Kampanijos tikslas – parodyti, kad visi žmonės, ar su negalia, ar be jos, nori įdomiai gyventi, kurti, dirbti, studijuoti, keliauti, auginti vaikus ir bendrauti įvairiausiomis temomis.

„Jokio skirtumo“ kampanijos pristatymą moderuos žurnalistė Daiva Žeimytė ir verslininkė, komikė, visuomenininkė Aistė Krušinskaitė.

Renginio metu bus pristatytas unikalus bendravimo suolelis, visos kampanijos metu keliausiantis per 10 skirtingų vietų visoje Lietuvoje ir kviesiantis kalbėtis apie kiekvienam žmogui įdomias ir unikalias temas. 

Jokia negalia, kokia ji bebūtų – klausos, regos, fizinė, intelekto ar nematoma – neatima iš žmogaus noro ir galimybės bendrauti

„Jokia negalia, kokia ji bebūtų – klausos, regos, fizinė, intelekto ar nematoma – neatima iš žmogaus noro ir galimybės bendrauti. O surasti būdų, kaip tai padaryti – visada galima. Pavyzdžiui, jeigu norėsite pasikalbėti su klausos negalią turinčiu žmogumi, padės gestų vertėjas“, – sako Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė Kristina Dūdonytė.

Kampaniją inicijavo Neįgaliųjų reikalų departamentas, o startą jai duos Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Kampanija vyks iki gruodžio 3-iosios.

The post Startuoja kampanija, kviesianti atviriau priimti žmones su negalia appeared first on LAIKMETIS.

Vilnius, kaip miestas ir sostinė, pirmą kartą rašytiniuose šaltinuose paminėtas 1323-iųjų sausio 25-ąją Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino rašytame laiške Vakarų Europos krikščionims. Minėtu laišku krikščionys pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš viso pasaulio, ypač iš Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno, kviesti atvykti ir apsigyventi Lietuvoje. Tuometinis Lietuvos didysis kunigaikštis taip pat pranešė ketinantis priimti krikštą.

Jubiliejaus minėjimo programą Seimo Kultūros komitetui trečiadienį pristačiusi Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ projektų vadovė Kotryna Žukauskaitė teigė, kad bus dedama pastangų, jog apie šį gimtadienį išgirstų ne tik Lietuva, bet ir pasaulis.

„2023-iaisiais planuojame prisikviesti tiek tarptautinio masto žurnalistus, įtakos ir įvaizdžio formuotojus, tiek tarptautinius renginius, kurie jau yra užsitarnavę aukščiausią kalibrą užsienyje ir galėtų atvykti pas mus“, – sakė ji.

K. Žukauskaitės teigimu, Vilnius švęsti pradėjo jau šiemet – moksleiviai kūrė savo Vilniaus viziją, parengti septyni virtualūs turai po septynias skirtingas Vilniaus epochas.

Liepos 25 dieną planuojamas alternatyvus miesto gimtadienis.

„Kaip žinia, įprastai Vilniaus miestas švenčia sausio 25-ąją ir pažymi taip Vilniaus dieną, tačiau siūlome, kad ne tik speigui spaudžiant, bet ir vasaros metu, liepos mėnesį, per Šv. Kristoforo dieną, taip pat galėtume išeiti į gatves ir patirti Vilniaus miesto gimtadienio šventę. Taigi, ugdome naują tradiciją“, – sakė projektų vadovė.

Šiemet taip pat suplanuoti gastronomijai, tautinėms bendruomenėms skirti projektai.

Du gimtadienius žadama švęsti ir 2022-aisiais.

Pasak K. Žukauskaitės, kaip akcentiniai jubiliejaus renginiai atrinkti septyni projektai. 

Lietuvos nacionalinis muziejus žada įrengti Vilniaus paviljoną, kuriame rodys archyvinius nematytus dokumentus, Menų fabrikas su sostinės svečių ir gyventojų pagalba planuoja sukurti kino filmą apie dabartinį Vilnių ir jo žmones, MO muziejus su režisieriumi Oskaru Koršunovu rengs parodą, galerija „Meno niša“ organizuos Vilniaus performansų festivalį-bienalę.

„Meno genas“ kurs „Muziką Vilniui“ – septynias kompozicijas įvairioms miesto vietoms, režisierius Donatas Ulvydas planuoja kurti kino juostą Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris“ motyvais, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras imsis projekto „Opera. Connect: Vilnius – operos miestas“ – bus teikiami operos muzikos apdovanojimai, atliekami nauji kūriniai.

Taip pat planuojama sukurti specialų jubiliejaus ženklą.

K. Žukauskaitė kol kas neatskleidė, koks planuojamas jubiliejaus biudžetas. Anot jos, sąmata šiuo metu svarstoma drauge su Kultūros ministerija.

The post Vilniaus 700 metų jubiliejaus programoje – filmai, operos fiesta, performansų bienalė appeared first on LAIKMETIS.

