MOKESČIAI. Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos pateiktam kai kurių mokesčių pakeitimų paketui. Toliau įstatymų pataisos bus teikiamos Seimui.

SIRIJA. Per valstybinį vizitą Rijade D. Trumpas susitiko su Sirijos lyderiu Ahmedu al Sharaa (Ahmedu Šaraa). Respublikonas tapo pirmuoju JAV prezidentu per 25 metus, susitikusiu su Sirijos vadovu.

KARIAI. „Pozicija aiški – Lenkija neketina dislokuoti ar siųsti karių į Ukrainą“, – sakė lenkų gynybos ministras Wladysławas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas Kamišas).

SIEKIS. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) trečiadienį pareiškė, kad didėjant geopolitiniam netikrumui jo vyriausybė sieks, jog vokiečių kariuomenė taptų „stipriausia įprastine kariuomene Europoje“.

PRISIKALBĖJO. Generalinė prokurorė Nida Grunskienė Policijos departamentui pavedė inicijuoti faktinių aplinkybių patikslinimą dėl buvusio kandidato į Lietuvos prezidentus Eduardo Vaitkaus pasisakymų Minske.

ELEKTRA. Ispanijos vyriausybė trečiadienį atmetė galimybę, kad praėjusį mėnesį Pirėnų pusiasalį paralyžiavusio didžiulio elektros tiekimo sutrikimo priežastis galėjo būti kibernetinė ataka prieš nacionalinį tinklų operatorių.

MACRONAS. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė, kad jo šalis nenori, kad prasidėtų „Trečiasis pasaulinis karas“ dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, ir pažadėjo referendumus svarbiausiais klausimais.

REITINGAI. Balandį atliktos apklausos duomenimis, už socialdemokratus balsuotų 14,5 proc. Lietuvos gyventojų, už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus – 12,7 proc. gyventojų. Toliau partijų reitingų lentelėje rikiuojasi valdančioji Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 9,3 proc. palaikymu, opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 6,9 proc., kita valdančioji partija „Nemuno aušra“ su 6,5 proc. ir opozicinis Liberalų sąjūdis su 6,2 proc. parama.

PALANGA. Palangoje už automobilių stovėjimą dalyje miesto gatvių ketvirtadienį įsigalioja vasaros sezono rinkliavos tarifai – žaliojoje zonoje arčiau jūros valandai palikti automobilį kainuos 2,2 euro, raudonojoje - 1,6 euro, o geltonojoje - 0,8 euro.

The post Naujienų telegrafas: mokesčių reformos, vokiečių galia, Vaitkus prisikalbėjo appeared first on LAIKMETIS.

Iš skirtingų Lietuvos miestų atvykę žmonės mosuoja Lietuvos, savivaldybių vėliavomis, laiko plakatus su užrašais, pavyzdžiui, „Kas toliau – oro mokestis?“, „Dėl Europos milijonų parduodat Lietuvos žmones“, „Mano namai – mano tvirtovė“.

Prie Gedimino paminklo pastatyti du ekranai. Prieš oficialią renginio pradžia juose buvo rodomos ištraukos iš televizijos laidų ir reportažų apie nekilnojamojo turto mokestį.

„Vietoj to, kad surinktų mokesčius iš oligarchų, jie kėsinasi apmokestinti eilinius žmones, – žurnalistams sakė akcijos organizatorius Raimondas Šimaitis. –  Konkretus prašymas, kad gyvenamasis būstas neturi būti apmokestintas, nes gyvenamasis būstas įsigytas už pinigus, už kuriuos mes jau susimokėjome mokesčius, už paskolos.“

„Gyvenamasis būstas yra ta vieta, kur mes turime būti absoliučiai neliečiami“, – pridūrė jis.

Į akciją atvyko ir parlamentaras Valius Ąžuolas, joje žadėjo dalyvauti ir „Nemuno aušros“ atstovai.

„Mumis niekas nepuola“

Kaip BNS sakė iš Lentvario atvykusi dirbanti pensininkė Janina, mokesčių Lietuvoje iš viso keisti nereikia.

„Su mokesčiais pas mus išvis betvarkė yra. Ten niekas nesutvarkyta. (...) Atlyginimai mažiausi, pensijos mažiausios, o mokesčius norim padaryti didesnius“, – kalbėjo moteris.

Tuo metu užsienyje dirbantis klaipėdietis Stasys BNS sakė nepritariantis NT mokesčiui, nes „tuoj už viską reikės mokėti“.

„Ir taip PVM mokam, už kurą, kelius. Keliai mūsų blogi, neįmanoma pavažiuoti“, – kalbėjo pusamžis vyras.

