Jame bus pasakojamos Pradžios knygos istorijos iš penkių svarbių moterų – Saros, Hagaros, Rebekos, Lėjos ir Rachelės – perspektyvos. Projektas žada naują žvilgsnį į Biblijos moteris, kurios iki šiol dažnai buvo matomos tik vyrų istorijų fone.

Serialas koncentruosis į „drąsias ir emocingas, bet nebūtinai nepriekaištingas“ moterų gyvenimo istorijas, gvildendamas universalias temas: meilę, santuoką, motinystę, pagundas ir tikėjimą. Kūrėjai siekia parodyti šias biblines figūras kaip gyvas, daugiasluoksnes asmenybes, kurių patirtys ir iššūkiai išlieka aktualūs net ir po tūkstančių metų.

Kaip nurodo leidinys Relevant, seriale taip pat bus atskleidžiama, kaip per šių moterų palikuonis formavosi trys pagrindinės pasaulio religijos – judaizmas, krikščionybė ir islamas.

„Šis serialas – tai stiprių istorijų apie moteriškus personažus pavyzdys, nagrinėjantis amžinas temas, kurios atsirado prieš tūkstančius metų, bet išlieka stulbinamai šiuolaikiškos ir lengvai atpažįstamos“, – sakė „Fox Entertainment“ prezidentas Michaelis Thornas.

Kūrybinė komanda žada aukštą kokybę. Vykdomoji prodiuserė – žinoma televizijos kūrėja Carol Mendelsohn, garsėjanti darbu su kriminaliniu serialu „CSI“. Scenarijų rašo René Echevarria, žinomas iš tokių serialų kaip „4400“ ir „Carnival Row“.

Serialas „Faithful“ eteryje pasirodys 2026 m. pavasarį, o transliacija vyks tris savaites, sutampant su žydų Pesachu ir krikščionių Velykomis – laiku, kai tikėjimo temos ir istorinis paveldas įgyja ypatingą prasmę tiek žydų, tiek krikščionių bendruomenėms visame pasaulyje.

Projektas sulaukia nemažo dėmesio ne tik dėl biblinių ištakų, bet ir dėl šiuolaikinio požiūrio į religines figūras. Tikimasi, kad šis kūrinys paskatins platesnes diskusijas apie moterų vaidmenį religijoje, tradicijų interpretaciją ir tikėjimo universalumą.

„Faithful“ – tai dar vienas bandymas šiuolaikinėje popkultūroje atgaivinti Šventojo Rašto temas ir išryškinti užmirštus balsus. Šį kartą – moterų, be kurių nebūtų nei Izaoko, nei Jokūbo, nei tautų, kurios iš jų kilo.

The post Kuriamas serialas apie Biblijos moteris appeared first on LAIKMETIS.

Gyvybės diena kasmet minima paskutinį balandžio mėnesio sekmadienį. Iniciatyva kilo 1991 m. Kardinolų Konsistorijoje, 1995 m. ją išpopuliarino popiežius Jonas Paulius II, o nuo 1998 m., atsiliepdama į Šventojo Tėvo kvietimą, šią dieną kasmet mini ir Bažnyčia Lietuvoje. Ilgainiui ši iniciatyva tapo aktuali ir platesnei visuomenei – kalbama ne tik apie gyvybės dovaną religinėje plotmėje, bet ir apie jos išsaugojimą bei kylančius iššūkius medicinoje, socialiniuose moksluose, kultūrinėje ir kt. aplinkoje.

Konferencijos pradžioje sveikinimo žodį tarė Lietuvos gydytojų asociacijos „Už žmogaus gyvybę“ pirmininkė dr. Eglė Morkūnienė, VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas dr. Benas Ulevičius, Lietuvos akušerių sąjungos prezidentė dr. Ilona Joneliūnienė, LSMU Anesteziologijos klinikos vadovas prof. dr. Andrius Macas. Visi sveikinimo žodį tarusieji atstovai atkreipė dėmesį, kaip svarbu šiandien kalbėti apie motinystę, tėvystę, naujo žmogaus gyvybės vertę ir svarbą, iššūkius su kuriais susiduriama šioje srityje.  Motinystė ir tėvystė – tai ne tik atsakomybė, bet ir neįkainojama dovana, ugdanti žmogų, bendruomenę, ir visą tautą.

Motinystė, tėvystė – esminis žmogaus transformacijos kelias

„Tėčiu būti gera“ savo asmenine patirtimi dalinosi prof. dr. Andrius Macas, LSMU Medicinos fakulteto dekanas, anesteziologijos klinikos vadovas.  „Negimstame tėčiais. Jais tampame. Nuolat svarstau, ar esu geras tėtis? O juk specialių mokslų nepraėjau. Net jei tokie būtų – kažin ar visi gautume geriausius balus. Ir ką tai keistų? Manau – nieko. Kartu galvoju, jei Dievas davė ir pašaukė, tai pasirūpina ir mano netobulumu. Kad ir kaip patraukliai skambėtų tobulo tėvo ar tobulo pasiruošimo būti idealiu tėvu idėja – ji man daugiau utopinė, sukelianti nepilnavertiškumo jausmą, o gal net paralyžių ir nealsuojanti jokia gyvybe. Šiandien pavasaris  - bunda gamta. Ir čia nutinka visko, tačiau jos nesustabdysi. Tad nestabdykime ir žmogaus siekio būti tėčiais ar mamomis. O abejojantiems patarkime. Pasinerti į nuotykį, kad ir kas gyvenime vėliau benutiktų. Juk tai bus ne mūsų vienų, bet ir mylinčio Tėvo Danguje, rūpestis.“

Kun. prof. dr. Andrius Narbekovas kalbėjo apie tai, kad „Negali būti meilės be vaikų, o vaikų – be meilės“. Profesorius citavo John M. Haas mintis: „Mes kovojame už brangų vaikų gėrį ir laisvą visuomenę, kurioje jie galėtų klestėti, už šeimos šventumą, už unikalios vyro ir moters draugystės, kuri kuria namus, bendruomenes ir tėvynę, vientisumą. Grėsmės šioms gėrybėms išlieka. Ir kova už teisingą mąstymą ir teisingą gyvenimą šių gėrybių atžvilgiu tęsiasi. Humaniška ir civilizuota visuomenė priklauso nuo šios kovos rezultatų.“ Mums reikia ne daugiau kontraceptinių priemonių, bet daugiau žmogiškosios atsakomybės požiūrio į vaisingumą ir pačią gyvybę.

Psichologė, LSMU Sveikatos psichologijos katedros docentė ir vedėja doc. dr. Giedrė Širvinskienė pristatė pranešimą tema „Augti motinystėje“. Prelegentė kalbėjo apie tai, kad moteris nėštumo metu, augindama vaiką ne tik rūpinasi juo, kuria ryšį, bet ir pati keičiasi, auga emociškai, psichologiškai, socialiai ir dvasiškai. Motinystė kaip keitimosi, transformacijos kelias – augindama vaiką, mama ir pati auga. Taip pat vienas iš doc. dr. G. Širvinskienės paminėtų tyrimų, kuris buvo vykdytas 17 šalių parodė, kad atsakant į klausimą, kas suteikia gyvenimui prasmę, pirmoje vietoje respondentai įvardijo šeimą ir vaikų turėjimą.

Doc. dr. Regina Mačiulevičienė skaitydama pranešimą apie motinystės reikšmę moters sveikatai akcentavo moksliškai pagrįstus duomenis. Anot prelegentės, atlikti tyrimai rodo, kad moterys, kurios yra gimdžiusios ir žindžiusios naujagimį, turi mažesnę riziką susirgti tam tikromis onkologinėmis ir lėtinėmis ligomis, palyginti su tomis, kurios nėra gimdžiusios. Moksliniais duomenimis, motinystė siejama su sumažėjusia rizika susirgti krūties, kiaušidžių ir gimdos vėžiu. Taip pat nustatyta, jog gimdžiusios moterys gali rečiau susidurti su tokiomis ligomis kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, endometriozė, metabolinis sindromas, reumatoidinis artritas, Alzheimerio liga bei išsėtinė sklerozė. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad motinystė yra ne tik socialinis ir emocinis, bet ir svarbus biologinis veiksnys, turintis reikšmingą teigiamą poveikį moters sveikatai.

