„Siekiant apsaugoti liberalią Pietų Korėją nuo Šiaurės Korėjos komunistinių jėgų keliamos grėsmės ir pašalinti antivalstybinius elementus, (...) skelbiu nepaprastąją karo padėtį“, – sakė prezidentas tiesiogiai per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą.

Jis apkaltino šalies opoziciją simpatizuojant Šiaurės Korėjai ir antivalstybine veikla paralyžiuojant valdžią.

Kol kas neaišku, kaip šis žingsnis paveiks šalies valdymą ir demokratiją.

Nuo pat atėjimo į valdžią 2022 metais Yoon Suk-yeolui sunkiai sekėsi įgyvendinti savo darbotvarkę opozicijos kontroliuojamame parlamente.

The post Pietų Korėjoje paskelbta nepaprastoji karo padėtis appeared first on LAIKMETIS.

„Laikinai prezidento pareigas einantis Myint Swe (Mjint Svė) pranešė apie sprendimą dar pusmečiui pratęsti nepaprastąją padėtį (...) padėčiai nesant normaliai, kad būtų galima tęsti kovos su teroristais procesą“, – sakoma chuntos pareiškime.

Chunta įvedė nepaprastąją padėtį, kai 2021 metų vasarį generolai nuvertė Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) vyriausybę. Tai išprovokavo masinius protestus, o chunta pradėjo susidorojimą su kitaminčiais.

Nuo to laiko ji ne kartą pratęsė nepaprastąją padėtį, visoje šalies teritorijoje tęsiantis kovoms su ginkluotu pasipriešinimu ir atidėdama naujus rinkimus, kuriuos žadėjo surengti.

2008 metais Mianmaro kariškių parengtoje konstitucijoje, kuri, chuntos teigimu, tebegalioja, reikalaujama, kad pareigūnai surengtų naujus rinkimus per šešis mėnesius nuo nepaprastosios padėties atšaukimo.

Vietos stebėsenos grupės duomenimis, per chuntos susidorojimą su opozicija žuvo daugiau kaip 4 400 žmonių.

The post Mianmaro chunta dar pusmečiui pratęsė nepaprastąją padėtį, vėl atidėdama rinkimus appeared first on LAIKMETIS.

Panaikinus nacionalinę nepaprastąją padėtį ir ekstremaliąją situaciją visuomenės sveikatos srityje, federalinis atsakas į COVID-19 būtų oficialiai pertvarkytas, ir virusas būtų traktuojamas kaip endeminė grėsmė visuomenės sveikatai, kurią galima valdyti pagal įprastus agentūrų įgaliojimus. 

Įstatymų leidėjai jau yra atšaukę nepaprastąsias priemones, kurios pandemijos metu apsaugojo milijonus JAV piliečių. 

Kartu su didžiąja dalimi federalinio finansavimo, skirto COVID-19 pagalbos programai, nutraukus tiesioginį JAV vyriausybės valdymą, vakcinų ir gydymo metodų kūrimas taip pat būtų perkeltas iš tiesioginio federalinės vyriausybės valdymo srities. 

J. Bideno paskelbtame pareiškime nepritariama JAV Atstovų Rūmų respublikonų paskelbtoms rezoliucijoms, kuriomis siekiama nedelsiant nutraukti nepaprastąją padėtį. 

J. Bideno paskelbtame pareiškime nepritariama JAV Atstovų Rūmų respublikonų paskelbtoms rezoliucijoms, kuriomis siekiama nedelsiant nutraukti nepaprastąją padėtį

Jie taip pat ruošiasi pradėti tyrimą dėl federalinės vyriausybės reakcijos į COVID-19.

Tuometinio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sveikatos apsaugos ir socialinio aprūpinimo sekretorius Alexas Azaras (Aleksas Eizeras) 2020 metų sausio 31 dieną pirmą kartą paskelbė nepaprastąją padėtį visuomenės sveikatos srityje, o vėliau, tų pačių metų kovą, D. Trumpas pranešė, kad COVID-19 pandemija yra nepaprastoji padėtis nacionaliniu lygmeniu. 