Vyriausybė planuoja, kad pusė lėšų iš ketinamo įvesti visuotinio NT mokesčio keliautų į Gynybos fondą, o kita pusė – savivaldybėms.

„Mumis niekas nepuola (...). Valdžia čia puola mumis“, – piktinosi Stasys.

Tuo metu 67-erių vilnietis Vidas BNS teigė iš esmės pritariantis siūlomiems pokyčiams, tačiau iš mokesčio jo surinktos lėšos turėtų būti nukreiptos tik krašto apsaugai.

„Turi eiti tik gynybai. Ir švariai“, – kalbėjo pensininkas.

Tuo metu 49-erių Asta Šalvaitienė BNS sakė, kad nors šiuo metu planuojamas NT mokestis žmogui neturėtų būti didelis, tačiau „kas keli metai bus turto pervertinimas ir tos sumos didės“.

Renkami parašai

Katedros pakraštyje įrengta palapinė, kurioje renkami parašai prieš planuojamą NT mokestį. Čia prieš mitingo pradžia nusidriekė žmonių eilė.

Vienas jų – iš Šakių kilęs ir Jungtinėje Karalystėje dirbantis 47-erių Remigijus Kaminickas. Jis BNS sakė, kad siekdama įvesti visuotinį NT mokestį valdžia laužo Konstituciją.

„Žmogaus būstas yra neliečiamas. Pasirodo, valdžios ponams Konstitucija negalioja“, – kalbėjo vyras.

Pasak R. Šimaičio, žmonių parašai renkami, kad vėliau su jais būtų galima susisiekti, Seime inicijuojant pataisą dėl NT mokesčio.

„Kai mes gausim parašų lapus, jiems visiem bus pranešta ir mes rinksim 50 tūkst. parašų įstatymo pataisai, teiksime ją Seimui ir aš tada labai norėsiu pažiūrėt kiekvienam Seimo nariui į akis, kuris balsuos prieš šitą pataisą“, – sakė akcijos organizatorius.

„Ir aš pažadu kiekvienam Seimo nariui, kuris balsuos už būsto apmokestinimą, prieš sekančius rinkimus jo plakatai kabės ant kiekvieno stulpo“, – pridūrė jis.

Ne pirma tokia akcija

Kaip rašė BNS, Finansų ministerija siūlo išplėsti NT mokesčio bazę, neapmokestinant iki 40 tūkst. eurų būsto vertės žmogui arba 80 tūkst. eurų dviem bendrasavininkiams. Be to, mokestį pirmajam būstui iki 450 tūkst. eurų vertės siūloma mažinti 50 procentų.

Jei pataisos būtų priimtos, 0,1 proc. NT mokesčio tarifas būtų taikomas gyvenamojo, poilsio, sodų, garažų ir kito nekomercinio turto vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų, 0,2 proc. tarifas – iki 400 tūkst. eurų, 0,5 proc. tarifas – iki 600 tūkst. eurų, 1 proc. – visam brangesniam turtui.

Dabar gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų – nuo 200 tūkst. eurų.

Analogišką mitingą R. Šimaitis buvo surengęs ir 2023 metų rudenį, kai tuomečiai valdantieji irgi svarstė ketinimus įvesti visuotinį NT mokestį.

Tąsyk, policijos duomenimis, prie Seimo susirinko apie pusketvirto tūkstančio žmonių.

R. Šimaitis – aktyvus įvairių protesto akcijų dalyvis. Jis yra sulaukęs ir teisėsaugos dėmesio.

Už tai, kad 2024 metais per eitynes „Už lygybę!“ vyras sudegino į LGBTQI vėliavą panašų audinį jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau vėliau jis buvo nutrauktas, nenustačius atsakomybės pagal baudžiamąjį kodeksą.

Pernai liepą, vykstant protestui prie Seimo, policija dėl tokio paties poelgio buvo surinkusi medžiagą aplinkybėms patikslinti, tačiau galiausiai pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė.

The post Tūkstančiai žmonių Vilniuje protestuoja prieš visuotinį nekilnojamojo turto mokestį appeared first on LAIKMETIS.

PREKYBA. JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) mano, kad Kinija turi sėsti prie derybų stalo dėl prekybos klausimų, pranešė Baltieji rūmai, kai JAV prezidentas apkaltino Pekiną „išsižadėjus“ susitarimo dėl orlaivių „Boeing“. 

