Priėmus šias pataisas, meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius netektų įstatyme dabar įtvirtintos galimybės nesuderinti planuojamo susirinkimo, dėl to galėtų spręsti tik teismas.

Pagal projektą, dabartinę derinimo procedūrą siūloma pakeisti į pranešimo apie rengiamą susirinkimą nagrinėjimo procedūrą, tai yra savivaldybė iš tiesų būtų informuojama apie planuojamą renginį ir su organizatoriais, policijos pareigūnais privalėtų tik aptarti susirinkimo organizavimo technines detales.

Už tokią Susirinkimų įstatymo pataisą po pateikimo balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo dešimt, 32 susilaikė. Toliau ją nagrinės Seimo komitetai.

Vienas iš projekto iniciatorių demokratas Tomas Tomilinas teigė, kad ši pataisa – vie­nas ma­žas žings­ne­lis link praktinio de­mo­kra­tijos stip­ri­ni­mo.

„Siū­lo­me at­si­sa­ky­ti šiuo me­tu įsta­ty­me įtvir­tin­tų pra­ne­ši­mų apie or­ga­ni­zuo­ja­mo su­si­rin­ki­mo de­ri­ni­mą, nes ta de­ri­ni­mo pro­ce­dū­ra de fac­to yra lei­di­mo iš­da­vi­mo pro­ce­dū­ra. Prak­ti­ko­je pa­si­tai­ko, ma­tė­me pre­ce­den­tų, kai bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­mas Šei­mų mar­šas, kai bu­vo Kau­ne ei­ty­nės or­ga­ni­zuo­ja­mos, tų pre­ce­den­tų yra vi­siš­kai pa­kan­ka­mas skai­čius, kad ma­ty­tu­me, jog kar­tais pi­lie­čiams siun­čia­mas sig­na­las, kad jais ne­pa­si­ti­ki­ma, ir tie su­si­rin­ki­mai ne­ga­li vyk­ti“, – pristatydamas projektą sakė parlamentaras.

Anot jo, turėtų užtekti tiesiog informuoti savivaldybę apie numatomą susirinkimą, o jeigu kiltų įtarimų, kad jis gali kelti grėsmę vals­ty­bei, vie­ša­jai tvar­kai, savivaldybė dėl tokio susirinkimo uždraudimo turėtų kreiptis į teismą.

Teismas savivaldybės prašymą privalėtų išnagrinėti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo.

„Tai vi­siš­kai ati­tik­tų tarp­tau­ti­nę tei­sę ir kar­tu ap­sau­go­tų vals­ty­bę nuo ban­dy­mų kurs­ty­ti ne­san­tai­ką ar nuo ban­dy­mų kel­ti grės­mę vie­ša­jai tvar­kai“, – tvirtino T. Tomilinas.

Jo teigimu, šiuo metu savivaldybės turi per didelę dis­kre­ci­ją ne­leis­ti su­si­rin­ki­mui įvyk­ti, ne­su­de­rin­ti pro­tes­to ar mi­tin­go.

„Ar šis jū­sų siū­ly­mas ne­pri­eš­ta­rau­ja sa­vi­val­dos sa­va­ran­kiš­ku­mui? Jie pri­ima spren­di­mą, jie dir­ba su žmo­nė­mis, jie at­sa­kin­gi jiems, ir jei­gu spren­di­mas kam nors ne­tin­ka, pa­gal da­bar­ti­nę tvar­ką ei­na į teis­mą ir įro­di­nė­ja. Da­bar jūs no­ri­te, kad sa­vi­val­dy­bė ei­tų į teis­mą ir įro­di­nė­tų at­virkš­ti­nį da­ly­ką“, – stebėjosi socialdemokratas Algirdas Sysas.

Konservatorius Jurgis Razma abejojo, kad ši pataisa reikalinga dėl geopolitinės situacijos ir kylančių hibridinių grėsmių.

