepritarti atsakymams. Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės – bent 71 – visų Seimo narių balsų dauguma.

Opozicija šio Ministrų kabineto nariams inicijavo kelias interpeliacijas, jos visos žlugo. Interpeliacijos procedūra G. Landsbergiui būtų ketvirtoji.

Rugsėjį Seimo opozicijai nepavyko atstatydinti energetikos ministro Dainiaus Kreivio dėl išaugusių energijos kainų. 2021-ųjų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos interpeliacijos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šiemet birželį dėl problemų žemės ūkyje – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Abu ministrai irgi pareigas išsaugojo.

The post Tarsimės dėl nepasitikėjimo visai I. Šimonytės Vyriausybei - S. Skvernelis appeared first on LAIKMETIS.

„Rugpjūčio pradžioje Tarptautinė nevyriausybinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ paskelbė ataskaitą, kurioje skelbiama, kad Ukrainos kariuomenė kelia pavojų civiliams gyventojams, nes ji steigia bazes mokyklose ir ligoninėse bei vykdo kontratakas iš tankiai apgyvendintų vietovių (toliau – Ataskaita). 

Ataskaita papiktino Ukrainos visuomenę ir Ukrainos vyriausybę, kuri  griežtai ją atmetė, teigdama, jog  „Amnesty International“ (toliau – Organizacija) veikia išvien su Kremliaus propagandininkais.

Reaguodama į Ataskaitą  Didžiosios Britanijos ambasadorė Kyjive Melinda Simmons pareiškė, kad taikiems Ukrainos gyventojams pavojų kelia tik Rusijos kariuomenės raketos, ginklai ir plėšikavimas, nes jei Rusija nutrauktų karą Ukrainoje, jokio pavojaus civiliams gyventojams nebūtų.

Netrukus Didžiosios Britanijos „The Times“ leidinyje buvo paskelbta publikacija, kurioje pažymima, jog Organizacija tapo Rusijos propagandos ruporu ir savo veiksmais griauna tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą ja.

Organizacija tapo Rusijos propagandos ruporu ir savo veiksmais griauna tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą

Pasipiktinusi šia Ataskaita, iš Organizacijos  atsistatydino Ukrainos biuro vadovė Oksana Pokalčiuk, pažymėdama, jog yra perspėjusi  Organizacijos  vadovybę apie  informacijos Ataskaitoje vienpusiškumą, apie tai, kad joje neatsižvelgta į Ukrainos gynybos ministerijos nuomonę. Jos teigimu, Ataskaitoje sąmoningai/nesąmoningai palaikomas Rusijos propagandos naratyvas, o ir pati Ataskaita tapo Rusijos propagandos įrankiu. Ataskaitą ir tariamus atradimus joje taip pat pasmerkė Organizacijos Ukrainos biuras, nuodydamas, jog rengiant ją, su biuru šia tema nebuvo konsultuojamasi, tuo tarpu Rusijos ambasada Londone beregint ėmė platinti šios  Ataskaitos teiginius.

Rugpjūčio antrą savaitę Organizacija atsiprašė Ukrainos visuomenės, tačiau  generalinė sekretorė Agnes Callamard ir toliau neigė jai mestus kaltinimus tvirtindama, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos pažeidė karo įstatymus, veikdamos gyventojų perpildytose vietose ir keldamos pavojų civiliams gyventojams. 

Nacionalinis susivienijimas pažymi, kad organizacija „Amnesty International“, kuri  vienija virš 3 mln. narių, kelia sau tikslą ginti asmenis, persekiojamus dėl politinių ir religinių įsitikinimų, panaikinti mirties bausmę, kankinimus ir žiaurų elgesį su kaliniais. Ji renka informaciją, siunčia misijas į įvairias pasaulio šalis padėčiai tirti, skelbia kasmetines ataskaitas apie žmogaus teises įvairiose šalyse, per savo atstovus JTO, UNESCO bei kitur daro įtaką įvairioms tarptautinėms organizacijoms. Ji  organizuoja ir koordinuoja žmogaus teisių gynimo akcijas, taigi Organizacijos ataskaitos daro svarbią įtaką pasaulio valstybėms priimant svarbiausius tarptautinius sprendimus. 

Šiuo konkrečiu atveju Organizacija pateikė karo ir jo padarinių vertinimą Ukrainoje. Jos pateiktoje Ataskaitoje masiškas Ukrainos valstybės ir jos gyventojų naikinimas buvo priežastiniu ryšiu susietas ne su Rusijos invazija į Ukrainą, ne su Rusijos paskelbtu tikslu sunaikinti Ukrainos valstybę ir ukrainiečių tautą, o su ukrainiečių tautos, Ukrainos armijos savigynos veiksmais, jos mėginimu įmanomais būdais išsaugoti ukrainiečių tautą nuo sunaikinimo.