HARVARDAS. „Harvardas nebegali būti laikomas net padoria mokymosi vieta ir neturėtų būti svarstomas jokiame didžiųjų pasaulio universitetų ar koledžų sąraše“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė D. Trumpas. „Harvardas yra POKŠTAS, moko neapykantos ir kvailumo ir neturėtų gauti federalinio finansavimo“, – tvirtino JAV prezidentas.

GREITIS. „Per mažiau nei 100 dienų ši administracija padarė tiek daug žalos, tiek daug sugriovė – net kvapą gniaužia, kad tai galėjo įvykti taip greitai“, – sakė buvęs JAV prezidentas J. Bidenas Čikagoje vykusioje neįgaliųjų teisių gynėjų konferencijoje.

SIURPRIZAS. Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad kai kurie Finansų ministerijos siūlomi mokesčių pakeitimai yra netikėti ir nebuvo aptarti. 

NT. Mokesčių pertvarkos projektą trečiadienį registravusi Finansų ministerija pasiūlė nekilnojamojo turto mokestį vienam asmeniui taikyti nuo 40 tūkst. eurų būsto vertės.

TARIFAI. Finansų ministerija pasiūlė nustatyti keturis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, taip siekiant jį padaryti progresyvesnį.

CUKRUS. Finansų ministerija siūlo nuo kitų metų apmokestinti saldintus gėrimus, kurių 100 mililitrų cukraus arba saldiklių kiekis viršija 5 gramus, taip pat energinius gėrimus, nepriklausomai nuo jame esančio cukraus kiekio. 

SAUGUMAS. ES saugiomis migracijos požiūriu paskelbė šias šalis: Kosovas, Bangladešas, Kolumbija, Egiptas, Indija, Marokas ir Tunisas.

MANIAKAS. Berlyno prokurorai trečiadienį paskelbė, kad vieną vietos paliatyviosios pagalbos gydytoją apkaltino 15 pacientų nužudymu ir kad kai kuriais atvejais šis gydytojas padegė aukų butus norėdamas paslėpti savo pėdsakus.

The post Naujienų telegrafas: moters apibrėžtis, Harvardo pokštas, mokesčių pertvarka appeared first on LAIKMETIS.

Naujienų agentūra BNS pristato antrąją straipsnių ciklo dalį, parengtą artėjant Seimo rinkimams. Joje rinkimuose dalyvaujančių partijų klausiame apie svarbiausius kadencijos darbus, jų siūlymus mokesčių, gynybos, švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.

Šioje ciklo dalyje pateikiame parlamentinių partijų ir tų politinių jėgų, kurios apklausose perlipa 5 proc. barjerą, reikalingą patekimui šį Seimą, atsakymus.

Antrojoje straipsnių ciklo publikacijoje – partijų atsakymai į klausimą, ar jos keistų mokesčius Lietuvoje, įvardijant kokius, kodėl ir kada tai būtų padaryta. 

Partijų atsakymai pateikiami politines jėgas išrikiuojant abėcėlės tvarka.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“

Laikysimės mokesčių sistemos stabilumo ir prognozuojamumo principų, mažinsime šešėlį, patobulinsime mokesčių administravimo sistemą taip, kad smulkus verslas, kurio metinės pajamos neviršija 45 tūkst. eurų, pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokestį mokėtų tik gavus mokėjimus (įplaukas) pagal pardavimų sąskaitą faktūrą – pagal faktinį pinigų gavimo principą. 

Užtikrinsime socialiai teisingesnius atlyginimus kiekvienam, neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) prilyginsime minimaliam mėnesiniam atlyginimui (MMA), jo aprėptį išplėsime virš vidutinių pajamų, o absoliučiai didžiausias visuomenėje gaunamas pajamas apmokestinsime progresiniais 23 proc., 25 proc. ir 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifais. 

Laisvės partija

Lietuvos ekonomika kyla, valstybės biudžeto surinkimas per kadenciją padidėjo 4 mlrd. eurų, sukurtas gynybos poreikiams reikalingas Gynybos fondas, todėl nepritarsime nepagrįstoms mokesčių didinimo ar naujų mokesčių įvedimo iniciatyvoms. Pastaruosius keletą metų Lietuva gyveno nuolatinės mokesčių reformos sąlygomis – metas tai užbaigti ir suteikti verslui bei žmonėms daugiau mokestinio aiškumo.

Estijos ekonomikos nuosmukis, valstybei didinant mokesčius, taip pat labai aiškiai pademonstravo, kad, vykstant globaliai konkurencijai dėl investicijų ir talentų, mokesčių didinimo politika nėra perspektyvi. 

