Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Konstitucija) 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neap-ykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Taigi, Konstitucijoje, saviraiškos laisvės ir asmens orumo sankirtoje, nusikalstamais yra įvardinti trys veiksmai, kuriais gali būti pažeidžiamas kartu su kitomis įstatymo saugomomis vertybėmis taip pat ir asmens orumas: tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas (a), šmeižtas (b) ir dezinformacija (c).

Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse (BK) dezinformacija nėra kriminalizuota, o šmeižtas laikomas kriminaliniu nusikaltimu tik atskirais atvejais: kai per visuomenės informavimo priemonę paskleista apie kitą žmogų tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo (a), kai yra apšmeižtas asmuo neva jis padarė tyčinį nusikaltimą (b), ir kai šmeižikas yra fizinis asmuo (c).

Kitais atvejais, pavyzdžiui, kai šmeižia juridinis asmuo (a), kai yra apšmeižtas juridinis asmuo (b) bei tuo atveju, kai fizinis asmuo šmeižiamas ne per visuomenės informavimo priemones (pavyzdžiui, susirinkime, elektroniniuose laiškuose ir pan.) ir šmeižtas nėra susijęs su kaltinimu padarius tyčinį nusikaltimą (c), baudžiamoji atsakomybė nenumatyta.

Rasti ribą tarp žodžio laisvės ir piktnaudžiavimo šia teise, kuomet yra taikoma teisinė atsakomybė, nėra lengva.

Socialiniuose tinkluose paskelbta informacija gali būti taip pat prilyginta šmeižimui per visuomenės informavimo priemones, nes atskirų asmenų paskyros socialiniuose tinkluose pagal teisminę praktiką tam tikra apimtimi yra prilyginamos visuomenės informavimo priemonėms, o jų valdytojai yra teisiškai kvalifikuojami kaip viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai). Apie Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetenciją vertinti socialinių tinklų paskyrose paskelbtos informacijos teisėtumą bei tokių paskyrų priskyrimą visuomenės informavimo priemonėms bei jų valdytojų pripažinimą viešosios informacijos rengėjais (skleidėjais) yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Jis yra išaiškinęs, kad socialinio tinklo paskyra atitinka informacinės visuomenės informavimo priemonės kriterijus, o tokios paskyros valdytojas laikytinas viešosios informacijos rengėju bei skleidėju, atsakingu už jo asmeninėje paskyroje paskelbtos informacijos teisėtumą[1].

Taigi fizinio asmens orumas baudžiamosios teisės priemonėmis, t. y. pagal BK 154 straipsnį, yra ginamas tik atskirais atvejais, o  juridinio asmens dalykinė reputacija pagal BK iš viso nėra ginama.

 Ar yra ginamas asmens orumas kitų BK normų ir kokia apimtimi?

Konstitucijoje įvardintas tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas yra detalizuotas BK 170 straipsnyje. Ši teisės norma yra daugialypė, apimanti kelis nusikalstamus veiksmus, tačiau teisminėje praktikoje suprantama per siaurai, t. y. baudžiamoji atsakomybė yra taikoma paprastai tik tuo atveju, kai nustatomas neapykantos motyvas dėl tam tikrų neapykantos kalbos aukos asmeninių ypatybių ar statuso (saugomi bruožai), todėl taikoma fragmentiškai. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2023 m. liepos 26 d. patvirtintų „Neapykantos ir neapykantos kalbos ikiteisminio tyrimo metodinių rekomendacijų“ (GP Rekomendacijos) 19 punkte išvardintos neapykantos kalbos aukos asmeninės ypatybės ar statusas: amžius, lytis, seksualinė orientacija, negalia, rasė, odos spalva, tautybė, kalba, kilmė, etninė kilmė, socialinė padėtis, tikėjimas, įsitikinimai ar pažiūros yra vadinami  saugomais bruožais (saugomi bruožai)[2].

Autorės nuomone, BK 170 straipsnio 2 dalyje esanti baudžiamosios teisės norma, nepriklausomai nuo to, kad ji yra BK 25 skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei[3], turėtų būti skirta taip pat ir atskiro asmens orumo apsaugai tais atvejais, kai iš žmogaus yra tyčiojamasi, kai jis yra niekinamas bei skatinama neapykanta tokio asmens atžvilgiu, t. y. ir tuo atveju, kai yra neapykantos motyvas (angliškai bias motive), tačiau neidentifikuojami saugomi bruožai.

Nors BK 170 straipsnio pavadinime yra įvardintas tik kurstymas prieš bet kokią žmonių grupę, tačiau iš teisės normos dispozicijos matyti, kad ji apima ne tik kurstymą, bet ir kitus veiksmus: gaminimą, įsigijimą, siuntimą, gabenimą bei laikymą dalykų, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta, jeigu tokie veiksmai atliekami turint tikslą išvardintus dalykus platinti.

Be to minėto straipsnio 2 dalyje įvardintos dar dvi, autorės nuomone, savarankiškos nusikalstamų veikų sudėtys: tyčiojimasis, niekinimas bei skatinimas neapykantos (a) ir kurstymas diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl saugomų bruožų (b), o šio straipsnio 3 dalyje numatytos dar dvi savarankiškos nusikaltimo sudėtys: viešas kurstymas smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl saugomų bruožų (a) ir finansavimas ar kitoks materialus tokios veiklos rėmimas (b). Už visas 170 straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Dėl BK 170 straipsnio 2 dalies taikymo praktikoje

Asmens orumo ir saviraiškos laisvės sankirtos kontekste, aktuali yra BK 170 straipsnio 2 dalyje išdėstyta teisės norma, kurioje išvardinti veiksmai, t. y. tyčiojimasis, niekinimas bei neapykantos skatinimas. Kiekvienas iš šių nusikalstamų veiksmų gali būti traktuojamas kaip nusikalstamas, tačiau dažnai jie yra tarpusavyje susiję. Pavyzdžiui, viešą įžeidžiančio pobūdžio gestų ir (ar) asmenį įžeidžiančių žodžių panaudojimą galima traktuoti, kaip tyčiojimąsi iš asmens, jo niekinimą bei neapykantos prieš tą asmenį skatinimą. Tokie nusikalstami veiksmai, autorės nuomone, sudaro savarankišką nusikalstamos veikos sudėtį ir šioje teisės normoje gramatiniu požiūriu neapykantos motyvas nėra siejamas su saugomais bruožais. Šios nusikalstamos veikos objektai faktiškai yra ne tik asmens lygiateisiškumas ir sąžinės laisvė, kaip tai yra nurodyta BK 25 skyriaus pavadinime, bet ir asmens orumas, nes tyčiojimosi, niekinimo bei neapykantos skatinimo atveju pirmiausia yra pažeidžiamas neapykantos kalbos[4] aukos orumas.

Tokia išvada darytina pirmiausia dėl BK 170 straipsnio 2 dalies gramatinės konstrukcijos. Jeigu įstatymų leidėjas būtų turėjęs tikslą visus šioje teisės normoje nurodytus nusikalstamus veiksmus susieti su motyvu, susijusiu su saugomais bruožais, tai gramatinė konstrukcija, matyt, turėtų būti kitokia, t. y.: „Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų ar kurstė juos diskriminuoti“. Baudžiamojoje teisėje interpretacijų neturėtų būti, nes kaip žinia, baudžiamoji teisė yra griežčiausia teisės šaka ir jos taikymas turėtų būti ne tik ultima ratio, bet taip pat šios teisės šakos normos turi būti preciziškai tikslios.

Pagal dabartinę BK 170 straipsnio 2 dalies gramatinę konstrukciją asmens, prieš kurį atliekami nusikalstami veiksmai, t. y. tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos skatinimas ir kurstymas diskriminuoti, priklausymo tam tikrai grupei požymis yra siejamas tik su kurstymu diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį.Pagrįstai galima teigti, kad nusikalstami veiksmai (tyčiojimasis, niekinimas bei neapykantos skatinimas) gali būti nukreipti tiek prieš atskirą asmenį, nesiejant jo su priklausomybe vienai ar kitai socialinei grupei ir saugomais bruožais, tiek prieš asmenų grupę, tiek ir prieš visą visuomenę. Tiesiog atskirais atvejais tokie veiksmai gali būti kaip neapykantos proveržis prieš bet kokį asmenį ar asmenis ir tokių veiksmų kriminalizavimo pagrįstumas turėtų būti vertinamas pagal teisminės praktikos suformuotus pavojingumo lygmens kriterijus, o tokių veiksmų atlikimo motyvas nors yra neapykanta, tačiau jų padarymas dėl saugomų bruožų teisinei kvalifikacijai pagal BK 170 straipsnio 2 dalį yra būtinas tik vienu atveju, kai yra kurstymas diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį.

Tokius argumentus dar labiau sustiprina Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (Konstitucinis Teismas) išaiškinimas, kad „būtų neįmanoma užtikrinti pagarbos kiekvieno žmogaus orumui ir visų asmenų lygiateisiškumo, jeigu Konstitucijos tekste nurodytas draudžiamo diskriminavimo pagrindų sąrašas būtų suvokiamas kaip baigtinis. Todėl pagal Konstituciją negalima pateisinti diskriminacijos, be kita ko, tokiais jos tekste neįrašytais pagrindais“[5].

