„Iš tiesų dalis visuomenės nekantriai laukia galimybės kituose rinkimuose pakeisti neįtikusią valdžią“, – skaitydamas ketvirtąjį metinį pranešimą antradienį Seime sakė šalies vadovas.

Vis dėlto jis teigė tikįs, kad vis dar „ne per vėlu pademonstruoti Lietuvos žmonėms pagarbą, kurios jie nusipelno“.

„Ne per vėlu Lietuvoje grįsti sprendimus visuomenės, o ne partinės gerovės tikslais, toliau kurti modernią gerovės valstybę, įveikti visų rūšių atskirtį ir neteisingumą, valstybės ir žmonių susvetimėjimą“, – sakė prezidentas.

„Tikiu, kad ši misija yra įmanoma. Tikiu, kad galime savyje rasti jėgų moraliai, principingai ir nuosekliai politikai. Rasti jėgų būti kantriems, susilaikyti nuo primityvaus politinio kerštavimo, atsisukti į žmones veidu, net jei jie kalba ne visai malonius dalykus“, – kalbėjo jis.

G. Nausėda taip pat pakvietė Seimo narius rodyti daugiau pagarbos kitai nuomonei.

G. Nausėda taip pat pakvietė Seimo narius rodyti daugiau pagarbos kitai nuomonei

„Vis daugiau nerimo pastaraisiais metais kelia akis badanti dėmesio politikos rezultatams stoka, savitikslės, prastai sumodeliuotos ir praktiniu patyrimu nepagrįstos reformos, skaidrumo stygius, o kartais – tiesiog atviras cinizmas“, – teigė šalies vadovas.

Seime šiuo metu svarstomas įstatymo projektas, kuriuo valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovams būtų leidžiama dirbti daugiau kaip dvi kadencijas. Tokiam siūlymui pritarė ir Vyriausybė.

Anot prezidento, tokios iniciatyvos atrodo „mažų mažiausiai keistai“.

„Vėl esame priversti stebėti naujųjų, kad ir kitomis spalvomis pasidabinusių bebrų atgimimą, savotišką „neobebrystės“ reiškinį. Nedeklaruotas viešųjų ir privačių interesų sankirtas“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas konkrečių pavardžių pranešime neįvardino, tačiau prieš kelis mėnesius kritikos sulaukė dabar jau buvusio ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio sutuoktinės Agnė Belickaitės įsidarbinimas į „Lietuvos geležinkelius“.

Dėl kilusio skandalo ji pareigas paliko, o vėliau Vyriausioji tarnybinės etikos komisija konstatavo neradusi interesų konflikto požymių.

Šalies vadovas kalboje taip pat teigė, kad valstybė bus silpna ir pažeidžiama, jei jos institucijos neras bendros kalbos su visuomene.

„Nepakanka atverti žmonėms ministerijų, valdžios įstaigų durų ir duomenų bazių, reikia patiems rasti taką pas juos. Įsikūrusius ne tik didmiesčiuose, bet ir mažuose miesteliuose bei kaimeliuose. Nes Lietuva graži ir stipri tokia, kokia yra, – įvairi, nesukupiūruota ir nesukirpta pagal vieną „teisingą“ kurpalį“, – sakė G. Nausėda.

Konstitucija numato, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, nubrėžia gaires ateičiai.

The post G. Nausėda: dalis visuomenės nekantriai laukia naujų rinkimų, kad pakeistų valdžią appeared first on LAIKMETIS.

„Aš vertinčiau pasiūlymus ne per nuoširdumą,  o per racionalumo prizmę. Tai man rodos, kad ne nėra racionalus pasiūlymas rengti rinkimus rugsėjo 10 dieną šių metų“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Pasak jos, vykstant rinkiminei kampanijai „tikrai visi esminiai valstybės darbai vienaip ar kitaip turėtų būti patraukti į šoną“, be to, pasak jos, koaliciją sudariusios politinės jėgos turėtų nepamiršti prisiimtų įsipareigojimų.

„Visgi koalicijų sudarymas, prisiėmimas atsakomybės – jis įpareigoja, ir tas įpareigojimas, ypatingai dabartiniu laiku, tai yra labai rimtas dalykas. Turint galvoje, kad rudenį 2024-ųjų metų laukia eiliniai Seimo rinkimai, aš nematau priežasties, to įsipareigojimo ir tos atsakomybės dabar kratytis“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Valdantieji konservatoriai praėjusią savaitę registravo nutarimo projektą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų rugsėjo 10 dieną, argumentuodami būtinybe perkrauti politinę sistemą.

Tokį sprendimą TS-LKD prezidiumas priėmė reaguodamas į žiniasklaidos tyrimus dėl savivaldos politikų galimo piktnaudžiavimo jiems skiriamomis išmokomis.