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, nuo 2020-ųjų nuo COVID-19 mirė daugiau kaip 1,1 mln. Jungtinių Valstijų gyventojų, įskaitant maždaug 3 700 žmonių praėjusią savaitę. 

„Tam tikrais atžvilgiais J. Bideno administracija supranta tai, ką patyrė daugelis šalies gyventojų“, – teigė nevyriausybinės organizacijos „Kaiser Family Foundation“ vykdomasis viceprezidentas Larry Levittas (Laris Levitas), kuris atsakingas už sveikatos politiką.

„Vis dėlto šimtai žmonių kasdien vis dar miršta nuo COVID-19“, – pridūrė jis.

L. Levittas pažymėjo, kad kai kurie dalykai JAV gyventojams vis dėlto pasikeis, kai baigsis nepaprastoji padėtis. 

Manoma, kad COVID-19 vakcinų kainos taip pat smarkiai šoktels, kai vyriausybė nustos jas pirkti, bendrovė „Pfizer“ mano, kad tuomet už vieną dozę teks mokėti iki 130 JAV dolerių (119,90 eurų). 

Nuo praėjusių metų rudens rekomenduojama atnaujinta stiprinamąja doze pasiskiepijo tik 15 proc. JAV gyventojų.

Taip pat nebebus galima nemokamai atlikti COVID-19 testų namuose, o ligoninės negaus papildomų išmokų už koronavirusu sergančių pacientų gydymą. 

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį pareiškė, kad kororavirusas tebėra nepaprastoji padėtis pasaulinės sveikatos apsaugos srityje, nors jos pagrindinė patariamoji grupė nustatė, kad pandemija galimai artėja prie „lūžio taško“, kai dėl didesnio imuniteto lygio gali sumažėti su virusu susijusių mirčių skaičius.

The post J. Bidenas planuoja gegužę JAV nutraukti COVID-19 nepaprastąją padėtį appeared first on LAIKMETIS.

Tai numatyta praėjusią savaitę parlamento patvirtintose Nepaprastosios padėties įstatymo pataisose.

Kaip BNS nurodė Vidaus reikalų ministerija, tai reiškia, kad parlamentas galėtų riboti elektroninio rezidento kortelės išdavimą, akcijų, nekilnojamojo turto įsigijimą „jeigu tokios priemonės apskritai būtų pasirinktos kaip būtinos nepaprastosios padėties metu“.

Pastarąsias pataisas inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, papildęs Vidaus reikalų ministerijos parengtą projektą.

Pasak jo, šis ribojimas iš esmės galėtų būti taikomas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

„Natūralu, kad tai gali kelti įvairių nacionalinio saugumo rizikų, todėl bent jau nepaprastosios padėties metu valstybė turi turėti kiek įmanoma daugiau instrumentų“, – BNS sakė parlamentaras.

NSGK vadovas taip pat siekia neleisti rusams ir baltarusiams Lietuvoje turėti ginklą.

Seimas nepaprastąją padėtį Rusijos ir Baltarusijos pasienyje šią savaitę pratęsė dar trims mėnesiams, iki kitų metų kovo 16 dienos imtinai.

Joje šiuo metu nėra numatyta šių galimų naujų ribojimų.

Nepaprastoji padėtis toliau galios Lietuvos pasienio ruožuose prie valstybės sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi bei pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos pasienio ruožo teritorijoje.

Kaip ir iki šiol galiojusiame Seimo nutarime, naujajame numatoma toliau į Lietuvos teritoriją neįleisti Vyriausybės kriterijų neatitinkančių Rusijos piliečių.

Pagal Baltijos šalių ir Lenkijos susitarimą, nuo rugsėjo Europos Sąjungos (ES) išorinę sieną gali kirsti tik Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

Baltarusiams tokie reikalavimai netaikomi. Jiems, kaip ir rusams, lieka galioti sugriežtintas vizų išdavimas, tai yra toliau nepriimami šių užsieniečių prašymai išduoti vizas, išskyrus atvejus, kai dėl jų tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.

