Šv. Mišioms vadovaus apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas dr. Georgas Gänsweinas, koncelebruos Lietuvos vyskupai.

„Popiežius Pranciškus drąsino mus atpažinti Kristų vargstančiuosiuose, būti taikos nešėjais ir statyti tiltus ten, kur pasaulis stato sienas. Jis mokė matyti Kristų kiekviename žmoguje, ragino Bažnyčią būti gyvu Evangelijos liudytoju šiandienos pasaulyje“, – popiežių Pranciškų prisimena Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

Lietuvių atmintyje gyvas liks ir istorinis popiežiaus vizitas 2018 m., kai Lietuva minėjo valstybės atkūrimo šimtmetį. Tai buvo svarbus dvasinis įvykis, kuris stiprino tautos tikėjimą, atvėrė širdis, ir daugelis tikinčiųjų iki šiol šias akimirkas prisimena su dideliu dėkingumu.

Popiežiaus dėmesį Lietuvai liudija ir tai, kad Lietuvos dvasininkai buvo pastebėti ir įvertinti visos Bažnyčios mastu: arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, daugelio gerbiamas kaip ištikimas tikėjimo liudytojas sovietinio persekiojimo metais, tapo kardinolu, monsinjoras Visvaldas Kulbokas – arkivyskupu ir apaštaliniu nuncijumi Ukrainai. Taip pat visai neseniai arkivyskupas Rolandas Makrickas, ilgus metus tarnavęs Vatikane, tapo kardinolu.

„Visus tikinčiuosius kviečiu melstis už popiežiaus Pranciškaus sielą dėkojant Dievui už šio ganytojo gyvenimą ir tarnystę. Tegul Viešpats, kuriam Šventasis Tėvas visa širdimi tarnavo, priima šį nuolankų savo tarną į džiaugsmą, kurį jis skelbė žemėje. Tegul Viešpats priima jį į savo amžinąją šviesą“, – kviečia į maldą Vilniaus arkivyskupas G. Grušas.

Šv. Mišios už mirusį popiežių Pranciškų bus aukojamos balandžio 25-ąją, penktadienį, 17.30 val., Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.

Apaštalinėje Nunciatūroje (Šventojo Sosto Vatikano ambasadoje), Kosciuškos g. 28, Vilnius, balandžio 24 d., ketvirtadienį, ir balandžio 25 d., penktadienį, nuo 9:30 iki 12:30 ir nuo 16:00 iki 18:00 atverta knyga, skirta norintiems savo užuojautą pareikšti asmeniškai. Nurodant savo vardą, pavardę ir užimamas pareigas, užuojautą galima atsiųsti ir elektroniniu paštu: condolences.baltics@gmail.com.

The post Lietuva meldžiasi už popiežių Pranciškų: Vilniuje vyks gedulinės šv. Mišios appeared first on LAIKMETIS.

Po popiežiaus mirties vyksta devynių dienų oficialus gedulo laikotarpis, vadinamas Novendiales (lot. „devynios dienos“). Šis gedulas prasideda nuo iškilmingų laidotuvių Mišių dienos, kuri taip pat laikoma pirmąja Novendiales diena.

Nuo tos dienos gedulas tęsiamas tol, kol sueina visos devynios dienos.

Įprastai kiekvieną dieną aukojamos Mišios, kurioms vadovauja kardinolas. Jose dalyvauja įvairių Vatikano institucijų atstovai: Vatikano Miesto Valstybės pareigūnai, Romos kurijos nariai, Pašvęstojo gyvenimo atstovai, Rytų Bažnyčių nariai ir kiti. Tai maldos ir prisiminimo laikotarpis, skirtas mirusiam popiežiui pagerbti ir pasiruošti naujojo pontifiko išrinkimui.

Gedulas Vatikane tęsis iki gegužės 4 dienos. 

88-erių argentinietis pontifikas mirė Velykų pirmadienį po insulto, komos ir širdies nepakankamumo.

Jo laidotuvės Šv. Petro aikštėje numatytos šeštadienį, ten laukiama daugybės valstybių vadovų.

Po laidotuvių visų dėmesys bus nukreiptas į Pranciškaus įpėdinio, kuris taps 1,4 mlrd. pasaulio katalikų vadovu, rinkimo procesą.

