„Per pastarąją parą sudėjo ginklus ir pasidavė 265 kariai, įskaitant 51 sunkiai sužeistą“, – sakė ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Pasak jo, visi, kam reikalinga medicininė pagalba, buvo nugabenti į ligoninę Novoazovsko mieste.

Antradienį reporterių paklaustas, ar ukrainiečių kariai bus laikomi karo nusikaltėliais, ar karo belaisviais, prezidento Vladimiro Putino atstovas atsakymo nepateikė.

V. Putinas „užtikrino, kad su jais bus elgiamasi pagal atitinkamus tarptautinius įstatymus“, nurodė Dmitrijus Peskovas.

Atskirai Rusijos parlamento žemųjų rūmų pirmininkas Viačeslavas Volodinas sakė, kad apsikeitimas belaisviais neturėtų apimti „nacių nusikaltėlių“.

Nors jis „Azovstal“ nepaminėjo, Maskva ne kartą yra sakiusi, kad tarp gamykloje įstrigusių karių yra pulko „Azov“ narių, Rusijos valdžios vadinamų „naciais“.

„Kalbant apie nacius, mūsų pozicija negali keistis: jie yra karo nusikaltėliai ir mes privalome padaryti viską, kad patrauktumėme juos atsakomybėn“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė V. Volodinas.

Kalbant apie nacius, mūsų pozicija negali keistis: jie yra karo nusikaltėliai ir mes privalome padaryti viską, kad patrauktumėme juos atsakomybėn

Praėjusį mėnesį Maskva po kelias savaites trukusios apgulties perėmė Mariupolio kontrolę, tačiau šimtai ukrainiečių karių liko požeminiuose tuneliuose po didžiule „Azovstal“ pramonine zona, kurią blokavo Rusijos kariai.

Ukrainos gynybos ministerija vėlai pirmadienį informavo, kad į Rusijos kontroliuojamą teritoriją buvo evakuoti 264 ukrainiečių kariai, įskaitant 53 „sunkiai sužeistus“.

Pasak Ukrainos gynybos viceministrės Hanos Maliar, jiems bus taikoma „apsikeitimo [belaisviais] procedūra“.

„Azovstal“ gynėjai sužlugdė Rusijos operatyvinius planus dėl Rytų Ukrainos užėmimo, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

„83 Mariupolio gynybos dienos įeis į istoriją kaip XXI amžiaus Termopilai. „Azovstal“ gynėjai sužlugdė priešininko operatyvinius planus dėl Ukrainos rytų užgrobimo, patraukė į save didžiules priešo pajėgas ir visam pasauliui įrodė tikrąją rusų „kovos gebą“. Tai visiškai pakeitė karo eigą“, – sakė jis.

Per televizijos maratoną M. Podoliakas teigė, kad yra vilčių išgelbėti ukrainiečių karius iš „Azovstal“.

„Vilties, be abejo, yra. Ukraina sistemingai užsiima savo problemomis, tuo, kad išvaduotų savo žmones, savo teritorijas, todėl [gebėjimo] operacija neabejotinai bus tęsiama“, – sakė jis.

Pasak M. Podoliako, derybos šiuo klausimu einasi sunkiai.

The post Rusijos Dūmos pirmininkas apie „Azovstal" karius: apsikeitimas belaisviais neturėtų apimti „nacių nusikaltėlių“ appeared first on LAIKMETIS.

„Belieka tiktai palinkėti ir išreikšti viltį, kad štai šitą dieną, kuri tikrai turėtų Rusijos visuomenės būti švenčiama kaip, taip, pergalės prieš kitą agresorių, kitą okupantą diena, kad tai kartu būtų ir laiko momentas susimąstyti, kas atsitiko, kad šiandien jie yra lygiai tokie patys agresoriai ir kartais net žiauresni, brutalesni agresoriai negu nacistai Antrojo pasaulinio karo metu“, – LRT sakė prezidentas.

Pasak jo, Rusijos visuomenė „vis dar neranda tos vietos, kurioje galėtų jaustis saugi, nusiraminusi ir pagaliau atsisakiusi tų savo mesianizmo ar imperializmo tradicijų“.

Kalbėdamas apie gegužės 9-osios minėjimą Lietuvoje, G. Nausėda sakė, jog problema nėra tai, jog žmonės eina pagerbti savo senelių ar prosenelių kapų, rodo pagarbą mirusioms ir „jų aukoms sudėtoms ano karo metu“.

