Pasak jo, mokant palūkanas tai per dešimtmetį biudžetui kainuotų apie 1 mlrd. eurų, jeigu būtų skolinimasi tiek, kad finansavimas atitiktų krašto apsaugos sistemos poreikius.

„Siūlymų yra pačių įvairiausių (...), taip, siūlomas ir vienas iš tokių variantų – skolinimosi, tačiau kaštai skolos palūkanoms grąžinti siekia vieną milijardą per dešimtmetį. Tai čia yra tie patys (pinigai – BNS), kaip ir dabar, poreikis einamasis“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Anušauskas, Vyriausybėje premjerės iniciatyva vykstant susitikimui dėl gynybos finansavimo.

„Diskusija yra produktyvi, nes visi mato ne tik poreikius, bet ir iš ko mokesčiai gali būti renkami juos keičiant“, – sakė jis.

Pasak jo, gynybos finansavimo poreikis auga dėl Lietuvos planų priimti Vokietijos brigadą, iki 2030 metų sukurti lengvąją pėstininkų diviziją bei padidinti į kariuomenę šaukiamų jaunuolių skaičių.

A. Anušausko teigimu, apsisprendus kai kuriuos projektus įgyvendinti viešosios ir privačios partnerystės būdu, finansavimo poreikis keistųsi, tačiau dabartiniais duomenimis, minimiems projektams įgyvendinti jau kitąmet reikėtų papildomų 400 mln. eurų.

Jis pripažino, kad taip gynybos finansavimas viršytų 3 procentus BVP, šiuo metu jis siekia 2,75 procento.

Apie 2,52 proc. BVP gynybai šiemet skiriama iš įprastų biudžetinių asignavimų, likusi dalis numatyta iš bankų solidarumo įnašo, baigsiančio galioti kitąmet.

A. Anušauskas tvirtino, kad kalbama ir apie galimybę didinti pridėtinės vertės mokestį

Pasak ministro, didžiausias finansavimo krašto apsaugos sistemai iššūkis kils artimiausius trejus – ketverius metus, o „vėliau tas spaudimas sumažėja“.

A. Anušauskas tvirtino, kad kalbama ir apie galimybę didinti pridėtinės vertės mokestį, tačiau detaliau to nekomentavo.

„Kalbame apie visus būdus“, – teigė jis, bet atsisakė pasakyti asmeninę nuomonę, kokiu būdu pats siūlytų didinti finansavimą krašto apsaugai.

Politikų, verslo atstovų ir profsąjungų susitikimas vyksta ieškant sprendimo, iš kokių šaltinių būtų galima finansuoti krašto gynybą, kai nustos galioti dvejiems metams įvestas bankų solidarumo mokestis.

Premjerė susitikimą rengia norėdama tartis, kokie pasiūlymai galėtų būti pateikti Seimui pavasario sesijoje, siekiant užtikrinti išteklių krašto apsaugai planavimo 2025 metais galimybes.

Vyriausybės vadovė I. Šimonytė yra nurodžiusi, kad minėtiems planams dėl kariuomenės plėtros reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. BVP rodiklio.

Tarp svarstomų būdų surinkti šias lėšas – gynybos mokestis. Dalis politikų galimą naująjį mokestį vertina skeptiškai, siūlo skolintis iš gyventojų, kitus finansavimo būdus.

Diskusijos dėl gynybos mokesčio į viešąją erdvę grįžo po Prezidentūros kritikos 2024-ųjų gynybos biudžetui, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynybos tarybos patvirtintam planui dėl divizijos.

Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui stiprinti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai. 

Prezidentas, dalis partijų pasisako prieš PVM kėlimą krašto apsaugos finansavimui stiprinti. Gitanas Nausėda teigia, kad tai kels naštą gyventojams, o toks gynybos finansavimo modelis galėtų būti svarstomas nebent kartu numatant ir PVM lengvatas.  

Jis pats žada aktyviai dalyvauti diskusijoje numatant galimus šaltinius papildomoms gynybos reikmėms, pažymėdamas, kad dėl paties poreikio didinti finansavimą gynybai abejonių nekyla.

The post A. Anušauskas: skolinantis gynybai teks sumokėti 1 mlrd. eurų palūkanų, galimai bus didinamas PVM appeared first on LAIKMETIS.

