37 m. kunigas Bako Francis Awesuh (Bako Francis Avušas) organizacijai „Pagalba vargstančiai Bažnyčiai“ sakė, kad musulmonų fulanių ganytojų išpuoliai „Kadunos valstijoje tapo labai dažni“. „Todėl kreipiuosi į tarptautinę bendruomenę prašydamas ateiti mums į pagalbą“, - popiežiškajai labdaros organizacijai sakė tėvas Awesuh.

Todėl kreipiuosi į tarptautinę bendruomenę prašydamas ateiti mums į pagalbą.

Kunigas Awesuh pasakojo, kad gegužės 16 d. 23 val. jo gyvenamąją vietą Kachia vietinės valdžios rajone šturmavo fulanių piemenys. „Išgirdau šūvius ir greitai išjungiau televizorių. Išjungęs šviesą pamačiau šešėlius ir išgirdau žingsnius. Atsargiai praskleidžiau užuolaidą, kad pažiūrėčiau, kas vyksta. Pamačiau penkis stambius fulanių piemenis, kurie buvo gerai ginkluoti. Juos atpažinau iš aprangos ir kalbos manieros. Stovėjau sutrikęs, nežinodamas, ką daryti, nes jaučiausi visiškai sumišęs“, - pasakojo kunigas.

„Jie vis beldėsi, bet aš išsigandęs atsisakiau atidaryti duris. Jie išlaužė duris ir įsiveržė į vidų. Vienas iš vyrų parvertė mane ant grindų, surišo ir negailestingai plakė, sakydamas ka ki ka bude mana kofa da tsori (tave kankina, nes taip ilgai laikei mus lauke ir atsisakėte atidaryti duris, kai mes beldėmės). Jie mane išrengė nuogai.“

Jie išlaužė duris ir įsiveržė į vidų. Vienas iš vyrų parvertė mane ant grindų, surišo ir negailestingai plakė...

Pagrobtas kartu su dešimčia savo parapijiečių, kunigas pasakojo, kad kitas tris dienas jie klajojo po krūmus ir maitinosi tik mangais. „Buvome alkani, pavargę ir nusilpę, mums labai skaudėjo kojas, o pėdos buvo patinusios, nes žygiavome basomis. Antrąją ir trečiąją dienomis lijo, bet turėjome eiti toliau. Trečiąją dieną pasiekėme stovyklą miško gilumoje“, - pasakojo tėvas Awesuh.

Miške jie išbuvo beveik penkias savaites, kur buvo maitinami ryžiais, aliejumi ir druska. Jis pridūrė, kad maistą gamino pagrobtos moterys. „Visą nelaisvės laiką mums neleido maudytis. Turėjome šlapintis ir tuštintis būdelėje. Kvėpavome lavonais, o būda kvepėjo kaip morgas. Mus kankino ir grasino nužudyti, jei nebus sumokėta 50 mln. nairų (120 000 JAV dolerių) išpirka“.

Jis pasakojo, kad „mūsų šeimos maldavo ir derėjosi su pagrobėjais, kol galiausiai jie sutiko su 7 mln. nairų (17 000 JAV dolerių) suma“. Kunigas prisiminė, kad trys parapijiečiai susekė pagrobėjus, ketindami juos išgelbėti, tačiau per šį procesą jie žuvo.

Tuo metu jaučiausi bejėgis, beviltiškas, nenaudingas ir neramus.

„O, koks sielvartas stebėti, kaip trys mano parapijiečiai šaltakraujiškai nušauti tiesiai prieš mano akis - ir aš nieko negalėjau padaryti. Tai buvo labai skausminga! Tuo metu jaučiausi bejėgis, beviltiškas, nenaudingas ir neramus! Skubiai troškau, kad mirtis mane pasiimtų, nes galvoje vis sukosi žudynių scena.“

Jis dėkojo Dievui už laisvę, sakydamas: „Didesnei Dievo vardo garbei, mes buvome paleisti ir išėjome gyvi. Aš vos išvengiau mirties. Žinau daugybę prieš mane ir po manęs pagrobtų kunigų, kurie buvo nužudyti net sumokėjus išpirką.“ Kunigas Awesuh, kurio dabartinė buvimo vieta saugumo sumetimais neatskleidžiama, sakė, kad jam buvo suteiktos konsultacijos.

„Meilė, kurią gavau ir patyriau iš savo šeimos, draugų ir ypač Bažnyčios, buvo didžiulė“, - užbaigė jis.

The post Iš nelaisvės paleistas Nigerijos kunigas: ateikite mums į pagalbą appeared first on LAIKMETIS.

Prezidentūros „Twitter“ paskyroje paskelbtame pareiškime pabrėžiama sesers nelaisvėje išbuvusios ketverius metus ir aštuonis mėnesius, drąsa.

Oficialiame pareiškime Malio karinis lyderis pulkininkas Assimi Goita (Asimis Goita) patikino maliečius ir tarptautinę bendruomenę, kad „dedamos pastangos“ siekiant visų šalyje vis dar nelaisvėje laikomų asmenų paleidimo.

Bamako arkivyskupas Jeanas Zerbo (Žanas Zerbo) patvirtino, kad G. C. Narvaez paleista, ir pridūrė, kad ji „laikosi gerai“.

„Daug meldėmės už jos išlaisvinimą. Dėkoju Malio valdžios institucijoms ir kitiems geriems žmonėms, kurių dėka jos išlaisvinimas tapo įmanomas“, – sakė jis.

Žinią apie vienuolės išlaisvinimą patvirtino ir jos brolis Edgaras Narvaezas (Edgaras Narvajesas). 

„Ačiū Dievui, jos sveikata gera. Jie atsiuntė man nuotraukų, ji atrodo gerai“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Kolumbietė vienuolė buvo paimta įkaite 2017 metų vasario 7 dieną Kutialoje, maždaug už 400 km į rytus nuo Malio sostinės Bamako. Ji ten dirbo misioniere.

Nuo to laiko apie ją kartais pasirodydavo pranešimų. Šių metų pradžioje du europiečiai, kuriems pavyko pabėgti iš nelaisvės, pranešė, kad ji jaučiasi gerai.

Kovą jos brolis gavo įrodymų, kuriuos perdavė Raudonasis Kryžius, kad ji vis dar gyva.

E. Narvaezas AFP anksčiau sakė, kad tai buvo laiškas, parašytas didžiosiomis raidėmis, „nes ji visada rašydavo didžiosiomis raidėmis“. Laiške paminėti jųdviejų tėvų vardai, o pabaigoje – sesers parašas. 

Maliui sunkiai sekasi suvaldyti džihadistų sukilimą, kuris pirmą kartą kilo šalies šiaurėje 2012-aisiais, o nuo tada išplito į kaimyninius Burkina Fasą ir Nigerį.

Pastaraisiais metais, gilėjant saugumo krizei Malyje, ypač buvusios Prancūzijos kolonijos centrinėje dalyje, kadaise retai pasitaikydavę žmonių pagrobimai pastaraisiais metais tapo dažnesni.

The post Malyje džihadistų pagrobta pranciškonų vienuolė pagaliau išlaisvinta appeared first on LAIKMETIS.