Taigi, Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad saugomų bruožų sąrašas nėra baigtinis. Be to atkreiptinas dėmesys, kad kai kuriuose tarptautiniuose dokumentuose saugomų bruožų sąrašas yra skirtingas. Antai Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (Chartija) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos. Taigi Chartija numato ir tokius neapykantos kalbos aukos saugomus bruožus, kurių nėra BK 170 straipsnyje: asmens genetinius bruožus, politines pažiūras bei gimimą, o Nusikaltimų aukų direktyvos[6] preambulės 9 punkte išvardinti  dar keli papildomi saugomi bruožai, kurių taip pat nėra BK 170 straipsnio dispozicijoje: lytinė raiška, lytinės tapatybė, gyventojo statusas ar sveikata.

Autorės nuomone, asmens orumo, kaip vienos iš pagrindinių asmens konstitucinių teisių, apsaugos negalima būtų užtikrinti, jeigu tokia apsauga priklausytų nuo saugomo bruožo imperatyvo. Atskirais atvejais tokio motyvo buvimas gali būti traktuojamas kaip kvalifikuojantis požymis, rodantis aukštesnį pavojingumo laipsnį, tačiau šiuo metu galiojančioje BK 170 straipsnio 2 dalies dispozijos gramatinėje konstrukcijoje tokio kvalifikuojančio požymio (saugomo bruožo buvimo), kalbant apie tyčiojimąsi, niekinimą ir neapykantos skatinimą atskiro asmens atžvilgiu, nėra.

GP Rekomendacijų 2 punkte yra nurodoma, kad neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba pažeidžiami pamatiniai demokratinės visuomenės principai – asmenų lygiateisiškumo, orumo ir individualumo. Taigi GP Rekomendacijose taip pat yra įtvirtintas universalus asmens orumo apsaugos principas bei pripažįstama, kad „neapykantos kalba gali būti nukreipta ne tik į konkretų asmenį ar objektą, bet į visą bendruomenę ar asmenų grupę“ (3 punktas).

Nors Rekomendacijų 19 punkte yra įvardinti tam tikri motyvai, kuriais siekiama išreikšti nusikalstamą veiką padariusio asmens neapykantą kitiems asmenims dėl saugomų bruožų, tačiau tokie bruožai nėra nusikalstamų veiksmų, pasireiškiančių tyčiojimusi iš atskiro asmens, jo niekinimo ir neapykantos skatinimo tokio asmens atžvilgiu privalomi kvalifikuojantys požymiai. Rekomendacijose visos su neapykantos motyvu susijusios nusikalstamos veikos yra skirstomos į neapykantos nusikaltimus (1) ir neapykantos kalbą (2) (19 punktas).

Neapykantos kalbos apibrėžimų yra labai įvairių. Antai 2015 m. gruodžio 8 d. Europos Komisijos rekomendacijoje Nr. 15 (EK Rekomendacijos) neapykantos kalba apibrėžiama kaip vienos ar daugiau išraiškos formų – būtent asmens ar asmenų grupės juodinimo, neapykantos ar šmeižimo – palaikymas (angl. advocacy), skatinimas ar kurstymas, taip pat bet koks priekabiavimas, įžeidinėjimas, neigiamas stereotipizavimas, stigmatizavimas arba grasinimai tokiam asmeniui ar asmenims, taip pat bet koks visų šių išraiškos formų pateisinimas – panaudojimas rasės, spalvos, kilmės, nacionalinės ar etninės kilmės, amžiaus, negalios, kalbos, religijos arba įsitikinimų, lyties, lytiškumo, lytinės tapatybės, seksualinės orientacijos ir kitų asmeninių ypatybių ar statuso pagrindu[7].

Neapykantos kalbos apibrėžimų yra labai įvairių.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje CM/Rec(2022)16 „Dėl kovos su neapykantos kalba“ (ET MK Rekomendacijos) neapykantos kalba suprantama kaip visų rūšių išraiška, kuria kurstomi, skatinami, skleidžiami ar pateisinami smurtas, neapykanta ar diskriminacija prieš asmenį ar asmenų grupę arba jie niekinami dėl jų tikrų ar priskiriamų asmeninių savybių ar statuso, pavyzdžiui, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, tautybės, nacionalinės ar etninės kilmės, amžiaus, negalios, lyties, lytinės tapatybės ir seksualinės orientacijos.

Neapykantos kalba yra nusikalstama, kai tam tikros išraiškos (kalbinės, vaizdinės ir pan.) turinys yra kriminalizuotas (t. y. viešas tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos, diskriminacijos, smurto skatinimas) ir konkreti išraiška pasiekia tarptautinius standartus atitinkantį pavojingumo lygį (Rekomendacijų 28 punktas).

Tokie standartai (kriterijai) yra suformuluoti EŽTT praktikoje dėl Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtintos saviraiškos laisvės ribojimo atsižvelgiant į tai, kad naudojantis šia laisve buvo tariamai kurstomas ar pateisinamas smurtas, neapykanta ar netolerancija, t. y. buvo išsakyta neapykantos kalba. Vertindamas, ar konkrečiu atveju saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribojimas buvo būtinas demokratinėje visuomenėje, EŽTT atsižvelgia į tokius reikšmingus pavojingumo lygmens kriterijus:

1) ar svarstomi teiginiai buvo išsakyti įtemptame politiniame ar socialiniame kontekste, kuriam esant bendriausia prasme paprastai pripažįstamas tam tikro saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribojimo būtinumas;

2) ar teiginiai, aiškinant sąžiningai ir vertinant tiesioginiame ar platesniame kontekste, gali būti vertinami kaip tiesioginis ar netiesioginis raginimas naudoti smurtą ar smurto, neapykantos ar netolerancijos pateisinimas;

3) kokiu būdu išsakyti teiginiai ir ar jie gali tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti žalingų padarinių kilimą[8].

Teisminėje praktikoje yra pripažįstama, kad neapykantos kalbos internete, be kita ko, ir socialiniuose tinkluose, atsižvelgiant į itin greito ir plataus tokios kalbos skleidimo skaitmeninėje aplinkoje galimybę bei keliamus pavojus, yra pavojingesnės[9].

Darytina pagrįsta išvada, kad tokie atvejai, kai yra viešai rodomi įžeidūs gestai ar viešai išsakomi įžeidžiantys niekinamojo pobūdžio žodžiai atskiro asmens atžvilgiu, nusikalstami veiksmai nebūtinai turėtų būti siejami su neapykantos kalbos aukos priklausymu tam tikrai grupei, o BK 170 straipsnyje išvardintų saugomų bruožų sąrašas (amžius, lytis, seksualinė orientacija, neįgalumas, rasė, odos spalva, tautybė, kalba, kilmė, etninė kilmė, socialinė padėtis, tikėjimas, įsitikinimai ar pažiūros) yra nebaigtinis ir kaip kvalifikuojantis požymis turėtų būti siejamas tik su kurstymu diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį, bet nebūtų privalomas tais atvejais, kuomet yra tyčiojimąsis, niekinimas bei neapykantos skatinimas prieš atskirą asmenį. Juk neapykantos kalba gali būti siejama, ne tik su odos, plaukų, akių spalva, kūno sudėjimu, socialine padėtime, bet ir su ekonomine veikla[10], tokia neapykanta gali būti reiškiama ir prieš atskirų profesijų atstovus, papvyzdžiui, prieš antstolius[11], teisėjus, žurnalistus, kariškius, dvasininkus ar policininkus etc.

Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad draudžiama žeminti žmogaus orumą. Šis konstitucinis imperatyvas įtvirtina valstybės pareigą užtikrinti žmogaus, nepriklausomai nuo jo priklausymo atskirai žmonių grupei, orumo apsaugą ir gynimą. Tai, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas su žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimu susijusius santykius, turi garantuoti deramą jų apsaugą, yra viena iš žmogaus orumo, kaip konstitucinės vertybės, užtikrinimo prielaidų. Valstybės pareiga užtikrinti žmogaus orumo apsaugą ir gynimą reiškia ir tai, kad valstybės institucijos ir pareigūnai negali nepagrįstai riboti žmogaus teisių ir laisvių, žmogaus traktuoti vien kaip subjekto, priklausančio tam tikrai socialinei, ekonominei, profesinei ar kitokiai kategorijai. Kiekvienu atveju į žmogų turi būti žvelgiama kaip į laisvą asmenybę, kurios žmogiškasis orumas yra gerbtinas nepriklausomai nuo to kokia asmenų grupei jis priklauso ar nepriklauso, t. y. nepriklausomai nuo to, ar identifikuojami saugomi bruožai ar ne.

Teisminėje praktikoje paprastai yra akcentuojamas nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 170 straipsnyje neapykantos motyvas, susijęs su saugomais bruožais, t. y. tokių veiksmų padarymas dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Nesant tokio motyvo nusikalstami veiksmai: tyčiojimasis, niekinimas ir skatinimas neapykantos prieš atskirą asmenį, paprastai nėra inkriminuojami kaip nusikalstami, jeigu nėra identifikuojamas specialus motyvas, t. y. tokių veiksmų padarymas dėl saugomų bruožų. Toks požiūris, autorės nuomone, yra teisiškai nepagrįstas ir siaurina, o kartais visiškai eliminuoja asmens orumo apsaugą baudžiamosios teisės kontekste.