„Šis pasiūlymas racionalus, jis tikriausiai sulauks palaikymo“, – antradienį Seime žurnalistams teigė Seimo vadovė.

„Pasiūlymas turėtų nuimti šiokį tokį žmonių nerimą dėl gyvenamo būsto, kad saugiau jaustųsi žmonės, kurie nepasitiki savivaldos išmintimi. Tie 4 ar 3 proc. (NT mokesčio tarifas – BNS) būtų nustatomi kaip sankcija neprižiūrimam turtui“, – pridūrė ji.

V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad jos vadovaujamas Liberalų sąjūdis siekia, kad NT mokestį turi nustatyti savivaldybės, o jo tarifų „žirklės“ turi būti kuo platesnės.  

Liberalų sąjūdis siekia, kad NT mokestį turi nustatyti savivaldybės

Valdantiesiems pasiūlius pagrindiniam būstui taikyti 0,05–0,5 proc. tarifus, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako diskusijose dėl naujo mokesčio modelio pasigendantis įvertinimo, koks bus jo finansinis rezultatas.   

Finansų ministrė Gintarė Skaistė bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė siūlo pagrindiniam būstui taikyti 0,05–0,5 proc. mokesčio tarifą, o aukštesnį – 0,5–4 proc. – intervalą siūloma taikyti apleistiems ir neprižiūrimiems NT objektams. Komerciniam turtui savivaldybės galėtų nustatyti 0,5–3 proc. tarifą.

Nauji NT mokesčio tarifai įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais. 

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų. 

The post V. Čmilytė-Nielsen: NT tarifų platesnės „žirklės“ tikriausiai sulauks palaikymo appeared first on LAIKMETIS.

Už įstatymo projektą balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 18, o 23 susilaikė.

Dabar Seimui liko paskutinis, priėmimo balsavimas, po kurio įstatymą pasirašius prezidentui, jis įsigaliotų nuo 2025 metų.

Daugiausia svarstymo metu diskusijų sukėlė vėjo jėgainių NT apmokestinimas – Seimas nesutiko, kad būtų septyneriems metams nustatytas minimalus tarifas, ir pritarė 0,05-4 proc. tarifo „žirklėms“ – kad konkretų mokestį nustatytų savivaldybės. Tačiau aplinkos ministras žada pateikti kitą tokių jėgainių apmokestinimo variantą.  

Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) praėjusią savaitę apsvarstė Vyriausybės pateiktą variantą, bet jį patobulino pirmininko konservatoriaus Mindaugo Lingės siūlymu nuo 2025 metų nustatyti 0,05-4 proc. komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms.

Projektu būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinė būsto vertė). 

Be to, komitetas pasiūlė leisti savivaldai nustatyti didesnį NT mokestį, jeigu statinys neturi suformuoto žemės sklypo.   

Vėjo jėgainėms siūlomos 0,05-4 proc. tarifo „žirklės“   

Vėjo jėgainių vystytojams komitetas siūlė visose savivaldybėse vienodą lengvatinį NT mokestį – 0,5 proc. iki 2031 metų pabaigos, tačiau tam Seimas antradienį pasipriešino ir pritarė „darbiečio“ Vytauto  Gabšio siūlymui leisti savivaldai pačiai nuspręsti dėl NT mokesčio dydžio vėjo jėgainėms, o jo siūlomos „žirklės“ – 0,05-4 proc.  

 Už V. Gapšio pataisą balsavo 50 parlamentarų, prieš buvo keturi, o susilaikė 43.    

Konservatoriaus Jurgio Razmos teigimu, atrodo keistai, kai vienai verslo rūšiai būtų taikoma NT mokesčio išimtis (siūloma M. Lingės – BNS). 

„Yra savivaldybių, kurios turi turizmui patrauklų kraštovaizdį, o kitos kaip tik norės prisikviesti vėjo jėgaines – tegu pačios nusprendžia, ko joms reikia“, – svarstė jis. 

Tuo metu aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad V. Gapšio siūlymas „nėra geras kompromisas“, nes, pasak jo, vėjo energetika neturi būti sustabdyta.   

Anot ministro, 3-4 proc. yra „labiau sankcijiniai tarifai“ – už apleistą NT.