(Ne)sąmoningai formuojamos pražūtingos gyvybei smegduobės

Genetikas prof. dr. Danielius Serapinas kalbėjo apie prenatalinių NIPT tyrimų tikslumą ir įtaką motinų nerimo mažinimui. Nėščiųjų kokybiška sveikatos priežiūra ir sveikas gyvenimo būdas prisideda prie streso hormono  kortizolio mažinimo tiek vaisiui, tiek motinai. Šiuolaikiniai neinvaziniai nėščiųjų NIPT tyrimai padėjo sumažinti invazinių prenatalinių tyrimų, tokių kaip vaisiaus vandenų tyrimas, poreikį, o tuo pačiu ir nėščiųjų nerimo lygį.

Doc. dr. Benas Ulevičius, VDU KTF dekanas pasidalino savo asmeniniu liudijimu, kaip tėvystės patirtis pakeitė visą jo gyvenimą, kaip anksčiau atrodę svarbūs dalykai tampo ne tokie svarbūs. Taip pat prelegentas palietė ir klausimą, kodėl šiandien nenorima susilaukti vaikų. Viena iš priežasčių – įsitvirtinusi ir vis populiarinama iliuzija, kad gyvenimo laimė priklauso nuo galimybės viską kontroliuoti pačiam. Vaikas – nekontroliuojama tikrovė, todėl jo bijoma. Bet vaikų principingai atsisakius liekama su savo valdomais projektais, kurie ilgainiui neteikia jausmo, kad tikrai gyveni. Tenka intensyvinti pojūčių stimuliaciją, kuri antroje gyvenimo pusėje, akims atsivėrus, neatrodo tokia jau ir vertinga. Na, o tada ieškoma būdų reanimuotis, tik tvariems santykiams ir vaikams neretai jau būna per vėlu…

Prof. dr. Birutė Obelenienė pažymėjo, jog dažnai kaip argumentas pagrindžiant vieną ar kitą teiginį, vartojama frazė „mokslu grįsta“. Tačiau pamirštama, jog teisinga terminija, kai termino pavadinimas atitinka jo turinį, yra mokslo kalbos pagrindas. Tokių sąvokų kaip „reprodukcinė sveikata“ ar „vaistinis abortas“ yra turinys neatitinka jų pavadinimo. Reprodukcinė sveikata apima ir abortus. Ar gali abortas būti siejamas su fizine, psichine,  socialine ir dvasine gerovę? Ar nėštumas yra liga?  Kalba ir mąstymas neatsiejami. Kalba yra kelias į žmogaus sąmonę, kuri kuria tikrovę. Kalba gali daryti įtaką mūsų pažinimo procesams, nes padeda mums struktūruoti ir organizuoti mintis. Kalbos pagalba keičiamas žmogaus mąstymas. Prof. B. Obelenienė taip pat kėlė klausimus: ar tikrai reprodukcinė sveikata ir teisės išlaisvino moterį iš reprodukcijos vergovės ir leido moteriai laisvai imtis motinystės pareigų? O gal ji tapo reprodukcinės industrijos, ribojančios informaciją, siūlančios ne vaisingumo pažinimo ir sąmoningo  apsisprendimo bet komercializuotų technologijų įkaitės kelią?

Gimdyti neverta atsisakyti – kur dėsime kablelį?

Doc. dr. Tauras Mekas pasidalino savo patirtimi ir teigė, kad auginti vaikus – gera. Vaikai suteikia motyvaciją mokytis visą gyvenimą be jokių „minkštųjų“ projektų vadybininkų. Iš savo vaikų gaunama patirtis padeda geriau suprasti ir vertinti ne tik tėvystę, bet taip pat ir studentų darbus, jų elgesį. Demografinės nelaimės, užgriuvusios Lietuvą, pasekmių vienas iš šalinimo būdų – skleisti gerąją naujieną, kuo tėvus praturtina vaikai. Tai neįkainojami dalykai. Atvirkštinės žinios skleidimas – atviras veikimas prieš savo Tėvynę ir žmogaus prigimtį.

Alina Liepinaitienė ir prof. dr. Audrius Dėdelė kalbėjo apie aplinkos poveikį gyvybei kurti ir puoselėti. Norą ir galimybę kurti šeimą ir susilaukti vaikų veikia ne tik fizinė aplinka, bet ir socialinė. Mokslinis tyrimas, atliktas Lietuvoje, kuriame dalyvavo daugiau nei 20 000 nėščių ir pagimdžiusių moterų (COVID laikotarpiu) buvo nustatyta, kad moterys, kurios iki nėštumo ir nėštumo metu gyveno labai triukšmingoje, užterštoje aplinkoje, retai lankėsi arba visiškai nesilankė parkuose, miškuose, du kartus dažniau susilaukė naujagimių anksčiau gimdymo termino, be to, jie gimė mažo svorio, dažniau patekdavo į naujagimių reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių. Tuo tarpu socialinė aplinka neigiamai veikia jaunų žmonių, būsimų tėvų nuostatas per socialiniuose tinkluose arba žiniasklaidoje teikiamą neigiamą informaciją apie šeimą ir šeimos įvaizdį. Todėl dalis nuomonės formuotojų, garsių Lietuvoje žmonių nuostatos apie vaikus sukuria pamatą jauniems žmonėms nenorėti vaikų dėl "nenorėjimo švaistyti savo laiko; moteris tik genofondas; vyrą galima prisirišti prie savęs susilaukiant vaikų". Vienintelė vertybė, kurios šiomis dienomis trūksta žmonėms, net ir skleidžiant paprastą žinutę kitiems – žmogiškumas. Trūksta žmogiškų vertybių ir pagarbos vienas kitam. Vaikas – tavo atspindys ir tavo paties veidrodis, kuris paliks ryškų pėdsaką Tavo gyvenimo istorijoje, kai pats geriausias Tavo kada nors turėtas gyvenime projektas.

Krizinio nėštumo centro psichologė Rūta Mickevičienė pranešime „Gimdyti neverta atsisakyti – kur dėsime kablelį?“ retoriškai klausė, kas gi nutiko, kad vaikai nebėra šeimos prioritetas? Mes, kaip visuomenė, turime skatinti gimstamumą – vaikai turi būti šeimos ir valstybės prioritetas,  antraip demografinė krizė tik gilės, tauta nyks. Ką daryti? Būtina padėti besilaukiančioms ir vaikus auginančioms šeimoms. Svarbu sukurti krizinio nėštumo prevencijos ir kompleksinės pagalbos sistemą valstybės lygmeniu, kur pagalba būtų savalaikė, kompleksinė ir prieinama. Būtina kelti jaunų žmonių moralę, puoselėti dvasines vertybes, stiprinti gyvybės ir šeimos kultūrą, vaisingumo pažinimą, ruošimą motinystei bei tėvystei ir pan. Apie tapimą tėvais kalbėti pozityviai, bet ir nenutylėti realių iššūkių. Reklamos ir viešinimo kompanijos turėtų skatinti visuomenę atkreipti dėmesį į tai, kokia svarbi yra šeima ir kiekvienas joje augantis vaikas. Skatinti ir palaikyti gausesnės šeimos kūrimą, rodyti pozityvius ir sektinus pavyzdžius. Psichologė savo pranešime taip pat trumpai apžvelgė ir pagrindines priežastis, kodėl kai kurios poros visgi atideda ar netgi neplanuoja turėti vaikų.

Juoko nauda žmogui, šeimai, visuomenei

Konferencijoje be gausaus intelektualinio ir mokslinio turinio, gyvenimiškų patirčių pasidalinimo būta ir kuo tikriausios praktikos momentų – juoko terapijos.

Supervizorius Artūras Malinauskas pasidalino savo įžvalgomis apie „Juoką – jo raidą ir naudą žmogui, šeimai, gyvenimui ir kitiems stalčiukams“, o aktorių šeima Joana ir Justinas Narvidai, gydytojai klounai juokindami kalbėjo tema „Tėvai – juokdariai: paradoksų specifika“. Praktikos metu konferencijos dalyviai smagiai atliko šiomis dienomis ypač trūkstamą juoko terapiją - praktiką, atliko naudingas užduotis, gavo įžvalgų, kaip galima įvairiose gyvenimo srityse pritaikyt tam tikrus humoro elementus, kurie padeda žmonėms išlaisvėti, nuima įtampas, gerina santykius, emocinę bei fizinę žmogaus būklę.