Kiekvienu atveju į žmogų turi būti žvelgiama kaip į laisvą asmenybę, kurios žmogiškasis orumas yra gerbtinas nepriklausomai nuo to kokia asmenų grupei jis priklauso ar nepriklauso

BK 170 straipsnio 2 dalies aiškinimas ir taikymas praktikoje ypač pasidarė aktualus po 2015 m., kuomet įstatymų leidėjas dekriminalizavo įžeidimą bei valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą bei panaikino BK 155 straipsnį bei BK 290 straipsnį[12], o pasaulinės pandemijos bei karinės agresijos Vidurio Europoje bei Artimuosiuose Rytuose kontekste, ypač pagausėjo konstitucinių teisių (saviraiškos laisvės bei žmogaus orumo) sankirtų tiek socialinėje, tiek ir politinėje erdvėje. Žodžio laisvės ribų paieška pasiekė kritinę ribą, kai dėl neatsakingų pasisakymų buvo pritaikyta konstitucinė atsakomybė tiesioginiuose rinkimuose išrinktiems politikams[13], o taip pat tais atvejais, kuomet šios teisės sankirtoje su asmens orumo apsauga, vieši įžeidinėjimai atskirų asmenų atžvilgiu prilyginami viešųjų asmenų kritikai arba  vertinami kaip administraciniai nusižengimai,[14] etc.

Šiuos procesus ypač sunkina visuomenės ideologinis susiskaldymas ir to pasėkoje taikomi skirtingi standartai, kuomet įvairūs neigiami vieši pasisakymai bei neapykantos provežiai prieš atskirus asmenis bei socialines grupes teisėsaugos institucijų yra traktuojami skirtingai nei vieši pasisakymai prieš kitus asmenis bei kitas socialines grupes. Įsimintiniausi tokių skirtingų vertinimų pavyzdžiai yra:

Antai, komentuodamas rinkimų rezultatus visuomeninio transliuotojo ilgametis laidų vedėjas A. Valinskas viešai pareiškė, kad „Lenkų partija ir Tomaševskis neturi nieko bendro. Tomaševskis yra absoliutus kolorado vabalas, kuris, gaudamas finansavimą savo partijai iš Lietuvos valstybės biudžeto, jis yra antivalstybininkas. Tokius reikėtų šaudyt šiaip jau. Po vieną į metus. Pradėt nuo jo, nes tai yra bėda, ką jis daro“.  Dėl tokių A. Valinsko teiginių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 170 straipsnio (kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę) 2 ir 3 dalis, tačiau prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalyse, požymių. Tiek vyriausiojo prokuroro nutarimu, tiek ir teismo nutartimis pareiškėjo skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo atmesti, o ikiteisminis tyrimas dėl tokių pasisakymų buvo nutrauktas, remiantis kalbos specialistų išvadomis, kad tokie „teiginiai negali būti pripažinti kurstymu smurtauti ar fiziškai susidoroti, nes šių teiginių komunikacinis tikslas – ne raginti ar skatinti žiūrovus atitinkamai elgtis, o išreikšti A. Valinsko asmeninę negatyvią nuomonę“[15]. Taigi ikiteisminio tyrimo organai bei teismas tokiuose pasisakymuose neįžvelgė ne tik kurstymo smurtauti ar fiziškai susidoroti (BK 170 straipsnio 3 dalis), o akivaizdžiai išreikštą viešais pasisakymais tyčiojimąsi, niekinimą bei neapykantos skatinimą politiko atžvilgiu (BK 170 straipsnio 2 dalis) teisiškai kvalifikavo kaip „A. Valinsko asmeninę negatyvią nuomonę“[16].

Primintina, kad EŽTT šiuo metu yra nagrinėjama politiko V. T. peticija prieš Lietuvą. Šioje byloje Strasbūro teismas vertins, ar buvo pažeistas Konvencijos 14 straipsnis, taikomas kartu su 8 straipsniu[17], nacionalinėms institucijoms nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl A. V. teiginių pareiškėjo atžvilgiu. EŽTT taip pat vertins, ar buvo pažeista pareiškėjo teisė pagal Konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsnį dalyvauti laisvuose rinkimuose, kuriuose garantuojama žmonių nuomonės raiškos laisvė renkant įstatymų leidybos institucijas[18].

Ikiteisminis tyrimas taip pat buvo nutrauktas dėl viešai išsakytų buvusio visuomeninio transliuotojo laidų vedėjo A. Ramanausko akivaizdžiai neapykantą skatinančių teiginių: „Didžioji daugumą tų, kurių teigimu „prie ruso buvo geriau“, yra gyvuliai…“„Mano skaičiavimais, Lietuvoje yra nuo ketvirtadalio iki trečdalio žmonių, kuriuos būtų gerai ištremti – tai yra visa ta rusifikuota gyvulių, sovietinė masė.“„Mes turime daug šitų galvijų, jie dvesia po truputį, tai yra gerai.“„Išaugę prastos genetinės kokybės asmenys galvijų šeimose, nieko nuostabaus, kad jie irgi tampa galvijais“[19]. Šioje situacijoje teisėsaugos institucijos taip pat neįžvelgė akivaizdžiai neapykantą kurstančių teiginių ir  prioritetą suteikė saviraiškos laisvei jos sankirtoje su tam tikros socialinės grupės ir tam tikrų politinių pažiūrų asmenų orumo apsauga[20].

Visai kitoks teisėsaugos institucijų požiūris į neapykantos kalbą, nukreiptą prieš homoseksualius asmenis. Antai Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu R. B. nors ir buvo išteisintas pagal BK 170 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis socialiniame tinkle www.facebook.com, po paskyros „T. V. R.“ vartotojo paskelbta dviejų besibučiuojančių vyrų nuotrauka pavadinimu „Meilė yra meilė!“ parašė komentarą: „Piderasai jobani blet naikint jumis blet“, tačiau buvo pripažintas kaltu pagal BK 170 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendė, kad komentaras negali būti vertinamas kaip aiškiai lenkiantis kitus asmenis smurtauti ar fiziškai susidoroti su homoseksualiais asmenimis, tačiau, įvertinęs R. B. parodymus apie komentaro paskelbimo aplinkybes, kad ryte pabudęs jis pamatė T. V. R. įrašą socialiniame tinkle „Facebook“, susinervino ir po juo pakomentavo, padarė išvadą, kad teisiamasis R. B. saviraiškos laisvę įgyvendino netinkamai, t. y. viešai niekino nukentėjusįjį T. V. R. dėl jo seksualinės orientacijos. Su tokia teisine kvalifikacija sutiko ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT)[21].

Lyginant šiuos pavyzdžius, akivaizdus teisėsaugos institucijų skirtingas neapykantos kalbos traktavimas atskirų asmenų grupių atžvilgiu. Homoseksualių asmenų grupei priklausančio asmens atžvilgiu net ir lakoniškas netinkamas išsireiškimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, o kitų socialinių grupių bei atskirų asmenų atžvilgiu (politiko V. T., Kauno mero V. M. bei asmenų, kuriems „prie ruso buvo geriau“, išsakyti akivaizdžiai pavojingesnio lygmens išsireiškimai teisėsaugos institucijų yra toleruojami.

EŽTT 2020 m. sausio 14 d. sprendime byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą[22] nusprendė, kad Lietuvos valdžios institucijoms atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo, Lietuva pažeidė Konvencijos 14 straipsnį (diskriminacijos uždraudimas), taikomą kartu su 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) bei 13 straipsnį (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę). Taigi, šios bylos kontekste buvo suformuluoti BK 170 staipsnio taikymo homofobinės neapykantos kalbos nusikaltimuose standartai.

EŽTT 2020 m. birželio 11 d. sprendime byloje Lilliendahl prieš Islandiją[23] išaiškino, kad pagal EŽTT praktiką neapykantos kalbos sunkiausios formos patenka į Konvencijos 17 straipsnio, draudžiančio piktnaudžiavimą teisėmis, taikymo sritį ir neturi apsaugos pagal Konvencijos 10 straipsnį, ginantį saviraiškos laisvę.

Nors nei Konstitucija, nei Konvencija nerūšiuoja asmens teisių pagal jų svarbą, vis dėl to žmogaus orumo apsaugos svarba neginčytina, nes daugeliu atveju būtent žmogiškojo orumo gynimas yra pagrindas visoms kitoms žmogaus teisėms apsaugoti. Demokratinėje visuomenėje taip pat neginčijamai pripažįstame asmens saviraiškos ir žodžio laisvės svarbą, kaip demokratinės valstybės  pagrindą ir būtinąją sąlygą. Taigi rasti ribą tarp šių abiejų pamatinių teisių nėra lengva.

Matyt, sprendžiant tokį sudėtingą uždavinį, svarbiausia nenukrypti nuo pagrindinio principo, jog taikant proporcingumo principą ir ieškant balanso tarp šių svarbių teisių ir laisvių nė viena iš jų neturi būti nuneigta.

[1]     LVAT 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties 25-27 punktai bei LVAT 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1125-821/2­023 35-37  punktai. 

[2]     Interaktyvi nuoroda:  https://www.prokuraturos.lt/data/public/uploads/2023/09/20230726_neapykantos_nusikaltimai_rekomendacijos.pdf, žiūrėta 2025 m. vasario 5 d.

[3]     Šis BK skyriaus pavadinimas nėra visiškai tikslus, nes šio skyriaus normos saugoja ir kitas vertybes, įskaitamt bet neapsiribojant, asmens orumą, saviraiškos laisvę etc.