„Bet jeigu tai yra viso labo pretekstas provokacijoms ir svarbiausia – naujo karo eskalavimui arba šūkiams, kurie nieko bendra neturi su pagarba mirusiems, tai žinoma, kad tokiems dalykams turi būti užkirstas kelias ir Lietuva tikrai neleis organizuoti provokacijų prieš savo gyventojus ir diskredituoti, pagaliau, pačią šią minėjimo dieną“, – kalbėjo prezidentas.

Jis teigė, jog sovietų karių palaidojimo vietos neturėtų tapti „savotiška propagandine priemone“ ir būti naudojami nukreiptiems prieš Lietuvą tikslams.

sovietų karių palaidojimo vietos neturėtų tapti „savotiška propagandine priemone“ ir būti naudojami nukreiptiems prieš Lietuvą tikslams

„Situacija skirtingose savivaldybėse yra labai skirtinga, kai kuriose tie paminklai iš esmės yra antkapiniai paminklai, kitose vietose tai yra monumentai su labai aiškiomis ideologinėmis gairėmis ir mėginimu veikti tam tikra prasme ideologiškai visuomenę“, – sakė prezidentas.

„Aš tiesiog kviečiu visas savivaldybes įvertinti situaciją, bet tikrai nesitaikstyti su šitais propagandos ir karo kurstymo reliktais, kurių Lietuvoje vis dar labai gausu“, – kalbėjo jis.

Pirmadienį Rusijoje minint vadinamąją Pergalės dieną, Lietuvoje baiminamasi neramumų, galinčių virsti provokacijomis dėl tebesitęsiančios Maskvos invazijos Ukrainoje.

Prasidėjus karui, Lietuvoje buvo uždrausta viešai naudoti Georgijaus juosteles – populiarų ženklą tarp mininčiųjų Pergalės dieną karių kapinėse ar prie Raudonajai armijai skirtų atminimo ženklų.

Šalia jų budi sustiprintos policijos pajėgos, segintiems uždraustas juosteles pareigūnai ketina skirti baudas.

The post Prezidentas: Pergalės dieną mininti Rusija pranoksta nacių nusikaltimus appeared first on LAIKMETIS.

Jau keleri metai tokia tariama tiesa stimuliuojama ir žinomo antisovietinio rezistento, garsaus kovotojo su okupaciniu režimu Jono Noreikos – generolo Vėtros atžvilgiu. Nesiimu priminti visos šios „bylos“ istorijos, bet vėl prie jos grįžti paskatino vienas įvykis.

Spalio pabaigoje Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje vyko knygos „Nacio anūkė: kaip aš sužinojau, kad mano senelis — karo nusikaltėlis” (The Nazi’s Granddaughter: How I Discovered My Grandfather was a War Criminal) pristatymas bei diskusija. Ši Čikagoje gyvenančios lietuvių kilmės amerikiečių pedagogės, žurnalistės ir rašytojos Silvijos Foti (Silvia Foti, mergautinė Kučėnaitė) knyga lietuvių kalba bus pristatyta 2022 m. vasario mėnesį vyksiančios Vilniaus Knygų mugės metu atnaujintu pavadinimu „Vėtra lietaus šalyje”.

Renginyje dalyvavo pati knygos autorė. Kaip teigiama muziejaus pranešime spaudai, ji „pristatė skaudžią asmeninę patirtį tyrinėjant savo senelio, generolo Jono Noreikos-Vėtros veiklą bei atrastus kolaboravimo su nacistiniu okupaciniu rėžimu Lietuvoje faktus. Autorė atvirai išdėstė savo požiūrį į senelio vykdytą nusikalstamą veiklą ir apgailestavo, kad Lietuvoje jis vis dar yra pristatomas kaip sektinas pavyzdys ir herojus.“

Diskusijoje dalyvavo nedaug žmonių, tarp jų buvo ir Nepriklausomybės Akto signataras, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams tirti pirmininkas Emanuelis Zingeris, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams tirti direktorius Ronaldas Račinskas bei Vilniaus universiteto profesorė dr. Jurgita Verbickienė bei Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento direktorius ambasadorius Marius Janukonis.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky diskusijos metu spėjo pasiskųsti: „Net neabejoju, kad nors žiniasklaida ir nesusidomėjo šia diskusija, bet po šio renginio išgirsime daug kritiškų vertinimų iš čia nebuvusiųjų. Bet daug kartų jau esu sakiusi ir pakartosiu darsyk: Lietuvos vardą teršia tie, kurie slepia tiesą, o ne tie, kurie kalba tiesą. Ir, žinant p. S. Foti knygos istoriją, tikrai reikia turėti labai daug drąsos ir nuoširdumo apie artimą savo šeimos narį, apie savo senelį, parašyti tiesą, kuri tokia ir nemaloni ir pribloškianti. Tad galime ir privalome už tai padėkoti”.

