mirtis – LAIKMETIS https://www.laikmetis.lt krikščioniškas naujienų portalas Thu, 07 Aug 2025 23:00:00 +0000 lt-LT hourly 1 https://wordpress.org/?v=6.3.2 Viešpats į amžinybę pasišaukė kunigą Domą Valančauską https://www.laikmetis.lt/viespats-i-amzinybe-pasisauke-kuniga-doma-valancauska/ Fri, 16 May 2025 17:15:57 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=105572 2025 m. gegužės 15 d. po sunkios ligos mirė Vilniaus arkivyskupijos kunigas Domas Valančauskas. Domas Valančiauskas gimė 1943 m. spalio 21 d. Liksūdės kaime Skuodo rajone valstiečių šeimoje. 1957 m. baigė Šačių septynmetę mokyklą, o 1964 m. – Klaipėdos miesto IV vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais buvo pašauktas į kariuomenę, kurioje tarnavo iki 1967 m. […]

The post Viešpats į amžinybę pasišaukė kunigą Domą Valančauską appeared first on LAIKMETIS.

]]>
2025 m. gegužės 15 d. po sunkios ligos mirė Vilniaus arkivyskupijos kunigas Domas Valančauskas.

Domas Valančiauskas gimė 1943 m. spalio 21 d. Liksūdės kaime Skuodo rajone valstiečių šeimoje.

1957 m. baigė Šačių septynmetę mokyklą, o 1964 m. – Klaipėdos miesto IV vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais buvo pašauktas į kariuomenę, kurioje tarnavo iki 1967 m.

1968 m. įstojo į Tarpdiecezinę kunigų seminariją Kaune, ją baigė 1973 m.

1973 m. balandžio 17 d. įšventintas kunigu ir paskirtas Švenčionių Visų Šventųjų parapijos vikaru.

1975 m. gegužės 26 d. kunigas Domas paskirtas Strūnaičio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos administratoriumi.

1983  m. spalio 3 d. tapo Paringio Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonu.

1985 gegužės 8 d. kun. Domas buvo paskirtas Dieveniškių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės parapijos klebonu, o 1992 m. balandžio 30 d. dar ir Norviliškių  Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos parapijos klebonu. Šias pareigas vykdė iki pat 2023 m., kuomet stipriai pablogėjo sveikata.

1988–1990 m. ėjo Šalčininkų dekanato vicedekano, o 1990–2000 m. – dekano pareigas.

Kun. Domas buvo pareigingas, darbštus, pagarbus ir supratingas, užjaučiantis žmones ir šiltai bei geranoriškai bendraujantis sielų vadovas. Buvo gerbiamas ir mylimas tiek savo parapijiečių, tiek kitų kunigų. Pasižymėjo paprastumu, dideliu jautrumu žmonių vargui ir evangeliniu neturtu.

Kunigo Domo Valančausko kūnas pašarvotas gegužės 16 d., penktadienį, nuo 10 val., Dieveniškių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčioje. Tą dieną šv. Mišios už mirusį kunigą Dieveniškių bažnyčioje aukojamos 18.30 val.

Gegužės 17 d., šeštadienį, laidotuvių šv. Mišios aukojamos 13.00 val. Po jų laidojimo apeigos Dieveniškių bažnyčios šventoriuje.

Amžinąjį atilsį duok mirusiam savo tarnui, Viešpatie!

The post Viešpats į amžinybę pasišaukė kunigą Domą Valančauską appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Tomas Viluckas
Vyriausia pasaulio gyventoja – vienuolė iš Brazilijos – mirė sulaukusi 116 metų https://www.laikmetis.lt/vyriausia-pasaulio-gyventoja-vienuole-is-brazilijos-mire-sulaukusi-116-metu/ Fri, 02 May 2025 23:10:00 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=105009 Sesuo Inah Canabarro Lucas, gimusi 1908 m. Brazilijos Rio Grande do Sul valstijoje, mirė balandžio 30 d. Ji sakydavo, kad jos ilgaamžiškumo paslaptis – ryšys su Dievu: „Jis yra gyvenimo paslaptis. Jis yra visko paslaptis.“ 2024 m. kovo mėn. interviu agentūrai ACI Digital sesuo Inah teigė, kad viena iš jos ilgaamžiškumo priežasčių yra malda: „Kasdien […]

The post Vyriausia pasaulio gyventoja – vienuolė iš Brazilijos – mirė sulaukusi 116 metų appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Sesuo Inah Canabarro Lucas, gimusi 1908 m. Brazilijos Rio Grande do Sul valstijoje, mirė balandžio 30 d.