„Ži­no­me, kad tie įvai­rių pro­tes­tų su­ma­ny­to­jai ga­li tu­rė­ti ne pa­čių ge­riau­sių ke­ti­ni­mų: ir riau­šių už­ma­ny­mų, ir to­kių at­ve­jų mes ne­se­nų ir tu­ri­me. Tai­gi, man at­ro­do, da­bar­ti­nė tvar­ka, lei­džian­ti sa­vi­val­dy­bės ko­mi­si­jai įver­tin­ti vi­sas ap­lin­ky­bes ir su­teik­ti ar­ba ne­su­teik­ti lei­di­mą, yra ge­ra. Ini­cia­to­riams yra ga­li­my­bė kreip­tis į teis­mą“, – sakė jis.

Parlamentaras priminė, kad mažiems susibūrimams iki 15 žmonių ir dabar nereikia nieko derinti.

The post Parlamentarai planuoja liberalizuoti mitingų ir kitų susirinkimų organizavimą appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusią savaitę prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) vyriausybės pristatytuose pakeitimuose daugumai žmonių pensinis amžius būtų padidintas nuo 62 iki 64 metų. Be to, būtų padidintas įmokų stažas, reikalingas visai pensijai gauti.

Prancūzijos profesinės sąjungos nedelsdamos paragino surengti masinį susibūrimą – pirmą tokį nuo tada, kai žmonės reiškė nepasitenkinimą prieš 12 metų, pensinį amžių padidinus nuo 60 iki 62 metų.

Tikimasi, kad dėl streikų bus sustabdytos didžioji dalis sostinės viešojo transporto paslaugų, o visoje Prancūzijoje bus atšaukta daugybė traukinių.

Pagrindinės mokytojų profsąjungos teigimu, daugeliui tėvų teks patiems prižiūrėti savo vaikus, nes tikimasi, kad 70 proc. pradinių mokyklų mokytojų streikuos, o dauguma mokyklų visai dienai bus uždarytos.

Radikalių kairiųjų pažiūrų profsąjungos CGT vadovas Philippe'as Martinezas (Filipas Martinesas) sakė, kad tikisi „daugybės žmonių gatvėse ir daugybės streikuojančių žmonių“.

Profsąjungos tikisi, kad daugiau nei 200 šalies miestų susirinks daugiau nei milijonas demonstrantų.

Profsąjungos tikisi, kad daugiau nei 200 šalies miestų susirinks daugiau nei milijonas demonstrantų

Tuo metu Prancūzijos žiniasklaida pranešė, kad policija tikisi 550–750 tūkst. protestuotojų, įskaitant 50–80 tūkst. Paryžiuje.

Trečiadienį vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) sakė, kad 10 tūkst. policijos ir žandarmerijos pareigūnų – iš kurių daugiau nei trečdalis sostinėje – bus parengtyje, saugantis, be kita ko, maždaug tūkstančio galinčių smurtauti demonstrantų.

Susisiekimo ministras Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas) perspėjo, kad tai bus „pragariškas ketvirtadienis“, ir paragino visus, kurie gali, dirbti iš namų.

Sutrikus Paryžiaus metro ir autobusų eismui, su sunkumais susidurti gali krepšinio sirgaliai, bandydami patekti į išparduotas amerikiečių NBA lygos rungtynes tarp Detroito „Pistons“ ir Čikagos „Bulls“ klubų Paryžiaus šiaurės rytuose.

E. Macronas Barselonoje

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad maždaug du trečdaliai prancūzų nepritaria pensinio amžiaus ilginimui. Negana to, tai mėginama daryti vyraujant didelei infliacijai ir šaliai vis dar atsigaunant po COVID-19 pandemijos.

Paskutinis E. Macrono bandymas reformuoti pensijų sistemą 2019-aisiais buvo nutrauktas po metų, kai Europai smogė COVID-19. Tuomet jis paskatino ilgiausią per tris dešimtmečius Paryžiaus transporto tinklo streiką.

Praėjusiais metais per sėkmingą kampaniją perrinktas 45-erių centristas pažadėjo tęsti planus pavėlinti pensinį amžių ir atkreipė dėmesį į niūrias prognozes, pranašaujančias, kad dešimtmečio pabaigoje pensijų sistema gali susidurti su dideliu deficitu.

Dabartinis Prancūzijos pensinis amžius yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje.

Tačiau profsąjungos įtariai žiūri į naująją pertvarką, norėdamos apsaugoti tuos, kurie pradėjo dirbti būdami jauni arba dirba fiziškai sunkų darbą.