J. Noreikos vaikaitę piktina, kad J. Noreiką dalis Lietuvos visuomenės vis dar garbina kaip herojų – jo vardu yra pavadinta mokykla gimtuosiuose Šukionyse, čia yra ir jo vardu pavadinta gatvė, keliuose miestuose kabo jam skirtos atminimo lentos. Beje, kaip rašo istorikai, būtina pabrėžti, kad S. Foti motina dr. Dalia Noreikaitė-Kučėnienė, profesionali mokslininkė – tyrinėtoja, knygų autorė, surinkusi medžiagą ir pradėjusi rašyti monografiją apie savo tėvą (dėl ankstyvos mirties darbo užbaigti nespėjo), buvo visiškai priešingos nuomonės, negu tą medžiagą paveldėjusi jos dukra.

Dar 2019 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) sulaukė nuožmios kritikos dėl dviejų paskelbtų dokumentų apie J. Noreikos veiklą. Juose centras teigė, esą J. Noreika nežinojo apie žydų žudynes, okupacinis nacių režimas Lietuvoje buvo unikalus, o pats J. Noreika prisidėjo prie žydų gelbėjimo. Jis pridūrė, kad S. Foti pateikti vieno išeivijos lietuvio prisiminimai neatitinka istorinių faktų, o „nacių okupacinei valdžiai nepavyko įtraukti J. Noreikos į Telšių aps. Plungės vls. vykusią žydų naikinimo operaciją“.

S. Foti kritikos J. Noreika sulaukė ir dėl 1933 m., dar jam būnant jaunam, vos 23-jų Lietuvos armijos karininkui, parašytos brošiūros „Pakelk galvą, lietuvi“, kurioje randame ne tik antisemitizmo ir pataikavimo į valdžią Vokietijoje atėjusiam Hitleriui apraiškų, bet ir, pavyzdžiui, raginimų lietuvių jaunimui mokytis, plėsti lietuvišką prekybą, gerinti žemės ūkį ir neparduoti žemės svetimtaučiams. Bet štai prie čikagietės prisijungė ir holokaustą Lietuvoje tyręs vokiečių istorikas Christophas Dieckmannas (beje, prieš mėnesį viešėjęs Lietuvoje Vilniaus universiteto kvietimu), kuris interviu LRT.lt rėžė be užuolankų, kad J. Noreika buvo fašistas, ir nėra ženklų, kad būtų priešinęsis holokaustui.

pagrindinIS tiesos sakymo tikslAS – atskleisti visapusišką asmenybę, istorinį faktą, kiek įmanoma, išvengiant subjektyvumo ir kažkieno interesų raiškos.

Kiek anksčiau prie šios kompanijos prisijungė ir Pietų Afrikoje įsikūręs ir Los Andžele gyvenantis litvakas Grantas Arthuras Gochinas, kuris 2018 m. centrui nusiuntė „Užklausą dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos”. Visiems jiems centro istoriko Arūno Bubnio paviešinti KGB dokumentai, kad „KGB įrašuose nėra duomenų, jog Jonas Noreika būtų susijęs su žydų tautybės asmenų žudymu”, pasirodė nieko verti. Mėgindamas paspausti Lietuvą, G. A. Gochinas kelis kartus apskundė LGGRTC, bet teismas šiuos skundus atmetė. Kartu centras, radęs naujų istorinių šaltinių, pažymoje paskelbė, kad J. Noreika aktyviai prisidėjo prie Lietuvos žydų gelbėjimo ir kad jis laikytinas antinacinio pasipriešinimo dalyviu nuo pat savo darbo Šiaulių apskrities viršininku pradžios.

Atrodo, kad žydų aktyvistams palankios tiesos paieškos turėtų liautis, tačiau jie neatlyžta. Štai sausio pabaigoje S. Foti respektabiliame Amerikos laikraštyje „The New York Times“ paskelbė straipsnį apie savo senelį, kurį išvertęs noriai persispausdino „Lietuvos rytas“. Kažkodėl ji pamiršo paminėti kunigo Jono Borevičiaus paliudijimus JAV teisme, duotus 1986 m., kuriuose dvasininkas prisimena J. Noreikos prašymą padėti Šiaulių gete esantiems žydams.

Dergti Generolo Vėtros atminimą padeda ne tik visas tuntas žydų veikėjų Lietuvoje bei užsienyje, bet ir kai kurie istorikai bei politikai. Antai, pamenu dar 2018 m. spalį transliuotą TV laidą, kurioje Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Norbertas Černiauskas, remdamasis jauno Lietuvos kareivio atsišaukimu „Pakelk galvą, lietuvi“, pylė apibendrinimus, jog tai apskritai rodė lietuvių neigiamą požiūrį į žydus.