Kardinolams visame pasaulyje jau išsiųsti Šventojo Sosto laiškai, kuriuose nurodoma grįžti į Romą ir išrinkti naująjį popiežių.

Konklavoje balsuoti už naująjį popiežių gali tik jaunesni nei 80 metų amžiaus kardinolai, ši turi prasidėti praėjus ne mažiau kaip 15 ir ne daugiau kaip 20 dienų nuo popiežiaus mirties.

The post Vatikanas dėl popiežiaus Pranciškaus mirties skelbia tradicinį devynių dienų gedulą appeared first on LAIKMETIS.

Be to, nunciatūra praneša, kad norintiems savo užuojautą pareikšti asmeniškai, tam skirta knyga bus atverta Apaštalinėje Nunciatūroje (Šventojo Sosto Vatikano ambasadoje), Kosciuškos g. 28, Vilnius, balandžio 24 d., ketvirtadienį ir balandžio 25 d., penktadienį nuo 9:30 iki 12:30 ir nuo 16:00 iki 18:00. Nurodant savo vardą, pavardę ir užimamas pareigas, užuojautą galima atsiųsti ir elektroniniu paštu: condolences.baltics@gmail.com.

Taip pat nunciatūra informuoja, kad gedulinės Šventosios Mišios už mirusį popiežių Pranciškų bus aukojamos 2025 m. balandžio 25 d., penktadienį 17:30 Vilniaus Šv. Stanislovo ir Vladislovo arkikatedroje bazilikoje. Liturgijai vadovaus J.E. Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Georg Ganswein. Visi norintys nuoširdžiai kviečiami dalyvauti.

Apaštalinė nunciatūra Baltijos šalyse naudodamasi proga reiškia savo aukščiausią pagarbą žiniasklaidos atstovams, tikintiesiems ir visiems geros valios žmonėms.

The post Šventojo Sosto ambasada kviečia pareikšti užuojautą ir melstis už popiežių appeared first on LAIKMETIS.

„Popiežiaus Pranciškaus iškeliavimas Velykų antrą dieną (...) yra labai simboliškas, ypač todėl, kad tai pabrėžia mūsų tikėjimą prisikėlimu. Jėzus per savo prisikėlimą nutiesė mums kelią į amžinąjį gyvenimą ir popiežiaus Pranciškaus išėjimas tą dieną pabrėžia tą tikėjimo amžinajam gyvenimui viltį, kurią Jėzus mums davė“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Grušas.

Dar Velykų sekmadienį popiežius sveikino minias Vatikane, Šventojo Petro aikštėje, nors vis dar sveiko po sunkios ligos.

Iš Argentinos kilęs popiežius, pasak G. Grušo, išplėtė Visuotinės Bažnyčios suvokimą, nukreipė tikinčiųjų dėmesį į tokius žemynus kaip Azija, Afrika bei Pietų Amerika.

„Man atrodo, kad jo tas ne europietiškas žvilgsnis padėjo matyti Visuotinę Bažnyčią daug plačiau. Dėmesį (atkreipė – BNS) į Aziją, į Afriką, į Pietų Ameriką. Jis tikrai ir skirstant naujus kardinolus pakeitė veidą kardinolų kolegijos“, – teigė Vilniaus arkivyskupas.

Jo teigimu, popiežius taip pat pasižymėjo dideliu populiarumu jaunimo tarpe ir tų, kurie „yra toliau nuo Bažnyčios“.

Pasak G. Grušo, šiuo metu laukiama daugiau informacijos iš Vatikano dėl popiežiaus laidotuvių, tuomet bus nuspręsta dėl pontifiko netekties minėjimų Lietuvoje.

„Yra numatyta, žinoma, pagal Vatikano tvarką devynios gedulo dienos, kurios prasideda nuo popiežiaus laidotuvių. Tame tarpe tikrai bus gedulo Mišios. Yra galimybė, kad dar iki tol, bet tai priklausys nuo aplinkybių“, – teigė jis.

Arkivyskupo teigimu, padėtį apsunkina šią savaitę Bažnyčioje švenčiamos Velykos, tad pagrindinės gedulingos Mišios numatomos po popiežiaus laidotuvių.