Visgi Prancūzijos premjerė Elisabeth Borne (Elizabet Born) gina reformą, kuri dar bus svarstoma parlamente, kaip būdą į pensiją išėjusiems žmonėms užtikrinti didesnį teisingumą.

„Keturi iš dešimties prancūzų, labiausiai pažeidžiami, turintys kukliausias pajamas, dirbantys sunkų darbą, galės išeiti į pensiją nesulaukę 64 metų“, – sakė ji parlamentui.

Pats E. Macronas ketvirtadienį bus ne Prancūzijoje – jis ir devyni ministrai dalyvaus Prancūzijos ir Ispanijos viršūnių susitikime Barselonoje.

Tačiau šalyje liks darbo ministras Olivier Dussoptas (Olivjė Diusopas).

Policijos duomenimis, 2010-aisiais prieš planą padidinti pensinį amžių iki 62 metų protestavo daugiau nei milijonas žmonių, tačiau tuometinio prezidento Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) dešiniojo sparno vyriausybės pasiūlytas įstatymas vis tiek buvo priimtas.

The post Prancūzija ruošiasi streikams ir protestams – tikimasi milijono protestuotojų dėl pensijų appeared first on LAIKMETIS.

„Man atrodo, kad mes pamirštame, jog žmonės turi teisę rinktis, žmonės turi teisę reikšti savo nuomonę. Nepriklausomai nuo to, ar mums patinka turinys, mintys, kurios ten yra reiškiamos. (...) Savivaldybių vadovybė, jeigu kalbame apie Kauną ar Vilnių, neturėtų imtis politinės cenzūros. Tiek viename, tiek kitame variante aš įžvelgiu tam tikrą politinę cenzūrą“, – Žinių radijui penktadienį teigė politikas.

Vilniaus miesto savivaldybė šią savaitę nusprendė panaikinti leidimą Lietuvos šeimų sąjūdžio organizuojamam mitingui. Ji sprendimą argumentavo per dideliu mitinguotųjų skaičiumi prie Seimo ir žvalgybos perspėjimais apie išaugusią smurtinių išpuolių per protestus tikimybę bei kitus galimus pavojus.

Lietuvos šeimų sąjūdis teigia tokį sprendimą apskundęs teismui.

Tuo metu Kauno miesto savivaldybė birželį nesuderino maršruto LGBTQ+ eitynėms miesto centre, motyvuodama vykdomais infrastruktūros atnaujinimo darbais ir neproporcingai dideliais nepatogumais miestiečiams.

„Kaunas Pride“ organizatoriai šį sprendimą apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui ir šis rugpjūčio pradžioje įpareigojo savivaldybės administraciją suderinti eitynių maršrutą.

Savivaldybė savo ruožtu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad šis panaikintų Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą.

A. Mazuronio teigimu, tokie savivaldybių sprendimai veda į dar didesnį visuomenės susiskaldymą.

„Tie žmonės, kurie yra atsakingi už sprendimų priėmimą, už reguliavimą tų procesų, jie turėtų imtis veiksmų, kurie būtų nukreipti į to susiskaldymo mažinimą“ – kalbėjo „darbietis“.

Jis taip pat pridūrė, kad politikai neturėtų dalyvauti mitinguose kaip dalyviai.

„Politikams reikia išeiti, politikams reikia kalbėti su žmonėmis, politikams nereikia skatinti neramumų, nereikia bandyti pilti žibalo į ugnį, matant, kas vyksta. Politikai turėtų bandyti nuraminti kylančias audras. Rugpjūčio 10 dieną aš mačiau skatinimų“, – teigė politikas.

Rugpjūtį prie Seimo vykęs mitingas dėl Vyriausybės planuojamų ribojimų imuniteto nuo koronaviruso neturintiems žmonėms peraugo į riaušes.

Mitinge dalyvavo apie 5 tūkst. žmonių, kalbą nuo scenos sakė ir Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas.

The post Neleisdamos protestų, Vilniaus ir Kauno savivaldos užsiima politine cenzūra – A. Mazuronis appeared first on LAIKMETIS.