S. Kaag centro kairiosios partijos D66 atstovams teks svarbiausias vaidmuo naujajame ministro pirmininko Marko Rutte (Marko Riutės) vadovaujamame kabinete, kuris turėtų būti prisaikdintas sausio 10 dieną. Ši partija pagal parlamente kontroliuojamų vietų skaičių yra antra didžiausia po kovo 17 dieną vykusių rinkimų.

Buvusi diplomatė, 60 metų S. Kaag finansų ministro poste pakeis griežtos linijos šalininką Wopkę Hoekstrą (Vopkę Hukstrą), kurio centro dešinioji partija „Krikščionių demokratų kvietimas“ (CDA) užėmė ketvirtą vietą rinkimuose, atsilikdama nuo opozicinės antiislamiškos dešiniosios Laisvės partijos (PVV).

„Turime ambicingų planų ateinančiam laikotarpiui. Nyderlandai pasisako už didelius pasirinkimus ir dideles investicijas į švietimą, už klimato apsaugą, stiprią Europą“, – kalbėjo S. Kaag leidiniui „Algemeen Dagblad“.

„Finansų ministro vaidmuo yra itin svarbus atsakingai įgyvendinant šiuos planus“, – pridūrė ji.

Nyderlandų finansų ministro veikla yra atidžiai stebima Europos Sąjungoje, nes Nyderlandai vadovauja vadinamajai „taupiojo ketverto“ grupei, kuri dažnai konfliktuoja su Pietų Europos valstybėmis dėl išlaidų.

Grupė, kurią taip pat sudaro Austrija, Danija ir Švedija, pasisakė už griežtesnius apribojimus išlaidoms ekonomikos atkūrimui po COVID-19 pandemijos ir taip pat paragino apriboti lėšas kai kurioms Rytų Europos valstybėms.

S. Kaag atsistatydino iš laikinosios užsienio reikalų ministrės pareigų rugsėjį dėl vyriausybės veiksmų, susijusių su evakuacijos krize Afganistane, Talibanui užėmus Kabulą.

Anksčiau politikė yra ėjusi prekybos ir plėtros ministrės pareigas.

Ketvirtąją kadenciją pradėsiantis M. Rutte gruodį paskelbė, kad pagaliau buvo pasirašytas koalicijos susitarimas.

Nepaisant diplomatinės kilmės, D66 per rekordines devynis mėnesius trukusias derybas reikalavo, kad S. Kaag užimtų finansų ministrės pareigas.

Visgi partija taip pat turės perimti vadovavimą Sveikatos ministerijai, kurios veiksmai kovos su COVID-19 pandemija metu sulaukė daug kritikos.

O partija CDA pretenduoja paskirti atstovą į Užsienio reikalų ministro postą, praneša Nyderlandų žiniasklaida.

The post Nyderlandų politikė S. Kaag taps pirmąja moterimi finansų ministrės poste šalyje appeared first on LAIKMETIS.

Prabangiai apstatytame kambaryje, į kurį įžengė trys lyderiai, buvo tik du krėslai, stovintys šalia ES ir Turkijos vėliavų.

Ant jų atsisėdo R. T. Erdoganas ir Ch. Michelis, o U. von der Leyen, kurios diplomatinis rangas yra toks pats, kaip ir šių dviejų vyrų, liko stovėti, pastebimai sumišusi.

„Ehm“, – pabrėžtinai ištarė EK pirmininkė ir iš nuostabos skėstelėjo rankomis.

Vėliau paskelbose oficialiose nuotraukose U. von der Leyen matyti sėdinti ant sofos, pastatytos priešais kitą tokį patį baldą, užimtą Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu).

M. Cavusoglu ketvirtadienį sakė, kad kritika Turkijai dėl šio diplomatinio rikto yra „nesąžininga“.

„Sėdimosios vietos buvo išdėstytos pagal ES pasiūlymą. Taškas. Neatskleistume šio fakto, jeigu prieš Turkiją nebūtų metami kaltinimai“, – žurnalistams aiškino jis.

„ES pusės reikalavimai ir siūlymai buvo išpuldyti, ir per susitikimą buvo taikomas tinkamas protokolas“, – pridūrė M. Cavusoglu.

Ankara trečiadienį apkaltino Europos Sąjungą, kad ji pati pasirinko tokią sėdimųjų vietų tvarką, jog Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) per susitikimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) turėjo sėdėti ne ant krėslo, o ant sofos.

R. T. Erdoganas ir Turkijos pareigūnai sulaukė gausios kritikos, socialiniuose tinkluose žaibiškai išplitus vaizdo įrašui, kuriame matyti antradienį Ankaroje įvykęs prezidento susitikimas su U. von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu).