„Jeigu vėjo energetikai tai bus taikoma, jos plėtra bus stabdoma“, – pareiškė jis ir pažadėjo „į  pataisų priėmimą“ atnešti kitą vėjo jėgainių NT apmokestinimo variantą.     

aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad V. Gapšio siūlymas „nėra geras kompromisas“, nes, pasak jo, vėjo energetika neturi būti sustabdyta

BFK vadovas M. Lingė skaičiavo, kad dabar NT mokestį moka tik 1 proc. brangiausio turto savininkų. 

„1 proc. negali būti atsakingas už visos Lietuvos kelių, dviračių takų šaligatvių ir gatvių apšvietimą, parkų, vaikų aikštelių gerinimą. Beveik 14 mln. eurų, kurie surenkami (2022 metais) iš to 1 proc. visų duobių neužlygins ir visų gatvių neapšvies. Tai aktualu visoje Lietuvoje, o ne tik ten, kur koncentruojasi dabartiniai brangaus NT savininkai ir šio mokesčio mokėtojai“, – kalbėjo parlamentaras, Seime pristatydamas komiteto išvadą. 

Pasak komiteto vadovo, pajamos iš NT mokesčio Lietuvoje dabar sudaro 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Europos Sąjungoje – vidutiniškai 1,2 procento.

Tuo metu BFK dirbantis demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius mokestį kritikavo: „Pageriname situaciją žmonėms, kurie turi du, tris ar keturis butus ar namus“. 

A. Butkevičius nusiteikęs remti mokestį, kuriuo būtų apmokami ne atskiri būstai, o visų turimų būstų vertė. Parlamentaras sako, kad ir tokiu atveju galėtų būti taikomas medianos principas. 

„Darbietis“ Vytautas Gapšys BFK patvirtintą modelį pavadino „nesąžiningu“:

„Užmeta naštą paprastiems gyventojams, o turtingiesiems mokestis sumažinamas“, – sakė politikas.

Jis, kaip ir Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ atstovas Zigmantas Balčytis piktinosi, kad per menkus NT mokesčius siūloma nustatyti vėjo jėgainėms. 

„Jos ne tik gėris, bet ir daro įtaką žmonių sveikatai“, – teigė Z. Balčytis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra ne kartą sakiusi, kad Europos Komisija balandžio pabaigoje Lietuvai skirtus 26 mln. eurų RRF lėšų sulaikė dėl dviejų nepasiektų rodiklių – neišplėstos aplinkosaugos ir NT mokesčių bazės bei galiojančių kai kurių mokesčių lengvatų.

The post Seimas po svarstymo pritarė naujam NT mokesčio projektui appeared first on LAIKMETIS.

Tikslus mokestis už įvažiavimą į Senamiestį mašina dar nėra nustatytas. Taip pat kol kas nėra, kaip bus daroma su pavėžėjais, taksi vairuotojais, aptarnaujančiu personalu, dirbančiaisiais bei gyvenančiais šioje apmokestinamoje zonoje.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Martyno Matusevičiaus teigimu, savivaldybės taryba sprendimus dėl sistemos veikimo, mokesčių tarifų ar taikomų lengvatų planuoja priimti iki šių metų pabaigos. 

Transporto priemonių valstybinių numerių atpažinimo įranga iš viso bus įrengta 11-oje vietų. Planuojama apmokestinti visus įvažiavimus į senąją miesto dalį tarp Šv. Gertrūdos, Gimnazijos-Birštono gatvių ir Karaliaus Mindaugo prospekto.  

The post Kauno Senamiestis bus Mažų emisijų zona – kaskart įvažiavus teks susimokėti appeared first on LAIKMETIS.

Šiuo metu poros, atvykusios į bažnyčią susituokti, turi sumokėti 480 svarų sterlingų (562 eurai). Ši suma yra tokia pati, nesvarbu, ar tuokiamasi katedroje, ar mažoje koplytėlėje, o pinigus dalijasi bažnyčia ir vyskupija.