[4]     Neapykantos kalba(angliškai hate speech) – tai visų formų raiška (kalbinė, vaizdinė ir pan.), kurstanti, skatinanti, skleidžianti ar pateisinanti smurtą prieš asmenį ar asmenų grupę, neapykantą ar diskriminaciją arba menkinanti asmenį ar asmenų grupę dėl jų tikrų ar priskiriamų asmeninių bruožų ar padėties, tokių kaip rasė, odos spalva, kalba, religija, tautybė, tautinė ar etninė kilmė, amžius, negalia, lytis, lytinė tapatybė ar seksualinė orientacija – EŽTT2017 m. kovo 28 d.  sprendimas byloje Škorjanec v. Croatia, peticijos Nr. 25536/14; GP Rekomendacijų 26 punktas.

[5]     Ten pat, psl. 166.

[6]     2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų  aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR – interaktyvi nuoroda – https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=celex%3A32012L0029, žiūrėta 2025 m. vasario 3d.

[7]     2015 m. gruodžio 8 d. Europos Komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) bendrosios politikos rekomendacijos Nr. 15 „Dėl kovos su neapykantos kalba“ aiškinamojo rašto 9 punktas.

[8]     EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Perinçek v. Switzerland, peticijos Nr. 27510/08, 204–212 punktai; EŽTT Didžiosios kolegijos 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas byloje Sanchez v. France, peticijos Nr. 45581/15, 154 punktas etc.

[9]     EŽTT 2020 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Beizaras ir Levickas v. Lithuania, peticijos Nr. 41288/15, 127 punktas, su nuoroda į ECRI ataskaitą apie Lietuvą

[10]   Antai niekindami Kauno merą sporto sirgaliai  jį viešai įžeidinėjo dėl anksčiau buvusių verslo ryšių Rusijoje  -intraktyvi nuoroda: lrt.lt/naujienos/sportas/10/2425588/matijosaitis-kreipesi-i-policija-del-sirgaliu-poelgio-banditu-laikai-seniai-praeityje, žiūrėta 2024 m. vasario 2 d.

[11]   „Lietuvos antstolių rūmai yra užfiksavę daugiau nei 200 incidentų, susijusių su antstolių profesine veikla. Dėl teismų sprendimų įniršę skolininkai pyktį dažniausiai išlieja būtent ant savo darbą dirbančių ir teismų sprendimus vykdančių antstolių, antstolių padėjėjų ir kontorų darbuotojų“- interaktyvi nuoroda: https://www.antstoliurumai.lt/index.php?id=3120, žiūrėta 2025 m. vasario 5 d.

[12]   Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-1888, priimtas 2015 m. birželio 25 d., įsigaliojo 2015 m. liepos 10 d., (Įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2016-04-01.) – registracimo duomenys: 2015-07-09 Nr. 2015-11 https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2996/content179.

[13]   Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. balandžio 25 d. išvada Nr. KT37-12/2024 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“- interaktyvi nuoroda: https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2996/content , žiūrėta 2025 m. sausio 31 d.

[14]   Interaktyvi nuoroda: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/policija-pradejo-administracine-teisena-del-fanu-skanduotes-kauno-merui-59-2349486, žiūrėta 2025 m. vasaio 5 d.

[15]   https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2309554/eztt-nagrineja-tomaszewskio-skunda-del-valinsko-pareiskimu

[16]   Interaktyvi nuoroda: https://tm.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/3/KkneWG8fUxs.pdf , žiūrėta 2025 m. sausio 31 d.

[17]   Primintina, kad asmens garbės bei orumo apsauga yra sudėtinė Konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus gyvenimo gerbimą) dalis.

[18]   Interaktyvi nuoroda: https://tm.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/3/KkneWG8fUxs.pdf , žiūrėta 2025 m. sausio 31 d.

[19]   Interaktyvi nuoroda: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2371074/profesore-ramanausko-pasisakymai-yra-net-blogiau-nei-zemaitaicio-ar-kartuves-prie-seimo, žiūrėta 2025 m. vasario 5 d.

[20]   Interaktyvi nuoroda: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2371074/profesore-ramanausko-pasisakymai-yra-net-blogiau-nei-zemaitaicio-ar-kartuves-prie-seimo, žiūrėta 2025 m. vasario 5 d.

[21]   LAT 2024 m. kovo 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-58-489/2024.

[22]   EŽTT 2020 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą, ptiijos Nr., žiūrėta 2024-11-04. Prieiga internetu: http://lrv-atstovas-eztt.lt/uploads/BEIZARAS_ir_ Levickas_2020_sprendimas.pdf.

[23]   EŽTT 2020 m. birželio 11 d. sprendimo byloje Lilliendahl prieš Islandiją, peticijos Nr. 29297/18, žiūrėta 2024-11-04. Prieiga internetu: https://hudoc.echr.coe.int/eng#{%22itemid%22:[%22001- 203199%22.

The post Prof. Liudvika Meškauskaitė. Žodžio laisvės ribų paieška baudžiamosios atsakomybės kontekste: asmens orumas v. saviraiškos laisvė appeared first on LAIKMETIS.

Šias sąvokas sukūrė žmonės, kurie save vadina „progresyviais“ ar „liberaliais“. Bet iš tikrųjų šie terminai labiau tinka vergams, o ne laisviems žmonėms. Naudojama arogantiškų „nuomonės formuotojų,“ ši naujakalbė, yra veiksminga manipuliacijos priemonė, leidžianti užgniaužti laisvą diskusiją ir racionalizuoti politinę priespaudą. 

Šis trumpas naujakalbės vadovas tik ledkalnio viršūnė. Iš tikrųjų, puikus Naujųjų metų pasiryžimas – visus metus atidžiai klausyti ir dekonstruoti mums primetamus vergų kalbos pančius. Tad peržvelkime ir dekonstruokime jas po vieną:

Melagiena / dezinformacija – klaidinga ar klaidinanti informacija, kuri galėtų pakenkti piliečiams. Bet naujakalbėje šis terminas gali reikšti informaciją, kurią valdžia ir jai palankios medijos laiko nepatogia arba netinkama. Būtent todėl nori ją uždrausti arba cenzūruoti. Pavyzdžiui, kovido pandemijos pradžioje kaip melagiena buvo nurašoma dabar plačiai priimta nuomonė, kad virusas išplito iš laboratorijos Kinijos Uhano mieste.

Radikali dešinė: tai kraštutinės politinės idėjos, propaguojančios smurtą, susijusios su nacizmu, rasizmu ir kitais liguistais -izmais. Naujakalbei tai tiesiog politinės idėjos, kurias prieš 20 metų drąsiai atstovautų bet kuri konservatorių ar krikščionių demokratų partija. Nūdien terminas taikomas bet kuriai pozicijai, kuri nepritaria liberaliajai ortodoksijai. Pavyzdžiui, teiginys, kad yra dvi lytys, gali nesunkai būti priskiriamas prie radikalios dešinės idėjų.

Ksenofobija – antipatija ar išankstinis nusistatymas prieš užsieniečius. Bet naujakalbėje ksenofobija taikoma bet kam, kas siūlo puoselėti nacionalinius ryšius ar tautinę tapatybę. Ksenofobais drąsiai apšaukiami žmonės, drįstantys viešai pareikšti, kad imigrantai turėtų prisitaikyti prie šalies kultūros arba suabejoti atvirų sienų politika.

Neapykantos kalba: iš pirmo žvilgsnio tai kalba, kuri žemina tam tikras visuomenės grupes įvairiais įžeidimais, siekiant pavaizduoti tokią grupę kaip vertą neapykantos. Naujakalbėje tai kalbą, kuri drįsta kritiškai pasisakyti apie bet kurią visuomenės grupę, turinčią stiprų politinį užnugarį. Pavyzdžiui bet kokia, net ir pagarbiai išreikšta LGBT+ ideologijos kritika papuola į neapykantos kalbos taikiklį.

Tolerancija – tai reiškia pakantumą žmonėms, elgesiui ar nuomonėms, kuriomis patys nesižavime. Naujakalbėje tolerancija reiškia savo kritinių gebėjimų užmigdymą ir nekritišką kiekvieno įmanomo gyvenimo būdo „šventimą“.

Saugus internetas: iš esmės reiškia internetą, apsaugotą nuo pornografijos, ekstremalaus smurto ir vaikų išnaudojimo. Naujekalbei tai reiškia internetą, iš kurio trinami politiniai komentarai, kuriuos grupelė už tą pačią partiją balsuojančių faktų tikrintojų laiko melagienomis, arba neapykantos kalba.

Aplinkosauga ir tvarumas – stabilus, teigiamas santykis tarp gamtos ir žmonių. Naujakalbei tai reiškia ekonominės gamybos ir pramonės lėtėjimą, iškeliant anglies dioksido mažinimą aukščiau naudos gaunamos iš žemės ūkio ar pramonės.

Transfobija: tai reiškia neapykantą asmenims, kurie kenčia dėl savęs identifikavimo su priešinga lytimi. Bet naujakalbei transfobija tai (mokslu pagrįsta) nuomonė, kad vyriška ir moteriška lytis, įskaitant kai kurias vyrų ir moterų elgsenos savybes, yra didžiaja dalimi nulemta biologijos. Transfobas nūdien – bet kas, atmetantis idėją, kad asmens lyties pasirinkimas turėtų būti neginčijamai ir visuotinai priimta kaip sveika elgsena.