Rusijos piliečiai dar gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Taip pat nutarime palikta migrantų apgręžimo politiką įtvirtinanti nuostata, kad nenustatytose vietose ketinantys kirsti ar kirtę ES išorinę sieną užsieniečiai negali būti įleidžiami. Ši nuostata nebus taikoma nuo karinės agresijos, persekiojimo bėgantiems asmenims.

Nepaprastosios padėties režimas visoje šalyje įvestas vasario 24 dieną, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ir anksčiau buvo pratęstas jau du kartus. Nuo rugsėjo šį režimą apsiribota taikyti nebe visoje Lietuvoje, o pasienyje su Rusija ir Baltarusija bei pasienio kontrolės punktuose.

Pernai lapkritį dėl neteisėtos migracijos bangos nepaprastoji padėtis buvo paskelbta pasienyje su Baltarusija. Ji truko iki sausio vidurio.

The post Seimui - galimybė riboti sandorius, paslaugų teikimą nepaprastosios padėties metu appeared first on LAIKMETIS.

„Įvertinus tai, kas vyksta, mes kaip Vidaus reikalų ministerija tikrai matome pagrindą pratęsti nepaprastąją padėtį, ji, kaip žinia, baigiasi gruodžio 15 dieną“, – po trečiadienį surengto tarpinstitucinio pasitarimo dėl saugumo situacijos regione po raketų smūgių Ukrainoje ir Lenkijoje žurnalistams sakė ministrė.

Nepaprastosios padėties režimas įvestas vasario 24 dieną, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ir pratęstas jau du kartus.

Paskutinį kartą ją pratęsus rugsėjį numatyta riboti Rusijos piliečių įleidimą į šalį, be to, ji įvesta ne visoje šalyje, bet pasienyje su Rusija ir Baltarusija bei pasienio kontrolės punktuose.

Pasak A. Bilotaitės, siūlant pratęsti šį režimą gali būti siūlomos papildomos priemonės, tačiau ministrė jų neįvardijo

Pasak A. Bilotaitės, siūlant pratęsti šį režimą gali būti siūlomos papildomos priemonės, tačiau ministrė jų neįvardijo.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, jog šiuo metu nėra poreikio plėsti nepaprastąją padėtį ir ją vėl įvedinėti visoje šalies teritorijoje, tačiau teigė, jog svarstyti dėl režimo pratęsimo reikia.

„Pratęsti poreikis gali būti – migracijos tie srautai pasienyje keitėsi, atsirado naujų rizikų, kol kas kurios nerealizuotos – aš turiu galvoje su Kaliningradu. Bet kokiu atveju, tai bus svarstoma“, – sakė ministras.

Pasak jo, nepaprastosios padėties sąlygos galėtų būti panašios kaip dabar, tačiau dėl to apsispręs Seimas.

The post A. Bilotaitė sako, kad nepaprastoji padėtis turi būti pratęsta appeared first on LAIKMETIS.

Nepaprastoji padėtis galios nebe visoje šalyje, kaip šiuo metu, o tik pasienyje su Rusija ir Baltarusija ir pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne pasienio ruožo teritorijoje, tai yra Vilniaus ir Kauno oro uostuose, Vilniaus geležinkelio stotyje, kt. 

Taip pat Lietuvai, Latvijai, Estijai bei Lenkijai sutarus neįleisti Rusijos piliečių, nuo rugsėjo 16 dienos bus ribojamas jų įleidimas į šalį.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba turės užtikrinti, jog per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną į Lietuvos teritoriją būtų įleidžiami tik Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos piliečiai.

per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną į Lietuvos teritoriją būtų įleidžiami tik Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos piliečiai

Šalys praėjusią savaitę pareiškė, kad keliavimas ES yra privilegija, o ne žmogaus teisė, ir nepriimtina, kad valstybės agresorės piliečiai gali laisvai keliauti po Europą, o tuo metu žmonės Ukrainoje yra kankinami ir žudomi.