„Vaiko juokas išgelbės pasaulį“ – tai ne tik poetiška frazė, bet ir gilus kvietimas atkreipti visuomenės dėmesį į žmogaus gyvybės, šeimos, motinystės, tėvystės, vaikų svarbą – mūsų Tautos išlikimo kertinę šerdį,“ – pabrėžia renginio organizatoriai:  LSMU MA Farmacijos Fakultetas, LSMU Visuomenės sveikatos fakultetas, VDU Katalikų teologijos fakultetas, Lietuvos akušerių sąjunga, Lietuvos gydytojų asociacija „Už žmogaus gyvybę“, Laisvos visuomenės institutas.

The post Kaune vyko konferencija „Vaiko juokas išgelbės pasaulį“, skirta Pasaulinei gyvybės dienai paminėti appeared first on LAIKMETIS.

Čia reiktų priminti, jog Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 2 str. 2 dalyje teigiama, kad „pagalbinis apvaisinimas – procesas, atliekamas šio įstatymo nustatyta tvarka naudojant medicinos technologijas, apimantis su lytinėmis ląstelėmis ir (ar) embrionu atliekamus veiksmus, taikomus siekiant sukelti moters nėštumą“. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje teigiama, jog „pagalbinį apvaisinimą atlikti leidžiama tik tais atvejais, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės […]“. Tuo tarpu šio straipsnio 3 dalyje teigiama, jog “pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik įstatymų nustatyta tvarka santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems veiksniems asmenims“.

Kadangi įstatymo nuostatos atitikimą konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui galima vertinti tik tuo atveju, jei konstatuojamas konkrečios Konstitucijoje ar įstatyme numatytos žmogaus teisės ribojimas, todėl šį komentarą reikėtų pradėti būtent nuo (šiame nutarime konstatuoto) ginčijamos įstatymo nuostatos prieštaravimo 53 str. 1 daliai, kurioje įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata ir laiduoti medicinos paslaugas žmogui susirgus. Taigi, visų pirma, reikia nustatyti, ar moters teisė į pagalbinį apvaisinimą kyla iš Konstitucijos 53 str. 1 dalyje numatytos žmogaus teisės į sveikatą, kaip teigia Konstitucinis Teismas.

53 straipsnis

(1) Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.

Kaip matome, moters teisė į pagalbinio apvaisinimo procedūros paslaugą tiesiogiai yra numatyta ne Konstitucijoje, o ordinarinėje teisėje, t.y. Pagalbinio apvaisinimo įstatyme. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, jog pagalbinis apvaisinimas yra „sveikatos priežiūros paslauga“, susijusi su iš Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies kylančiu reikalavimu užtikrinti visiems prieinamą sveikatos priežiūrą. Visgi, šis Įstatymas, skirtingai nei Konstitucinis Teismas, pagalbinio apvaisinimo paslaugos nevadina „sveikatos priežiūros paslauga“. Atvirkščiai, pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, „pagalbinis apvaisinimas – procesas, kuriuo siekiama naudojant medicinos technologijas sukelti moters nėštumą, apimantis su lytinėmis ląstelėmis ir (ar) embrionu atliekamus veiksmus“, kurie gali būti in vivo (moters kūne) ar in vitro (ne moters kūne). Kitaip tariant, pagal Įstatymą, pagalbiniu apvaisinimu nėra gydomas moters nevaisingumas, nes jį „atlikti leidžiama tik tais atvejais, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais“ (Įstatymo 5 str. 1 d.). Be to, dirbtinio apvaisinimo paslauga negali būti laikoma sveikatos priežiūros paslauga ne tik pagal šį įstatymą ar Konstitucijos 53 str. 1 dalį, bet ir remiantis kitais Konstitucijos straipsniais, kuriuose minima žmogaus sveikatos sąvoka[i]. Taigi, dirbtinio apvaisinimo procedūra pagal minėtą įstatymą yra laikoma medicinos, o ne sveikatos priežiūros paslauga. Tiesa, Konstitucijos 53 str. 1 dalis apima ne tik sveikatos paslaugas, bet ir “medicinos pagalbą bei paslaugas”, tačiau tik tokias medicinos paslaugas, kurios teikiamos “žmogui susirgus”. Todėl galima drąsiai teigti, kad dirbtinio apvaisinimo ir kitos su juo susijusios įstatyme numatytos medicinos paslaugos nepatenka į Konstitucijos 53 str. 1 dalies reguliavimo sritį.

Visgi, nežiūrint to, kad žmogaus teisės į dirbtinio apvaisinimo procedūrą negalima tiesiogiai kildinti iš Konstitucijos 53 straipsnio ar kitų jos nuostatų, ši procedūra yra numatyta Lietuvos ordinarinėje teisėje. Kitaip tariant, moterys Lietuvoje nuo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimo 2016 metais momento įgijo įstatymu reguliuojamą teisę pasinaudoti šia procedūra, todėl Konstitucinis Teismas turėjo teisę vertinti įstatymo nuostatos (nesuteikusios šios teisės nesusituokusioms ir vienišoms motinoms) atitikimo Konstitucijos 29 straipsnyje numatytam lygiateisiškumo principui.

Pagalbinio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatos atitikimas Konstitucijos 29 straipsniui

29 straipsnis

(1) Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

(2) Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

Kaip minėta, Konstitucinis Teismas, nustatęs ginčijamos įstatymo nuostatos prieštaravimą Konstitucijos 29 straipsniui, nurodė, jog „Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis negali būti suprantama kaip įtvirtinanti baigtinį nediskriminavimo pagrindų sąrašą; priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos paneigti Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje laiduojamą visų asmenų lygybę įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms, t. y. pačią konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo esmę“ (17). Todėl pasak Teismo, „vienas iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo pagrindų yra žmogaus teisių varžymas dėl jo šeiminės padėties“ (24), kuris, pasak Teismo, šiuo atveju ir buvo pažeistas.

Visgi, reikia pastebėti, jog Konstitucinis Teismas neteisingai aiškina Konstitucijos 29 straipsnį. Visų pirma, su žmogaus teisėmis susijusių (o kartais ir kitų) Konstitucijos straipsnių nuostatos paprastai suformuluotos taip, kad 1 dalyje yra pateikiamas bendras su konkrečia žmogaus teise susijęs principas, o kitose straipsnio dalyse šio principo turinys detalizuojamas, kartais pateikiant ir šio principo išimtis. Pavyzdžiui, 20 straipsnio 1 dalyje teigiama, jog „Žmogaus laisvė neliečiama“, tuo tarpu 2 dalyje nurodoma, jog, visgi, įstatymas gali nustatyti laisvės atėmimo pagrindus ir procedūras, o 3 dalyje – kad asmenį galima sulaikyti nusikaltimo vietoje ir pristatyti į teismą. Panašiai sukonstruotas ir 22 straipsnis: jo 1 dalyje teigiama, jog „Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas“, tuo tarpu 3 dalyje teigiama, jog, visgi, „pagal įstatymą“ ir „motyvuotu teismo sprendimu“ galima rinkti informaciją apie privatų asmenį. Kitaip tariant, negalima interpretuoti šių Konstitucijos straipsnių teigiant, kad, pavyzdžiui, 20 straipsnio 2 dalies nuostata, leidžianti nusikaltimo vietoje sulaikyti asmenį, neva tai prieštarauja 1 dalyje numatytam asmens neliečiamumo principui. Panašiai negalima teigti ir to, jog 22 straipsnio 3 dalyje numatyta valdžios kompetencija tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais rinkti informaciją apie privatų asmenį, per se prieštarauja šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintam privataus gyvenimo neliečiamumo principui.

reikia pastebėti, jog Konstitucinis Teismas neteisingai aiškina Konstitucijos 29 straipsnį.

Taigi, analogiškai sukonstruotas ir Konstitucijos 29 straipsnis, kurio 1 dalyje yra suformuluotas bendras principas (“Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs”), o jo 2 dalyje šis principas detalizuojamas, teigiant, kad asmenų lygybės principas, be kita ko, reiškia draudimą žmonėms teikti privilegijas pagal 9 kriterijus, t.y. dėl asmens „lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu” (tiesa, paskutiniai trys kriterijai gali būti suprantami ir kaip vienas). Taigi, 29 str. 2 dalyje yra pateiktas baigtinis draudimo diskriminuoti kriterijų sąrašas, o suprantant šį sąrašą, kaip „atvirą“ (Konstitucijoje, kaip kokiame nors „neišbaigtame dokumente“), nebūtų jokios prasmės Konstitucijoje įvardinti draudžiamų privilegijuoti kriterijų sąrašą, nes Konstitucijos interpretatorius visuomet galėtų savo nuožiūra šį sąrašą plėsti.

