Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

„Deja, mirusiųjų skaičius pasiekė 1 301. 83 proc. jų neturėjo leidimo atlikti hadžą ir ėjo ilgus atstumus tiesioginiuose saulės spinduliuose, be tinkamos pastogės ar patogumų“, – pranešė oficialioji Saudo Arabijos spaudos agentūra (SPA).

Praėjusią savaitę naujienų agentūra AFP, remdamasi oficialiais pareiškimais ir kelių šalių diplomatų pranešimais, suskaičiavo, kad aukų skaičius viršija 1 100.

Arabų šalių diplomatai AFP sakė, kad gyvybės neteko 658 egiptiečiai. 630 iš jų buvo neregistruoti piligrimai.

Rijadas iki sekmadienio viešai nekomentavo mirčių ir nebuvo pateikęs savo duomenų apie žuvusiuosius.

Tačiau penktadienį vienas aukšto rango Saudo Arabijos pareigūnas naujienų agentūrai AFP pranešė, kad per dvi įtempčiausias hadžo dienas mirė 577 žmonės: birželio 15 dieną, kai piligrimai kelias valandas meldėsi po kaitria saule ant Arafato kalno, ir birželio 16 dieną, kai dalyvavo vadinamajame velnio užmėtymo akmenimis rituale Minoje.

Pareigūnas taip pat gynė Rijado atsaką, sakydamas: „Valstybė nesuklydo, tačiau žmonės, kurie neįžvelgė rizikos, neteisingai įvertino situaciją.“

Saudo Arabijos sveikatos apsaugos ministras Fahdas al Jalajelis (Fahdas Džaladželis) sekmadienį sakė, kad šių metų hadžas organizuotas sėkmingai, pranešė SPA.

Jis sakė, kad sveikatos apsaugos sistema „suteikė daugiau kaip 465 tūkst. specializuoto gydymo paslaugų, įskaitant 141 tūkst. paslaugų tiems, kurie negavo oficialaus leidimo atlikti hadžą“, praneša SPA, paskelbusi jo interviu su valstybe susijusiam kanalui „Al-Ekhbariya“ santrauką.

Hadžas yra vienas iš penkių islamo ramsčių, kurį bent kartą gyvenime turi atlikti visi tam išteklių turintys musulmonai.

Saudo Arabijos pareigūnai teigė, kad šiemet hadže dalyvavo 1,8 mln. piligrimų – panašiai kaip ir pernai, o 1,6 mln. atvyko iš užsienio.

Pastaruosius kelerius metus daugiausia po atviru dangumi vykstančias apeigas lydi vasaros karščiai.

Šiais metais temperatūra Mekoje kilo iki 51,8 laipsnio Celsijaus.

Šeštadienį Egipto ministras pirmininkas Mostafa Madbouly (Mustafa Madbulis) nurodė atimti licencijas iš 16 turizmo bendrovių ir perduoti jų vadovus prokurorams dėl neteisėtų piligriminių kelionių į Meką, pranešė Egipto vyriausybė.

Ji teigė, kad neregistruotų egiptiečių piligrimų mirčių padaugėjo dėl kai kurių bendrovių, „organizavusių hadžo programas panaudojant asmeninių vizitų vizas, dėl kurių jų turėtojai negali patekti į Meką“ oficialiais kanalais.

Hadžo leidimai šalims skirstomi pagal kvotų sistemą. Piligrimams jie atitenka loterijos būdu.

Tačiau dėl didelių išlaidų daugelis žmonių ryžtasi leistis į hadžą be leidimo, nors taip rizikuoja būti suimti ir deportuoti.

The post Saudo Arabija: per hadžą dėl didelių karščių mirė apie 1,3 tūkst. tikinčiųjų appeared first on LAIKMETIS.

STI ekspertų dr. Rimo Jankūno ir dr. Gintaro Zaleskio pokalbis apie perteklines mirtis – plikus faktus ir faktų tikrintojų interpretacijas.

The post Kalba STI ekspertai: kodėl daugėja perteklinių mirčių? appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusį ketvirtadienį kalbėdamas su Marku Steynu (Marku Stynu) per „GBNews", buvusi Anglijos futbolo žvaigždė Mattas Le Tissieras (Matas Le Tisjėras) pareiškė, kad tai, jog nėra tiriami staiga padažnėję jaunų sportininkų mirčių atvejai, yra „skandalas", taip pat tai tampa norma žiniasklaidoje.