Turizmo, kultūros, sporto ir verslo tikslais keliaujančių Rusijos piliečių atvykimas į Šengeno erdvę bus apribotas kiekvienai valstybei priėmus nacionalines laikinas priemones ir turi įsigalioti kiekvienoje iš jų atskirai iki rugsėjo 19 dienos. 

Lietuvoje sprendimas įgyvendinamas per nepaprastosios padėties nutarimą. Į šalį bus įleidžiami tik disidentai, laisvės kovotojai, nepriklausomi žurnalistai, kiti humanitariniais pagrindais atvykstantys žmonės bei jų šeimų nariai, taip pat ES piliečių šeimos nariai, jūrininkai, Kaliningrado tranzitu vykstantys žmonės, turintieji ilgalaikes „D“ kategorijos vizas.

The post Seimas balsuos dėl nepaprastosios padėties pratęsimo, siena taps uždaryta Rusijos piliečiams appeared first on LAIKMETIS.

Kaip BNS informavo ministrės pirmininkės patarėja Rasa Jakilaitienė, I. Šimonytė ilsėsis Lietuvoje.

Sugrįžusi iš atostogų, penktadienį premjerė išvyks į neformalią Baltijos ministrų tarybą Rygoje.

Per I. Šimonytės atostogas ją pavaduos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis

Per I. Šimonytės atostogas ją pavaduos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Ateinančią savaitę atostogų taip pat išeina vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Kitą savaitę toliau atostogas tęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kultūros ministras Simonas Kairys, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė bei finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Iš viso kitą savaitę ketina ilsėtis daugiau nei pusė Ministrų kabineto narių.

The post I. Šimonytei atostogaujant nepaprastosios padėties metu ją pavaduos G. Landsbergis appeared first on LAIKMETIS.

Jo žodžiais, pagal šio režimo veiksmų planą Vengrija nuo rugpjūčio 1-osios „daugeliu atvejų“ draus energijos išteklių eksportą ir „bandys rinkoje įsigyti daugiau gamtinių dujų atsargoms kaupti“.

Be to G. Gulyasas, kurį taip pat cituoja naujienų agentūra AFP, pabrėžė, jog Vengrija stengsis padidinti vietinę dujų gavybą nuo 1,5 mlrd. iki 2 mlrd. kubinių metrų per metus, atnaujins anglimi kūrenamos Matros elektrinės netoli sostinės darbą ir svarstys Pakšo atominės elektrinės eksploatavimo laikotarpio pratęsimo galimybes.

Vengrija stengsis padidinti vietinę dujų gavybą nuo 1,5 mlrd. iki 2 mlrd. kubinių metrų per metus, atnaujins anglimi kūrenamos Matros elektrinės netoli sostinės darbą ir svarstys Pakšo atominės elektrinės eksploatavimo laikotarpio pratęsimo galimybes

Jis taip pat nurodė, kad vyriausybė atsisakys „neribotų subsidijų“ už komunalines paslaugas – nuo kito mėnesio šalies gyventojai už dujas ir elektrą mokės rinkos kainomis už kiekius, kurie viršys vidutinį vartojimo šalyje lygį.

„Bloomberg“ pažymi, kad komunalinių paslaugų subsidijavimo programa buvo vienas pagrindinių visuomenės ramsčių  Viktoro Orbano vadovavimui vyriausybei, kuris balandį didele persvara laimėjo rinkimus ir užsitikrino ketvirtąją kadenciją nuo pergalės 2010-aisiais.

The post Vengrija skelbia nepaprastąją padėtį energetikos srityje, apribos energijos eksportą appeared first on LAIKMETIS.