Liberalų sąjūdis 

Tiek verslui, tiek visuomenei svarbus mokestinės sistemos prognozuojamumas, todėl nekaitaliosime mokesčių pavieniais neatsakingais užmojais – mokestiniai sprendimai turi gimti tik įvertinant, ar jie teigiamai paveiks bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. 

Užtikrinsime, kad mokesčių politika vyktų kuo plačiau susitarus ir būtų nuspėjama. Mokesčių politikos ciklas turi aplenkti kadencijas. Valstybė privalo turėti mokesčių planą penkerius ir daugiau metų į priekį. Mokesčių pakeitimai turi būti platūs ir tvarūs, o ne nutaikyti į siauras verslo sritis ar gyventojų grupes. 

Lietuvos regionų partija 

Iš esmės pokyčių šioje srityje nenumatyta, tik bus siekiama, kad reinvestuojamas pelnas nebūtų apmokestintas. Taip pat Lietuvos regionų partija griežtai pasisako ir pasisakys prieš pirmojo būsto apmokestinimą. 

Lietuvos socialdemokratų partija

Lietuvoje surenkamų mokesčių ir socialinių įmokų santykis su BVP – vienas mažiausių Europoje – apie 32 proc., tuo metu ES vidurkis viršija 40 proc. Tai didelė kliūtis siekiant geresnių gyvenimo bei veiklos sąlygų Lietuvos žmonėms, norint tinkamai pasirūpinti jų saugumu, socialine ir sveikatos apsauga, švietimu, tinkamai sutvarkyti reikalingą šiuolaikiniam gyvenimui infrastruktūrą. Todėl gerai apgalvotais sprendimais sieksime reikšmingai padidinti šalies biudžetų pajamas per mokesčių sistemą bent iki 36 proc. BVP – tai reikštų papildomai virš 3 mlrd. eurų per metus.  

Mokestinių pakeitimų projektai bus teikiami visuomenei nuodugniai išdiskutuoti, įskaitant verslo bendruomenę, politines partijas, vietos savivaldą, dėl jų bus konsultuojamasi su Prezidentūra, Europos Komisija ir kitomis institucijomis.

Didinsime biudžetų mokestines pajamas remdamiesi efektyvumo, patikimumo, skaidrumo, progresyvumo, socialinio teisingumo ir solidarumo principais. Tuo pačiu sieksime mažinti darbo jėgos apmokestinimą, rimtai apsvarstysime galimybes suteikti PVM lengvatas būtiniems maisto produktams, taip pat aktualias mokestines lengvatas jaunoms šeimoms bei inovacijas kuriančiam verslui. 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Ketiname mažinti PVM būtiniausiems maisto produktams, mažintume GPM daugiavaikėms šeimoms. Esame numatę  mokestines lengvatas prie mokslo centrų įsisteigusioms jaunoms inovatyvioms įmonėms.

Užtikrinsime sąžiningą ir skaidrią viešojo ir privačiojo sveikatos priežiūros sektorių partnerystę, adekvatų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų sveikatos paslaugų įkainį, labiau jį diferencijuosime pagal suteiktos paslaugos sudėtingumą. Užtikrinsime, kad įstaigos, teikiančios PSDF lėšomis finansuojamas sveikatos paslaugas, už tą pačią paslaugą neimtų papildomo mokesčio iš paciento, sumažinsime atotrūkį tarp valstybės įmokos PSDF už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis ir dirbančiųjų įmokų, tokiu būdu didindami sveikatos apsaugos finansavimą bei sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestį.

Sieksime sukurti administracinę ir mokestinę sistemas, kurios būtų palankios darbui ir antreprenerystei – tai visapusiškai ir sistemiškai verslo ir rinkos procesus įvertinantis požiūris, pirmajai įsteigtai įmonei suteikti skatinamąsias 3 metų mokesčių atostogas. 

Taip pat sieksime neapmokestinti lėšų, skirtų investicijoms, suteikti lengvatas investuojantiems 30 mln. eurų ir sukuriantiems 50 ir daugiau naujų ar pertvarkytų esamų darbo vietų, o  iki 1 tūkst. gyventojų kaimiškose vietovėse taikyti pelno mokesčio lengvatą investiciniams projektams.

Mokesčių politikoje remsime konkurenciją, sieksime, kad mokesčiai ir rinkliavos Lietuvoje, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, būtų patrauklūs Lietuvos ir užsienio investuotojams; Kovosime su „šešėliu“ – tobulinsime teisės aktus, kurie mažins administracinę ir biurokratinę naštą, plės mokesčių administravimo elektroninėje erdvėje galimybes. Sudarysime teisines sąlygas parengti ir įgyvendinti skaidrią ir ilgalaikiam planavimui draugišką mokesčių sistemą.