„Mačiau tiek daug žmonių, tiek daug atvejų, kai jauni, sveiki ir stiprūs sportininkai sukniubo žaidimo aikštelėje", - M. Le Tissieras sakė M. Steynui. - Ir tai tiesiog nenormalu. Tačiau žiniasklaida, atrodo, tai priima kaip normalų dalyką, bei, manau, kad niekas visiškai nekreipia dėmesio į šį didžiulį atvejų išaugimą, o už šias sporto šakas atsakingos institucijos to nė nepastebi arba neskelbia tyrimo - manau, yra visiškas skandalas"

„Bandžiau ir, tikiuosi, netrukus sulauksiu susitikimo su (futbolo) valdžia, kad pabandyčiau jiems pateikti įrodymų, kurie jiems atskleistų, kas vyksta, nes atrodo, kad jie patys nenori to tirti, aš manau, kad tai nusikalstama", - užbaigė M. Le Tissieras.

Praėjusiais metais staiga padaugėjo dešimčių įvairių sporto šakų sportininkų širdies priepuolių ir ligų. Medicinos ekspertai, tokie kaip buvęs „Pfizer" viceprezidentas daktaras Michaelas Yeadonas (Maiklas Idonas), susiejo staiga prasidėjusias ligas su vakcinomis. Iš tiesų, Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) 2021 m. birželį pripažino ryšį tarp miokardito, pavojingo širdies audinio uždegimo, ir mRNA sukurtų COVID skiepų, paskelbdamas „tikėtiną ryšį" tarp šių dviejų reiškinių.

M. Le Tissier jau anksčiau yra išreiškęs susirūpinimą dėl injekcijų vaidmens staiga prasidėjus ligų protrūkiui sporto srityje.

Praėjusių metų lapkritį po to, kai rungtynių metu sukniubo Anglijos futbolininkas Johnas Fleckas (Džonas Flekas), buvusi Anglijos futbolo žvaigždė ir sporto apžvalgininkas Trevoras Sinclairas (Trevoras Sinkleris) radijo laidoje buvo nutrauktas už tai, kad pasakė, jog žmonės klausia, ar J. Flecko liga gali būti susijusi su vakcinomis. M. Le Tissieras tviteryje paragino ištirti, ar vakcinos turėjo įtakos staigiam širdies priepuolių ir ligų padažnėjimui rungtynėse po J. Flecko sukniubimo.

Gruodį M. Le Tissier dar kartą paklausė, ar yra ryšys tarp COVID skiepų ir staigių sportininkų susirgimų po to, kai dar trys sportininkai sukniubo per rungtynes. Vasario mėnesį M. Le Tissier davė interviu „Oracle Films", kuriame aptarė staiga padažnėjusius širdies priepuolius ir ligas sportininkams kaip galimą vakcinų poveikį.

Neseniai atliktų skrodimų duomenys, gauti atlikus daugybę tyrimų, parodė ryšį tarp miokardito ir COVID skiepų, o CDC tyrimas, kurį vasario mėn. paskelbė Amerikos medicinos asociacijos žurnalas (ang. Journal of the American Medical Association, JAMA), nustatė, kad miokardito rizika vyrams jaunuoliams po „Pfizer" skiepų buvo 133 kartus didesnė.

JAV Maisto ir vaistų administracija patvirtino „Pfizer" ir „Moderna" prašymą išduoti leidimą skubos tvarka naudoti naujus „sustiprinamuosius" skiepus, skirtus kovai su omicrono variantu, remdamasi esamų vakcinų ir su pelėmis atliktų tyrimų duomenimis.

The post Buvusi JK futbolo žvaigždė: manau, kad jaunų sportininkų mirtys susijusios su COVID-19 vakcinomis appeared first on LAIKMETIS.

Ispanija yra viena iš labiausiai naujojo beždžionių raupų protrūkio paveiktų šalių – joje iki užregistruoti 4 298 užsikrėtimo atvejai, nurodė Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremaliųjų situacijų ir perspėjimo koordinavimo centras.

„Iš 3 750 pacientų, apie kuriuos turima informacijos, 120 (3,2 proc.) buvo hospitalizuoti, vienas mirė“, – sakoma pranešime.

Tuo metu Brazilijos tarnybos penktadienį pranešė apie ankstesnę dieną mirusį beždžionių raupais užsikrėtusį 41 metų vyrą, kurio imuninė sistema, anot vietos žiniasklaidos, buvo smarkiai nusilpusi. Jis tapo pirmąja žinoma šios ligos auka už Afrikos ribų.