Už šio teisinio režimo pratęsimą balsavo 124 parlamentarai, susilaikė šeši, balsavusiųjų prieš nebuvo.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad tai reikalinga, nes praėjus dviem mėnesiams nuo nepaprastosios padėties įvedimo „brutali Rusijos karinė agresija“ Ukrainoje tęsiasi ir grėsmė nemažėja.

„Dėl Rusijos vykdomo valstybinio terorizmo ir nuolat daromų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų vis didėja humanitarinė ir pabėgėlių iš Ukrainos krizė. Dėl Rusijos ir Baltarusijos vykdomos agresyvios politikos savo šalies gyventojų atžvilgiu išaugo ir šių šalių gyventojų pasitraukimo tikimybė“, – sakė Seimo pirmininkė.

Pasak parlamento vadovės, taip pat stebima suintensyvėjusi asmenų veikla prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų, įskaitant ir galimą informacijos rinkimą.

„Šios padidėjusios grėsmės visuomenės rimčiai neįmanoma pašalinti laikinai netaikant naudojimosi kai kuriomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis apribojimo bei nenustačius nepaprastųjų priemonių“, – sakė ji.

Neliko draudimo fiksuoti strateginius objektus

Pratęsiant padėtį nuo vidurnakčio iš ketvirtadienio į penktadienį, atsisakoma buvusio draudimo fotografuoti, filmuoti, kitais būdais fiksuoti ir rinkti informaciją vietoje apie energetikos ūkio sektoriui priskiriamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones, Lietuvos ir sąjungininkų kariuomenių karinės technikos judėjimą.

Toks siūlymas pateiktas, kadangi iki šiol dėl to nefiksuota incidentų, o esant poreikiui būtų galima taikyti baudžiamojo proceso priemones.

Paliktas draudimas retransliuoti ir platinti internete Rusijos ar Baltarusijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo, televizijos programas. Išimtys numatomos tik jei yra suteiktas atskiras Lietuvos radijo ir televizijos komisijos leidimas arba kai programos retransliuojamos iš Europos Sąjungos, Europos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių.

Taip pat paliekamas draudimas organizuoti ir rinktis į susirinkimus, kurių tikslas – bet kokia forma ar mastu palaikyti Rusijos, Baltarusijos veiksmus, dėl kurių įvesta nepaprastoji padėtis.

Be kita ko, neatsisakyta ir ankstesnio sprendimo stabdyti vizų išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, išskyrus atvejus, kai dėl to tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.

I. Šimonytė: už karą atsakingi ir Putino rinkėjai

Socialdemokratas Julius Sabatauskas teiravosi, ar pastarasis sprendimas nepaveiks asmenų, kurie siekia pabėgti iš Rusijos nuo mobilizacijos.

Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad humanitariniais pagrindais vizos išduodamos ir dabar.

„Bet reikia aiškiai suprasti, kad už Rusijos karą prieš Ukrainą atsakingas ne tik asmeniškai Putinas, bet yra atsakinga ir visa jo kariauna, ir tie žmonės, kurie suteikė Putinui valdyti šalį ir priimti tokius sprendimus“, – tvirtino premjerė.

„Tai, man atrodo, yra ribos, kiek mes galime atsižvelgti į tai, kad dabar nenori, matote, tarnauti Rusijos kariuomenėje, kuri siunčiama į karą prieš Ukrainą. Nes Rusijos piliečiai vis dėlto savo valdžios problemas turi spręsti pirmiausia patys“, – sakė I. Šimonytė.

Ji tai pat patikino, kad prezidentui Gitanui Nausėdai pasirašius Seimo antradienį priimtas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, išplečiančias institucijų galias riboti propagandą, ribojimų dėl Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaidos nepaprastosios padėties sąlygose ateityje neliks.

Lygino su Lenkija

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Mindaugas Puidokas pabrėžė, kad Lenkija, kuri jau priėmė beveik 2,9 mln. karo pabėgėlių, nepaprastąją padėtį yra įvedusi tik pasienyje, o Lietuva ją taiko visoje teritorijoje.