Jaučiuosi, kad yra sukeltas nereikalingas ažiotažas sprendžiant vieną problemą

„Jaučiuosi, kad yra sukeltas nereikalingas ažiotažas sprendžiant vieną problemą – savivaldybių tarybų narių išlaidas. Na, sukelta didesnė ir aš tam pateisinimo nematau. Aš manau, kad to nereikėjo daryti. Tai yra gana emocingas pasiūlymas didžiųjų koalicijos partnerių konservatorių“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda antradienį teigė matantis du kelius iš kilusios krizės dėl savivaldos politikų piktnaudžiavimo išmokomis: pirmalaikius Seimo rinkimus arba Vyriausybės atnaujinimą.

Visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kurą mokėdami skirtingomis banko kortelėmis, skirtinguose miestuose beveik tuo pačiu metu.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra paskelbusi, kad tuo atveju, jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji atsistatydins. 

Seimo pirmininkė teigė, premjerės poziciją suprantanti bei pažymėjo, kad spėliojimas apie naują Vyriausybės sudėtį – ankstyvas.

„Jei pirmalaikiams rinkimams nebus pritarta, turėtų įvykti Vyriausybės atsistatydinimas, ir, žinoma, tada prasidės ta įdomioji dalis dėl naujos ar senos-naujos Vyriausybės formavimo ir performavimo“, – kalbėjo ji.

„Jei ši koalicija išlieka, o šiandieną galime konstatuoti, kad koalicija yra nepaisant visų sukrėtimų ir išbandymų, tai galbūt yra vienas iš liudijimų, kad koalicija nuo pat pradžių buvo stipresnė, nei galėjo atrodyti, nes tiek sukrėtimų išlaikėme ir dirbame kartu toliau. Tai jai ši koalicija išlieka, tai kažkokia tai mozaika susidėlios. Aš tuo, tiesą pasakius, beveik neabejoju, kad tai yra įmanoma“, – paklausta, ar bus norinčių toliau maždaug metus dirbti naujoje Vyriausybėje, teigė Seimo pirmininkė.

Eiliniai Seimo rinkimai turėtų vykti kitų metų rudenį.

The post V. Čmilytė-Nielsen: rugsėjį rengti pirmalaikius rinkimus – neracionalu appeared first on LAIKMETIS.

Įprastu Borisui stiliumi premjeras savo kreipimesi į tautą pabrėžė savo administracijos pasiekimus per beveik trejus jo kadencijos metus. Johnsonas padėkojo už galimybę dirbti britų žmonėms ir kalbėjo apie pasiektą „Brexit“ susitarimą su Europos Sąjunga, veiksmingą šalies išlaisvinimą po pandemijos, kuri, jo teigimu, bei principinę Didžiosios Britanijos paramą Ukrainai stojant prieš Rusijos agresiją.

Tačiau anot jo, „Vestminsteryje bandos instinktas yra irgi galingas“. Jis pripažino, kad jo pareigos nebegalioja po to, kai per chaotišką 48 valandų laikotarpį atsistatydino daugiau nei pusšimtis vyriausybės darbuotojų.

Nepaisant to, kad trečiadienio popietę jis išreiškė norą likti poste nepaisant spaudimo, tą vakarą pranešta, kad daugelis jo artimiausių sąjungininkų, įskaitant vidaus reikalų sekretorių Priti Patel ir kanclerį Nadhimą Zahawi– paragino jį trauktis partijos labui.

Johnsonas ketvirtadienį pareiškė tautai apie savo planą likti pareigose pereinamuoju laikotarpiu iki rudens, kol bus renkamas naujas konservatorių partijos lyderis ir de facto šalies ministras pirmininkas.

Kandidatų, kurie gali tikėtis savo šansų tapti Johnsono įpėdiniu, sąrašas yra ilgas, o konservatorių partijos narių apklausa rodo, kad daug kandidatų gali užimti aukščiausią postą.

Konservatorių partijos gretose favoritu laikomas Benas Wallace'as, dabartinis britų gynybos sekretorius, prižiūrintis Didžiosios Britanijos karinį atsaką į Rusijos invaziją Ukrainoje.

Kas yra Benas Wallace'as?

Buvęs Didžiosios Britanijos armijos karys Wallace'as yra parlamento narys nuo 2005 m. Kaip Škotijos gvardijos narys, 1991–1998 m. tarnavo Vokietijoje, Kipre, Belize ir Šiaurės Airijoje, 2005 m. tapo kapitonu.

Wallace'as, kuris dar nepaskelbė savo ketinimo kandidatuoti į konservatorių partijos vadovus, buvo atsakingas už Didžiosios Britanijos tarptautinę karinę partnerystę, įskaitant NATO, taip pat už šalies gynybos planavimą ir branduolinį atgrasymą.

Anksčiau jis buvo konservatorių partijos seniūnas ir Šiaurės Airijos ministras. Wallace'as palaikė britų pasilikimą Europos Sąjungoje per 2016 metų „Brexit“ referendumą.