Vyras, miręs pietrytinės Minas Žeraiso valstijos sostinėje Belo Orizontėje, „buvo gydomas ligoninėje dėl kitų sunkių ligų“, sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

„Svarbu pabrėžti, kad jis sirgo sunkiomis gretutinėmis ligomis, kad nebūtų platinama panika visuomenėje. Mirštamumas [nuo beždžionių raupų] yra labai mažas“, – sakė Minas Žeraiso sveikatos apsaugos sekretorius Fabio Baccheretti (Fabijus Bačeretis). Jis patikslino, kad miręs pacientas buvo gydomas nuo vėžio.

Brazilijos sveikatos apsaugos ministerija šalyje yra užregistravusi beveik 1 000 užsikrėtimo beždžionių raupais atvejų, daugiausiai San Paulo ir Rio de Žaneiro valstijose, kurios taip pat yra šalies pietryčiuose.

Pirmuoju asmeniu, kuriam buvo nustatyta ši infekcija, birželio 10-ąją tapo iš Europos neseniai sugrįžęs vyras.

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adanomas Gebrejesusas) praeitą šeštadienį pripažino beždžionių raupų protrūkį tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija.

Kaip rodo PSO duomenys, nuo gegužės pradžios už Afrikos ribų pasaulyje buvo nustatyta daugiau kaip 18 tūkst. užsikrėtimo beždžionių raupais atvejų.

Liga buvo aptikta 78-iose šalyse; 70 proc. šių atvejų užregistruoti Europoje, dar 25 proc. – abiejuose Amerikos žemynuose, trečiadienį sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

95 proc. atvejų beždžionių raupais užsikrečiama lytiniu keliu, rodo žurnale „New England Journal of Medicine“ paskelbto iki šiol didžiausio masto tyrimo, kuriame dalyvavo 528 žmonės iš 16 šalių, duomenys. 

Tyrimas parodė, kad 98 proc. užsikrėtusiųjų yra homoseksualūs ar biseksualūs vyrai, turėję nesaugių lytinių santykių su atsitiktiniais partneriais

Tačiau ekspertai teigia, kad pūslelinį bėrimą sukelianti liga dažniausiai perduodama artimo fizinio kontakto metu, o beždžionių raupai iki šiol nebuvo laikomi lytiškai plintančia infekcija (LPI).

Ekspertai taip pat įspėja nemanyti, kad liga gali užsikrėsti tik viena bendruomenė. Jie pabrėžia, kad liga plinta per įprastą sąlytį su oda, taip pat lašeliniu būdu arba liečiant užkrėstą patalynę ar rankšluosčius.

„Beždžionių raupais gali užsikrėsti bet kuris su jais susidūręs asmuo“, – sakė PSO vadovas. Jis paragino šalis imtis veiksmų, kad būtų sumažinta rizika kitoms pažeidžiamoms grupėms užsikrėsti, įskaitant vaikus, nėščias moteris ir asmenis, kurių imunitetas nusilpęs.

PSO ne kartą įspėjo, kad ši liga negali būti stigmatizuojama, nes tai gali atbaidyti užsikrėtusiuosius nuo gydymosi.

„Stigma ir diskriminacija gali būti tokia pat pavojinga kaip ir bet koks virusas ir gali paskatinti (užsikrėtimo atvejų) protrūkį“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

The post Pranešta apie pirmąsias mirtis nuo beždžionių raupų už Afrikos ribų appeared first on LAIKMETIS.

Šis incidentas yra vienas didžiausių migrantų žūties atvejų Jungtinėse Valstijose pastaraisiais metais, praėjus penkeriems metams po kito panašaus įvykio tame pačiame mieste, esančiame už kelių valandų kelio nuo sienos su Meksika.

„Šiuo metu apžiūrėjome apytikriai 46 kūnus – jie buvo patikrinti, pažymėti ir pripažinti mirusiais“, – žurnalistams sakė San Antonijaus priešgaisrinės tarnybos vadovas Charlesas Hoodas (Čarlzas Hudas).

Pasak jo, į ligoninę buvo išvežti 16 gyvų ir sąmoningų žmonių – 12 suaugusiųjų ir keturi vaikai.