„Šiuo metu truputį apsunkinanti padėtis dėl gedulingų Mišių yra, kad Bažnyčia visą savaitę švenčia Velykas. Ir susidaro toks konfliktas tarp šventimo Velykų, kur yra aukščiausia Bažnyčios šventė, ir gedulingų pamaldų. Tai turbūt pagrindinės gedulingos (Mišios – BNS) bus po laidotuvių, ir tas jau bus po Velykų oktavos“, – kalbėjo G. Grušas.

BNS skelbė, kad anksčiau šiais metais Pranciškus du kartus buvo priartėjęs prie mirties, kai sirgo plaučių uždegimu.

Pranciškus, kuris sirgo lėtine plaučių liga ir kuriam jaunystėje buvo pašalinta dalis vieno plaučio, vasario 14 dieną buvo paguldytas į Gemelli (Džemelio) ligoninę dėl kvėpavimo takų krizės, kuri išsivystė į pneumoniją, apėmusią abu plaučius.

Ligoninėje jis praleido 38 dienas, kol kovo 23-iąją buvo išleistas.

The post LVK pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas: popiežius Pranciškus išplėtė Visuotinės Bažnyčios suvokimą appeared first on LAIKMETIS.

Dekretu, kurį pasirašė dikasterijos prefektas kardinolas Lazarus You Heung-sikas ir sekretorius arkivyskupas Andrés Gabriel Ferrada Moreira, siekiama aiškesnėmis taisyklėmis užtikrinti skaidrumą, sąžiningumą ir pagarbą tikinčiųjų valiai.

Balandžio 13 d. popiežiaus patvirtintas dekretas įsigalios Velykų sekmadienį, balandžio 20 d.

Dokumente primenama, kad pagal Bažnyčios nuo seno galiojančią praktiką, leistina kiekvienam Mišias aukojančiam kunigui gauti auką iš prašančiojo, kad Mišias aukotų pagal jo intenciją. 

Dekrete patikslinta, kad daugybinis aukų skyrimas vienoms Mišioms galimas tik tuo atveju, jei iš anksto informuoti aukojantieji tam pritaria ir tai, kad aukojančiųjų valia niekuomet negali būti interpretuojama nepasiklausus.

Paprotys skirti auką Mišių intencijai už mirusiuosius ar gyvuosius yra pagirtinas, jį reikia saugoti, tačiau aukojančiųjų pritarimas turi būti aiškus.

Be to, dekretas rekomenduoja pasiūlyti galimybę kasdien aukoti Mišias viena intencija, tačiau perspėja, kad aukų priėmimas paprastose žodžio apeigose ar tik paprastas prisiminimas per Mišias yra griežtai neteisėtas.

Visi, aukojantys Mišias kieno nors intencija, yra raginami nesumenkinti bažnytinės tradicijos, pagal kurią Mišios yra ne premija tobuliesiems, o vaistas ir maistas silpniesiems, pažymima naujame Dvasininkijos dikasterijos dekrete.

The post Vatikanas paskelbė naujas normas dėl Mišių intencijų tvarkos appeared first on LAIKMETIS.

Šv. Mišioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

„Mintys tokios, kad Dievas truputį humoro jausmą turi, kad per džiaugsmo sekmadienį tokias Mišias uždavė, bet yra vilties teikiantis, kaip minėjau pamoksle, kad Dievas teikia mums viltį pakelti visus sunkumus“, – žurnalistams po Mišių sakė G. Grušas.

„Palaikome kitus čia esančius Amerikos karius, tuos, kurie dalyvauja gelbėjimo operacijoje, bet taip pat mūsų maldos eina ir tiems artimiesiems, kurie yra Amerikoje, palaikyti juos šioje sunkioje situacijoje“, – teigė jis.

Į Katedroje vykusias pamaldas atvyko Lietuvos, JAV, Vokietijos kariai, kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, Seimo nariai, ministrai, Jungtinių Valstijų ambasadorė Lietuvoje Kara McDonald (Kara Makdonald), NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas JAV generolas Christopheris Cavolis (Kristoferis Kavolis).

„Mūsų partnerystės jausmas veda mus į priekį, jūs rūpinatės mūsų kariais, lyg jie būtų jūsų kariai“, – žurnalistams prieš pamaldas sakė C. Cavolis.

Mišiose dalyvavęs 67 metų pensininkas Juozas BNS teigė, kad nori išreikšti padėką Lietuvoje dislokuotiems amerikiečių kariams.

„Jie yra mūsų kariai, jie atvyko saugoti mus“, – kalbėjo vyras.