Tobulinsime mokesčių administravimo teisę, spręsime pridėtinės vertės mokesčio atotrūkio problemas, gerinsime investavimo sąlygas vidutiniams ir smulkiems investuotojams, savivaldybėms sudarysime sąlygas lanksčiau skolintis įgyvendinant Europos Sąjungos infrastruktūros projektus.

Tobulinsime teisines sąlygas asmenims deklaruoti neapmokestinamas investicines sąskaitas ir mokesčių lengvatomis skatinsime ilgalaikį investavimą.  Suteiksime mokestines lengvatas ir plėsime paramos programas, skirtas skatinti ekologiškų elektromobilių, elektrinių dviračių ir kitokių priemonių bei vandeniliu varomų susisiekimo sistemų naudojimą. Sudarysime sąlygas, kad šalies keliuose iki 2030 metų važinėtų ne mažiau kaip 260 tūkst. elektra varomų transporto priemonių, kurios sudarytų apie 14 proc. viso Lietuvoje registruotų transporto priemonių parko.

„Nemuno aušra“ 

Programoje planuojame skelbti dviejų metų moratoriumą mokestiniams pokyčiams. Per tą laikotarpį įvertinsime 2024 metais priimtų mokestinių sprendimų, dalis kurių, kaip kuro akcizo pokyčiai įsigalioja tik 2025-ųjų sausio, pasekmes ekonomikai, o ypač – vartojimui bei infliacijai. Be šio vertinimo neplanuojame teikti jokių mokestinių pasiūlymų, dėl to programoje esame nustatę tik bendrą principą, kad mokestinę politiką vykdysime taip, kad ji nedidintų socialinės atskirties ir leistų augti vidurinei visuomenės klasei. 

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

Savitikslis mokesčių didinimas nėra jokia vertybė. Pirmiausia įsivardinsime prioritetines problemas, kurias norime išspręsti ir priklausomai nuo papildomų lėšų poreikio, būtų ieškoma šaltinių.  

Esame pasirengę su būsimais partneriais atvirai tartis, neneigiant ir neignoruojant santykinai mažo BVP perskirstymo per biudžetą fakto, dėl galimų mokesčių korekcijų. Nė vienam variantui nesakome „ne“ bei nespraudžiame savęs ir kitų į kampą.  

Europos Komisija ir kitos tarptautinės organizacijos – Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – daugiau nei dešimtmetį Lietuvai rekomenduoja ne tik mažinti pajamų nelygybę, bet ir didinti pajamas iš ekonomikos augimui mažiau žalingų mokesčių – nekilnojamojo turto bei aplinkosauginių mokesčių, išplėsti jų bazę, atsisakyti įvairių lengvatų ir specialiųjų apmokestinimo režimų, kas Vyriausybės jau yra pateikta Seimui svarstyti.  

Didžiausią dėmesį skirtume toms mokestinėms priemonėms, kurios būtų mažiau žalingos ekonomikos augimui bei padėtų sumažinti pajamų nelygybę, kaip daugelį metų siūlo kompetentingos tarptautinės organizacijos. Siektume teisingesnės sistemos, kurioje menktų reikšmė, kokia forma pajamos įgyjamos (individuali veikla, dividendai, darbo santykiai), kurios šiuo metu nevienodai apmokestinamos.   

The post Ką siūlo partijos mokesčių, gynybos, švietimo ir sveikatos apsaugos srityse appeared first on LAIKMETIS.

LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad plano priemonės siūlomos reaguojant į rinkiminius politikų pažadus dėl pokyčių mokesčių srityje, kurie „kelia didelį nerimą“.

„Verslui Lietuvoje mokesčiai šiemet jau buvo pakelti. Gynybos stiprinimui skirtos mokesčių reformos pagrįstumu neabejojame. Tačiau iš politikų girdime apie dar dvi mokesčių reformas. Viena iš jų gali įvykti tarpuvaldžiu, iškart po rinkimų, kai gali būti priimami dabar Seimo darbotvarkėje palikti gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai. Apie kitą reformą kalbama iškart po koalicijos pasikeitimo, ir čia taip pat įvardinami reikšmingai keliami mokesčiai verslui – net 4 proc. būtų  didinamas pelno apmokestinimas“, – pranešime sakė V. Janulevičius.

Verslui Lietuvoje mokesčiai šiemet jau buvo pakelti.

Pasak jo, jei šie scenarijai taptų kūnu, sąlygos verslui Lietuvoje 2024 metais būtų pablogintos. 