Ji sakydavo, kad jos ilgaamžiškumo paslaptis – ryšys su Dievu: „Jis yra gyvenimo paslaptis. Jis yra visko paslaptis.“

2024 m. kovo mėn. interviu agentūrai ACI Digital sesuo Inah teigė, kad viena iš jos ilgaamžiškumo priežasčių yra malda: „Kasdien meldžiu Rožinį už visus pasaulio žmones.“

2024 m. sausį, po japonės Tomiko Itooka mirties, ji buvo pripažinta vyriausia pasaulio gyventoja, kaip patvirtino ilgaamžiškumo tyrimų grupė „LongeviQuest“.

Sesers Inah'os ilgaamžiškumas tapo pasididžiavimu visai Canabarro Lucas šeimai. Jos 84 metų sūnėnas Kleberas Vieira Canabarro Lucas sakė, kad ilgaamžiškumą lėmė jos dvasingumas – „ji visą gyvenimą skyrė maldai“. Jis taip pat paminėjo jos gerumą, humoro jausmą, optimizmą ir ryžtą.

Inah buvo priešpaskutinė iš septynių vaikų. Vaikystėje buvo silpnos sveikatos – šeimos nariai buvo įsitikinę, kad ji ilgai negyvens. Vis dėlto ji pergyveno visus brolius ir seseris ir sulaukė 116 metų.

Vienuolinį gyvenimą pradėjo 1927 m., būdama 19 metų, įstodama pas teresietes Brazilijoje. Viskas prasidėjo, kai ji sužinojo apie galimybę mokytis vienuolyno mokykloje ir paklausė motinos, kas yra vienuolės. Išgirdusi, kad tai moterys, pašvęstos Dievui ir gyvenančios maldoje, Inah nusprendė: „Aš būsiu vienuolė.“

Ji pradėjo noviciatą Montevidėjuje, Urugvajuje, ir daugiau nei šimtmetį gyveno pasaulyje, kuris keitėsi – išgyveno du pasaulinius karus ir pergyveno dešimt popiežių. Gimimo metais popiežiumi buvo šv. Pijus X, o mirė tą pačią savaitę, kai įvyko popiežiaus Pranciškaus laidotuvės.

Sulaukusi 110 metų, ji džiaugėsi gavusi popiežiaus apaštalinį palaiminimą.

Kaip mokytoja teresiečių mokyklose, ji dėstė portugalų kalbą, matematiką, istoriją, meną ir religiją įvairiuose miestuose, įskaitant Rio de Žaneirą, Itaqui ir Santana do Livramento – pastarajame praleido didžiąją gyvenimo dalį.

Ji nebuvo vienintelė vienuolė, kuri buvo vyriausia pasaulio gyventoja. Prieš ją šį titulą buvo pelniusi sesuo André iš Prancūzijos, mirusi sulaukusi 118 metų. Ji taip pat ilgaamžiškumą priskyrė Dievui – ir kasdieniam puodeliui karštos kakavos.

The post Vyriausia pasaulio gyventoja – vienuolė iš Brazilijos – mirė sulaukusi 116 metų appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Įvyko popiežiaus Pranciškaus laidotuvės, dalyvavo 250 tūkst. žmonių https://www.laikmetis.lt/ivyko-popieziaus-pranciskaus-laidotuves-dalyvavo-250-tukst-zmoniu/ Sat, 26 Apr 2025 11:54:44 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=104786 Didžiulė tikinčiųjų minia (apie 250 tūkst.), beveik 160 pasaulio valstybių delegacijos, Bažnyčių ir krikščionių bendruomenių, islamo ir judaizmo atstovai dalyvavo šeštadienį, balandžio 26 d., Šv. Petro aikštėje vykusiose popiežiaus Pranciškaus laidotuvių Mišiose. Koncelebravo 220 kardinolų, beveik 700 vyskupų ir maždaug 4000 kunigų. Besirengiant Mišioms, dar Šv. Petro bazilikos viduje buvusius popiežiaus palaikus pagerbė oficialių delegacijų […]

The post Įvyko popiežiaus Pranciškaus laidotuvės, dalyvavo 250 tūkst. žmonių appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Didžiulė tikinčiųjų minia (apie 250 tūkst.), beveik 160 pasaulio valstybių delegacijos, Bažnyčių ir krikščionių bendruomenių, islamo ir judaizmo atstovai dalyvavo šeštadienį, balandžio 26 d., Šv. Petro aikštėje vykusiose popiežiaus Pranciškaus laidotuvių Mišiose. Koncelebravo 220 kardinolų, beveik 700 vyskupų ir maždaug 4000 kunigų.