„Mūsų matyti pacientai buvo karšti paliesti, jie kentėjo nuo šilumos smūgio, perkaitimo. Transporto priemonėje nebuvo nė lašo vandens. Tai buvo vilkikas šaldytuvas, bet šioje mašinoje nesimatė jokių veikiančių oro kondicionavimo įrenginių“, – nurodė Ch. Hoodas.

Pasak pareigūno, dėl šio incidento sulaikyti trys žmonės.

San Antonijus, esantis maždaug už 250 km nuo sienos, yra svarbus taškas žmonių kontrabandininkams.

Vilkikas buvo rastas viename kelyje netoli plento I-35 – svarbios JAV magistralės, vedančios iki sienos su Meksika.

Radus šią transporto priemonę buvo pradėta didelį gelbėjimo operacija, kurioje dalyvauja policija, ugniagesiai ir skubiosios medicinos pagalbos tarnybos.

Teksaso gubernatorius respublikonas Gregas Abbottas (Gregas Abotas), griežtai pasisakantis prieš imigraciją, po naujausios nelaimės pasmerkė prezidento demokrato Joe Bideno (Džo Baideno) „mirtiną atvirų sienų politiką“

Teksaso gubernatorius respublikonas Gregas Abbottas (Gregas Abotas), griežtai pasisakantis prieš imigraciją, po naujausios nelaimės pasmerkė prezidento demokrato Joe Bideno (Džo Baideno) „mirtiną atvirų sienų politiką“.

„Šios žūtys tenka Bidenui, – per „Twitter“ parašė G. Abbottas. – Jos rodo atsisakymo užtikrinti įstatymų laikymąsi pragaištingas pasekmes.“

2017 metais San Antonijuje per panašią tragediją 10 žmonių buvo rasti perkaitusioje vilkiko puspriekabėje, kurios oro kondicionierius buvo sugedęs, o ventiliacijos angos – uždangstytos.

Dar dešimtys žmonių buvo hospitalizuoti dėl šilumos smūgio ir skysčių praradimo. Manoma, kad tas sunkvežimis vežė iki 200 žmonių, bet dauguma jų pabėgo, transporto priemonei sustojus stovėjimo aikštelėje.

The post Teksase radus pilną konteinerį negyvų migrantų, gubernatorius teigia: „šios žūtys tenka J. Bidenui" appeared first on LAIKMETIS.

„Kalbant apie šių metų pirmąjį ketvirtį, gautas 1151 pranešimas apie nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 vakcinas“, – antradienį spaudos konferencijoje pranešė VVKT vadovas Gytis Andrulionis.

8 proc. pranešimų – apie sunkias reakcijas

Anot jo, didžioji dauguma, t.y. 933 pranešimai gauti po vakcinacijos „Comirnaty“ vakcina, 82 – po skiepų „Vaxzevria“, 68 – po „Spikevax“, 64 – po „Janssen“.

Po vakcinacijos „Nuvaxovid“ preparatu gautas vienas pranešimas.

Iš viso nuo vakcinacijos pradžios VVKT iki šių metų kovo gavo 7959 pranešimus apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas, tai sudaro 0,18 proc. nuo bendro vakcinacijų nuo koronaviruso skaičiaus.

92 proc. visų šiemet iki kovo pabaigos gautų pranešimų sudarė informacija apie nesunkias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, 8 proc. – apie sunkias. Tarnybos atstovai teigia, kad tarp minėtų sunkių reakcijų buvo gauti keturi pranešimai apie miokarditą ir perikarditą.

VVKT Sveikatos technologijų vertinimo skyriaus vedėja Rugilė Pilvinienė pabrėžė, kad po du pranešimus apie šiuos šalutinius poveikius gauti dėl „Comirnaty“ ir „Spikevax“ vakcinų.

„Pagrindiniai pranešimai, kurių sulaukė VVKT, yra tokie patys: skausmas, patinimas-paraudimas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, karščiavimas. Po vienos ar po kelių dienų, kaip ir anksčiau, tai praeidavo“, – kalbėjo G. Andrulionis. 

Šešios mirtys

VVKT pirmąjį ketvirtį tai pat gavo šešis pranešimus apie žmonių mirtis po vakcinacijos Lietuvoje. Mirusiųjų amžiaus vidurkis – 73,5 metai (nuo 46 iki 86 metų).

Tarnyba pabrėžia, kad dauguma pacientų sirgo lėtinėmis ligomis, kurios galėjo lemti mirtį, o šių mirties atvejų priežastinis ryšys su vakcina nepatvirtintas. Visi pranešimai gauti sausį.