Todėl pramonininkai siūlo 2024-2026 metais nekeisti mokesčių, o nuo 2026-ųjų bet kokie pokyčiai turėtų būti teikiami kartu su išsamiu poveikio ekonomikai ir investicijoms vertinimu. 

Iki 2026 metų siūloma supaprastinti mokesčių paskatas įmonėms, investuojančioms į darbo našumo didinimą ir inovacijas, nuo 2026 metų įvesti nulinį mokestį pelnui, reinvestuojamam į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei energetinę pertvarką, o nuo 2027 metų – visam reinvestuojamas pelnui.

Be to, LPK siūlo iki 2030 metų padidinti šalies gynybos pramonės pajėgumus, kad nuo jos priklausomas šalies gynybos savarankiškumas padidėtų du kartus. 40 proc. gynybos poreikių, LPK manymu, turi būti užtikrinama Lietuvoje vietos ar užsienio gamintojų. 

Norima, kad santykinai didesnė dalis inovacijoms skirto finansavimo tektų būtent gynybos pramonei, iki 2026 metų sudaryti jos vystymo regionuose planą bei energetikos ir susisiekimo infrastruktūros plėtros planą. 

Taip pat siūloma iki 2026 metų pritraukti naujų verslui skolinančių bankų ar kitų finansų institucijų, išplėsti besiplečiančių verslų („scale-up“) finansavimo priemones, o iki 2030 metų aktyvinti rizikos kapitalo fondų veiklą Lietuvoje.

Be kitų priemonių, iki 2026 metų siūloma pertvarkyti elektros perdavimo ir skirstymo tinklą atsižvelgiant į spartų gaminančių vartotojų skaičiaus augimą ir atsparumą geopolitiniams iššūkiams. 

LPK ekonomistė Eglė Stonkutė pažymi, kad Lietuvai prognozuojamas ekonomikos augimas yra išimtis visame regione ir vertintinas greičiau kaip ekonomikos stebuklas. 

„Lietuvos ekonomikos augimą leido užtikrinti tai, kad kitaip nei kaimyninėje Estijoje, Lietuvoje buvo susilaikyta nuo drastiško mokesčių didinimo. Be to, augimas kol kas nėra tvarus, nes Lietuvos ekonomikos stuburas – pramonė – vis dar gyvena prastomis nuotaikomis“, – pranešime sakė E. Stonkutė. 

The post Būsimą valdžią pramonininkai ragina nedidinti mokesčių appeared first on LAIKMETIS.

„Universitetai ar kitos aukštosios mokyklos ima dar papildomą mokestį, vadinamąjį sutarties mokestį arba stojimo mokestį. Jis skirtingose įstaigose svyruoja, yra skirtingas: gali būti 20 eurų, kitur 50“, – parlamente pristatinėdama siūlymą kalbėjo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė.

„Tiesiog siūlome, kad (...) tas mokestis būtent iš studentų neturėtų būti imamas“, – pridūrė ji.

Pagal projektą, mokesčio nereiktų mokėti trumposios, pirmosios arba vientisosios pakopos studentams, tačiau neatmeta galimybės, jog toliau svarstant pakeitimus bus aptarta panaši išimtis ir antrosios pakopos studijoms.

„Sistema turėtų būti aiški, skaidri ir vienoda. Būtent dėl to ir inicijavau šį projektą. Aš manau, kad reikėtų apibrėžti labai aiškiai, už ką mokama, kiek tai kainuoja, ir sukurti metodiką, kuri galėtų būti vienoda visoms aukštosioms mokykloms“, – teigė E. Rudelienė.

„Sistema turėtų būti aiški, skaidri ir vienoda. Būtent dėl to ir inicijavau šį projektą. Aš manau, kad reikėtų apibrėžti labai aiškiai, už ką mokama, kiek tai kainuoja, ir sukurti metodiką, kuri galėtų būti vienoda visoms aukštosioms mokykloms“, – teigė E. Rudelienė.

Po projekto pristatymo kiti parlamentarai kėlė klausimus dėl tokio mokesčio užsienio studentams, akcentavo kišimosi į universitetų autonomija ir kolegijų savarankiškumą aspektus.

Pasak liberalės, idėja šiam įstatymo projektui kilo po diskusijų su Lietuvos studentų sąjunga (LSS).

Pastaroji yra nurodžiusi, kad studentai, įstoję į aukštąją mokyklą, moka registracijos mokestį, kurio paskirtį nustato pati mokykla.