Besirengiant Mišioms, dar Šv. Petro bazilikos viduje buvusius popiežiaus palaikus pagerbė oficialių delegacijų vadovai. Jiems užėmus vietas priešais baziliką, iš bazilikos į aikštę pajudėjo procesija su popiežiaus karstu. Jį padėjus priešais altorių, ant jo uždėjus atverstą Evangelijų knygą, prasidėjo Mišios, kurioms vadovavo kardinolų kolegijos dekanas Giovanni Battista Re.

„Šioje didingoje Šv. Petro aikštėje, kurioje popiežius Pranciškus per pastaruosius 12 metų tiek kartų aukojo Eucharistiją ir vadovavo didiesiems susitikimams, šiandien susirinkome melstis prie jo mirtingųjų palaikų, su liūdna širdimi, bet stiprinami tikėjimo, kad žmogaus gyvenimas nesibaigia kape. Tėvo namuose niekada nesibaigs laimės kupinas gyvenimas“, – pradėjo laidotuvių Mišių homiliją kardinolas.

Jis sakė, kad išliko visų akyse ir širdyse praėjusio sekmadienio, Velykų iškilmės, atminimas, kai popiežius Pranciškus, nepaisydamas rimtų sveikatos problemų, pasirodė Šv. Petro bazilikos balkone ir suteikė palaiminimą, o paskui aikštėje iš papamobilio sveikino daugybę žmonių, dalyvavusių Velykų Mišiose. „Savo malda dabar patikime mylimo popiežiaus sielą Dievui, kad suteiktų jam amžinąją laimę savo begalinės meilės šviesoje ir šlovėje.“

Pasak pamokslininko, labai iškalbingai šią dieną skamba Evangelijoje girdėti Kristaus žodžiai, skirti apaštalui Petrui: „Ar myli mane labiau negu šitie?“ (Jn 21, 17) Ir Petro atsakymas, greitas ir nuoširdus: „Viešpatie, tu viską žinai; Tu žinai, kad tave myliu!“ Jėzus jam patikėjo didžiąją ganytojo misiją. Tai Petro ir jo įpėdinių misija – meilės tarnystė, sekant Mokytoju ir Viešpačiu Kristumi, kuris „atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (Mk 10, 45).

Nepaisydamas pastaraisiais mėnesiais akivaizdaus silpnumo ir kančios, popiežius Pranciškus pasirinko eiti šiuo pasiaukoji keliu iki paskutinės savo žemiško gyvenimo dienos. Jis sekė savo Viešpaties – Gerojo ganytojo – pėdomis, kuris taip mylėjo savo avis, kad atidavė už jas savo gyvybę. Popiežius tai darė su tvirtybe ir ramybe, būdamas artimas savo kaimenei – Dievo Bažnyčiai, prisimindamas Jėzaus žodžius, kuriuos mini apaštalas Paulius: „Daugiau laimės yra duoti negu imti“ (plg. Apd 20, 35).

„Savo malda dabar patikime mylimo popiežiaus sielą Dievui, kad suteiktų jam amžinąją laimę savo begalinės meilės šviesoje ir šlovėje.“

Kai kardinolas Bergoglio 2013 m. kovo 13 d. buvo išrinktas popiežiumi, jis jau turėjo ilgą pašvęstojo gyvenimo Jėzaus Draugijoje, o taip pat 21 metų pastoracinio darbo Buenos Airių arkivyskupijoje patirtį, priminė pamokslininkas. Tapęs popiežiumi, jis išlaikė savo temperamentą ir vadovavimo stilių, siekdamas tiesioginio ryšio su žmonėmis ir bendruomenėmis, norėdamas būti artimas visiems, ypač tiems, kurie patiria sunkumų, atstumtiesiems. Jis buvo popiežius tarp žmonių, atviros širdies visiems.

Savo būdingu žodynu ir kalba, kupina dėmesį patraukiančių vaizdų bei metaforų, jis visada stengėsi Evangelijos išminties šviesoje kalbėti apie mūsų laikų problemas, siūlydamas tikėjimo įkvėptus atsakymus ir skatindamas gyventi tikrai krikščionišką gyvenimą tarp dabartinio permainingo meto iššūkių ir prieštaravimų. Popiežius Pranciškus pasižymėjo dideliu spontaniškumu; jis kreipdavosi į visus, net į tuos, kurie yra toli nuo Bažnyčios. Jo misiją lydėjo įsitikinimas, kad Bažnyčia yra namai visiems – namai, kurių durys niekada neužsidaro.