Kaip jau buvo minėta, Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, jog „nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad vienas iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo pagrindų yra žmogaus teisių varžymas dėl jo šeiminės padėties“. Visgi, nors Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų pildyti Konstitucijos 29 str. 2 dalyje įvardintų kriterijų, draudžiančių teikti asmenims privilegijas (o ne „diskriminuoti“, kaip teigia Teismas) kriterijų, čia galima priminti, kad minėtoje Konstitucijos nuostatoje vienu iš draudžiamų kriterijų yra žmogaus „socialinė padėtis“, į kurios turinį iš principo gali įeiti ir asmens „šeiminė padėtis“, nes šeima, pagal Konstitucijos 38 straipsnį, yra visuomenės, kaip socialinio junginio, „pagrindas“. Taigi, Konstitucinis Teismas šiame nutarime turėjo ne „prikurti“ naujų kriterijų (nepaaiškinęs kokiu teisiniu pagrindu), o pateikti Konstitucijos 29 str. 2 dalies nuostatos atitinkamą išaiškinimą. To nepadaręs, Konstitucinis Teismas neturėjo kompetencijos ginčijamos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatos pripažinti neatitinkančios Konstitucijos 29 straipsnio.

Visgi, pabandykime įsivaizduoti, kad Konstitucinis Teismas būtų draudimą teikti privilegijas dėl asmens „šeiminės padėties“ sąvoką išvedęs iš Konstitucijos 29 str. 2 dalyje numatytos „socialinės padėties“ sampratos; tuomet užduokime klausimą, ar Konstitucija draudžia pagalbinio apvaisinimo procedūrą sieti išimtinai su moterimi, sudariusią santuoką?

Taigi, atsakant į šį klausimą, reikia priminti, kad Konstitucijos 38 straipsnyje su šeimos samprata yra siejami du institutai: motinystės, tėvystės ir vaikystės institutas (2 d.) bei vyro ir moters santuokos institutas (3 d.). Konstitucijos leidėjas taip numatė greičiausiai todėl, kad būtent iš vyro ir moters gimsta vaikai ir kad būtent santuokos pagrindu sudarytoje šeimoje yra geriausia vieta augti vaikams. Kitaip tariant, Konstitucijoje ne tik šeima, bet ir santuoka yra įvardinta, kaip tam tikras konstitucinis gėris, išskiriant jį iš kitų bendro sugyvenimo formų šeimos konstitucinės sampratos kontekste. Čia reikia priminti, kad pagal Konstituciją visi asmenys gali sudaryti santuoką, aišku, nedraudžiant jiems pasirinkti ir kitokio bendro gyvenimo būdo, kylančio iš Konstitucijos 20 (žmogaus laisvės neliečiamumas), 21 (žmogaus orumo neliečiamumas) bei 22 (žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas) straipsnių.

Be to, dirbtinio moters apvaisinimo tikslas yra susilaukti vaikų, todėl pagal Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 3 straipsnį, „visi klausimai, susiję su pagalbiniu apvaisinimu, privalo būti sprendžiami atsižvelgiant į vaiko, kuris gims po pagalbinio apvaisinimo, interesus“. Taigi, čia galime konstatuoti būtinybę šioje byloje į konstitucingumo analizę įtraukti Konstitucijos 38 str. 2 dalies nuostatą, teigiančią, jog „valstybė saugo ir globoja“ vaikystę kartu su „motinyste ir tėvyste“. Beje, analizuojant konstitucines vaiko teises, svarbu analizuoti ne tik 38 str. 2 dalies nuostatas, bet ir kitas Konstitucijos nuostatas: 26 str. 5 dalį[ii], 38 str. 6 ir 7 dalis[iii] bei 39 straipsnį[iv]. Kitaip tariant, analizuojant, ar galima konstituciškai pateisinti įstatymų leidėjo sprendimą apriboti vienišų it nesusituokusių moterų teisę į pagalbinį apvaisinimą, būtina įvertinti, ar toks ribojimas gali būti pateisinamas kitomis konstitucinėmis vertybėmis ir konstituciniais gėriais.

Taigi, skirtingai, nei šiame nutarime konstatavo Konstitucinis Teismas, ginčijama Pagalbinio įstatymo nuostata galėtų būti pripažinta privilegijuojanti susituokusias moteris (vienišų ir nesusituokusių moterų atžvilgiu) tik tuo atveju, jei pastaroji moters teisė šiuo atveju būtų pripažinta svarbesnė nei įstatymo leidėjo siekis geriausius vaiko interesus sieti su tokia šeimos aplinka, kurioje jis augtų su abiem tėvais ir kurie kyla iš Konstitucijos 38 str. 2 dalyje numatyto “motinystės, tėvystės ir vaikystės” instituto. Be to, teisės hierarchijos kontekste čia reikia priminti, jog jau anksčiau buvo pastebėta, jog moters teisė į dirbtinį apvaisinimą nėra įtvirtinta Konstitucijoje, skirtingai nei vyro ir moters teisė į santuoką bei „vaikystės“ instituto siejimas su „motinystės ir tėvystės“ institutu. Aišku, įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją, teisę į dirbtinio apvaisinimo procedūrą gali suteikti visoms moterims, sulaukusioms tam tikro amžiaus, tačiau, būtų sunku surasti argumentų, kad jei jis nuspręstų šią teisę suteikti išimtinai susituokusioms moterims, siekdamas geriausių vaiko interesų, remiantis Konstitucijos 26, 38 ir 39 straipsniais, toks reguliavimas galėtų kaip nors pažeisti Konstituciją, kaip įvairių konstitucinių gėrių ir vertybių balansą.

Keletas apibendrinimų

1. Pagalbinio apvaisinimo procedūra, kaip žmogaus lūkesčio susilaukti vaikų priemonė, nėra numatyta Konstitucijoje. Be to, ši procedūra yra ne sveikatos priežiūros paslauga, susijusi su ligos gydymu, o medicinos procedūra, apimanti su lytinėmis ląstelėmis ir (ar) embrionu atliekamus veiksmus, taikomus siekiant sukelti moters nėštumą. Dėl šios priežasties ji nekyla iš Konstitucijos 53 straipsnio turinio (kalbančio apie medicinos paslaugas žmogui susirgus) ir todėl negali jam prieštarauti.

2. Konstitucijos 29 str. 2 dalyje numatytas draudimo teikti žmogui privilegijas devynių kriterijų sąrašas yra baigtinis ir gali būti plečiamas tik Konstitucijos pataisos pagalba, tačiau šiame sąraše paminėtas draudimas teikti žmogui privilegijas dėl jo „socialinės padėties“ gali būti suprantamas, kaip apimantis ir jo „šeiminę padėtį“. Vis dėlto, Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įvardintas ne tik „motinystės“, bet ir „tėvystės“ institutas (kartu su konstituciniu santuokos institutu) leidžia įstatymų leidėjui, siekiančiam geriausių vaiko interesų augti šeimoje su abiem tėvais, teisę į pagalbinio apvaisinimo procedūrą suteikti išimtinai susituokusiomis moterimis, nepažeidžiant asmenų lygiateisiškumo principo.

3. Reikia apgailestauti, kad Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje neatliko savo darbo iki galo, konstatavęs, jog ginčijamos įstatymo nuostatos konstitucingumo tyrime apsiribos tik jos atitikimo analize Konstitucijos 29 ir 53 straipsniams ir “netirs ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 21 straipsnio 2, 3 dalims, 22 straipsnio 1, 4 dalims, 38 straipsnio 1, 2 dalims“, kurios, beje, buvo iškeltos pareiškėjo. Tačiau tokiu atveju reikia pripažinti, jog Konstitucinis Teismas taip ir neištyrė ginčijamos įstatymo nuostatos prieštaravimo Konstitucijai klausimo, ką jis privalėjo padaryti pagal Konstitucijos 102 ir 105 straipsnius[v] ir Konstitucinio Teismo įstatymą. Kitaip tariant, Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą, įgyvendindamas konstitucinį teisėtumą, privalo nuspręsti, ar ginčijama įstatymo nuostata neprieštarauja visai Konstitucijai, kaip svarbiausių teisinių nuostatų rinkiniui, sudarytam iš pusantro šimto straipsnių (ir dar keturių konstitucinių aktų), bet negali atlikti įstatymo konstitucingumo analizės tik keliems (savo nuožiūra pasirinktiems) Konstitucijos straipsniams. Taigi, konstitucinės kontrolės institutas yra susijęs su visos Konstitucijos analize dėl to, kad Konstitucija yra įvairių konstitucinių gėrių ir vertybių pusiausvyros ir darnos sistema, kurioje vienos konstitucinės vertybės (ir gėriai) yra tinkamai subalansuojamos su kitomis.