Prabangiai apstatytame kambaryje, į kurį įžengė trys lyderiai, buvo tik du krėslai, stovintys šalia ES ir Turkijos vėliavų.

Ant jų atsisėdo R. T. Erdoganas ir Ch. Michelis, o U. von der Leyen, kurios diplomatinis rangas yra toks pats, kaip ir šių dviejų vyrų, liko stovėti, pastebimai sumišusi.

„Ehm“, – pabrėžtinai ištarė EK pirmininkė ir iš nuostabos skėstelėjo rankomis.

Vėliau paskelbose oficialiose nuotraukose U. von der Leyen matyti sėdinti ant sofos, pastatytos priešais kitą tokį patį baldą, užimtą Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu).

M. Cavusoglu ketvirtadienį sakė, kad kritika Turkijai dėl šio diplomatinio rikto yra „nesąžininga“.

„Sėdimosios vietos buvo išdėstytos pagal ES pasiūlymą. Taškas. Neatskleistume šio fakto, jeigu prieš Turkiją nebūtų metami kaltinimai“, – žurnalistams aiškino jis.

„ES pusės reikalavimai ir siūlymai buvo išpuldyti, ir per susitikimą buvo taikomas tinkamas protokolas“, – pridūrė M. Cavusoglu.

The post Turkija dėl „sofageito“ skandalo kaltina ES appeared first on LAIKMETIS.

VU GMC A. González Laya susitiks su centro direktoriumi prof. Gintaru Valinčiumi, kuris ministrę supažindins su GMC istorija, turinčia daug mokslinio bendradarbiavimo su Ispanija pavyzdžių, apsilankys dr. Lino Mažučio ir dr. Aurelijaus Buroko, ilgus metus dirbusio Ispanijoje, laboratorijose.

Su VU rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku ir partnerystės prorektoriumi dr. Artūru Vasiliausku viešnia apsilankys VU centriniuose rūmuose ir Šv. Jonų bažnyčioje. Rektorius pabrėžia, kad Lietuvos ryšiai su Ispanija – seni ir intensyvūs. VU XVI a. pabaigoje – XVII a. viduryje vadovavo net trys ispanų kilmės rektoriai: Garcia Alabiano (1584–1592; ilgiausiai pareigas ėjęs VU rektorius jėzuitas), Miguel Ortiz (1605–1608) ir Benito de Sojo (1643–1646), o šiandien itin glaudus ryšys palaikomas siekiant bendrų universitetų aljanso „Arqus“, kuris vienija net septynis Europos universitetus, tikslų. Šiam aljansui priklauso VU ir Granados universitetas Ispanijoje.

Popiet, nuo 15:40 val. iki 16:25 val. A. González Laya dalyvaus nuotolinėje diskusijoje su VU studentais, kurią moderuos VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė. Ministrė aptars jos interesų laukui itin artimą moterų lyderystės užsienio politikoje temą. Diskusijoje dalyvauti ir klausimus Ispanijos Karalystės užsienio reikalų ministrei A. González Layai užduoti galima apsilankius www.slido.com svetainėje ir suvedus raktinį žodį #WomensLeadership. Tiesioginę diskusijos transliaciją, kuri vyks anglų kalba, bus galima stebėti VU Youtube ir Facebook paskyrose.

A. González Laya yra tarptautinių santykių ir prekybos ekspertė, turinti daugiau nei 20 metų profesinę patirtį. Į Ispanijos Karalystės užsienio reikalų, Europos Sąjungos ir bendradarbiavimo ministrės pareigas ji buvo paskirta 2020 m. sausio 13 d. A. González Laya intensyviai kelia tvarumo ir moterų vaidmens visuomenėje klausimus. 2015 m. įkūrė iniciatyvą „SheTrades“, kurios tikslas – iki 2021 m. sujungti tris milijonus moterų verslininkių. Be to, A. González Laya kartu su kitomis 28 moterimis lyderėmis iš viso pasaulio surinko ir išleido esė rinktinę „Women Shaping Global Economic Governance“. 11-oje pasaulio prekybos ministrų konferencijoje A. González Laya buvo viena iš Buenos Airių deklaracijos, kurios tikslas – skatinti moterų ekonominį įgalinimą visame pasaulyje, iniciatorių. Jos inicatyva įvyko pirmasis „Trade for Sustainable Development Forum“ renginys. Konferencijoje buvo diskutuojama apie žaliosios prekybos problemas, sprendžiami klimato kaitos keliami iššūkiai.

The post Ispanijos Karalystės užsienio reikalų ministrė Arancha González Laya kalbės apie moterų lyderystę užsienio politikoje - VU appeared first on LAIKMETIS.

Nors Lietuva šiame sąraše į lyderių dešimtuką patenka pirmą kartą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atkreipia dėmesį į tai, jog indekse vertinami baziniai rodikliai, kurie neatskleidžia detalesnės informacijos apie lyčių lygybę šalyje.

