Šalies vadovo teigimu, įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus.

Tai reikšmingai sumažintų privalomai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamosios ligos turinčių darbuotojų skaičių ir lemtų pavėluotą COVID-19 ligos diagnostiką ir nekontroliuojamą plitimą, pranešė Prezidentūra.

„Ekstremalios situacijos metu valstybė privalo pasirūpinti žmonių sveikatos apsauga ir užtikrinti, kad visiems būtų prieinamas skiepijimas, testavimas ir gydymas. Šių procesų negalima priešpastatyti vienas kitam“, – Prezidentūros išplatintame komentare teigia G. Nausėda.

Be to, pasak jo, sumažintas testavimo prieinamumas „padarytų meškos paslaugą“ valdant pandemiją.

Jis taip pat sako, kad toks sprendimas toliau skaldytų visuomenę ir mažintų pasitikėjimą visuomene.

Prezidentas atkreipia dėmesį, kad ekstremaliosios situacijos metu valstybė privalo užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą ir visų trijų pandemijos valdymo dalių – vakcinavimo, testavimo ir gydymo – prieinamumą.

Ragina nepriešinti testavimo ir vakcinavimo

Pasak pranešimo, pritardamas įstatymo iniciatorių deklaruojamam tikslui padidinti vakcinacijos lygį, šalies vadovas pažymi, kad vienintelis kelias pandemijai valdyti – taiklus testavimas ir aktyvus skiepijimosi skatinimas.

Pasak šalies vadovo, testavimo ir skiepijimo negalima priešpriešinti vienas kitam. Tai – kartu veikiančios priemonės, todėl skiepijimas turi būti skatinamas, o testavimo prieinamumas – užtikrintas. Be to, ekspertų teigimu, nėra mokslinių tyrimų, kurie pagristų mokamą testavimą kaip vakcinacijos skatinimo priemonę.

„Neapsigaukime ieškodami lengvų, bet nepagrįstų sprendimų. Venkime visuomenę skaldančių, pasitikėjimą valstybe mažinančių praktikų. Kovokime su nesiskiepijimo priežastimis, didinkime žmonių sąmoningumą“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Šalies vadovas paragino visus to dar nepadariusius pasiskiepyti.

Vyriausybės iniciatyva Seime priimtos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos numatė, kad periodiškai testuotis turintys nepasiskiepiję darbuotojai nuo gruodžio 1 dienos tai darytų savo lėšomis.

Pataisų šalininkai Seime teigė, kad atsisakantieji skiepytis negali būti toliau testuojami už tai mokant visų mokesčių mokėtojų pinigais, tuo metu priešininkai tvirtino, kad pataisos yra diskriminacinės ir dar labiau priešina visuomenę.

Vyriausybė teigia, kad tokia prievolė turėtų paskatinti žmones skiepytis nuo COVID-19.

Vyriausybė yra sudariusi veiklos sričių sąrašą, kuriame esantys darbuotojai turi nuolat testuotis dėl COVID-19, tai medicinos, švietimo, maitinimo, prekybos, viešojo administravimo darbuotojai, vežėjai, profesinės karo tarnybos kariai. Tikrintis reikia kas 7–10 dienų.

The post Prezidento veto: įstatymo pataisos dėl mokamų testų nepasiskiepijusiems grąžinamos Seimui appeared first on LAIKMETIS.

Kreipimesi teigiama, kad Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 18 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymas (toliau – Įstatymas) turėtų būti vetuojamas, nes buvo priimtas neįsiklausius į teisinius ir medicininius argumentus.

„Tiems, kas vadovaujasi teisinės valstybės principais, o ne kietakaktišku siekiu panaudoti supirktas dozes ir laikytis ne(be)veikiančios bizūno strategijos, išvydus galiojančius teisės aktus turėtų būti baisu dėl Seimo priimto sprendimo. O kur dar visuomenės nuomonės apklausos. Jos rodo nepritarimą nepasiskiepijusių darbuotojų nušalinimui nuo darbo, kas vyktų darbuotojams privalomai nesitestuojant savo lėšomis (74 proc.), galimybių pasui (54 proc.) ir pandemijos valdymo strategijai apskritai. 65 proc. apklaustųjų mano, kad turėtume išmokti gyventi su virusu be perteklinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimų“, – teigė Sveikatos teisės instituto vadovas doc. dr. Rimas Jankūnas.