Tačiau sąjungos teigimu nėra iki galo aišku, už ką moka studentas, kam skiriamos tos lėšos, o mokestis sukuria papildomą finansinę naštą.

LSS baiminasi, kad mokestis dar labiau išaugs, nes šiemet keičiasi priėmimo į aukštąją mokyklą sistemos Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) finansavimas.

LAMABPO – sistema, per kurią studentai stoja į aukštąją mokyklą.

Pasak Studentų sąjungos, LAMABPO, laimėjus Europinį struktūrinių fondų projektą,  finansuota Lietuvos Vyriausybės ir Europos socialinio fondo agentūros lėšomis, todėl studentai nuo 2010 metų teikti prašymus studijuoti galėjo nemokamai. Tačiau šis projektas baigiasi šiemet, todėl nuo 2024 metų aukštosios mokyklos turės pačios išlaikyti studentų stojimo sistemą.

Pakeitimai į Seimo posėdžių salę grįš spalį po diskusijų Švietimo ir mokslo komitete, projektui Seimo nariai taip pat paprašė Vyriausybės išvados.

Šalies universitetai ir kolegijos šiemet sulaukė sulaukė 24,5 tūkst. stojančiųjų paraiškų.

The post Siekiama, kad būsimi studentai būtų atleisti nuo stojimo mokesčio appeared first on LAIKMETIS.

Dešinioji vyriausybė, remiama kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų, ateidama į valdžią 2022-aisiais svarbiausiu prioritetu skelbė kainų augimo stabdymą, bet per pastaruosius dvejus metus šalis aukštos infliacijos sąlygomis patyrė vangią ekonomikos plėtrą.

„Dabar šią kovą laimėjome“, – pareiškė finansų ministrė Elisabeth Svantesson (Elizabeta Svanteson).

„Dabar šią kovą laimėjome“, – pareiškė finansų ministrė Elisabeth Svantesson.

Vyriausybė tikisi, kad mokesčių mažinimas padės išjudinti ekonomiką, kuri antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, susitraukė 0,3 procento. Tuo tarpu metų infliacija rugpjūtį nukrito žemiau centrinio banko nustatytos tikslinės ribos ir žemiausiai nuo 2021-ųjų liepos – iki 1,9 procento.

„Ateityje užduotis bus užtikrinti, kad aukšta infliacija nebegrįžtų, ir kartu sieksime įgyvendinti reformas bei investicijų planus, kurie padėtų kurti klestinčią, saugesnę ir patikimesnę Švediją ateities kartoms“, – sakė E. Svantesson.

2025-ųjų Švedijos iždo projekte numatytos už 60 mlrd. kronų (5,3 mlrd. eurų) vertės reformos be karinių išlaidų, o daugiau nei pusė šios sumos būtų skirta mokesčių mažinimui, pirmiausiai namų ūkių perkamosios galios stiprinimui.

„Numatoma, kad mokesčių našta bus mažiausia nuo 1980-ųjų“, – pabrėžė Finansų ministerija.

Švedijos valstybės skola yra viena mažiausių Europoje, o jos santykis su bendruoju vidaus produktų kitąmet siektų 33 procentus.

The post Švedija planuoja mažinti mokesčius appeared first on LAIKMETIS.

Pasak jo, galėtų būti svarstomas socialiai teisingesnis vadinamojo saugumo įnašo modelis, pavyzdžiui, labiau apmokestinant daugiau turto turinčius gyventojus.

„Dar trūksta modeliui atsižvelgimo į būstą, į prieigą prie būsto. Šiuo metu būsto įperkamumas yra sudėtingas, žmonės, kurie turi paskolas, draudėsi papildomai, jiems papildomai dar kirstų per kišenę. Žmonės, kurie gyvena kaimiškose vietovėse, turi medinius namus, ten dėl kitų sąlygų aktualu draustis: dėl žaibo, gamtos stichijų“, – antradienį Žinių radijui sakė V. Augustinavičius.

„Pagrindiniam būstui šis draudimo mokestis neturėtų būti taikomas. O kitiems, ne pirmos būtinybės dalykams, jis galėtų būti svarstomas“, – pabrėžė jis.

Finansų ministerija siūlo dalį draudimo sutarčių apmokestinti 10 proc., šio įnašo pajamas skiriant krašto apsaugai finansuoti. 

Pasak V. Augustinavičiaus, daugiau tokio mokesčio turėtų mokėti gyventojai, turintys daugiau turto.