Pasaulio ekonomikos forumo indekso duomenys rodo, kad Lietuva lyčių nelygybę yra sumažinusi 80,4 procento. Lietuvos rezultatas 0,059 punkto geresnis nei 2020-aisiais, kai skelbtas naujausias lyčių atotrūkio indeksas.

Lietuvos rezultatai, anot Pasaulio ekonomikos forumo, šiemet yra tarp penkių didžiausią pažangą padariusių šalių. Be Lietuvos taip pat išskiriama Serbija, Rytų Timoras, Togas, Jungtiniai Arabų Emyratai.

Didžiausia įtaka – pokyčiai Vyriausybėje

Pagal ekonominių galimybių lygybę Lietuva užėmė 12 vietą, lygias galimybes gauti išsilavinimą – 51 vietą, sveikatą ir išgyvenimą – pirmą vietą (dalijasi su dar 28 šalimis), o pagal politinį įgalinimą – 22 vietą.

Latvija reitinge užėmė 20, Estija – 46, Lenkija – 75 vietą 156 valstybių sąraše.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Donatas Paulauskas BNS teigė, kad Lietuvos rezultatus į viršų gerokai kilstelėjo „moterų dalis politikoje, konkrečiai – Ministrų kabinete“.

Prisiminkime, ką turėjome anksčiau. Prieš metus turėjome nulį ties moterų ministrių rodikliu.

„Prisiminkime, ką turėjome anksčiau. Prieš metus turėjome nulį ties moterų ministrių rodikliu. Suprantama, kai toks kontrastas, kai iš nulio peršokame į 43 procentus, atsispindi ryškiai valstybės indekse“, – sakė D. Paulauskas.

„Čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad politinis įgalinimas dar yra ta sritis, kur lyčių lygybės yra mažiausiai iš visų tų keturių – tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje“, – pridūrė jis.

Ragina žvelgti plačiau

Tarnybos atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais pasaulyje fiksuotas „lyčių lygybės regresas, o Lietuvoje atvirkščiai – padidėjo“. Vis dėlto, jo teigimu, išskyrus šiuos metus, Lietuvoje lyčių lygybės rodiklis beveik nekinta.

„Jei lyginu ir žvelgiu per metus nuo pat tada, kada skaičiuojamas indeksas, tai iš esmės nematau jokio progreso pagrindiniuose lyčių lygybės rodikliuose“, – kalbėjo D. Paulauskas.

Indekso išvadose teigiama, kad pagal dabartines tendencijas, lyčių nelygybė išnyks ne po 99,5, kaip tikėtasi pernai, o po 135,6 metų.

Tai siejama su COVID-19 pandemija ir jos įtaka bei sumažėjusiu politiniu įgalinimu.

D. Paulauskas taip pat atkreipia dėmesį, jog Pasaulio ekonomikos forumo sudaromame indekse dominuoja baziniai rodikliai, kurie neatskleidžia platesnio vaizdo ir problemos masto.

„Jis apima bazinius rodiklius, neparodo įvairių niuansų. (…) Europa turi savo bendrus tyrimus, rodiklius, kur gali giliau eiti į vertinimą. Pavyzdžiui, šitas globalus indeksas neapima laiko panaudojimo dimensijos – kaip moterys ir vyrai naudoja laiką vaikų priežiūrai, buičiai, laisvalaikiui. Europos Sąjunga žiūri į šitą statistiką ir mato, kad moterys dar labai dažnai daugiau laiko skiria tam laiko“, – kalbėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas.

„Mes turime platesnę informaciją ne tik apie tai, kas vyksta viešame gyvenime, bet ir privačioje erdvėje. Tai irgi labai svarbu. Taip pat yra galios sritis, čia matuojama politinė galia, tuo metu ES matuoja ir politinę, ir ekonominę, ir socialinę. Socialinė galia – žiūri, kiek moterų vadovauja visuomeninės svarbos organizacijose“, – pridūrė jis.

Kaip teigė D. Paulauskas, remiantis pernai paskelbtu Europos lyčių lygybės instituto indeksu, Lietuvoje lyčių atotrūkis siekė 56,3 proc. ir atsiliko nuo ES vidurkio, kur šis rodiklis siekia 67,9 procento.

Latvija Pasaulio ekonomikos forumo reitinge užėmė 11, Estija – 26, Lenkija – 40 vietą.

Reitingo viršūnėje, kaip ir 2020-aisiais, atsidūrė Islandija, antroje vietoje liko Suomija, trečioje – Norvegija.

The post Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Donatas Paulauskas: Lietuvoje lyčių lygybės rodiklis beveik nekinta appeared first on LAIKMETIS.