Neapsakomai daug dėmesio popiežius Pranciškus skyrė pabėgėliams ir migrantams. Daugybe progų jis ragino rūpintis vargstančiaisiais. Popiežius Pranciškus visada į pirmą vietą kėlė gailestingumo Evangeliją, nuolat pabrėždamas, kad Dievas nepavargsta mums atleisti. Jis atleidžia visada, kad ir kokia būtų atleidimo prašančiojo padėtis; atleidžia visada, jei tik žmogus nori grįžti į teisingą kelią. Gailestingumas ir Evangelijos džiaugsmas – tai du popiežiaus Pranciškaus mokymo ir liudijimo raktažodžiai.

Kardinolas homilijoje priminė nesibaigiančius Pranciškaus raginimus nutraukti visus karus. Nežmoniškų baisumų, begalės mirčių akivaizdoje popiežius Pranciškus nuolat kėlė balsą, maldaudamas taikos ir kviesdamas susiprotėti, pradėti sąžiningas derybas, kad būtų rasti įmanomi sprendimai, nes karas – sakydavo jis – tėra žmonių mirtis, namų, ligoninių ir mokyklų griovimas. Karas visada palieka pasaulį blogesnį, nei jis buvo prieš tai. Karas visada yra skaudus ir tragiškas pralaimėjimas. „Statyti tiltus, o ne sienas“, – jis dažnai kartodavo šį raginimą.

Kardinolas Giovanni Battista Re, priminęs, kad popiežius Pranciškus susitikimus su tikinčiaisiais dažnai užbaigdavo prašymu už jį melstis, homilijos pabaigoje sakė: „Mielas popiežiau Pranciškau, dabar mes prašome Tavęs melstis už mus. Iš dangaus palaimink Bažnyčią, palaimink Romą, palaimink visą pasaulį, kaip tai padarei praėjusį sekmadienį iš šios bazilikos balkono, paskutinį kartą apkabindamas Dievo tautą, o simboliškai – visus žmones, kuri nuoširdžiai ieško tiesos ir sergi vilties šviesą.“

Pasibaigus Mišių liturgijai prie popiežiaus karsto prasidėjo atsisveikinimo liturgija. Lotynų apeigomis jai vadovavo popiežiaus vikaras Romos mieste kardinolas Baldassare Reina, graikų apeigomis – Antiochijos graikų melkitų katalikų patriarchas Youssefas Absi, atvykęs iš Damasko. Popiežius karstas per baziliką buvo išneštas į aikštę Vatikano viduje ir padėtas ant atviros automobilio platformos. Kortežas, lėtai pajudėjo link Švč. M. Marijos didžios bazilikos, važiavo per Romos centrą. Prie gatvių buvo išsirikiavę tūkstančiai žmonių.

Popiežius karstas per baziliką buvo išneštas į aikštę Vatikano viduje ir padėtas ant atviros automobilio platformos. Kortežas, lėtai pajudėjo link Švč. M. Marijos didžios bazilikos, važiavo per Romos centrą. Prie gatvių buvo išsirikiavę tūkstančiai žmonių. Pasiekus bazilikos aikštę, karstas buvo padėtas priešais Dievo Motinos – Salus Populi Romani – ikoną. Jau už uždarų karstas su Pranciškaus palaikais buvo nuleistas į kapą, įrengtą bazilikos kairiosios navos nišoje.

The post Įvyko popiežiaus Pranciškaus laidotuvės, dalyvavo 250 tūkst. žmonių appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Tomas Viluckas
Popiežiaus aplinka prabilo apie jo paskutines valandas: jis nekentėjo https://www.laikmetis.lt/popieziaus-aplinka-prabilo-apie-jo-paskutines-valandas-jis-nekentejo/ Tue, 22 Apr 2025 14:55:29 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=104662 Pasak Vatikano, popiežius Pranciškus padėkojo savo asmeniniam slaugytojui už tai, kad paskatino jį pasveikinti minią Šventojo Petro aikštėje Velykų sekmadienį, ir tai buvo vieni iš paskutinių jo žodžių. 88-erių argentinietis pontifikas mirė pirmadienį nuo insulto, praėjus mažiau nei mėnesiui po to, kai grįžo namo iš ligoninės, kur penkias savaites buvo gydomas nuo sunkaus plaučių uždegimo.  […]

The post Popiežiaus aplinka prabilo apie jo paskutines valandas: jis nekentėjo appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Pasak Vatikano, popiežius Pranciškus padėkojo savo asmeniniam slaugytojui už tai, kad paskatino jį pasveikinti minią Šventojo Petro aikštėje Velykų sekmadienį, ir tai buvo vieni iš paskutinių jo žodžių.