Pažymėtina, kad analogiškai š. m. birželio pradžioje Organizacija paskelbė ataskaitą apie migrantų buvimo sąlygas Lietuvos migrantų centruose, apkaltinusi šalies tarnybas, neva šios „savavališkai sulaikė“ tūkstančius žmonių militarizuotuose centruose, neva žmonės laikomi nežmoniškomis sąlygomis, kankinami ir kitaip netinkamai su jais elgiamasi. Apkaltino Lietuvos migracijos sistemą „instituciniu rasizmu“ ir smurtu prieš migrantus. Jos teigimu, ukrainiečių karo pabėgėliai šalyje yra priimami žymiai palankiau, negu iš Baltarusijos per valstybės sieną neteisėtai siunčiami ekonominiai migrantai, esą pastarieji „mėnesiais laikomi skurdžiuose, į kalėjimą panašiuose centruose“, jiems „neleidžiama naudotis sąžiningomis prieglobsčio suteikimo procedūromis ir jie patiria kitų rimtų žmogaus teisių pažeidimų, tikintis, kad jie „savanoriškai“ grįš į šalis, iš kurių pabėgo“. 

Apkaltino Lietuvos migracijos sistemą „instituciniu rasizmu“ ir smurtu prieš migrantus

Atkreipiame dėmesį, jog Organizacijai yra žinoma, kad Baltarusija su Rusijos pagalba yra pradėjusi hibridinį karą prieš Lietuvos valstybę – pasitelkdama Baltarusijos oro linijas, šios šalies valdžia gabena į savo šalį tūkstančius iš įvairių svetimų valstybių surinktų piliečių, o po to nelegaliu būdu ar net prievarta siunčia juos per Lietuvos valstybės sieną. Tai reiškia, kad prievartiniu būdu į Lietuvą iš Baltarusijos siunčiami svetimšaliai yra ne pabėgėliai ar migrantai, o agresorės vykdomo hibridinio karo dalyviai. Tuo tarpu Organizacija minėtų svetimų valstybių į Lietuvą per prievartą gabenamų piliečių sąlygas sieja ne su Rusijos ir Baltarusijos karine agresija, o su tariamai  nesvetingu Lietuvos valstybės elgesiu reaguojant į minėtą karinę agresiją, kitaip tariant, Lietuva kaltinama, kad ji nesudaro komfortiškų sąlygų į Lietuvos valstybę neteisėtai permestiems agresijos dalyviams.

Kita vertus, ši organizacija elgiasi neetiškai karo pabėgėlių atžvilgiu, nes ekonominių migrantų jų kilmės šalyse niekas nepersekioja, jie turi pakankamai lėšų savarankiškai kelionei iš tolimų šalių į hibridinį karą prieš Lietuvą vykdančią Baltarusiją, kad šios valstybės specialiosios tarnybos juos permestų į Lietuvos teritoriją. Kitai tariant,  Organizacija kančias nukentėjusių nuo karo žmonių, praradusių namus, šeimas, artimuosius ir  vaikus, prilygina bei suvienodina su ekonominių migrantų patiriamais nepatogumais ir jų teisėmis į komfortiškesnį bei geresnį gyvenimą. Būtent dėl to ataskaitoje Organizacija apkaltino Lietuvos migracijos sistemą „instituciniu rasizmu“.  Iš to darytina išvada, kad Organizacija tik prisidengia žmogaus teisių gynimu, tačiau iš tikrųjų iškraipo tiesą, apkaltindama auką, suversdama jai  agresoriaus kaltę (auka kalta visada, ji išprovokavo, nes gynėsi ir pan.). Tikėtina, jog minėtas šios Organizacijos pateiktas teisinis aplinkybių vertinimas taip pat yra susijęs su tuo, kad karo pabėgėliai yra ukrainiečiai (nukentėję nuo agresoriaus), o tai rodo Organizacijos teisinį šališkumą ir neabejotiną Ukrainos žmonių (karo pabėgėlių) diskriminaciją.

Šios Organizacijos nešališkumu leidžia abejoti aplinkybė, kad ji atsisakė pripažinti Rusijos opozicijos lyderį Aleksejų Navalną sąžinės kaliniu, tačiau po plačios tarptautinės kritikos savo sprendimą skubiai atšaukė. 

Ir šiuo atveju Ukrainoje vykdomus tūkstančių žmonių nukankinimus, masinius civilių gyventojų žudymus Organizacija nesieja su Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainos valstybę. Atvirkščiai, civilių gyventojų žūtis, jų naikinimą ji sieja  su Ukrainos armijos dalinių tariamai netinkama dislokacija, manytina, jog netgi su pačios Ukrainos armijos egzistavimu apskritai, nes kitu atveju tampa nelogiška manyti, jog prieš gindama savo šalies miestus ir gyvenvietes, Ukrainos armija pirmiausia turėtų pasitraukti iš jų ir vengti savo karius laikyti arčiau prie išvaduojamų ar ginamų miestų bei gyvenviečių.