„Didžiąja dalimi buvo kardialinės mirties priežastys įvardintos mirties liudijime, vienas atvejis buvo vidinio kraujavimo, vienas atvejis – sunkios neurologinės ligos, kuri prasidėjo neilgai trukus po vakcinacijos“, – teigė VVKT Sveikatos technologijų vertinimo skyriaus vedėja R. Pilvinienė.

Didžiąja dalimi buvo kardialinės mirties priežastys įvardintos mirties liudijime, vienas atvejis buvo vidinio kraujavimo

„Bet susieti, kad tie atvejai tikrai buvo nulemti vakcinų, ganėtinai sunku, nes trūksta medicininės dokumentacijos ir patvirtinimo konkrečios patvirtintos diagnozės. Tai gali būti vertinama ir kaip susiję su vakcinacija, ir kaip nesusiję, galimas ir atsitiktinis sutapimas“, – pabrėžė ji.

Specialistė taip pat teigė, kad tūkstančiui vakcinacijų pirmąjį ketvirtį teko 1,8 pranešimo apie nepageidaujamas reakcijas, šis skaičius pastaraisiais metais stabilizavosi – yra toks pat, kaip ir pernai metų pradžioje.

Didžiausia pranešimų dalis, tenkanti tūkstančiui vakcinacijų, yra dėl „Comirnaty“ vakcinos – 9 procentai.

Tarnybos duomenimis, iš viso Lietuvoje nuo vakcinacijos pradžios sunaudota beveik 4,5 mln. vakcinų.

Pranešimų mažėjo ir dėl karo 

Pernai apie 90 proc. pranešimų pateikė gyventojai, šių metų pirmąjį ketvirtį tiek gyventojų, tiek gydytojų teikiamų pranešimų dalis maždaug susilygino. Tai pat ir vyrų bei moterų teikiamų pranešimų kiekis.

Anot G. Andrulonio, padidėjusių medikų pranešimų skaičių lėmė Karo medicinos tarnybos ir „pilietiškai nusiteikusių gydytojų“ iniciatyvumas. Jis pastebi, kad pranešimų buvo padaugėję pernai pradėjus skiepyti mokytojus, o šiemet jie suaktyvėjo ėmus viešumoje kalbėti apie galimą žalos atlyginimą dėl nepageidaujamų reakcijų.

„Matyt, buvo lūkestis, kad galėsiu pretenduoti į žalos atlyginimą. Kitaip tariant, labai matome tą emocinį ir socialinį aspektus“, – sakė jis.

G. Andrulionio teigimu, nuo vasario vidurio aktyvumas „praktiškai sustojo“.

„Mūsų nuomone, tai lėmė ženkliai smukę vakcinavimo mastai – iki 5-6 kartų ir daugiau, tada panaikintas galimybių pasas, ir, faktas, – karas Ukrainoje. Visa tai, matyt, nukreipė dėmesį nuo vakcinavimo ir nuo nepageidaujamų reakcijų pranešimo“, – paaiškino jis.

The post Šiemet VVKT gavo 1151 pranešimą apie nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 skiepus appeared first on LAIKMETIS.

Dėl stuburo traumos Oliva Apio turėjo nutraukti mokslus vidurinėje mokykloje, pasakojo jos motina Jenifer Nakirya (Dženifer Nakirja), gyvenanti Kasasya kaime, Olimoto parapijoje, Puti-Puti apygardoje.

Tie patys islamistai, kaimo gyventojai, prieš metus nužudė Nakirya vyrą Simon Olinga (Simoną Olingą), nunuodydami jį už tai, kad jis atvedė šešis musulmonus pas Kristų. Nakirya sakė, kad spalio mėnesį jie taip pat bandė nužudyti ją ir jos dukrą.

Gruodžio 28 d. apie 19.30 val. keli vyrai ant kelio prie jos namų įspėjo ją palikti kaimą ir kad jie gali bet kada užpulti. Ji atpažino vieno kaimo gyventojo, Džafario Outos, ir dar dviejų žmonių balsą, tačiau tamsoje jų nematė. Kitą naktį  apie 1 val. nakties ji išgirdo tą patį balsą ir pamatė išdaužtą savo namų langą.

Tie patys islamistai prieš metus nužudė Nakirya vyrą Simoną Olingą, nunuodydami jį už tai, kad jis atvedė šešis musulmonus pas Kristų.