Sąmokslo teorija: tipinė šio termino interpretacija – abejotinas siekis įrodyti sąsajas, kurios neva rodo kenkėjiškus įtakingų asmenų planus. Naujakalbei sąmokslo teorija – tai bet koks, netgi įrodymais grįstas teiginys, kad įtakos turintys asmenys bendradarbiauja siekdami įvykdyti savo planus, net jei jų veikla pamina pilietines laisves. Taigi, svarstydamas, jog didžiosios farmacijos įmonės ir politikai bendradarbiavo įgyvendinant priverstines vakcinacijos programas (kas yra neabejotinas faktas) būtumėte paskelbtas „sąmokslo teoretiku“.

The post Davidas Thunderis. Pažangioji naujakalbė appeared first on LAIKMETIS.

Pastaruosius dvejus metus Airijos Senate svarstytas 2022 m. Smurto ar neapykantos kurstymo ir neapykantos nusikaltimų įstatymo projektas bus tęsiamas, tačiau iš jo bus pašalinti „neapykantos kalbos“ elementai. Pranešama, kad teisingumo ministrė Helen McEntee (Helen Makenti) nusprendė neįgyvendinti šių įstatymo projekto dalių, nors ji vis dar ketina sugriežtinti galiojančius neapykantos kurstymo teisės aktus.

„Dėl neapykantos kurstymo elemento nėra sutarimo, todėl dėl jo bus sprendžiama vėliau“, - kalbėjo ji.

Įstatymo projektui priešinosi krikščionys, įstatymų leidėjai, žodžio laisvės šalininkai ir JAV verslo magnatas Elonas Muskas (Ilonas Maskas). „ADF International" (liet. Tarptautinis laisvės gynimo aljansas) džiaugiasi šiuo žingsniu, tačiau įspėja, kad pagal galiojančius įstatymus neapykantos kurstymas Airijoje tebėra neteisėtas.

„Cenzūrą remiantys veikėjai ateityje gali siekti priimti atskirą naują įstatymą, - sakoma organizacijos pranešime spaudai. - Stebint visam pasauliui, Airijos žmonės pasakė „Ne“ valstybinei cenzūrai, ir tai veikia“.

Sakydama, kad tokie įstatymai kelia valstybinės cenzūros ir priespaudos pavojų, teisių gynimo grupė neapykantos kalbos elementus pavadino „vienu iš toliaregiškiausių šiuolaikinės demokratijos žodžio laisvės suvaržymų“.

Jau anksčiau buvo išreikštas susirūpinimas dėl naujojo įstatymo, kuriuo kriminalizuojamas neapykantą „galinčios“ kurstyti medžiagos, pavyzdžiui, memų ir nuotraukų, išsaugotų mobiliuosiuose telefonuose, laikymas, o pažeidėjams siūloma skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. „ADF International" kritikavo, kad nėra aiškaus apibrėžimo, ką reiškia „neapykanta“.

„Užuot saugojęs žodžio laisvę ir visuomenės saugumą, šis įstatymas galėtų sukurti drakonišką netolerancijos precedentą tiems, kurie išreiškia įsitikinimus, nesutampančius su valstybės patvirtinta ortodoksija, - teigė organizacija. - Nepopuliarią kalbą reikia labiausiai apsaugoti, o laisvoje visuomenėje laisvas žodis yra būtinas. Asmenys turėtų turėti galimybę reikšti savo įsitikinimus be baimės ar priespaudos. Airijos vyriausybė nusprendė ginti žodžio laisvę“.

Birželio mėnesį „Christian Daily International“ pranešė apie nacionalinę apklausą, kuri atskleidė kad ketvirtadalis apklaustų Airijos gyventojų nerimauja dėl žodžio laisvės, nes šalyje svarstomi neapykantos kalbos įstatymai. Apklausą, kurioje dalyvavo 1027 suaugusieji, kovo mėnesį atliko bendrovė „Whitestone Insight“.

Airijos evangelikų aljanso vykdomasis direktorius Nickas Parkas (Nikas Parkas) nemato neapykantos nusikaltimų pavojaus evangelikų krikščionims, jei jie gyvena vadovaudamiesi etinėmis savo tikėjimo nuostatomis.

„Evangelikų aljansas Airijoje tiki žodžio laisvės svarba ir tuo, kad krikščionys atsakingai naudojasi šia laisve, kad būtų geri Jėzaus Kristaus atstovai“, - kalbėjo jis „Christian Daily International".

Pasak jo, krikščionims skubiai reikia išmokti kalbėti apie bekompromisę biblinę tiesą taip, kad ji būtų ir teisinga, ir maloninga.

„Airijai siūlomame neapykantos kalbos įstatyme yra daug nuostatų ir išimčių, todėl pagrįstos teologinės ar akademinės diskusijos neturėtų būti kriminalizuojamos, - teigė N. Parkas. - Mano asmenine nuomone, atsižvelgiant į teisės akto formuluotę, sunku suprasti, kaip krikščionys galėtų pakliūti į įstatymo taikymo sritį, jei jie elgiasi ir kalba taip, kaip turėtų elgtis ir kalbėti krikščionys.“

The post Airijos vyriausybė atsisakė planų įtraukti „neapykantos kalbą“ į teisės aktus appeared first on LAIKMETIS.

Naujuoju įstatymu, kuriuo, kaip teigia Škotijos vyriausybė, modernizuojamas ir išplečiamas jau galiojantis įstatymas dėl neapykantos nusikaltimų, sukuriamas naujas nusikaltimas - neapykantos kurstymas prieš bet kurią iš įstatyme numatytų saugomų grupių. Į šį sąrašą įtrauktos šios savybės: rasė, religija, seksualinė orientacija ir translyčių tapatybė.

Rasinės neapykantos kurstymas grasinimais, įžeidžiančiu ar užgauliu elgesiu jau buvo neteisėtas pagal 1986 m. Škotijos Viešosios tvarkos įstatymą, tačiau įstatymo projektu šis įstatymas išplečiamas įtraukiant kitas saugomas kategorijas.

Konkrečiai, įstatymo projekte numatyta baudžiamoji atsakomybė už grasinantį ar įžeidžiantį elgesį dėl asmens amžiaus, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės (įskaitant pilietybę) arba etninės ar nacionalinės kilmės, religijos ar tariamos religinės priklausomybės, seksualinės orientacijos, translyčių tapatybės arba lytinių požymių skirtumų.

Prieštaringai vertinama tai, kad į įstatymo projektą neįtraukta sąvoka „lytis" kaip saugoma savybė. Įstatymo projektą Škotijos parlamentas priėmė 2021 m. kovo 11 d., o įstatymas įsigaliojo 2021 m. balandžio 23 d.

Įstatymo projektas sukėlė nemažai diskusijų, nes Škotijos vyriausybė pirmą kartą neapykantos nusikaltimų ir viešosios tvarkos (Škotija) įstatymo projektą pateikė 2020 m. balandžio mėn. reaguodama į nepriklausomą neapykantos nusikaltimų įstatymų peržiūrą, kuriai vadovavo Alastairas Campbellas, lordas Bracadale'as, į pensiją išėjęs teisėjas. Buvęs Škotijos teisingumo ministras, o vėliau pirmasis ministras Humza Yousafas (Humza Jusafas) vedė įstatymo projektą per parlamentą.

2020 m. liepos 29 d. paskelbtame pareiškime Škotijos katalikų vyskupai teigė, kad įstatymo projektas gali sukelti katalikų mokymo cenzūrą, jei tokie dokumentai kaip Biblija ar Katalikų Bažnyčios katekizmas bus laikomi „kurstančia medžiaga". Vyskupai taip pat pažymėjo, kad katalikų mokymo apie lytį ir lytiškumą skelbimą „kiti gali suvokti kaip piktnaudžiavimą savo, asmenine pasaulėžiūra ir, tikėtina, kurstyti neapykantą".

2021 m. Katalikų parlamento biuras, Škotijos vyskupų viešosios politikos agentūra, pareiškė, kad tebėra „labai susirūpinęs" dėl siūlomų įstatymo projekto dalies, susijusios su saviraiškos laisve, ypač dėl nepakankamos apsaugos krikščioniško požiūrio į lytinę orientaciją ir translytiškumą išraiškos.

„Neturėtų būti jokios grėsmės būti persekiojamam už tai, kad išreiškiate įsitikinimą, jog, pavyzdžiui, yra tik dvi lytys, kad vyras negali tapti moterimi ir atvirkščiai arba kad santuoka gali būti sudaryta tik tarp vieno vyro ir vienos moters", - tuo metu teigė biuras.

Į dabartinį įstatymo projekto tekstą įtraukta nuostata, skirta religijos išraiškos laisvei apsaugoti, kurioje teigiama, kad „elgesys ar medžiaga neturi būti laikomi grėsmingais ar įžeidžiančiais vien dėl to, kad jie apima diskusijas ar kritiką, susijusią su religiniais įsitikinimais ar praktika, arba antipatijos, nemeilės, išjuokimo ar įžeidimo išraišką jų atžvilgiu".

BBC pranešė, kad Škotijos policija įsipareigojo tirti kiekvieną gautą skundą dėl neapykantos nusikaltimų, nors praėjusią savaitę policija pareiškė, kad nebetirs visų „žemo lygio" nusikaltimų Škotijoje, įskaitant kai kuriuos vagysčių atvejus.