„Kur yra logika priimti tokį sprendimą, kai Lietuva su Ukraina nesiriboja? Geriausiu atveju, kur galėtumėme nepaprastąją padėtį pratęsti, tai yra Lietuvos pasienio zona su Baltarusija. Kitose Lietuvos vietose ir teritorijoje taikyti nėra prasmės, jei to nedaro net su rimtesniais iššūkiais susidurianti mūsų kaimyninė Lenkija“, – dėstė jis.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas atkreipė dėmesį, kad Seimo nutarimas be kita ko užkerta galimybes rengti streiką Vilniaus viešojo transporto darbuotojams – to daryti esant nepaprastajai padėčiai neleidžia Darbo kodeksas.

„Galbūt čia reikėtų pabandyti mums, valdžiai, pagloboti tuos žmones, pabandyti tuos taikos sprendimus rasti, nes žmonės neturi fundamentalios teisės į streiką, kas suprantama, visiškai keisti nuostatų nesiūlau, bet reikėtų kažkaip atsakyti“, – ragino jis.

Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą. Ji jau buvo kartą pratęsta kovo 10 dieną ir galiojo iki balandžio 20-osios imtinai.

Savo ruožtu Eugenijus Gentvilas sakė, kad įvairių opozicijos nuogąstavimų buvo ir pratęsiant padėtį prieš daugiau nei mėnesį. Be to, naujausiame sprendime atsisakoma kai kurių apribojimų, „kur galėjo būti kontroversijų“. 

„Manau, kad sveikas protas pirmiausia yra tiek teisėsaugos pareigūnų, ir politikai galime šiandien priimti drąsiai sprendimą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo. Deja, ir šiandien girdisi tokių gąsdinimų apie piliečių teisių ir laisvių suvaržymus. Sutinku, kartais tai yra neišvengiama – valstybės, tų pačių piliečių saugumas reikalauja ir tam tikrų apribojimų“, – pabrėžė jis.

Nepaprastosios padėties ar karo padėties metu negali būti taisoma Konstitucija. Todėl dėl šio režimo buvo buvo sustojusios Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo, amžiaus cenzo kandidatuojant į parlamentą sumažinimo iki 21-erių, leidimo kandidatuoti praėjus dešimčiai metų po apkaltos.

Padarius vienos dienos nepaprastosios padėties pertrauką, ketvirtadienį visos šios pataisos priimtos.

The post Dėl tebevykstančio karo Ukrainoje Seimas pratęsė nepaprastąją padėtį appeared first on LAIKMETIS.

„Kito ketvirtadienio darbotvarkė patvirtinta, joje yra trys balsavimai dėl Konstitucijos, tai reiškia, kad nepaprastosios padėties  klausimas turės būti bent trumpam sustabdytas, turės būti paliktas bent nedidelis langas, kad būtų galima balsuoti dėl Konstitucijos“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė parlamento vadovė.

Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ji galioja iki balandžio 20-osios imtinai.

Seimo pirmininkė prognozavo, kad nepaprastoji padėtis po balsavimų dėl Konstitucijos bus pratęsta

Seimo pirmininkė prognozavo, kad nepaprastoji padėtis po balsavimų dėl Konstitucijos bus pratęsta.

„Dėl nepaprastosios padėties kitą savaitę bus priimtas sprendimas, bet aš prognozuočiau, kad ją reikės tęsti pabalsavus dėl Konstitucijos“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Dėl nepaprastosios padėties Seime sustojo Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių metų rinkimų. Nepaprastosios padėties ar karo padėties metu Konstitucija negali būti taisoma.

Parlamentas spalį pataisoms pritarė po svarstymo, tačiau šiuo metu negali balsuoti dėl priėmimo. Dėl Konstitucijos pataisų balsuojama du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.

Konstitucinis Teismas pernai balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

The post Stabdoma nepaprastoji padėtis Lietuvoje appeared first on LAIKMETIS.