„Jei šis mokesčio modelis būtų labiau orientuotas į tai, kad daugiau mokėtų tie, (...) kurie turi daugiau turto ir ką saugoti bei galėtų daugiau mokėti, o tie, kurie turi mažiau saugotino turto, galėtų mažiau mokėti ar išvis nemokėti, tai būtų socialiai teisingiau“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Jo teigimu, draudimo mokestis, kaip ir siūlo ministerija, neturėtų būti mokamas už civilinį vairuotojų draudimą.

Finansų ministerija liepos pabaigoje pateikė viešam svarstymui Saugumo įnašo įstatymo projektą, numatantį dalį draudimo sutarčių apmokestinti 10 proc., įnašą mokant nuo 2025 metų liepos. Surinktos lėšos patektų į Valstybės gynybos fondą ir atitektų gynybos reikalams. Gavus išvadas, projektą svarstys Vyriausybė, o jai pritarus galutinai spręstų Seimas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tuomet teigė besitikinti, kad projektas Vyriausybėje bus apsvarstytas ir Seimui pateiktas rudenį. 

Draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis yra sakęs, kad toks įnašas apmokestintų atsakingus, turtą besidraudžiančius žmones, gali atbaidyti nuo draudimosi.

The post Draudimo mokestis neturėtų būti taikomas pagrindiniam būstui - prezidento patarėjas appeared first on LAIKMETIS.

Pagal Kauno savivaldybės tarybos sprendimą, sumažintos taršos zona apima Kauno teritoriją prie Nemuno ir Neries santakos ir ribojasi su Šv. Gertrūdos, Gimnazijos, Birštono gatvėmis bei Karaliaus Mindaugo prospektu.

Kaip BNS anksčiau nurodė savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius, į zoną įtrauktos mažesnės senamiesčio gatvės: M. Valančiaus, A. Jakšto, M. Daukšos, Kumelių, išskyrus A. Mapu, kurioje veikia vaikų darželis.

„Intensyviausias eismas yra A. Jakšto gatve. Stebime didelį tranzitą per Rotušės aikštę, tikimės, kad automobilių kiekis sumažės per pusę. Per dieną čia vidutiniškai pravažiuoja apie pusantro tūkstančio automobilių. Pusė iš jų praleidžia mažiau negu valandą“, – sakė jis.

Sumokėti rinkliavą galima per parkavimo programėles, įstaigos „Parkavimas Kaune“ savitarnoje arba parkomatuose. Sumokėjus įvažiavimo rinkliavą, už pirmą stovėjimo valandą senamiestyje mokėti nereikės.

Rinkliavai mokėti nustatomas septynių dienų terminas nuo išvažiavimo iš zonos momento. To nepadarius, informacija bus perduodama savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui dėl administracinės baudos skyrimo.

Rinkliava nebus taikoma sumažintos taršos zonoje nekilnojamojo turto turintiems arba gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims, savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms ir rangovams, neįgaliesiems, miesto renginių organizatoriams, elektromobilių vairuotojams, specialiosioms tarnyboms.

The post Apmokestintas įvažiavimas į Kauno senamiestį appeared first on LAIKMETIS.

Antroje vietoje – didmeninės prekybos naftos produktais ir nekilnojamojo turto nuomos bendrovė „Okseta“, sumokėjusi 162,3 mln. eurų mokesčių (5,3 proc. daugiau nei praėjusiais metais, kai sumokėjo 154,2 mln. eurų), trečioje – degalinių tinklas „Circle K Lietuva“ – 136,7 mln. eurų (27,3 proc. daugiau, 107,4 mln. eurų), ketvirtoje – tabako produktų gamybos bendrovė „Philip Morris Lietuva“ – 124,2 mln. eurų (9,7 proc. daugiau, 113,2 mln. eurų), penktoje – Kauno didmeninės prekybos ir logistikos bendrovė „Sanitex“ – 111,5 mln. eurų (9,8 proc. daugiau, 101,5 mln. eurų). 

Daugiausia mokesčių – 34 proc. visos sumos – į valstybės biudžetą įliejo didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės, kurių nemaža dalis yra ir akcizinių prekių pardavėjos, akcizų mokėtojos.

Skaičiuojant sumas be akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), šių metų sausį–birželį į Lietuvos biudžetą sumokėjo bankas „Swedbank“ – 90,3 mln. eurų (138 proc. daugiau nei praėjusiais metais, kai sumokėjo 38 mln. eurų) ir SEB bankas, sumokėjęs 77,3 mln. eurų (121 proc. daugiau, 34,8 mln. eurų).

The post Daugiausia mokesčių VMI sumokėjo „Orlen Lietuva“ appeared first on LAIKMETIS.