Dvasininkas Tomas Woolfordas (Tomas Vulfordas) Blekberno vyskupijos vardu įtikino 237 Generalinio sinodo narius balsuoti už regioninį ir ribotą laiką trunkantį bandomąjį laikotarpį, kuriuo būtų nustatytas nulinis arba minimalus įstatymu nustatytas mokestis, kad būtų parodytas Bažnyčios įsipareigojimas santuokai ir pastoracijai. Tik 40 žmonių balsavo prieš.

Kunigas kreipėsi į skirtingas susirinkusiųjų grupes: „Katalikai prašome balsuoti už šį pasiūlymą dėl sakramentinių motyvų, nes apmokestinti sakramentą, Dievo dovaną ir Jo malonės priemonę, Kristaus ir Jo sužadėtinės Bažnyčios santykių ikoną, yra odioziška, netgi simonija".

„Evangelikai, prašome balsuoti už šį pasiūlymą dėl evangelizacinių motyvų, nes daugiau vestuvių reikš daugiau ir gilesnių kontaktų su netikinčiaisiais ir ne visai tikinčiaisiais jūsų parapijose."

„Liberalai, prašome balsuoti už šį pasiūlymą dėl socialinio teisingumo - mokesčio struktūra yra tarsi rinkimų mokestis, nebrangus turtingiesiems, bet sudėtingas vargšams."

„Gelbėkite parapijas, prašome balsuoti už šį pasiūlymą dėl parapijinių priežasčių - pradėkime atkurti ir stiprinti kartų ryšius tarp parapijiečių, jų kunigų ir bažnyčios pastatų, sugrąžindami daugiau svarbiausių gyvenimo įvykių į mūsų tikinčiųjų bendruomenių širdis ten, kur jiems vieta."

Jis nebuvo toks tikras, ar pavyks įtikinti vyskupus balsuoti už šį pasiūlymą, tačiau į pagalbą atskubėjo vyskupas Philipas Northas (Filipas Nortonas). „Mūsų pinigai turi būti mums tarnas, o ne mūsų šeimininkas", - sakė jis ir paragino Sinodą turėti „evangelinės drąsos pasiūlyti nemokamą dovaną, kaip Jėzus siūlė savo gyvybę kaip nemokamą dovaną, nes giliai tikiu, kad Dievas pagerbs šią drąsą".

Vėliau T. Woolfordas dar pridūrė: „Man buvo tikra privilegija - ir labai smagu - vyskupijos vardu pristatyti pasiūlymą. Kartu pateikėme pakeistą pasiūlymą, turintį galimybę būti pritartam, ir nors tai tik pirmas žingsnis siekiant visiškai panaikinti mokestį visoje Bažnyčioje, tai tikrai teigiamas rezultatas. Anglikonų Bažnyčia tikrai tiki santuoka kaip gerąja Dievo dovana mūsų klestėjimui - imkimės ją dovanoti!"

The post Anglikonų Bažnyčia išbandys nemokamų tuoktuvių paslaugą appeared first on LAIKMETIS.

„Dėl šių dviejų sprendimų minimalią algą gaunantis žmogus į rankas gautų 76 eurais daugiau“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė ministrė Gintarė Skaistė.

Anot jos, šis sprendimas valstybės biudžetui kainuotų daugiau nei 200 mln. eurų.

Pasak G. Skaistės, MMA ir NPD susilyginti turėtų 2028 metais.

Pasak ministrės, norint sparčiau siekti šio tikslo reikia kitų mokestinių pakeitimų, kurie papildytų valstybės biudžetą. 

Šis sprendimas yra ypatingai brangus valstybės biudžetui, todėl tolesnė NPD plėtra be papildomų kitų mokestinių pajamų surinkimo sprendimų tiesiog yra sunkiai įmanoma

„Šis sprendimas yra ypatingai brangus valstybės biudžetui, todėl tolesnė NPD plėtra be papildomų kitų mokestinių pajamų surinkimo sprendimų tiesiog yra sunkiai įmanoma ir jeigu norima toliau vykdyti tokią politiką, kad visgi didinti NPD dvigubai sparčiau nei MMA, tiesiog reikalingi kiti sisteminiai mokestiniai pakeitimai, kurie iš kitos pusės didintų biudžeto pajamas ir leistų daryti šį sprendimą“, – sakė G. Skaistė.

Jos teigimu, kitu atveju mažėtų valstybės galimybių labiau finansuoti krašto apsaugą, švietimą ar kitas sritis.  