Juozas sakė, kad jam didelį įspūdį daro Lietuvos institucijų darbas šios operacijos metu.

„Iš pradžių buvo kažkokio chaoso, nebuvo aišku, gyvi jie ar žuvę, bet šiaip tai didžiausiai pagarba kariams, ministrei, tarnyboms, jie dirba titanišką darbą“, – BNS sakė jis.

35 metų geografinių informacinių sistemų srityje dirbanti Simona BNS sakė, kad specialiai neplanavo dalyvauti mišiose, tačiau teigė besidžiaugianti, kad galės jose dalyvauti.

„Su malda viskas įgauna prasmę, malda yra pagrindinis pagalbos šauksmas“, – teigė ji.

47 metų inžinierius Jonas teigė norėjęs išreikšti solidarumą JAV kariams.

„Aš galvoju, kad mažiausiai, ką galiu padaryti, tai pasimelsti kartu su jais“, – BNS sakė vyras.

Jonas teigė, kad nuolat seka naujienas apie gelbėjimo operaciją Pabradėje ir gyrė Lietuvos kariuomenės ir tarnybų darbą.

„Kaip viskas organizuojama, wow, kartu ir sąjungininkai prisijungė, tai rodo NATO stiprybę“, – kalbėjo vyras.

21 metų studentė Kamilė sakė mišiose dalyvaujanti, nes nori paremti dingusiųjų šeimas.

„Bent taip galiu mintimis pasiųsti jiems savo linkėjimus, kad jie neprarastų vilties, stiprybės“, – kalbėjo mergina.

Kaip skelbė Krašto apsaugos ministerija (KAM), Mišių metu melstasi už Pabradės poligone JAV vykdytų pratybų metu dingusius keturis karius, jų šeimas bei artimuosius ir karius bei gelbėtojus, kurie su „įkvepiančiu pasiaukojimu, darbuodamiesi dieną naktį nuo antradienio, vykdo paieškos operaciją“.

The post Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas aukojo Mišias už Pabradės poligone dingusius JAV karius appeared first on LAIKMETIS.

Mišioms vadovaus Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

Šv. Mišios bus transliuojamos LRT eteryje.

The post Vilniaus arkikatedroje bazilikoje bus meldžiamasi už Pabradės poligone dingusius karius appeared first on LAIKMETIS.

JAV valstybės sekretorius kalbėjo amerikiečių televizijoje apie dabartinius įvykius Ukrainoje, krizę Artimuosiuose Rytuose ir prezidento Donaldo Trumpo kalbą Kongrese.

Kryžiaus ženklas ant Rubio kaktos liko po apeigų bažnyčioje, nes tai yra Pelenų trečiadienio šventės simbolis, žymintis gavėnios pradžią daugeliui krikščionių tikinčiųjų.

Ši diena turi ypatingą reikšmę religiniame kalendoriuje ir laikoma krikščionims visame pasaulyje svarbiu apmąstymų ir atgailos laikotarpiu.

Šią dieną tikintieji atlieka ritualą, pažymėdami savo kaktą kryžiumi iš pašventintų pelenų, kurie gauti iš praėjusių metų Verbų sekmadienio sudegintų šakelių. Ši tradicija ypač paplitusi JAV, kur pamaldūs tikintieji šio ženklo nuo kaktos nenusivalo visą Pelenų dieną.

Pranešama, kad Baltuosiuose rūmuose darbuotojams buvo aukojamos katalikiškos Mišios, minint Pelenų trečiadienį.

Baltųjų rūmų administracijos biuras išsiuntė el. laišką, informuojantį darbuotojus, kad vyks šios Mišios. „Šį Pelenų trečiadienį meldžiamės kartu su dešimtimis milijonų Amerikos katalikų ir kitų krikščionių, pradedančių šventąjį gavėnios laikotarpį – dvasinio pasiruošimo Viešpaties ir Išganytojo Jėzaus Kristaus kančiai, mirčiai ir prisikėlimui metą“, – rašoma pranešime.

Toliau teigiama: „Gavėnios metu krikščionys 40 dienų ir 40 naktų meldžiasi, pasninkauja ir aukoja išmaldą, siekdami pagilinti savo tikėjimą ir sustiprinti tikėjimą Evangelija.“ Be to, pažymima: „Šiandien Kristaus sekėjai nešioja kryžiaus ženklą iš pelenų ant savo kaktų – šventą priminimą apie mūsų mirtingumą ir nuolatinį poreikį Kristaus begaliniam gailestingumui ir atperkančiai meilei.“

Prezidentas Donaldas Trumpas ir pirmoji ponia Melania Trump taip pat paskelbė Pelenų trečiadienio sveikinimą.