Advokato dr. Justo Sakavičiaus vertinimu, de facto privalomas intervencijas į žmogaus kūną (t. y. skiepus) įtvirtinantis įstatymas galimai prieštarauja Konstitucijoje numatytai teisei į asmens neliečiamumą bei Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimams – EŽTT yra akcentavęs, jog fizinė asmens neliečiamybė apima pačius intymiausius asmens privataus gyvenimo aspektus, bei tai, kad net ir pati menkiausia priverstinio pobūdžio medicininė intervencija prilygsta šios teisės ribojimui.

Kreipimosi autoriai nurodo, kad Įstatymas taip pat galimai prieštarauja tarptautinės Konvencijos dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje, Lietuvos Civilinio kodekso, Darbo kodekso, Sveikatos draudimo sistemos įstatymo, Žmonių užkrečiamųjų ligų ir profilaktikos kontrolės įstatymo bei Paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymo nuostatoms.

Pastarosiose nurodoma, kad „Paciento sutikimas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo turi būti pagrįstas informacija ir tinkamas“ ir nustatomos sąlygos, kurioms esant asmens sutikimas tokiu laikomas. Viena iš jų – sutikimas turi būti duodamas laisva valia. „Įstatymu asmenims sudarius apsunkintas sąlygas į darbą yra nepaisoma teisės aktų nustatyto imperatyvo medicininę procedūrą atlikti tik gavus laisvą informuotą asmens sutikimą“, – rašoma kreipimesi.

Šis įstatymas ydingas iš esmės, nes yra orientuotas tik į neskiepytųjų testavimą ir blogesnių sąlygų jiems sudarymą

STI atkreipia Prezidento dėmesį į tai, kad nei Įstatymo aiškinamajame rašte, nei jo projektui pritarusių Seimo narių pasisakymuose neslepiama, jog Įstatymas skirtas sudaryti „paskatas“ darbuotojams vakcinuotis, nors dar 2021 m. sausio 27 d. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė rezoliuciją dėl etinių, teisinių ir praktinių vakcinų nuo COVID-19 aspektų. Ja valstybės susitarė siekti užtikrinti, kad piliečiai būtų informuoti, jog skiepijimas nėra privalomas, ir kad niekas dėl politinio, socialinio ar kitokio spaudimo nebus verčiamas skiepytis, jeigu to nenori, bei užtikrinti, kad niekas nebus diskriminuojamas, jeigu nebus pasiskiepijęs dėl galimos rizikos savo sveikatai arba dėl to, kad nenori būti paskiepytas. „Už šios rezoliucijos tekstą balsavo ir Lietuvos atstovai, tačiau Įstatymas neabejotinai jai prieštarauja“, – teigiama prašyme.

„Šis įstatymas ydingas iš esmės, nes yra orientuotas tik į neskiepytųjų testavimą ir blogesnių sąlygų jiems sudarymą. Manome, kad jeigu valstybė sprendžia privalomai testuoti kai kurių profesijų darbuotojus, atsižvelgiant į tai, kad užsikrėsti ir virusą pernešti gali ir skiepyti, ir neskiepyti asmenys, testuojami turėtų būti ir vieni, ir kiti, o svarbiausia – tie asmenys, kurie jaučia simptomus“, – siūlo R. Jankūnas.

STI pabrėžė, kad dar prieš Seimui nusprendžiant dėl privalomo prevencinio darbuotojų testavimo apmokėjimo pakeitimų buvo paskelbtos Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ECDC) COVID-19 stebėjimo rekomendacijos. Jomis valstybės raginamos pereiti nuo skubių testų prie tvaresnių, objektyvesnių stebėjimo sistemų: naudojamos sistemos turėtų leisti vykdyti integruotą COVID-19, gripo ir kitų populiacijoje galinčių cirkuliuoti kvėpavimo takų ligų sukėlėjų stebėjimą, o valstybės daugiausia dėmesio turėtų skirti simptominių atvejų fiksavimui (t. y. testai turėtų būti atliekami pasireiškus COVID-19 būdingiems simptomams).

Prašymo autorių manymu, už COVID-19 valdymą atsakingų asmenų nekompetencija (įskaitant ir netinkamų įstatymų priėmimą Seime) turėjo įtakos blogiausios epidemiologinės situacijos ES susidarymui ir antram didžiausiam perteklinių mirčių skaičiui. „Tam, kad epidemiologinė situacija pagerėtų, Lietuva turi pradėti laikytis ES priimtų rekomendacijų ir sutelkti dėmesį į testavimą pagal ECDC rekomendacijas, tačiau kartu turėtų nepažeisti galiojančių nacionalinės ir tarptautinės teisės aktų, išlaikyti pagarbą konstitucinėms teisėms ir laisvėms“, – reziumuojama rašte.

The post STI prašo Prezidento vetuoti testų apmokėjimą darbuotojų lėšomis appeared first on LAIKMETIS.