Škotijos vyriausybės 2023 m. sausio mėn. ataskaitoje nustatyta, kad beveik pusė visų pranešimų apie neapykantos nusikaltimus dėl religijos (47 proc.) šalyje 2020-21 ir 2021-22 m. buvo nukreipti prieš katalikus.

The post Netrukus įsigalios prieštaringai vertinamas naujas Škotijos įstatymas dėl neapykantos nusikaltimų appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusį mėnesį kunigas Custodio Ballesteris (Kustodijus Balesteris) ir dar du asmenys gavo Ispanijos provincijos teismo šaukimą atsakyti į kaltinimus dėl įtariamo „neapykantos nusikaltimo" už islamo ekstremizmo kritiką.

Jei kunigas bus pripažintas kaltu, jis gali būti priverstas sumokėti daugiau nei 1471 eurų baudą ir kalėti iki trejų metų. Kaltinimai pateikti dar 2020 m., kai Katalonijos teismo prokuratūra apkaltino jį „neapykantos nusikaltimu", remdamasi tuo, ką jis parašė 2016 m. straipsnyje „Neįmanomas dialogas su islamu".

Praėjus ketveriems metams, C. Ballesteris vis dar laukia teismo dėl baudžiamųjų kaltinimų kritikuojant tikybą, kuri, anot jo, siekia „sunaikinti" visus, kurie atsisako pripažinti Mahometą „paskutiniu ir galutiniu Dievo pranašu".

„Pažįstu musulmonų, kurie neįsižeidė ir puikiai suprato, kad kalbu ne apie juos, o apie tuos, kurie islamą išpažįsta karštai ir radikaliai", - sakė jis agentūrai CNA.

Jei kunigas bus pripažintas kaltu, jis gali būti priverstas sumokėti daugiau nei 1471 eurų baudą ir kalėti iki trejų metų.

59 m. C. Ballesteris tarnauja Barselonos arkivyskupijos, kuriai vadovauja vyskupas Juanas José Omella (Chuanas Chosė Omeja), parapijoje. Jis jau seniai žinomas dėl savo aktyvumo pasisakant už gyvybę.

„Ispanijoje buvo sugalvota sąvoka ,neapykantos nusikaltimas', kuri buvo nukreipta prieš bet kokią kalbą, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusią su diskriminacija, skatinimu priešiškumui ar smurtui", - kalbėjo kunigas. Anksčiau, pabrėžė jis, baudžiamasis kodeksas buvo nukreiptas į tai, ar kas nors iš tikrųjų ką nors padarė.

Paklaustas, ar yra pasirengęs praleisti trejus metus kalėjime, jei bus nuteistas dėl kaltinimų neapykantos nusikaltimais, C. Ballesteris atsakė: „Neatrodo teisinga būti nuteistam už tai, ką pasakiau, bet Ispanijoje viskas įmanoma. Tačiau jei būsiu nuteistas, tai bus nebe Ispanija, o Pakistanas, kur už piktžodžiavimą prieš Koraną ar Mahometą gali būti nužudytas."

„Ispanijoje nebėra jokios tikros teisės į žodžio laisvę", - sakė kunigas.

C. Ballesteris niekada nevengė kalbėti garsiai, net jei tai reiškė, kad jis prieštarauja savo vyskupo požiūriui. Esė, dėl kurios jis buvo apkaltintas neapykantos nusikaltimu, iš pradžių buvo atsakas į vyskupo pastoracinę žinią „Būtinas dialogas su islamu".

Savo kontroversiškame atsakyme kunigas rašė: „Šis naujas krikščionių ir musulmonų dialogo atgaivinimas, paralyžiuotas tariamų mirusio popiežiaus Benedikto XVI ,neapdairumų', yra labai toli nuo to, kad taptų tikrove. Islamas neleidžia dialogo. Islame svarbiausia arba tu tiki, arba esi netikintis, kurį reikia vienaip ar kitaip reikia sutramdyti."

The post Ispanijos kunigui - nemalonumai „kritikavus islamą" appeared first on LAIKMETIS.

Šis esminis sprendimas buvo būtinas sveiko proto sprendimas, kurį turėtų švęsti visi, įsipareigoję ginti pagrindines laisves. Nors neabejotinai džiugu, kad buvusi Suomijos vidaus reikalų ministrė P. Räsänen buvo išteisinta dėl visų kaltinimų viešai išreiškus savo gilius įsitikinimus santuokos ir lytiškumo klausimais, tačiau iki to niekada neturėjo būti nueita taip toli.

Byla prasidėjo 2019 m., kai Räsänen savo "Twitter" žinute suabejojo savo bažnyčios vadovybės sprendimu remti Helsinkio gėjų paradą. Tai paskatino baudžiamąjį tyrimą, kurio metu policija 13 valandų nagrinėjo jos Biblija pagrįstus įsitikinimus.

Räsänen buvo pateikti trys kaltinimai dėl "agitacijos prieš mažumų grupę" pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Jai buvo pateikti kaltinimai dėl pažiūrų, kurias ji išreiškė tviteryje, taip pat 20 metų senumo bažnytinėje brošiūroje, kurią ji parašė. Be to, jai teko dalyvauti dviejuose varginančiuose teismo procesuose, kuriuos stebėjo tarptautinė žiniasklaida.

Kiekvienas, kuris stebi šią perdėtą valstybės institucijų reakciją, turėtų savęs paklausti: o kas būtų, jei tai nutiktų man? Be abejo, baudžiamųjų kaltinimų taikymas už taikų religinių įsitikinimų išreiškimą yra labai neproporcingas ir keliantis nerimą. Taip, Apeliacinis teismas galiausiai stojo žmogaus teisių pusėn ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį, tačiau Biblijos eilučių rašymas tviteryje nėra nusikaltimas. Ir teismo pareiga niekada nebuvo informuoti mus apie šią esminę tikrovę.

Biblijos eilučių rašymas tviteryje nėra nusikaltimas.

Dėl Räsänen baudžiamojo persekiojimo ji buvo atiduota valstybės institucijų, turinčių beveik neribotus išteklius, malonei. ADF International palaikė jos gynybą, atkreipdama dėmesį į šiurpius žmogaus teisių pažeidimus. Tačiau šis išbandymas vis tiek pareikalavo didelių asmeninių nuostolių.

Laimei, apeliacinis teismas visiškai atmetė valstybės prokuroro argumentus, palikdamas galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą ir teisinę argumentaciją bei įpareigodamas prokuratūrą sumokėti dešimtis tūkstančių teisinių išlaidų Räsänen išlaidoms padengti.

Tikrovė tokia, kad nė vienas iš mūsų neturėtume šansų, jei visa valstybės galia būtų pasitelkta peržvelgti kiekvieną mūsų išsakytą mintį, kad surastų ką nors, ką kas nors galėtų suprasti kaip įžeidimą. Vargu ar galima suspėti su tokios kultūros tempu. Atrodo, kad nepriimtinų sąvokų ar įsitikinimų sąrašas kas minutę vis ilgėja. Pavyzdys: šiais laikais diskutuojama net dėl pavadinimo "moteris".

Visame pasaulyje, kaip rodo Räsänen atvejis, pastebima tendencija cenzūruoti taikius asmenis, kurie baudžiami už tai, kad išdrįso viešai išsakyti savo nuomonę. Meksikos kongresmenas Gabrielis Quadri buvo nuteistas už tai, kad išreiškė susirūpinimą dėl to, jog vyrai, kurie prisistato moterimis, Meksikos Kongrese užėmė moterims skirtas vietas. Pilietinės visuomenės lyderis ir buvęs Meksikos kongresmenas Rodrigo Ivánas Cortésas taip pat buvo nuteistas už "politinį smurtą lyties pagrindu" už tai, kad pavadino transseksualu save identifikuojantį Kongreso atstovą "vyru, kuris save vadina moterimi".

Žinoma, visa tai mums parduodama kaip būtinybė apsaugoti nuskriaustuosius. Tačiau valdantieji nuolat perrašinėja taisykles, ką galima ir ko negalima sakyti, todėl turėkite omenyje, kad pavojingai neaiškūs ir iš esmės subjektyvūs "neapykantos kalbos" įstatymai pernelyg lengvai pasiduoda teisiniam piktnaudžiavimui, turinčiam labai realių pasekmių.

Šiandien galite turėti teisingą nuomonę, bet po dvidešimties metų policija gali būti prie jūsų durų slenksčio. Visi, kuriems rūpi mūsų demokratinės visuomenės apsauga, turėtų be jokių išlygų ginti žodžio laisvę, net ir tiems, su kuriais nesutinkame, ir ypač tiems, su kuriais nesutinkame. Juk kas gali pasakyti, kas bus cenzūruojama kitą kartą?

The post Sofia Horder. Kodėl buvo teisiama suomių parlamentarė P. Rasanen? appeared first on LAIKMETIS.

Apkaltinti dėl nuomonės už translytiškumą

Rugpjūčio 1 d., antradienį, krikščionių teisinės gynybos grupė „Alliance Defending Freedom International" Jungtinėje Karalystėje surengė diskusiją „Standing Up for Biological Reality" (liet. „Biologinės tikrovės gynimas"), skirtą susirūpinimui dėl žodžio laisvės Meksikoje.