4. Konstitucijos 7 straipsnyje teigiama, jog “negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai”, o Konstitucijos 107 straipsnyje numatyta, jog įstatymo nuostata „negali būti taikoma nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Panašiai ir 110 straipsnyje numatyta, kad „teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai“. Tą faktą, kad Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarime „Dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo“ buvo atsisakyta tirti ginčijamos įstatymo nuostatos prieštaravimas visai Konstitucijai ir kad minėtas prieštaravimas Konstitucijai nėra konstatuotas šio nutarimo rezoliucinėje ir bet kurioje kitoje dalyje, galima vertinti dvejopai: arba tai yra „netikslumas“, kurį pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 58 straipsnį Konstitucinis Teismas turi kuo skubiau ištaisyti[vi], arba reikia konstatuoti, jog  Konstitucinis Teismas šiame nutarime atliko tik dalinę ginčijamos įstatymo nuostatos konstitucingumo analizę. Visgi, norisi tikėti, kad čia yra minėtas „netikslumas“, nes  priešingu atveju šioje konstitucinės justicijos byloje ginčytos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 5 str. 3 dalies nuostatos negali būti laikomos, kaip „priešingos Konstitucijai“ (Konstitucijos 7 straipsnio prasme) ir kaip tos, kurių „negali taikyti“ teisės subjektai, įskaitant teismus (107 ir 110 straipsnių prasme).

[i] 24 straipsnis

(2) Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia […] gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.

25 straipsnis

(3) Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai […].

26 straipsnis

(4) Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę […].

32 straipsnis

(2) Šios teisės [laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje] negali būti varžomos kitaip, kaip tik įstatymu ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą.

36 straipsnis

(2) Ši teisė [rinktis be ginklo į taikius susirinkimus] negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę […].

53 straipsnis

(1) Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.

89 straipsnis

(1) Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, pašalinus jį iš pareigų apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų

105 straipsnis

(3) Konstitucinis Teismas teikia išvadas […]: 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas […];

108 straipsnis

Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai […]: 4) negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės.

115 straipsnis

Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais […]: 3) dėl sveikatos būklės.

146 straipsnis

(1) Valstybė globoja ir aprūpina karius, kurie eidami karo tarnybą nustoja sveikatos […].

(2) Valstybė aprūpina ir piliečius, kurie gindami Valstybę nustojo sveikatos […].

[ii] 26 straipsnis

(5) Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.

[iii] 38 straipsnis

(6) Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.

(7) Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.

[iv] 39 straipsnis

(1) Valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą.

(2) Dirbančioms motinoms įstatymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo sąlygas ir kitas lengvatas.

(3) Nepilnamečius vaikus gina įstatymas.

[v] 102 straipsnis

(1) Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.

105 straipsnis

(1) Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai.

[vi] 58 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo, išvados ir sprendimo ištaisymas

Konstitucinis Teismas, paskelbęs nutarimą, išvadą ar sprendimą, gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ištaisyti juose esančius netikslumus ir akivaizdžias redakcines klaidas, jeigu tai nekeičia nutarimo, išvados ar sprendimo esmės. Dėl to Konstitucinis Teismas priima sprendimą. Šis sprendimas išsiunčiamas ir skelbiamas šio įstatymo nustatyta tvarka.

The post Dr. Vaidotas A. Vaičaitis. Dėl įstatyme numatytų dirbtinio apvaisinimo paslaugų konstitucingumo appeared first on LAIKMETIS.

Renginį malda pradėjo Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Saulius Bužauskas. Vėliau gausiai susirinkusiems dalyviams buvo rodomas Juozo Matonio ir Vytauto Damaševičiaus 2011 metais sukurtas dokumentinis filmas apie Adelę Dirystę iš ciklo „Lagerių moterys“.

Kunigas dr. Nerijus Pipiras kalbėjo apie lietuves Dievo tarnaites, kurioms šiuo metu yra pradėtos beatifikacijos bylos. Pasak kunigo, per kiekvieną iš jų skirtingai sužiba viltis, kurią pamatyti šiandien – kiekvieno mūsų uždavinys.

Sesuo Leonora Kasiulytė DP pristatė Dievo tarnaitę Mariją Rusteikaitę – Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos steigėją, žydų gelbėtoją.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikė Violeta Jasinskienė kalbėjo apie moteris lageriuose.

Šv. Mišiose memorialo kolumbariume buvo perskaityti žmonių, šioje vietoje nukankintų 1944–1947 metais, vardai, o vyskupas S. Bužauskas pabrėžė, jog kankinių liudijimas yra ypač svarbus mums, išgyvenantiems Gavėnią ir einantiems vilties keliu.

Minėjime dalyvavo Adelės Dirsytės artimieji, Lietuvos politinių kalinių bendrijos „Kolyma“ nariai.

The post Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse paminėtos Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės mirties metinės appeared first on LAIKMETIS.

Amy Coney Barrett (g. 1972 m.) – JAV Aukščiausiojo Teismo teisėja

Tapusi teisėja 2020 m., ji sulaukė didelio dėmesio dėl savo katalikiško tikėjimo ir tradicinių vertybių.

Ji priklauso charizminiam katalikų judėjimui ir aktyviai reiškiasi religijos laisvės klausimais.

Konservatyvūs katalikai ją vertina kaip tikėjimo ir šeimos vertybių gynėją teisėje.

Hélène de Lauzun (Prancūzija) – katalikų intelektualė ir žurnalistė

Prancūzų istorikė, rašytoja ir politinė komentatorė, aktyviai rašanti apie krikščioniškosios civilizacijos svarbą Europoje.

Ji bendradarbiauja su tarptautinėmis katalikiškomis organizacijomis ir pasisako už tradicines vertybes, gyvybės apsaugą ir krikščionišką kultūrą.

Garsėja kritika prieš radikalų sekuliarizmą ir Europos krikščioniškų šaknų ištrynimą.

Ji nėra politikė, tačiau jos įtaka tarptautinei katalikų bendruomenei per žiniasklaidą ir akademinius darbus yra labai didelė.

Raffaella Petrini FSE (g. 1969 m.) – Vatikano Miesto Valstybės administracijos vadovė

Ji priklauso Eucharistijos seserų pranciškonių (FSE) kongregacijai

Raffaella Petrini yra aukščiausią administracinę poziciją Vatikane kada nors užėmusi moteris. 2025 m. Popiežius Pranciškus paskyrė ją Vatikano miesto valstybės administracijos vadove. Ji vadovauja Vatikano administracijai, kuri rūpinasi Vatikano muziejais, sveikatos apsauga, infrastruktūra ir saugumu.

Tai istorinis žingsnis moterų vaidmens stiprinime Vatikane, nes tradiciškai šias pareigas eidavo tik vyskupai ar kardinolai.

Studijavo politikos mokslus ir ekonomiką Romoje bei JAV.

Iki paskyrimo Vatikano gubernatūroje ji dirbo Tikėjimo mokymo kongregacijoje, kuri prižiūri katalikų mokymo grynumą.

Taip pat dėstė popiežiškajame šv. Tomo Akviniečio universitete (Angelicum).

 Lila Rose (g. 1988 m.) – gyvybės šalininkų aktyvistė

Ji yra organizacijos „Live Action“ įkūrėja, aktyviai kovojanti prieš abortus ir už negimusių kūdikių teises.

Per savo kampanijas ir socialinius tinklus ji atkreipia visuomenės dėmesį į gyvybės vertę ir abortų industrijos keliamas problemas.

Ji dažnai dalyvauja debatuose ir viešose diskusijose apie moralę ir etiką.

Leah Darrow (g. 1979 m.) – buvusi modelis, katalikų evangelizuotoja

Ji buvo „America’s Next Top Model“ dalyvė, bet paliko modelių pasaulį ir atsivertė į katalikybę.