„Tuomet užpuolikai įėjo į vidų ir pradėjo mus, mane ir mano dukrą, mušti lazdomis ir spardyti kojomis“, - sakė Nakirya. „Bandėme kelti triukšmą, bet viskas buvo veltui. Jie taip smarkiai mus mušė, kad abi praradome sąmonę. Kai ryte užgiedojo gaidys, aš atgavau sąmonę, bet mano dukra vis dar buvo be sąmonės.“

Apie 6.30 val. ryto atvyko jų bažnyčios narys su maistu, kuris yra bažnyčios pagalbos našlėms dalis. „Jis pašaukė mano vardą, bet aš negalėjau atsakyti, nes mano balsas buvo paveiktas“, - sakė Nakirya.

Bažnyčios narys įėjo į namą ir, radęs Nakiryą ir jos dukrą sunkiai sužeistas, nubėgo ieškoti pagalbos. Bendruomenės nariai nuvežė jas į medicinos kliniką, iš kur jos buvo nukreiptos į ligoninę Mbale mieste, tačiau Nakirya neturėjo pinigų gydymui.

Tuomet užpuolikai įėjo į vidų ir pradėjo mus, mane ir mano dukrą, mušti lazdomis ir spardyti kojomis.

Užpuolikas, kurio balsą ji atpažino, Outa, spalio mėnesį bandė jas nužudyti kardu, bet jį sulaikė keli lankytojai, atėję į jų namus vakarinei maldai, sakė Nakirya. „Aš sukėliau triukšmą ir Džafaris Outa pabėgo“, - sakė ji. „Ryte apie tai pranešiau Pallisos centriniame policijos komisariate, o Outa buvo suimtas ir apkaltintas pasikėsinimu nužudyti, tačiau jis buvo paleistas už užstatą.“

Prieš nužudant jos vyrą Olingą 2021 m. vasarį, Outa liepė jam palikti vietovę, nes tai buvo musulmonų kaimas ir krikščionys ten nebuvo pageidaujami, sakė ji. „Mes dėl to meldėmės“, - sakė ji. „Po kelių dienų mano vyras buvo nunuodytas ir mirė.“

Olinga atvedė šešis musulmonus pas Kristų ir suteikė jiems prieglobstį savo namuose. „Po vyro mirties Outa ir toliau grasino, kad turėčiau gyventi kitur arba susidursiu su jų rūstybe ir mirtimi, bet aš atsisakiau išvykti“, - sakė Nakirya.

Šešių musulmonų atsivertimas į krikščionybę sutrikdė ir supykdė musulmonus.

„Mes apgyvendinome šešis atsivertusius musulmonus iš Pallisos ir aplinkinių kaimų, laikėme juos tris mėnesius, o vėliau išsiuntėme į Biblijos koledžus Kampaloje ir Mbale. Šešių musulmonų atsivertimas į krikščionybę sutrikdė ir supykdė musulmonus; tai iš tikrųjų įžiebė mūsų persekiojimo ugnį.“

Ugandos konstitucijoje ir kituose įstatymuose numatyta religijos laisvė, įskaitant teisę skleisti savo tikėjimą ir atsiversti iš vieno tikėjimo į kitą. Musulmonai sudaro ne daugiau kaip 12 proc. visų Ugandos gyventojų, o jų koncentracija yra didelė rytinėse šalies vietovėse.

The post Ugandos rytuose iki sąmonės netekimo sumušta krikščionė našlė ir dukra appeared first on LAIKMETIS.

Telegramoje Niujorko kardinolui Timothy Dolan (Timočiui Dolanui) sakoma, kad popiežius pareiškė „nuoširdžią užuojautą“ 19 – ai žmonių, tarp jų devynių vaikų, žuvusių per sekmadienį Bronkse kilusį gaisrą daugiabutyje, šeimoms.

„Jo Šventenybė popiežius Pranciškus su liūdesiu sužinojo apie neseniai Bronkse kilusį niokojantį gaisrą, per kurį žuvo keli vaikai“, - sakoma žinutėje, kurią popiežiaus vardu atsiuntė Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas. „Išreikšdamas nuoširdžią užuojautą ir patikindamas savo dvasinį artumą šios tragedijos ištiktiesiems, jis paveda aukas ir jų šeimas gailestingajai Visagalio Dievo meilei ir kviečia visus ieškoti paguodos ir stiprybės Viešpatyje.“

Jo Šventenybė popiežius Pranciškus su liūdesiu sužinojo apie neseniai Bronkse kilusį niokojantį gaisrą, per kurį žuvo keli vaikai.