Semitiniai radikalai, pasinaudodami miglotais, dažnai dar neatskleistais istorijos tarpsniais, plečia kampaniją prieš Lietuvą.

Grupė Lietuvos Sąjūdžio, kalinių ir tremtinių organizacijų veikėjų 2019 m. gegužę pasirašytame viešame laiške pastebėjo, kad dirva Lietuvos laisvės kovotojų, paaukojusių savo gyvybes už Tėvynės laisvę, šmeižimui rengiama labai kryptingai. Skandalingai pagarsėjęs Rūtos Vanagaitės ir Efraimo Zurofo duetas, valstybei paskelbus 2018 metus Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago metais, bandė sumenkinti jo šviesų atminimą. Tik LGGRTC dėka, suradus išniekintus palaikus, padedant pilietinei visuomenei, pavyko apginti jo garbingą vardą ir deramai su valstybės pagarba iškilmingai palaidoti. Šio laiško signatarai primena, kad nėra atsitiktinumas, jog būtent 2019 m. Vasario 16-ąją Nacionalinė literatūros ir meno premija buvo įteikta rašytojui Mariui Ivaškevičiui, romane „Žali“ išsityčiojusiam ne tik iš partizanų vadovo Jono Žemaičio-Vytauto, kankinto ir sušaudyto Maskvoje, bet ir iš viso Lietuvos partizaninio judėjimo atminimo.

Liberali Lietuvos valdžia, o ir pats Prezidentas, nuolaidžiai stebi antirezistencinių aistrų kurstymą. Dar to betrūktų, kad aukščiausi šalies pareigūnai priimtų ir spaustų ranką mūsų šalyje šmirinėjantiems antilietuviško judėjimo propagandistams. O gal mes daug ko dar nežinome?

The post Česlovas Iškauskas. Antilietuviškos tiesos ieškotojai appeared first on LAIKMETIS.

Noirupino miesto prokuratūra, vasarį pareiškusi oficialius kaltinimus įtariamajam, sulaukė medikų vertinimo, kad nepaisant jo garbaus amžiaus vyras „gali stoti prieš teismą“.

Pasak prokurorų, teismo posėdžiai truks ne ilgiau nei po pustrečios valandos per dieną.

Įtariamasis yra kaltinamas 1942–1945 metais Zachsenhauzeno stovykloje šiauriau Berlyno esančiame Oranienburge „sąmoningai ir noriai“ padėjęs žudyti kalinius.

Jis kaltinamas bendrininkavimu „sušaudant sovietų karo belaisvius 1942 metais“ ir žudant stovyklos kalinius „nuodingomis dujomis „Zyklon B“.

Grupei nukentėjusiųjų šioje byloje atstovaujantis teisininkas Thomas Waltheris (Tomas Valteris) Vokietijos laikraščiui " Welt am Sonntag“ sakė, kad „keletas iš skundo pateikėjų yra tokie pat seni kaip ir kaltinamasis, todėl tikisi sulaukti teisingumo“.

Zachsenhauzeno stovykloje per visą jos veikimo laikotarpį naciai buvo įkalinę daugiau nei 200 tūkst. žmonių, iš kurių, kaip manoma, apie 20 tūkst. nužudė. 

Vokietijoje pastaruoju metu skubama nuteisti dar gyvus SS pajėgose tarnavusius asmenis, kadangi 2011-aisiais atsirado teisinis pagrindas buvusius nacius persekioti baudžiamąja tvarka. Toks precedentas buvo nustatytas nuteisus buvusį stovyklos sargybinį Johną Demjanjuką (Džoną Demjaniuką) už vaidmenį Trečiojo reicho vykdytose žudynėse.

Išnagrinėjus tą bylą teismai paskelbė dar kelis apkaltinamuosius nuosprendžius tuo pačiu pagrindu, o ne dėl kaltinamųjų tiesioginio ryšio su žudynėmis ar žiaurumais.

Liepos mėnesį Vokietijos pareigūnai patvirtino, kad atlieka tyrimą dėl vieno įtariamo 95 metų vyro, dirbusio sargybiniu nacių karo belaisvių stovykloje, kur per Antrąjį pasaulinį karą žuvo daug sovietų karių.

Kovo pabaigoje prokurorai pranešė nutraukę bylą prieš 95 metų buvusį nacių koncentracijos stovyklos sargybinį, neseniai deportuotą iš JAV, nesurinkus „pakankamai įtarimų“. 

The post Vokietijoje prieš teismą stos šimtametis, buvęs nacių mirties stovyklos sargybinis appeared first on LAIKMETIS.