Penny Mordaunt

Penny Mordaunt, dabartinė prekybos politikos ministrė, yra populiariausia „Brexit“ palaikanti kandidatė naujausioje „YouGov“ apklausoje surinkusi 12 procentų balsų.

Atkakli „Brexit“ šalininkė, garsi Boriso Johnsono vadovaujamos kampanijos „Palikti ES“ narė, Mordaunt buvo Šiaurės Portsmuto parlamento narė nuo 2010 m.

Ji dirbo konservatorių vyriausybėse, vadovaujamose Johnsono pirmtakams Theresai May ir Davidui Cameronui, anksčiau ėjo svarbias ministrų kabineto pareigas, įskaitant valstybės sekretoriaus tarptautinei plėtrai ir valstybės sekretoriaus gynybai pareigas.

Mordaunt taptų trečiąja britų ministre pirmininke moterimi, jei ji laimėtų kovą.

Geriausi iš to, kas lieka

Trečias mėgstamiausias konservatorius yra Rishi Sunak, kuris ėjo kanclerio pareigas pas Borisą Johnsoną iki jo atsistatydinimo.

Pranešama, kad Sunakas susikirto su Johnsonu dėl Didžiosios Britanijos ekonominės politikos po koronaviruso pandemijos ir pasisakė už viešųjų išlaidų suvaldymą ir mokesčių didinimą

Pranešama, kad Sunakas susikirto su Johnsonu dėl Didžiosios Britanijos ekonominės politikos po koronaviruso pandemijos ir pasisakė už viešųjų išlaidų suvaldymą ir mokesčių didinimą, kad būtų sumokėta pandemijos metu išaugusi valstybės skola. Sunakas yra antrasis favoritas tarp lažybų agentų, po Beno Wallace'o, atitinkamai 5/2 ir 7/2.

Dabartinė užsienio reikalų sekretorė Liz Truss taip pat laikoma viena pagrindinių pretendenčių užimti šį vaidmenį ir užima ketvirtą vietą. Ji nuo praėjusių metų rugsėjo dirbo Užsienio reikalų sekretore.

Michaelas Gove'as, daugiametis konservatorių partijos kandidatas į lyderius ir teisingumo sekretorius Dominicas Raabas yra taip pat vertinami partijos narių ir surinko po 7 procentus apklausų. Abu vyrai buvo žinomi „Palikti ES“ kampanijos nariai ir buvo kritiški per „Brexit“ derybas su Europos Komisija po istorinio Britanijos balsavimo už pasitraukimą iš bloko dar 2016 m.

Naujausios apklausos rodo, kad trys geriausi kriterijai, kurių konservatorių partijos nariai ieškos dalyvaudami bet kokiuose būsimuose kandidatuose, yra kompetencija, gebėjimas suvienyti partiją ir žmogus, turintis didžiausią galimybę laimėti kituose visuotiniuose rinkimuose 2024 m.

The post Kas britų premjero poste pakeis B. Johnsoną? appeared first on LAIKMETIS.

„Borisas Johnsonas šiandien atsistatydins iš Konservatorių partijos lyderio posto – jis iki rudens toliau eis ministro pirmininko pareigas“, – pranešė BBC politikos redaktorius Chrisas Masonas (Krisas Meisonas) ir pridūrė, kad šią vasarą vyks torių lyderio rinkimai, kurių nugalėtojas pakeis B. Johnsoną.

B. Johnsonas vėliau ketvirtadienį „paskelbs pareiškimą šaliai“, sakė Dauningo gatvės atstovas.

šią vasarą vyks torių lyderio rinkimai, kurių nugalėtojas pakeis B. Johnsoną

B. Johnsoną jau kelis mėnesius persekioja virtinė skandalų, įskaitant premjero ir partijos reputaciją aptemdžiusį „Vakarėlių skandalą“, kilusį paaiškėjus, kad Dauningo gatvėje buvo rengiami pasilinksminimai, kai šalyje galiojo griežti suvaržymai dėl COVID-19 pandemijos.

Tačiau lūžio taškas įvyko praėjusią savaitę, kai buvo pareikšta, kad B. Johnsonas paskyrė vyriausiojo drausmintojo pavaduotoju įtakingą konservatorių Chrisą Pincherį (Krisą Pinčerį), nors žinojo apie jo atžvilgiu nuskambėjusius kaltinimus priekabiavimu prie kitų vyrų viename Londone klube.

Nuo antradienio vakaro iš ministrų kabineto atsistatydino daugiau kaip 50 narių, įskaitant Šiaurės Airijos reikalų sekretorių Brandoną Lewisą (Brendoną Liuisą), iždo kanclerį Rishi Sunaką (Rišis Sunaką) ir sveikatos apsaugos sekretorių Sajidą Javidą (Sadžidą Džavidą).

The post Neatsilaikė: B. Johnsonas traukiasi iš britų premjero posto appeared first on LAIKMETIS.