Muziejų atstovai sako, kad žmonės pasiilgę tokio laisvalaikio, kuris leistų atitrūkti nuo karantino realybės.

„Mums sekasi taip, kaip ir tikėjomės, savaitgalį turėjome nemažai lankytojų, o paprastos dienos šiek tiek skurdesnės“, – BNS sakė Vytauto Didžiojo karo muziejaus vadovė Rita Malinauskienė.

„Paprastą dieną daugiau lankosi jaunos mamos su mažais vaikais ir ikimokyklinukai, kartu su tėvais ar seneliais ateinantys, o savaitgalį tokie pakankamai smagūs, džiuginantys skaičiai, nes žmonės, matyt, išsiilgę to“, – pridūrė ji.

Pasak muziejaus direktorės, šiokiadieniais muziejuje apsilanko apie 25 žmones, o savaitgaliais lankytojų padaugėja ir iki 100.

Anot R. Malinauskienės, muziejų atvėrimas finansiškai galbūt ir nepasiteisina, tačiau žmonių būseną karantino metu veikia teigiamai.

MO muziejus nesutalpino visų norinčių

Privačiame MO muziejuje per savaitę apsilankė gerokai daugiau – per 1,7 tūkst. lankytojų. Atidarymo savaitgalį muziejus net negalėjo priimti visų norinčiųjų į jį patekti.

„Tikrai matome, kad žmonės yra pasiilgę meno, kultūros ir muziejaus. Bilietai į atidarymo savaitgalį buvo išparduoti ir tomis dienomis, deja, negalėjome priimti visų norinčiųjų“, – BNS sakė muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.

Tikrai matome, kad žmonės yra pasiilgę meno, kultūros ir muziejaus.

Jos teigimu, kasdien, kas pusę valandos, parduodama po 20 bilietų, todėl muziejuje per dieną gali apsilankyti apie 400 lankytojų. Muziejus ragina bilietus rezervuoti internetu.

„Darbo dienomis, ne į tokius populiarius vakarinius laikus galima nusipirkti bilietą ir atėjus į kasą. Vis dėlto rekomenduojame lankytojams užsitikrinti sau vietą bilietą perkant iš anksto“, – teigė MO muziejaus vadovė.

Anot jos, šiuo metu skaičiuojama ne finansinė muziejaus nauda, o galimybė prisidėti prie žmonių psichologinės gerovės.

„Skaičiuojame ne finansinę naudą, bet džiaugiamės galėdami vykdyti misiją ir prisidėti prie visuomenės psichologinės gerovės. Nupirktų bilietų skaičiai rodo, kad žmonės yra išsiilgę MO ir kultūros“, – kalbėjo M. Ivanauskienė.

Tikisi daugiau smalsuolių sekmadienį

Lietuvos jūrų muziejaus atstovė spaudai Nina Puteikienė BNS teigė, kad daugiau žmonių muziejus turėtų sutraukti sekmadienį, kai visoje šalyje muziejų lankymas bus nemokamas.

„Lankytojų bus daugiau nei praėjusį savaitgalį, kurio metu sulaukėme 400 lankytojų. Savaitgalį žada iki 13 laipsnių šilumos, tai neabejotinai jis taps traukos centru, į kurį žmonės užsuks pakeliui jūros link ar nuo jos“, – sakė N. Puteikienė.

Lietuvos jūrų muziejus šio sezono metu veikia tik tris dienas – penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį.

N. Puteikienė sako esanti įsitikinusi, kad muziejai padeda numušti visuomenėje tvyrančią įtampą.

„Ateina tikslinė mūsų grupė – šeimos su vaikais. Jiems reikia ir pramogų, ir pažinimo, ir išėjimo iš uždaros aplinkos. Sakyčiau, kad muziejų atidarymas leidžia šiek tiek nuimti įtampą visuomenėje“, – teigė muziejaus atstovė.

„Muziejus tikrai nėra pavojingesnis už bet kurią parduotuvę, kurioje mes apsilankome“, – pridūrė ji.

Tuo metu Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorė R. Malinauskienė tvirtino, kad nemokamas muziejų lankymas kardinaliai nepakeis lankytojų skaičiaus, nes srautai ribojami dėl COVID-19 pandemijos reikalavimų.

„Galbūt tai pritrauktų ir daugiau žmonių, bet mes ribojame įeinančiųjų skaičių“, – teigė R. Malinauskienė.

Muziejus, galerijas ir kitas ekspozicines erdves Vyriausybė leido atverti užtikrinant, jog vienam lankytojui tektų ne mažesnis nei 30 kvadratinių metrų plotas, lankytojai gali ateiti ne daugiau kaip po du, nebent yra iš vienos šeimos.

Dėl saugumo bilietus muziejai ragina rezervuoti arba įsigyti internetu, telefonu ar el. paštu.

The post Lietuvos jūrų muziejaus atstovė spaudai Nida Puteikienė: muziejus tikrai nėra pavojingesnis už parduotuvę appeared first on LAIKMETIS.