Diskusijoje dalyvavo Meksikos kongresmenas Gabrielis Quadri (Gabrielis Kvadris), pilietinės visuomenės lyderis Rodrigo Ivánas Cortésas (Rodrigas Ivanas Kortesas) ir „ADF International" Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono advokatūros direktorius Tomásas Henríquezas (Tomasas Henrikesas).

Tiek G. Quadri, tiek R. I. Cortésas buvo apkaltinti ir nuteisti už tai, kad socialinėje žiniasklaidoje dalijosi savo nuomone apie translytiškumo ideologiją, o „ADF International" remia juos teisiškai.

Perspėjimas: tai, kas vyksta Meksikoje, gali nutikti ir Jungtinėse Valstijose.

Diskusijos moderatorė Nina Shea, žmogaus teisių advokatė ir konservatyvaus analitinio centro Hudsono instituto Religijos laisvės centro direktorė, perspėjo, kad neapykantos kalbos įstatymai dažnai yra neaiškiai apibrėžti, o tai, kas vyksta Meksikoje, gali nutikti ir Jungtinėse Valstijose, rašo „Christian Post".

Buvęs Meksikos kongresmenas ir politinės propagandos grupės „Frente Nacional por la Familia" (liet. „Nacionalinis šeimos frontas") vadovas papasakojo, kaip 2022 m. po kelių įrašų socialinėje žiniasklaidoje jis buvo apkaltintas „politiniu smurtu dėl lyties".

Tose žinutėse R. I. Cortésas tariamai neteisingai vyru pavadino Salmą Luévano (Salmą Luevano), Meksikos kongreso atstovą, kuris save identifikuoja kaip moterį. Jis įrašus paskelbė reaguodamas į translyčio Meksikos Kongrese pateiktą įstatymo projektą, pagal kurį krikščioniškų pažiūrų į lytiškumą mokymas būtų priskiriamas neapykantos kalbai.

R. I. Cortésas per diskusiją priminė, kad pristatydamas šį įstatymo projektą S. Luévano apsirengė vilkėdamas kostiumą - tai dar vienas kritikos sulaukęs klausimas, kurį jis išsakė savo socialinės žiniasklaidos įrašuose.

Buvęs Meksikos kongresmenas taip pat kreipėsi į R. I. Luévano vartodamas vyriškus terminus, paskatindamas translyčių atstovą pateikti skundą dėl to, kas, jo teigimu, pažeidžia teisę būti pripažintam moterimi ir yra „tapatybės paneigimas".

Nuteisė už tiesą

Meksikos Federalinės teisminės valdžios rinkimų tribunolo specializuota regioninė kolegija nuteisė R. I. Cortésą už politinį smurtą dėl lyties ir skaitmeninį, simbolinį, psichologinį ir seksualinį smurtą prieš S. Luévano.

Buvęs kongresmenas teigė, kad dvigubu nuosprendžiu jis buvo nubaustas už tai, kad sakė tiesą, ir pacitavo frazę apie tai, jog pirmoji auka kare yra tiesa.

Jis taip pat pasidalijo, kad tribunolas apkaltino jį „transizoginija" - šis terminas, jo teigimu, neegzistuoja jokiame Meksikos įstatyme.

Kaip paaiškino R. I. Cortésas, du apygardos teismo nuosprendžiai buvo apskųsti Meksikos Aukštesniesiems rūmams.

„ADF International" parama

T. Henríquezas pridūrė, kad byla buvo atidėta vėlesniam laikui po to, kai „ADF International" pateikė prašymą dėl dviejų teisėjų nušalinimo abejojant jų gebėjimu išlikti nešališkais.

„ADF International" taip pat remia G. Quadri panašioje byloje, nes jis buvo nuteistas kaip „politinis smurtautojas prieš moteris" už tai, kad socialinėje žiniasklaidoje išreiškė nepritarimą vyrams, kurie identifikuojasi kaip moterys tam, kad užimtų biologinėms moterims skirtas vietas Kongrese.

S. Luévano taip pat pateikė skundą prieš G. Quadri, kaltindamas jį „politiniu smurtu dėl lyties".

Per diskusiją G. Quadri pažymėjo, kad jo teisė vėl kandidatuoti į postą buvo apsunkinta, nes jis turėjo užsiregistruoti kaip „translytis engėjas". Meksikos kongresmenas įspėjo, kad „translyčių establišmentas" Meksikoje turi politinę galią.

Nesulaukė Katalikų Bažnyčios paramos, pastebi tendencijas visame pasaulyje

Kalbėdamas apie savo bylą, G. Quadri pažymėjo, kad buvo keista, jog po jam pateiktų kaltinimų ir galiausiai priimto kaltinamojo nuosprendžio jis nesulaukė Katalikų Bažnyčios paramos. Tuomet T. Henríquezas paaiškino, kad dvasininkai Meksikoje negali raginti savo narių nebalsuoti už tam tikrus įstatymų projektus, o Katalikų Bažnyčiai gali grėsti baudžiamoji atsakomybė už pasisakymus prieš Respublikos įstatymus.

Po diskusijos T. Henríquezas interviu naujienų portalui „The Christian Post" pakartojo diskusijos pradžioje išsakytą N. Shea perspėjimą, tvirtindamas, kad idėjos gali plisti visame pasaulyje. Nors jis pripažino, kad Jungtinėse Valstijose Pirmoji pataisa paprastai veikia kaip kliūtis įstatymams, kurie, atrodo, įtvirtina apsaugą nuo įžeidimų kaip teisę, tačiau žala vis tiek gali būti padaryta, kol tokie įstatymai galiausiai žlugs.

„Ir todėl manau, kad visiems naudinga ir būtina žinoti, kad būtent čia krypsta kultūrinės tendencijos visame pasaulyje, ir nėra jokios priežasties manyti, kad tai nebandys tapti realybe JAV, net jei Aukščiausiasis Teismas galiausiai iš tiesų viską sustabdys", - teigė jis.

Kalbant apie kovą su translytiškumo problema, T. Henríquezas patarė visiems nepamiršti, kur „brėžiamos linijos smėlyje", ir pridūrė, kad Meksikoje ir Lotynų Amerikoje tai gali priklausyti nuo teisinės aplinkos ir nuo to, ar ji gina saviraiškos ir religijos laisvę.

„Šalinantis poveikis yra realus", - sakė T. Henríquezas. „Svarbi mūsų darbo dalis - bandyti užkirsti kelią šiam šalinančiam poveikiui, kad asmenys, šeimos galėtų kalbėti ir formuoti kultūrą taip, kaip jie patys norėtų, o ne būti aukomis, kai kažkas kitas ją formuoja už juos."

The post Meksikos translytis siekia, kad krikščioniškų pažiūrų į lytiškumą mokymas būtų priskirtas neapykantos kalbai appeared first on LAIKMETIS.

Įstatymo projektą „Baudžiamojo teisingumo (smurto ar neapykantos kurstymo ir neapykantos nusikaltimų) įstatymas" (angl. Criminal Justice (Incitement to Violence or Hatred and Hate Offences) Act 2022) rėmėjai pristatė kaip 1989 m. įstatymo atnaujinimą.

Kaip teigiama, remiamasi naujais technologiniais pasiekimais ir naujai išryškėjusiomis mažumomis, pavyzdžiui, skirtingų rasių ir religijų žmonėmis, neįgaliaisiais ir asmenimis, kurie identifikuojasi kaip LGBTQ.

Spalio mėn. įstatymo projekto santraukoje, teisingumo departamento teigimu, daugelis mano, jog 1989 m. įstatymas yra neveiksmingas, nes per pastaruosius 30 metų už jo pažeidimus buvo iškelta tik apie 50 bylų.

Jo manymu, atnaujintas įstatymo projektas saugo „tikrą saviraiškos laisvę". „Neapykantos kalba siekiama nutildyti žmones, priversti juos bijoti pasisakyti, kas jie yra, ir juos pašalinti bei izoliuoti. Čia nėra nieko laisvo, ir, tiesą sakant, mūsų visuomenėje tam nėra vietos."

Balandžio 26 d. įstatymas buvo priimtas Airijos Irachto (air. Dáil Éireann) žemųjų rūmų posėdyje 110-14 balsais. Jis perduodamas svarstyti Senatui.

Reiškiamas susirūpinimas, kad įstatymas gali būti panaudotas katalikišką mokymą viešai išsakantiems šalies kunigams ar katalikams pasauliečiams persekioti.

Įstatyme nustatyta, kad juridinis asmuo gali būti atsakingas už nusikaltimus, o tai reiškia, kad Bažnyčia gali būti kalta dėl atviresnių savo narių pasisakymų.

Kai kurie Airijos įstatymų leidėjai išreiškė kritiką įstatymo projektui.

„Dauguma paprastų žmonių pritartų smurto kurstymo ir smurto dėl neapykantos draudimui. Tačiau tai, ką daro šis įstatymas, yra daug daugiau nei tai", - sakė vienos partijos deputatas debatų metu.

Pavyzdžiui, jis atkreipė dėmesį į ginčą dėl RTÉ radijo pokalbių laidos, kurioje moterys prieštaravo tam, kad vyrai, kurie prisistato translyčiais, būtų įleidžiami į moterų erdves. Tai šalyje sukėlė didelį atgarsį ir kaltinimus transfobija bei neapykantos kalba.