Dabar ji yra motyvuojanti kalbėtoja, skatinanti moteris atrasti savo tikrąją vertę ne pagal išorę, bet pagal Dievo planą.

Savo paskaitose ir knygose ji daug kalba apie skaistumą, lyderystę ir savigarbą.

The post Penkios moterys katalikės XXI a. išsiskiriančios savo ypatinga veikla appeared first on LAIKMETIS.

Šalies demografinė padėtis dar prieš karą buvo viena prasčiausių pasaulyje, o dabar gyventojų, kurie turėtų susilaukti vaikų, gerokai sumažėjo: dauguma reprodukcinio amžiaus moterų paliko šalį, o vyrai „žuvo, kariavo, buvo sužeisti arba išvyko“.

„Oficialiais skaičiavimais, bendras Ukrainos gyventojų skaičius, įskaitant okupuotas teritorijas, dabar yra mažiau nei 36 milijonai - prieš karą jų buvo apie 41 milijoną. Tačiau realūs skaičiai gali būti dar mažesni. Jei dabartinės tendencijos išliks, iki 2050 m. gyventojų skaičius gali sumažėti iki 25 milijonų, o iki 2100 m. - tik iki 15 milijonų“, - teigiama vasario 27 d. laikraštyje „The Washington Post“ paskelbtame straipsnyje.

Pažymėdama, kad Ukrainos vyriausybė tikisi, jog daugelis pabėgėlių, ypač jauni specialistai ir vaisingo amžiaus moterys, grįš po karo, taip pat „The Washington Post“ skelbia ukrainiečių komentarus.

Dana Pavlyčko, 37 metų Oksfordo universiteto absolventė, baigusi MBA studijas, gyvena Vokietijoje su vyru ir trimis vaikais. Ji neplanuoja grįžti visam laikui.

„Mūsų vaikai negrįš, nes nenorime sužlugdyti jų mokslo ir gyvenimo“, - cituoja moterį leidinys, pridurdamas, kad panašiai mano daugelis užsienyje gyvenančių ukrainiečių.

Tuo tarpu kiti šalyje likę gyventojai patiria stresą, ekonominį sąstingį ir skurdą, priduria JAV žiniasklaidos priemonė. Ne visi jie „nori, gali ar yra pasirengę dabar kurti šeimą“.

The post „The Washington Post“: Ukrainos laukia demografinė krizė appeared first on LAIKMETIS.

Čia išvardinau tik keletą vertybinių grupių, o visas vertybes vargu ar suskaičiuoti įmanoma. Tai kurioms iš tų vertybių kyla pavojus? Gal toms, apie kurias š. m. vasario 12 d. LNK „Kakadu“ laidos metu prabilo kuriamos „Vertybių partijos“ steigėjai – prostitucijos ir pornografijos? Iš pastarosios, pasirodo, galima būtų net tankų Lietuvos gynybai nupirkti. O gal visoms kyla pavojus? Bet šito būti negali vien jau todėl, kad dažnos vertybės viena kitai prieštarauja.

Labai nustebau ir dėl teiginio, kad moterims gimdant daugiau vaikų gali sužlugti demokratija. To suprasti irgi nepajėgiu. Nes demokratija yra valstybės valdymo forma, ir su moterų noru arba nenoru gimdyti vaikus nesusijusi niekaip. Nebent tartume, kad skatinimas gimdyti vaikus žlugdė visus buvusius bei esamus valdymo būdus (imperinį, monarchinį, aristokratinį, meritokratinį, timokratinį, plutokratinį, autoritarinį, despotišką, tironišką ir t. t.).

Tačiau nežiūrint to, kas šalis valdė kadaise ir valdo dabar, gyventojų skaičiaus augimą visada skatino. Išimtis tik viena - niūrūs kinų despoto Mao Dzedongo laikai, kai dėl beprotiškų komunistinių pertvarkų neliko ko valgyti, o žmonių skaičius vis augo ir augo, perkopė net milijardą.    

Tad tenka tarti, kad lyčių lygybės eksperte pristatomai teisininkei arba trūksta žinių, kas iš tiesų yra demokratija ir kokios egzistuoja vertybės, arba ji sąmoningai iškreipia politikų norą kaip nors įveikti Lietuvoje bręstančią demografinę krizę. Norėčiau tikėti, kad žinių jai pakanka - juk ne kiekvieną žmogų ekspertu vadiname. Bet kai Rugilė Butkevičiūtė ima aiškinti, kad mokslas įrodė, jog net urvuose gyvenusios moterys jau dirbo vyriškus darbus (medžiojo), o tai, pasak jos, įrodo, kad net ir tada moterims rūpėjo ne vien vaikai ir jų gimdymas, darosi keista.

Kam laužtis pro atviras duris, įrodinėti tai, kas visiems puikiai žinoma? Juk ir dabar nepaprastai daug moterų dirba sunkius „vyriškus“ darbus. Tiesa, ir čia yra viena išimtis – daugumoje šalių iki šiol moterims draudžiama dirbti fizinį darbą giliai po žeme šachtose. Lyčių lygybės ekspertei derėtų tuo susirūpinti: juk akivaizdi nelygybė, vyrams šachtose leidžiama dirbti, o moterims – ne! Bet jai rūpi kas kita: kodėl moterys negali turėti teisės negimdyti vaikų?

Ir čia vėl kyla klausimas: o kas iš jų tokią teisę atėmė ar ketina atimti? Kam skambinti pavojaus varpais, jei net menkiausio pavojaus nėra? Kas jau kas, o lyčių lygybės ekspertė turėtų žinoti, kad XXI amžiuje bent Vakarų šalyse niekam net mintis nekyla atimti iš moters teisę negimdyti vaikų. Dar daugiau, skatinami abortai, peršamos kontraceptinės priemonės.   

R. Butkevičiūtė pavojų vis tiktai regi. „Nepaisant to, kad gyvename XXI amžiuje, moterų gyvenimo pasirinkimai vis dar dažnai vertinami per tradicinius lyčių stereotipus“, - teigia ji. Ir priduria: „Vienas iš giliausiai įsišaknijusių stereotipų – kad tikra moteris turi būti motina“. O tuos stereotipus, pasak jos, siekia įtvirtinti pradėjęs plisti „socialinis programavimas bei plačiai viešinami naratyvai, kurie neturi jokio pagrįstumo“.   

Įpratęs dirbti mokslinį darbą, įpratau bet kuriuos teiginius tikrinti ir darsyk patikrinti, sužinoti jų logiką, kilmę. Todėl perskaičius ekspertės teiginį, kad „viešinami naratyvai“ (lietuviškai sakant, pasakojimai, tekstai) apie tradicinius lyčių stereotipus neturi jokio pagrįstumo, išsyk kilo klausimas: kuo straipsnio autorė grindžia šį teiginį? Kokie tyrinėjimai, kokios mokslinės studijos leidžia bent jau įtarti, kad tradicinės moters ir vyro sampratos yra niekuo nepagrįstos? Ir apie kokį „socialinį programavimą“ autorė kalba?

Tai, ką čia rašau – ne mokslinė studija. Bet jeigu prireiktų, galėčiau nurodyti ne vieną rimtą autorių, kuris, įtikinamai parodė, kad dabartyje labiausiai viešinamas naratyvas yra ne „tradiciniai lyčių stereotipai“, o genderizmo ideologija. Visuomenę net įkyriai siekiama įtikinti, kad lytis (gender) yra ne tik biologinis reiškinys, bet ir socialinis bei kultūrinis, tad lytinė tapatybė nebūtinai atitinka biologinę lytį, o LGBT bendruomenė neteisėtai yra skriaudžiama.  

Ir ne tik siekiama įtikinti, bet – jei tik įmanoma - griebiamasi net represijų. Prieinama net iki to, kad vyrą įvardinus „jis“, o moterį – „ji“, iš darbo atleidžiama. Nenorima pripažinti akivaizdaus fakto, kad lyčių lygybė yra galima bei siektina tik ekonominėje, socialinėje, moralinėje bei politinėje srityse, bet ne biologinėje prigimtyje, genetikoje. Juk ką nori daryk, bet vyras vaiko nepagimdys, nors „lyčių lygybės ekspertai“ to ir labai trokštų. Nebent visai nelauktai taip atsitiktų translyčiui, kuris save laiko vyru, o iš tiesų yra moteris...

galėčiau nurodyti ne vieną rimtą autorių, kuris, įtikinamai parodė, kad dabartyje labiausiai viešinamas naratyvas yra ne „tradiciniai lyčių stereotipai“, o genderizmo ideologija.