Jame sakoma: „Pasiruoškime savo sielas artėjančiai Velykų stebuklo šlovei.“ Jie taip pat pridūrė: „Tegul Visagalis Dievas jus laimina, ir tegul Jis ir toliau laimina Jungtines Amerikos Valstijas.“

Prieš rinkimus Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose išreiškė pagarbą katalikų šventėms, rugsėjo 8-ąją, Marijos Gimimo dieną, paskelbdamas žinutę „Su gimtadieniu, Marija!“ kartu su Gvadalupės Mergelės atvaizdu.

El. laiške darbuotojams taip pat buvo nurodyta, kad visi, kurie nori dalyvauti, yra laukiami.

The post JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pasirodė televizijoje su kryžiaus ženklu ant kaktos appeared first on LAIKMETIS.

Po Lietuvos piligrimų žengimo pro Šventąsias duris ir išpažinčių Laterane Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila vadovavo Eucharistijos šventimui ir pasakė homiliją. Ganytojas reiškė viltį, kad ši piligrimystė paskatins Lietuvos piligrimus jiems prieinamu būdu prisidėti prie Kristaus pasiuntinybės tęsimo savo vyskupijose ir parapijose.

„Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie Jėzaus pradėtos misijos, padėti vesti žmones į išganymą ir į amžinąjį gyvenimą. Jubiliejus, šių dienų piligrimystė, o kartu ir Šventoji Dvasia, taip pat mus, čia susirinkusius, tepaskatina pamąstyti ir apsispręsti labiau įsitraukti į Bažnyčios misiją savo parapijoje, vyskupijoje mums galimais būdais ir taip tęsti Kristaus pradėtą misiją.

Išties, kad ir kur dirbtume, kokia mūsų profesija ar galimybės bebūtų, malda, savo laiku, gebėjimais, konkrečia pagalba, savanoryste ar tiesiog palaikymu kiekvienas galime prisidėti prie Jėzaus pradėtos misijos, padėti vesti žmones į išganymą, į amžinąjį gyvenimą“, – ragino tikinčiuosius popiežiaus katedroje Rimantas Norvila, Vilkaviškio vyskupijos ganytojas.

Vyskupas labai išsamiai apžvelgė šios seniausios Romoje bažnyčios istoriją ir vaidmenį formuojant Visuotinės Bažnyčios tikėjimą nuo pat IV a. pradžios, kai imperatorius Konstantinas Didysis pripažino krikščionybę ir pirmoji Romos šventovė buvo dedikuota Kristui, pasaulio Išganytojui.

„Joje galima priartėti prie krikščionybės šaknų“, – pažymėjo vysk. R. Norvila. Tai yra vieta, kur vyko reikšmingiausi Bažnyčios pirmojo tūkstantmečio įvykiai, kur daugybę kartų buvo priimti svarbiausi Bažnyčios gyvenimui sprendimai. Ganytojas prašė piligrimų įsidėmėti Mišių skaitinio iš šv. Jono laiško žodžius: „Ką matėme ir girdėjome, skelbiame ir Jums…“ (1 Jn 1)

„Ar begali būti dar stipresnis asmeninis liudijimas?! Čia, istorinėje Bažnyčios aplinkoje, tegul šie apaštalo Jono žodžiai mums primena visos Dievo Žodžio skelbiamos žinios autentiškumą ir tikrumą. Tuo būdu jie testiprina mūsų tikėjimą ir viltį amžinybe. Apaštalas Jonas juk rašo: „liudijame ir skelbiame Jums amžinąjį gyvenimą.“

Tuo tarpu Evangelija pagal Luką (Lk 3) mums kalba apie šv. Joną Krikštytoją ir Jėzaus Krikštą Jordano upėje. Tai momentas, kai Dievas Tėvas aiškiai patvirtina Jėzaus dieviškąją misiją, kai atsiveria dangus ir nusileidžia Šventoji Dvasia. „Būtent ji mums teikia jėgų augti tikėjime, gyventi juo. Kiekvienas mūsų, būdamas pakrikštytas, o taip pat ir sutvirtintas, esame kviečiami gyventi stiprinami, gaivinami Šventosios Dvasios.