„Tačiau kartais mane stebina, ypač žvelgiant į socialinę žiniasklaidą, kad dažnai matome, jog tie žmonės, kurie prisidengia meilės ir įtraukties spalvomis, dažnai yra tie, kurie dalyvauja užkertant kelią diskusijoms ir stabdant šių idėjų aptarimą", - sakė jis, atkreipdamas dėmesį į priešiškumą ir grasinimus rašytojai J. K. Rowling dėl jos pažiūrų į lytinę tapatybę.

Hario Poterio serijos autorė buvo apkaltinta transfobija už tai, kad pareiškė, jog translytės moterys nėra moterys.

Reiškiamas susirūpinimas dėl atšaukimo arba cenzūros kultūros paplitimo šalyje.

The post Airijoje ketinamas įvesti neapykantos kalbos draudimas - grėsmė ir Bažnyčios mokymo sklaidai? appeared first on LAIKMETIS.

Tai pirmas kartas, kai buvo pakeistas rašytojos A. Kristi romanų turinys, kad būtų „politiškai korektiškas" šiuolaikiniams skaitytojams.

A. Kristi romanų pakeitimai atlikti po to, kai iš Roaldo Dahlo ir Iano Flemingo knygų taip pat buvo pašalintos įžeidžiančios užuominos apie lytį ir rasę, siekiant išsaugoti aktualumą šiuolaikiniams skaitytojams.

Pašalinti galimi įžeidinėjimai ir etninės kilmės užuominos, praneša „The Guardian".

Viena populiariausių detektyvinės literatūros kūrėjų A. Kristi 1920–1975 metais parašė 79 detektyvus, 4 meilės romanus, apie 150 apsakymų, 19 pjesių, taip pat autobiografiją, kuri buvo išleista 1977 m.

Daugelyje romanų veikia ekscentriškas belgas seklys Erkiulis Puaro, kituose – senyva ponia Džeinė Marpl.

Žymių romanų siužetų pagrindas – žmogžudysčių mįslės, kurias uždaroje aplinkoje narplioja nedidelis žmonių ratas. 

„HarperCollins" naujausius leidinius „Puaras" ir „Ponia Marpl" redagavo vadinamieji „jautrūs skaitytojai". 1920-1976 m. parašytose Puaro ir ponios Marpl mįslėse, kurias išleido buvo pakeistos arba išbrauktos tam tikros galimai skaitytojus įžeidžiančios ištraukos.

Iš jų buvo pašalintos kalbos ir aprašymai, kurie šiuolaikinei auditorijai jau atrodo įžeidžiantys.

Ypatingo dėmesio sulaukė tie veikėjai, su kuriais herojai susiduria už Jungtinės Karalystės ribų.

„Jautrūs skaitytojai" atliko redagavimus, kurie matomi skaitmeninėse naujų leidimų versijose, įskaitant visą „Mis Marpl" seriją ir atrinktus Puaro romanus, kuriuos ketinama išleisti arba kurie buvo išleisti nuo 2020 m., teigiama „Telegraph".

Redaguojant knygas buvo išbrauktos nuorodos į etninę priklausomybę, pavyzdžiui, veikėjų apibūdinimai, tokie kaip „juodaodis", „žydas" ar čigonas", moters liemens apibūdinimas „kaip iš juodo marmuro", o teisėjo, kaip turinčio „indišką temperamentą", taip pat išbraukti tokie žodžiai kaip „rytietiškas" ir „juodaodis". Žodis „čiabuvis" taip pat buvo pakeistas žodžiu „vietinis".

Tarp „Telegraph" minimų pakeitimų pavyzdžių yra 1937 m. Puaro romanas „Mirtis ant Nilo", kurio veikėja ponia Alerton skundžiasi, kad grupė vaikų ją vargina, sakydama, kad „jie grįžta ir žiūri, ir žiūri, ir žiūri, ir jų akys tiesiog bjaurios, kaip ir nosys, ir aš netikiu, kad man tikrai patinka vaikai".

Naujajame leidime sakinys buvo sutrumpinta: „Jie grįžta ir žiūri, ir žiūri. Ir aš netikiu, kad man tikrai patinka vaikai".

Naujausiame 1964 m. ponios Marpl romano „Karibų paslaptis" leidime išbraukta detektyvės mėgėjos mintis, kad jai besišypsantis viešbučio darbuotojas turi „tokius gražius baltus dantis".

„Jautrūs skaitytojai" yra palyginti naujas leidybinis reiškinys, kuris per pastaruosius dvejus metus sulaukė didelio dėmesio.

Specialiai nusamdyti skaitytojai tikrina tiek naujus leidinius, tiek senesnius kūrinius, ieškodami galimai įžeidžiančios kalbos ir aprašymų. Taip siekiama didinti leidybos pramonės įvairovę, nors, kaip teigiama, kai kuriems iš jų mokami itin maži atlyginimai.

1939 m. A. Kristi romanas „Ir tada nebeliko nei vieno" anksčiau buvo išleistas kitu pavadinimu, kuriame buvo esą rasistinis terminas, paskutinį kartą pavartotas 1977 m.

„Agatha Christie Limited", bendrovė, kuriai vadovauja rašytojos anūkas Jamesas Prichardas (Džeimsas Pričardas), rūpinasi rašytojos literatūrinių ir kino teisių licencijavimu. Kol kas nėra žinoma, ką jos atstovai mano apie rašytojos kūrinių redagavimą.

The post Redaguoti Agatos Kristi romanai, siekiant pašalinti skaitytojus galimai įžeidžiančius žodžius appeared first on LAIKMETIS.

Skaitmeniniu paslaugų aktu (Digital Services Act, DSA) – didžiulio projekto, skirto technologijų bendrovių veiklai reguliuoti, antrąja dalimi – numatomos griežtesnės bausmės platformoms ir tinklapiams, skelbiančioms įvairų draudžiamą turinį: nuo neapykantą kurstančios kalbos iki dezinformacijos ir vaikų lytinio išnaudojimo vaizdų.

ES pareigūnai ir parlamentarai per šeštadienį Briuselyje vykusias derybas pagaliau pasiekė konsensusą dėl šio įstatymo, kuris buvo rengiamas nuo 2020 metų.

„Taip, pasiekėme susitarimą!“ – per „Twitter“ parašė už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas).

„Parengus DSA baigiasi laikai, kai stambios interneto platformos elgėsi taip, tarsi būtų „per didelės, kad joms rūpėtų“. Tai svarbus įvykis ES piliečiams“, – pareiškė Th. Bretonas, anksčiau internetą palyginęs su „Laukiniais Vakarais“.

„Šiandien pasiektas susitarimas dėl DSA yra istorinis“, – „Twitter“ parašė EK vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

„Mūsų naujosios taisyklės apsaugos interneto vartotojus, užtikrins saviraiškos laisvę ir galimybes įmonėms. Europos Sąjungoje tai, kas neteisėta realiame gyvenime, iš esmės bus neteisėta ir internete“, – pridūrė ji.

JAV didžiųjų technologijų įmonių lobistinė organizacija CCIA savo ruožtu šeštadienį pareiškė, kad būtina „patikslinti“ tam tikras „svarbias detales“, kad „galutinis teisės aktas leistų visoms bendrovėms, tiek didelėms, tiek mažoms, praktiškai laikytis taisyklių“.

Šeštadienį pasiektą preliminarų susitarimą dar turės formaliai patvirtinti visos 27 bloko valstybės narės ir Europos Parlamentas.

Naujasis reglamentas papildys Skaitmeninių rinkų aktą (Digital Markets Act, DMA), skirtą pažaboti antikonkurencinę praktiką tarp tokių IT milžinių kaip „Google“ ir „Facebook“. DMA buvo patvirtintas kovo pabaigoje.

Ši ES iniciatyva tapo technologijų įmonių lobistų taikiniu ir pakurstė Bendrijoje karštas diskusijas dėl žodžio laisvės.

Reikalavimai didelėms platformoms

IT milžinės dažnai kaltinamos negebėjimu tinkamai prižiūrėti savo platformas – pavyzdžiui, 2019 metais pasipiktinimą sukėlė „Facebook“ tiesiogiai transliuotas teroristinis išpuolis Naujojoje Zelandijoje, kaip ir pernai JAV Kapitolijuje vykusios riaušės, reklamuotos internete.

Tamsioji interneto pusė taip pat apima elektroninės prekybos platformas, platinančias suklastotus arba defektinius produktus.

Nors didžioji dalis DSA nuostatų bus taikoma visoms įmonėms, akte numatyti specialūs įpareigojimai „labai didelėms platformoms“ – turinčioms Europos Sąjungoje daugiau nei 45 mln. aktyvių vartotojų.

Tokių subjektų sąrašas dar nepaskelbtas, tačiau jame turi atsidurti tokios milžinės kaip „Google“, „Apple“, „Facebook“, „Amazon“, „Microsoft“ bei „Twitter“ ir tikriausiai tokios platformos kaip „TikTok“, „Zalando“ ir „Booking.com“.

Įmonės privalės sparčiai šalinti neteisėtą turinį, kai tik sužinos apie jo egzistavimą, o socialiniai tinklai turės blokuoti vartotojus, dažnai pažeidžiančius įstatymus. Be to, platformos bus įpareigotos laikytis skaidresnės politikos, reglamentuojančios duomenų rinkimą ir algoritmus.

The post Kas neteisėta realiame gyvenime, bus neteisėta ir internete - ES appeared first on LAIKMETIS.