Paminėtas įprotis išsiaiškinti teiginių logiką ir jų kilmę mane privertė pasidomėti, kas paskatino R. Butkevičiūtę rašyti, švelniai tariant, neapgalvotus žodžius. Prisiminiau garsųjį ginčą tarp vieno iš materialistinės filosofijos pradininkų Johno Locke‘o ir šiek tiek anksčiau gyvenusio idealisto ir radikalaus dualisto Rene Descartes‘o. Pastarasis tvirtino, kad jau gimdamas žmogus atsineša su savimi „įgimtas idėjas“, kurias galima pavadinti ir įgimtais proto, gebėjimų bei charakterio bruožais ar bent jau polinkiais. J. Locke‘as jį kritikavo sakydamas, kad žmogus gimsta tarsi „tabula rasa“ (švari lenta“), ir tik gyvenimo patirtys suformuoja jo charakterį, protą, lemia pasirinkimus. Tad ir kilo man klausimas: kas lėmė lyčių lygybės ekspertės mąstymą bei jos pasirinkimus: ar prigimtiniai polinkiai, ar ją paveikusios gyvenimiškos patirtys?

Beveik iki pat XX a. pabaigos toks klausimas būtų atrodęs bent jau beprasmis – vyravo požiūris, kad teisus buvo J. Locke‘as, kad žmogaus elgesį ir net gebėjimus lemia tik mokymas, ugdymas, gyvenimo patirtys. Bet kompleksiškumo teorija (kuri vadinama ir sinergetika) bei  kognityviniai mokslai šį požiūrį stipriai išklibino. Remdamasis jais, straipsnyje „Tabula rasa“ problema ir žmogiškosios vertybės“ (Socialinių mokslų studijos, 2011, 3(2), p. 399–408) jau parodžiau, kad vis tiktai teisesnis buvo R. Descartes‘as, nors ir J. Locke‘as savaip buvo teisus. Nors žmogaus gyvenimą labai veikia mokymas, ugdymas, įtaigos, patirtys, bet apie 60% žmogaus pasirinkimų ir veiksmų lemia būtent „įgimtos idėjos“, arba tai, kas dabar vadinama genetiniu ir socialiniu kodais.

Apie socialinį kodą prabilta tik XXI amžiaus pradžioje. Jį trumpai galima apibūdinti kaip spontaniškai ir nesąmoningai kūdikystėje bei ankstyvojoje vaikystėje (iki 2-3 metų), o gal net prenitalinėje būklėje (taip tvirtina transpersonaliniai psichologai) įsisavintą kalbinę, dorovinę, kultūrinę aplinką.

Čia svarbu pabrėžti, kad įsisavinama būtent nesąmoningai, o ir ta aplinka irgi veikia nesąmoningai – nei tėvas, nei motina kūdikio specialiai nemoko keiktis ar nesikeikti, mylėti arba nekęsti, ir t.t. Sąmoningas ugdymas (vartojant R. Butkevičiūtės terminologiją - programavimas) prasideda tiktai tada, kai tėvai pradeda suvokti, kad vaikas jau ima suprasti, kas jam yra sakoma.

Tad tai, kas filosofijoje ir sociologijoje vadinama socialiniu kodu, ir tai, kas vadinama socialiniu programavimu, reikšmingai skiriasi, nors žodžiai kodavimas ir programavimas dažnai tapatinami. Kita vertus, nors žmogaus elgesiui ir pasirinkimams didesnę įtaką daro įgimta ir/ar nesąmoningai suformuota informacija, tai nereiškia, kad socialinis programavimas yra neveiksmingas.

Jau paminėti „naujieji mokslai“ (ir taip jie kartais vadinami) parodė, kad intensyvus ilgalaikis socialinis programavimas gali daryti įtaką net genetiniam kodui, ir kuo ankstyvesniame amžiuje jis prasideda, tuo didesnė jo įtaka. Ne be reikalo sakoma: „Lenk medį kol jaunas“. Tą R. Butkevičiūtė ir daro. Neseniai kartu su sociologe Reda Jureliavičiūte išleido knygutę „Paskui ribas. Pažintis su savo ribomis“. Ji skirta – kaip pristatoma – supažindinti net trijų metų vaikučius su lytinio smurto prevencija...

Šį trumpą ekskursą į filosofiją ir gamtos bei socialinis mokslus padariau tik tam, kad bandyti atsakyti į klausimą, kas labiau lėmė lyčių lygybės ekspertės mąstymą bei jos pasirinkimus - ar prigimtiniai polinkiai, ar ją paveikusios gyvenimiškos patirtys. Atsakymas peršasi varganas – tą sužinot neįmanoma. Nors įgimti polinkiai žmoguje dominuoja, bet ir jie paveikiami. Gal ateityje ir bus atrasta, kaip „pasverti“, kas labiau veikia žmogų, bet kol kas apie tas įtakas galime spėlioti tik iš žmogaus nuveiktų darbų.

Jais ir pasidomėjau. Pakako į „Google“ paieškos lauką įvesti lyčių lygybės ekspertės vardą ir pavardę, kai išvydau svetainę „Moterų informacijos centras“, o joje – vėl ekspertės vardą ir pavardę. Šiame centre, kuris  prisistato daugelio lyčių lygybės klausimų iškėlimo ir jų sprendimo Lietuvoje pradininku ir giriasi įgyvendinęs tarptautinį projektą „GENDER-ED: kova su lyčių stereotipais švietime ir profesiniame orientavime“, R. Butkevičiūtė gan ilgai teikė juridines paslaugas nukentėjusioms nuo smurto moterims, o vėliau įsteigė panašias paslaugas teikiančią įmonę „Ribologija“.

Štai, vaizdžiai sakant, ir išlindo yra iš maišo! Šį lietuvišką posakį ne atsitiktinai pavartojau. Minimos organizacijos pavadinimas tarsi turėtų byloti, kad jo paskirtis – informuoti moteris jas dominančiais klausimais (be abejo, ir kaip apginti savo teises, kaip apsisaugoti nuo galimo smurto, ir t.t.), bet kažkodėl jos veikla skirta ne moters ir vyro lygybės klausimams spręsti, o daugelio lyčių lygybei įteisinti, „kovai su lyčių stereotipais“. Kodėl apgaudinėjama, dezinformuojama, kodėl organizacijos vykdoma veikla - genderizmo idėjų skleidimas  - dangstoma „moterų informacijos centro“ vardu?

Atsakymo ir vėl nežinau. Bet pradėjau suprasti, kodėl lyčių lygybės ekspertė (beje, lyčių lygybės ekspertai Lietuvos aukštosiose mokyklose kol kas nerengiami) smerkia „tradicinius lyčių stereotipus“ ir bijo, kad politikai ims moteris versti gimdyti. Supratau, kad jai kur kas labiau rūpi ne moterys, o „įvairių lyčių“ asmenys – ne be reikalo ji pristatoma genderizmo idėjas skleidžiančio centro buvusia lydere.

Tad užuot „tiesiai ir šviesiai“ pasakius, kad translyčiai, interlyčiai ir kitos „socialinės lyties“ atstovai ne tik nenori gimdyti vaikų, bet gal ir negali, kalba ir rašo apie žlugdomas vertybes bei demokratiją, neturinčius jokio pagrįstumo viešus naratyvus (reikia manyti, kad pagrįsti yra tik genderizmo naratyvai), ir t. t. Žodžiu, turi omenyje viena, o rašo ką kita, ir dar neprofesionaliai, nors ir prisistato eksperte.

The post Prof. dr. Saulius Kanišauskas. Ekspertė skambina pavojaus varpais: nejau moterims reikia gimdyti?! appeared first on LAIKMETIS.

„Per ateinantį dešimtmetį visos Ukrainos atstatymo ir atkūrimo išlaidos sieks 524 mlrd. dolerių“, – sakoma bendrame jų pareiškime. Šis skaičius yra „maždaug 2,8 karto didesnis už numatomą nominalųjį Ukrainos bendrąjį vidaus produktą (BVP) 2024 metais“, nurodoma pareiškime.