Šis Evangelijos tekstas labai artimas Jubiliejaus dvasiai, pridūrė pamokslininkas, kalbama apie stiprėjančius lūkesčius ir viltį laukiant Mesijo. Jubiliejus irgi yra lūkesčių, vilties metas."

The post Romoje prasidėjo lietuvių jubiliejinė piligrimystė appeared first on LAIKMETIS.

2024 m. gruodžio 8 d. Rolandas Makrickas buvo įvesdintas į kardinolų kolegiją. Šis įvykis sukūrė precendento neturintį atvejį, kai Lietuvos istorijoje pirmą kartą galime džiaugtis net trimis kardinolais iš Lietuvos.

„Džiaugiuosi, kad tokią ypatingą dieną, kaip Vasario 16-oji, kuri labai svarbi ne tik Bažnyčiai, bet ir visai Lietuvai, galėsime išvysti visus tris Lietuvos kardinolus aukojant šv. Mišias už Lietuvą ir jos žmones“, – sako Vilniaus arkivyskupas, metropolitas Gintaras Grušas.

Kardinolą A. J. Bačkį į kardinolus 2001 m. paskyrė šv. Popiežius Jonas Paulius II. Jėzuitas, Kauno arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius kardinolu tapo 2019 m. Popiežiaus Pranciškaus dėka. Šis titulas jam buvo suteiktas už nuopelnus Bažnyčiai.

Iš Biržų, Panevėžio vyskupijos, kilęs R. Makrickas yra jau antrasis popiežiaus Pranciškaus paskirtas kardinolas lietuvis. 2004 m. Romos Popiežiškajame Grigaliaus universitete R. Makrickas įgijo Bažnyčios istorijos daktaro laipsnį. Po poros metų jis buvo priimtas į Šventojo Sosto diplomatinę tarnybą, dirbo nunciatūrose Sakartvele, Švedijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Gabone ir Valstybės sekretoriato bendrųjų reikalų skyriuje. R. Makrickas 2024 m. kovą buvo paskirtas Popiežiškosios Švč. M. Marijos didžiosios bazilikos arkikunigu koadjutoriumi.

Iki XXI a. – vos 2 kardinolai

Iki šių laikų buvo vos du kardinolai, kilę iš Lietuvos. Tai iš kilmingos Radvilų giminės kilęs, Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Jurgis Radvila. Tiesa, iš pradžių Jurgis Radvila buvo protestantas, tačiau vėliau pradėjo mokytis pas jėzuitus ir, sulaukęs 18 m., tapo katalikas. Būdamas vos 23-jų metų, pradėjo eiti Vilniaus vyskupo pareigas. 1583 m. Jurgis Radvila sulaukė popiežiaus Grigaliaus XIII rašto, kuris skelbė jį tampant Šv. Romos Bažnyčios kardinolu. Juo Jurgis Radvila tapo 1586 m.

Vincentas Sladkevičius 1957 m. popiežiaus Pijaus XII slapta buvo nominuotas vyskupu ir paskirtas Kaišiadorių vyskupo, dabar jau palaimintojo, Teofiliaus Matulionio augziliaru. Vis dėlto, SSRS valdžia jam neleido eit pareigų, jis buvo atliestas iš kunigų seminarijos, sovietinio saugumo sekamas ir tardomas, galiausiai ištremtas į Nemunėlio Radviliškį, vėliau – į Pabiržę. Tačiau 1988 m. V. Sladkevičiui popiežius Jonas Paulius II suteikė kardinolo titulą. V.Sladkevičius buvo aktyvus Sąjūdžio ir Nepriklausomybės atkūrimo rėmėjas. Būtent jo namuose 1991 m. sausio 13-osios naktį buvo paslėptas Nepriklausomybės atkūrimo aktas.

Vasario 16 d. 12:30 val. Vilniaus Arkikatedroje Šv. Mišioms vadovaus J. Em. kardinolas R. Makrickas. Transliaciją bus galima stebėti per LRT televiziją ir portale LRT.lt.  

The post Istorinis įvykis: trys lietuviai kardinolai aukos Šv. Mišias Vilniaus arkikatedroje appeared first on LAIKMETIS.