„Jeigu tiesiog beatodairiškai būtų didinamas NPD, be kitų sprendimų, natūralu, kad tai turėtų poveikį valstybės biudžeto galimybėms finansuoti tokias visuotinai svarbias sritis, kaip krašto apsauga, kaip švietimo susitarimas, kaip visos kitos viešosios paslaugos“, – teigė G. Skaistė.

MMA didinimui praėjusį penktadienį jau pritarė trišalė taryba. Tačiau galutinį sprendimą priims Vyriausybė. 

The post G. Skaistė: siūloma NPD kitąmet didinti 20 proc. appeared first on LAIKMETIS.

„Nuo pat pareikšto įtarimų momento aš tarsi verčiamas įrodinėti, kad aš ne arklys: ne prokuroras teikia argumentus pagrįsdamas kaltinimą, o aš turiu įrodinėti, kad kaltinimai nesutampa su faktine bylos medžiaga“, – ketvirtadienį pradėjęs Vilniaus apygardos teismui teikti parodymus sakė Š. Narbutas.

Pasak Š. Narbuto, kaltinime klaidingai teigiama, kad jis buvo SAM pasitelktas nepriklausomas ekspertas, tačiau jis juo nebuvęs.

„Aš SAM nedirbau, jokio atlygio iš SAM negavau ir jokios valinės išraiškos būti nepriklausomu ekspertu nedaviau. Jokios sutarties su SAM nesudariau ir man nesiūlė sudaryti, apie tai nebuvo net kalbos“, – kalbėjo Š. Narbutas.

Nuo pat pareikšto įtarimų momento aš tarsi verčiamas įrodinėti, kad aš ne arklys

Š. Narbuto galimo sukčiavimo ir piktnaudžiavimo byloje tiriami pareigūnų surinkti duomenys, kad 2020 metų kovą–liepą jis, įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavo tuometinės sveikatos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu.

Bylos duomenimis, Š. Narbutas derėjosi su reikiamus testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl šių testų įsigijimo kainos. Iš viso susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. COVID-19 reagentų įsigijimo.

Įtariama, kad susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą įskaičiuotas ir 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š. Narbutui.

Tyrimo duomenimis, apie šią bendros testo kainos dalį bei vėliau sudarytą galimai fiktyvią komercinio atstovavimo sutartį bei gautą neteisėtą atlygį Š. Narbutas neinformavo tuometinės Sveikatos apsaugos viceministrės ir premjero patarėjo.

Prokuratūra tuomet skelbė, jog „byloje turimi duomenys taip pat leidžia įtarti, kad Š. N. siūlė pasirašyti komercinio atstovavimo sutartį, kurioje būtų nurodyta atgalinė jos sudarymo data“. 

Tyrimo metu nustatyta, kad šios, neva 2020 metų kovo 1 dieną sudarytos, sutarties pagrindu, kaip komisinis atlygis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, į Š. Narbuto asmeninę sąskaitą per du kartus pervesta daugiau nei 300 tūkst. eurų.

Š. Narbutas duodamas parodymus teismui teigė, jog jam tarpininkaujant Lietuva reagentų įsigijo pigiau ir greičiau, pvz., pagal 2020 metų kovo 20 dienos sutartį su „Termo Fisher Scientific Baltics“ vieno testo kaina be PVM siekė 22  eurus, kai jam tarpininkaujant iš Ispanijos įmonės jie įsigyti už 17 eurų be PVM.

„Jei ne šis pirkimas, mėnesį nebūtų buvę kuo testuoti žmones ir mirčių skaičius būtų buvęs didesnis“, – teigė Š. Narbutas.

Jis pažymėjo, kad derėdamasis dėl reagentų veikė kaip pilietis, o komercinėje veikoje nėra draudžiama dalyvauti dėl visuomenės intereso.

Teisėsauga buvusio Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovo veiksmus kvalifikavo kaip sukčiavimą ir piktnaudžiavimą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Š. Narbutas galėjo tyčia suklaidinti reagentus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovą dėl savo kaip fizinio asmens statuso, nors iš tiesų buvo Lietuvos atstovas.

Sveikatos apsaugos ministerija šiame ikiteisminiame tyrime yra pripažinta civiliniu ieškovu ir pareiškusi daugiau nei 303 tūkst. eurų civilinį ieškinį.