MINERALAI. Pirmadienį vakarą per valstybinę televiziją transliuotame interviu rusų prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Rusija pirmauja pasaulyje pagal retųjų elementų atsargas ir „turi daugiau su jomis dirbti“.

Kremliaus šeimininkas pridūrė, kad Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti su „užsienio partneriais, įskaitant amerikiečius“, siekdama plėtoti tokius išteklius Rusijoje ir jos „naujose teritorijose“. 

IŠTEKLIAI. Europos pramonės strategijos komisaras Stephane'as Sejourne (Stefanas Sežurnė) teigė, jog pasiūlė kitokį potencialų sandorį Ukrainos pareigūnams, kai su Europos Komisijos (EK) vadove Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) lankėsi Kyjive.

„21 iš 30 ypatingos svarbos išteklių, reikalingų Europai, gali būti tiekiami Ukrainos pagal abiem pusėms naudingą partnerystę“, – po susitikimo, vykusio per trečiąsias Rusijos didelio masto invazijos metines, teigė S. Sejourne.

„Pridėtinė vertė, kurią siūlo Europa, yra ta, kad mes niekada nereikalausime sandorio, kuris nebūtų abipusiai naudingas“, – pridūrė jis.

GAMYKLA. Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ kartu su Lietuvos įmonėmis šiemet pradedama statyti šaudmenų gamykla turėtų pradėti veikti 2027-ųjų pradžioje, sako Vokietijos koncerno atstovas.

BVP. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) antradienį prieš išvykdamas į Vašingtone vyksiančias derybas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) pažadėjo iki 2027-ųjų padidinti išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

DOGE. Elonas Muskas (Ilonas Maskas) sako, jog JAV federaliniai darbuotojai turi dar vieną šansą pateisinti savo pareigas arba praras savo darbą – pirmasis terminas pasibaigė antradienį.

IZRAELIS. Vakar Izraelis JT Generalinėje Asamblėjoje balsavo prieš rezoliuciją dėl Ukrainos, nes mano, kad svarbu palaikyti šiuo metu JAV dedamas pastangas taikiai išspręsti konfliktą, pareiškė šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.

„Izraelis mano, kad svarbu palaikyti Amerikos pastangas siekti pažangos bandant užbaigti karą ir taikiai išspręsti konfliktą", - sakė jis.

MOTERYS. Lietuva užima antrąją vietą tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal moterų dalyvavimą moksle ir inovacijose, rodo naujausia „She Figures 2024“ ataskaita, skelbiama antradienį išplatintame Lietuvos mokslo tarybos pranešime.

Ataskaitos duomenimis, Lietuvos rezultatas – 84,5 balo iš 100 galimų, o lyderės poziciją užima Švedija (87,6 balo), trečiąją vietą – Suomija (80,8 balo).

EUROPA. „Stiprinti naują tvarką, kuri jau daugelį metų byra, teks Europai, susiskaldžiusiai valstybių konfederacijai, neturinčiai kariuomenės ir beveik jokios organizuotos valdžios, o jos šalys išgyvena aštrią politinę krizę ir silpną lyderystę", - pažymi leidinys Foreign Affairs.

IŠMANIEJI. Danijos švietimo ministras antradienį paskelbė, jog pagal naują siūlomą įstatymą mokyklose bus uždrausti išmanieji telefonai.

The post Naujienų telegrafas: grumtynės dėl mineralų, mokslingos moterys, Izraelis teisinasi appeared first on LAIKMETIS.

Hind Abboud Kabawat, universiteto profesorė, dirbusi religijų tolerancijos ir moterų įgalinimo srityse, buvo pasirinkta laikinuoju prezidentu pasiskelbusio Ahmado al-Sharaa, kuris vadovavo islamistų grupuotei, vaidinusiai pagrindinį vaidmenį pajėgose, nuvertusiose B. al Assado režimą praėjusių metų gruodį.

Jos paskyrimas buvo laikomas Sirijos valdančiųjų ženklu, kad jie yra atviri įtraukiančiam požiūriui į šalies krikščionių bendruomenes.

Praėjusią savaitę organizacija Aid to the Church in Need UK paskelbė specialų kreipimąsi į Siriją ir Libaną dėl paramos krikščionims, nukentėjusiems nuo ilgus metus trukusio konflikto.

Projektai apima karštą maistą perkeltoms šeimoms, vaistus pagyvenusiems žmonėms ir konsultacijas vaikams dėl traumų.

The post Katalikė paskirta į Sirijos konstitucinį komitetą appeared first on LAIKMETIS.

Taip pritariama Donaldo Trumpo įsakams, kuriais siekiama apsaugoti moteris ir vaikus „nuo lyčių ideologijos ekstremizmo“ ir „atkurti biologinės tiesos sampratą“.

Gairėse pripažįstama, kad yra tik dvi lytys: vyriškoji ir moteriškoji.

Nuo šiol agentūra naudosis šiomis apibrėžtimis ir skatins politiką, kuria pripažįstama, kad moterys biologiškai yra moterys, o vyrai - biologiškai vyrai.

„Ši administracija grąžina sveiką protą ir atkuria biologinę tiesą federalinėje vyriausybėje. Ankstesnės administracijos politika, kuria buvo bandoma įvesti lyčių ideologiją į visus viešojo gyvenimo aspektus, baigėsi“, - sakė Kennedis jaunesnysis.

Primename, kad per prisaikdinimo ceremoniją Baltuosiuose rūmuose jis kaltino JAV sveikatos apsaugos institucijas „vagiant mūsų vaikų sveikatą“.

Jo teigimu, šias institucijas turėtų ištikti toks pat likimas kaip ir Tarptautinės plėtros agentūrą (USAID), kurią JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nori uždaryti. 

Visuomenei geriau žinomas kaip „RFK jaunesnysis“, naujasis 71 metų sveikatos apsaugos sekretorius yra daugiau nei prieš šešis dešimtmečius nužudyto prezidento Johno F. Kennedy (Džono F. Kenedžio) sūnėnas. 

R. F. Kennedy jaunesnysis vadovauja departamentui, kuriame dirba 80 tūkst. darbuotojų ir kurio biudžetas siekia 1,7 trilijono JAV dolerių (1,64 trln. eurų). 

Jis perima departamentą tuo metu, kai JAV mokslininkai įspėja apie galimą paukščių gripo pandemiją, mažėjant vaikų skiepijimo apimtims ir atsinaujinant kažkada nuslopintoms vaikystės ligoms. 

Per ceremoniją Baltuosiuose rūmuose R. F. Kennedy jaunesnysis atrėmė kritiką dėl savo skeptiško požiūrio į skiepus. Jis pareiškė, kad buvo neteisingai suprastas, ir tvirtino, kad tik pasisakė už „sveiko proto“ politiką.

„Vakcinos turėtų būti išbandytos, jos turėtų būti saugios, visi turėtų gauti informuoto asmens sutikimą“, – sakė naujasis sveikatos apsaugos sekretorius. 

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) vienas pirmųjų socialiniame tinkle „X“ pasveikino R. F. Kenedį jaunesnįjį. 

Vos grįžęs į Baltuosius rūmus D. Trumpas paskelbė, kad JAV – didžiausia PSO rėmėja – pasitrauks iš šios organizacijos. PSO vadovas ragina persvarstyti šį sprendimą. 

Kadaise jis buvo gana garsus aplinkosaugos teisininkas, padavė į teismą chemijos milžinę „Monsanto“ ir kaltino klimato kaitos neigėjus išdavyste. 

Vis dėlto būtent jo posūkis link respublikonų pozicijų – ypač dėl teisės į abortą, kurią anksčiau rėmė, o vėliau panoro dar labiau riboti – pelnė konservatyvių įstatymų leidėjų, įtariai vertinusių jo praeitį, palaikymą.

R. F. Kennedy jaunesnysis įgavo tvirtesnį pagrindą reklamuodamas savo darbotvarkę „Padarykime Ameriką vėl sveiką“ (angl. Make America Healthy Again, MAHA). Šiuo šūkiu, suformuluotu pagal D. Trumpo garsųjį šūkį „Padarykime Ameriką vėl didžią“ (angl. Make America Great Again, MAGA), R. F. Kennedy jaunesnysis pabrėžia būtinybę kovoti su šalies lėtinių ligų krize, labiau akcentuojant maisto pramonės atsakomybę.

The post Kennedžio vadovaujamas departamentas patvirtino: tėvu gali būti tik vyras, o motina - moteris appeared first on LAIKMETIS.