Taigi abiem atvejais Organizacijos ataskaitos iš esmės yra politinės deklaracijos, nustatančios klaidinančias valstybių elgesio ir jų atsakomybės gaires. Šiuo atveju ataskaitose nustatytos gairės vienareikšmiškai yra naudingos Rusijai ir Baltarusijai, pateisinančios pastarųjų vykdomas agresijas pirmiausia prieš Ukrainą ir karinę hibridinę agresiją, vykdomą prieš Lietuvą.

Pritariame „The Times“  teiginiui minėtoje publikacijoje, kad Ukrainos gynėjai yra įsikūrę civilinėse teritorijose, nes šias teritorijas ir gynėjus puola rusų įsibrovėliai. Rusijos metodas naikinant civilius gyventojus yra žinomas iš kovų Čečėnijoje ir Sirijoje,  šiuo atveju ir Ukrainoje. „Ukrainos pajėgos narsiai priešinasi šiems įsibrovėliams, bandydami padėti civiliams pabėgti iš pavojingų vietovių“.

Pritariame, kad Organizacija neatsižvelgia į karo veiksmų realijas ir neteisingai interpretuoja tarptautinės teisės turinį. Teisiniai įsipareigojimai pagal Ženevos konvenciją dėl civilių asmenų apsaugos karo metu visiškai nedera su kaltinimais agresijos aukoms ir šmeižtu, kurį skleidžia Organizacija. Kartu pažymime, kad tikrųjų karo pabėgėlių teisės negali būti suvienodintos su ekonominių migrantų teisėmis, nes tai prieštarauja humaniškumo kriterijams.

Taip pat pritariame Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad Organizacija mėgina „amnestuoti teroristinę valstybę ir perkelti agresoriaus atsakomybę aukai“. Anot jo, netoleruotina, kad analizuojant duomenis apie auką, pastaroji ir agresorius „kažkokiu būdu sulyginami, o agresoriaus veiksmai ignoruojami“. Šį jo teiginį patvirtina vangi Organizacijos reakcija į eilinį Rusijos karo nusikaltimą, kai pastaroji sunaikino Olenivkos  gyvenvietėje saugomus Ukrainos karo belaisvius, t. y. išžudė į nelaisvę paimtus „Azov“ kovotojus. Analogišką Organizacijos nuostatą atspindi jos delsimas reaguoti į Rusijos teroristinį šantažą Zaporižios atominėje elektrinėje, iš kurios agresorius grasina visai Europai branduoline katastrofa. 

netoleruotina, kad analizuojant duomenis apie auką, pastaroji ir agresorius „kažkokiu būdu sulyginami, o agresoriaus veiksmai ignoruojami

Absoliučiai pagrįstas „The Times“ teiginys, jog „kažkada gerbta humanitarinė organizacija „Amnesty international“ demonstruoja apgailėtiną abejingumą prievartai.“ Demonstruodama atlaidumą Rusijos vykdomiems nusikaltimams Ukrainoje ir pakantumą rusiškajam fašizmui, ši organizacija nebegali įgyvendinti deklaruojamų savo tikslų ir atstovauti pasaulio bendruomenei. Pritarime, kad  „Amnesty international“ tapo politiškai angažuota tarptautinė žmogaus teisių visuomeninė organizacija ir negali atstovauti objektyvioms ir visuotinai pripažintoms žmogaus teisėms, o savo veikla daro realią žalą žmogaus teisių plėtrai. 

Todėl Nacionalinis suvienijimas, reikšdamas visišką solidarumą su Ukrainos visuomene, reikalauja:

1. Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimą ir Vyriausybę nedelsiant atsiriboti nuo „Amnesty international“, kaip nuo organizacijos, kuri skleidžia tendencingą, neaptikimą ir neobjektyvią informaciją.

2. Nesivadovauti šios organizacijos ataskaitomis priimant svarbiausius Lietuvos valstybės sprendimus. 

3. Visuomeninę organizaciją ,,Amnesty Lietuva“ paraginti Organizacijos vadovę grįžti prie nešališkų ir objektyvių žmogaus teisių padėties vertinimo visose šalyse standartų ir įšaldyti bendradarbiavimą su šia Organizacija, kol šis raginimas nebus įgyvendintas.

Kviečiame žiniasklaidą bei tarptautines visuomenines organizacijas ištirti „Amnesty international“ finansavimo šaltinius ir viešai informuoti tarptautinę visuomenę kiek tarp jų yra rėmėjų, susijusių su agresore Rusija, įskaitant galimus tarpininkus kitose šalyse, ofšorinėse zonose bei kitur. Tikėtina,  jog tai gali padėti paaiškinti šios organizacijos suinteresuotumą teisinti Rusijos agresijos veiksmus (jų nepastebėti, ignoruoti, reaguoti vangiai ir kt.), akcentuojant ne agresorės, bet aukos veiksmų neteisėtumą, ir tuo talkinti Rusijos vykdomam Ukrainos gyventojų genocidui ir jos siekiams sunaikinti Ukrainos valstybę.

The post Nacionalinis susivienijimas išplatino pareiškimą dėl „Amnesty International" veiklos appeared first on LAIKMETIS.