The post COVID bylos: Š. Narbutas sako, kad dėl reagentų derėjosi ne valdžios įgaliotas appeared first on LAIKMETIS.

 „NT mokestis turėtų būti platus, visuotinis, be išimčių mokesčiui išvengti, taip pat progresyvaus tarifo ir taikomas suminei valdomo NT vertei, o ne individualiems objektams“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

„Pateiktas Finansų ministerijos pasiūlymas turėtų būti gerokai pagerintas“, – pridūrė LB vadovas.

Pasak LB vadovo, „tinkamai sukalibruotas“ NT mokestis galėtų mažinti perteklinę būsto paklausą ir padėtų labiau subalansuoti rinką.

„Labai svarbu, kad NT mokestis būtų žmonėms suprantamas ir progresyvus: tai yra, jeigu esi turtingesnis, gali labiau prisidėti. Taip būtų užtikrinamas ir socialinis teisingumas“, – sakė G. Šimkus.

Centrinio banko vadovo teigimu, šiuo metu NT turtas dėl didelio paklausos ir pasiūlos disbalanso ir pastaraisiais metais  mažėjančio statybos leidimų išdavimo Vilniaus regione yra pervertintas maždaug dešimtadaliu, tačiau G. Šimkus teigė kol kas neprognozuojantis, kad NT kainos galėtų kristi.

„Aišku, niekada nesakyk niekada, tačiau šiuo metu didesnės rizikos, kad NT kainos koreguosis, nematyčiau. Vis dėlto nėra gerai, kad per metus paaugusios apie 20 proc. būsto kainos nestabdo ir šiuo metu jų augimas yra didžiausias nuo 2007 metų“, – sakė G. Šimkus.

„Būsto pervertinimo ženklai yra akivaizdūs“, – pridūrė jis.

Pagal Finansų ministerijos balandį pasiūlytą naują gyventojų NT mokesčio modelį būtų atskirai apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai, o ne bendra jų verčių suma. Mokestis būtų mokamas už deklaruotą gyvenamąją vietą. 

Aišku, niekada nesakyk niekada, tačiau šiuo metu didesnės rizikos, kad NT kainos koreguosis, nematyčiau

Pagrindiniai mokesčio tarifai būtų susieti su savivaldybės NT vertės mediana – vienos medianos neviršijanti dalis būtų apmokestinama 0,03 proc. tarifu, nuo vienos iki dviejų medianų - 0,06 proc., virš dviejų – 0,1 proc. tarifu. 

Jei Vyriausybė ir Seimas pritartų, pirmą kartą mokestį tektų mokėti 2025 metais.  

Ministerijos skaičiavimais, jeigu savivaldybės nustatytų minimalius tarifus tiek pirmam, tiek antram būstui, per metus būtų surinkta apie 25 mln. eurų NT mokesčio, o jei antram būstui būtų nustatytas maksimalus tarifas – apie 100 mln. eurų.

Finansų ministerijos skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje yra 1,4 mln. NT savininkų, o potencialių visuotinio NT mokesčio mokėtojų būtų apie 1,2 mln. 

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.

The post Lietuvos bankas: nekilnojamo turto mokestį reikia tobulinti appeared first on LAIKMETIS.

„Nepritariu naujų mokesčių įvedimui, vienareikšmiškai, šalies gynyba – tai ne vieno mokesčio klausimas“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė ministras.

„Visos partijos apsisprendžia dėl biudžeto, o vienas mokestis tai yra, tai nėra, o mes turime dešimtmečiui į priekį finansuoti savo gynybą. Vienas mokestis to nesprendžia“, – pridūrė jis.

vienas mokestis tai yra, tai nėra, o mes turime dešimtmečiui į priekį finansuoti savo gynybą

Idėją dėl tokio mokesčio iškėlė Lietuvos verslo konfereracija, apie jį diskutuoja ir politikai.

Šiuo metu Lietuva gynybai skiria kiek daugiau nei 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, krašto apsaugos finansavimas išaugo po Rusijos invazijos į Ukrainą.

The post Krašto apsaugos mokesčiui kol kas nepritarta appeared first on LAIKMETIS.