Gaisras, kurį, kaip manoma, sukėlė sugedęs šildytuvas, kilo gruodžio 9 d. prieš pat 11 val. ryto 19 aukštų 120 butų pastate 181-ojoje Rytų gatvėje. Per gaisrą „Twin Parks North West“ komplekse žuvo ne tik 19 žmonių, bet ir 32 žmonės buvo paguldyti į ligoninę, kelių jų būklė buvo kritinė.

Niujorko meras Erikas Adamsas sakė: „Tai bus vienas iš didžiausių gaisrų, kuriuos teko matyti šiais laikais.“ Tėvas Josephas M. McShane (Džozefas M. McShane'as), Fordhamo universiteto prezidentas, pranešime Niujorko jėzuitų universiteto nariams ragino melstis. Jis teigė: „Tai akivaizdi baisi tragedija mūsų Bronkso kaimynams. Artimiausiomis dienomis spręsime, kaip geriausiai paremti aukas, jų šeimas ir bendruomenę. Žinau, kad kol kas jūs kartu su manimi laikysite juos savo mintyse ir maldose.“

Artimiausiomis dienomis spręsime, kaip geriausiai paremti aukas, jų šeimas ir bendruomenę.

Niujorko valstijos katalikų konferencija, oficialus valstijos katalikų vyskupų viešosios politikos balsas, sekmadienį paskelbė panašų kreipimąsi.

Jos „Twitter“ paskyroje paskelbtame pranešime sakoma: „Prašome melstis už šio siaubingo gaisro Bronkse aukas, jų šeimas ir likusius gyvus, taip pat už ugniagesius, kurie rizikavo savo gyvybėmis, kad išgelbėtų kuo daugiau žmonių. Viešpatie, pasigailėk.“

The post Popiežius meldžiasi už daugiausiai aukų per kelis dešimtmečius nusinešusio gaisro Niujorke aukas appeared first on LAIKMETIS.

Tyrimo, kurį užsakė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), metu šiemet nustatyta, kad su alkoholio vartojimu pernai galėjo būti siejamos 3033 mirtys, arba 7 proc. visų mirčių.

„Apskaičiuota, kad prarastas produktyvumas (neuždirbtos pajamos iki pensijos) dėl priešlaikinių mirčių, siejamų su alkoholio vartojimu, galėjo siekti daugiau kaip 231 mln. eurų“, – BNS informavo departamentas. 

Bendras alkoholio vartojimo sąlygotas mirtingumas pernai buvo panašus, kaip ir 2015-2016 metais, tačiau, anot NTAKD, jis sumažėjo dviejose iš trijų tokių mirčių grupių. 

2020 metais tiesiogiai su alkoholiu susijusi ligos diagnozė užregistruota 23 456 žmonėms – 30 proc. mažiau nei 2016 metais. 31,4 proc. sumažėjo alkoholinių psichozių, 27,7 proc. – alkoholio toksinio poveikio ir 9,4 proc. – alkoholinės priklausomybės atvejų.

Lietuviai vis dar išgeria dviem litrais daugiau nei Europos vidurkis

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, lietuviai vis dar išgeria dviem litrais daugiau nei Europos vidurkis, kuris vienam gyventojui nesiekia 10 litrų gryno alkoholio per metus. Lietuvoje alkoholio vartojimas yra 35 proc. didesnis už Europos vidurkį. 

Alkoholio kontrolę prieš keletą metų smarkiai sugriežtino buvusi „valstiečių“ valdžia – amžiaus kartelė, nuo kada galima vartoti alkoholį, padidinta iki 20 metų, prekybos laikas sutrumpintas nuo 10 iki 20 valandos, sekmadieniais – nuo 10 iki 15 valandos, uždrausta bet kokia alkoholio reklama. 

Dabar Seime svarstomi dalies valdančiųjų siūlymai suvaržymus atlaisvinti. Du pataisas svarstę komitetai vis tik siūlo nekeisti dabartinės tvarkos: ir toliau alkoholį leisti įsigyti nuo 20 metų, o sekmadieniais juo prekiauti tik iki 15 valandos.    

Seimas tikisi apsispręsti pavasarį.  

The post Su alkoholio vartojimu siejamos 3033 mirtys appeared first on LAIKMETIS.