88-erių argentinietis pontifikas mirė pirmadienį nuo insulto, praėjus mažiau nei mėnesiui po to, kai grįžo namo iš ligoninės, kur penkias savaites buvo gydomas nuo sunkaus plaučių uždegimo. 

„Ačiū, kad sugrąžinote mane atgal į aikštę“, – Pranciškus sakė savo slaugytojui Massimiliano Strappetti (Masimilianui Strapečiui) po paskutinio pasivažinėjimo papamobiliu, pranešė Šventojo Sosto žiniasklaidos priemonė „Vatican News“.

Sekmadienį per Velykų iškilmes jis atrodė išsekęs, tačiau vis tiek sveikino minias savo popiežiaus automobilyje Šv. Petro aikštėje.

„Kaip manote, ar man pavyks?“ – prieš išėjimą į balkoną paklausė jis slaugytojo.

Medikas, kuriuo jis visiškai pasitikėjo, jį nuramino.

Po to Pranciškus apie 15 minučių mojavo miniai ir laimino kūdikius iš papamobilio, kurį lydėjo daugybė asmens sargybinių.

Popiežius po pietų ilsėjosi savo Vatikano Šv. Mortos rezidencijoje ir ramiai vakarieniavo, pranešė „Vatican News“.

Pirmadienį, apie 5 val. 30 min. ryto vietos (6 val. 30 min. Lietuvos laiku), „pasirodė pirmieji ligos požymiai“, sakoma pranešime.

Praėjus daugiau nei valandai, prieš patekdamas į komą, jis iš lovos pamojavo M. Strappetti, ką naujienų portalas apibūdino kaip atsisveikinimo gestą.

Pranciškus mirė 7 val. 35 min. vietos (8 val. 35 min. Lietuvos laiku). 

„Jis nekentėjo. Viskas įvyko greitai“ – teigė „Vatican News“, cituodamas žmones, kurie buvo kartu su pontifiku paskutinėmis jo gyvenimo akimirkomis.

„Tai buvo santūri, beveik staigi, be ilgų kančių ir visuomenės nerimo mirtis popiežiui, kuris visada buvo labai santūrus dėl savo sveikatos“, – pridūrė jis.

Pranciškus į savo asmeninio padėjėjo sveikatos priežiūrai postą paskyrė Vatikano slaugytoją, kuris, kaip popiežius teigė, išgelbėjo jam gyvybę. M. Strappetti įtikino jį ryžtis operacijai dėl žarnyno uždegimo.

Popiežiaus laidotuvės vyks šeštadienį. 

The post Popiežiaus aplinka prabilo apie jo paskutines valandas: jis nekentėjo appeared first on LAIKMETIS.

]]>
LVK pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas: popiežius Pranciškus išplėtė Visuotinės Bažnyčios suvokimą https://www.laikmetis.lt/lvk-pirmininkas-arkivyskupas-gintaras-grusas-popiezius-pranciskus-isplete-visuotines-baznycios-suvokima/ Mon, 21 Apr 2025 18:02:08 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=104621 Popiežiaus Pranciškaus mirtis antrąją Velykų diena itin simboliška, pabrėžia tikėjimą prisikėlimu, sako Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas. „Popiežiaus Pranciškaus iškeliavimas Velykų antrą dieną (...) yra labai simboliškas, ypač todėl, kad tai pabrėžia mūsų tikėjimą prisikėlimu. Jėzus per savo prisikėlimą nutiesė mums kelią į amžinąjį gyvenimą ir popiežiaus Pranciškaus išėjimas tą dieną pabrėžia tą […]

The post LVK pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas: popiežius Pranciškus išplėtė Visuotinės Bažnyčios suvokimą appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Popiežiaus Pranciškaus mirtis antrąją Velykų diena itin simboliška, pabrėžia tikėjimą prisikėlimu, sako Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas.

„Popiežiaus Pranciškaus iškeliavimas Velykų antrą dieną (...) yra labai simboliškas, ypač todėl, kad tai pabrėžia mūsų tikėjimą prisikėlimu. Jėzus per savo prisikėlimą nutiesė mums kelią į amžinąjį gyvenimą ir popiežiaus Pranciškaus išėjimas tą dieną pabrėžia tą tikėjimo amžinajam gyvenimui viltį, kurią Jėzus mums davė“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Grušas.

Dar Velykų sekmadienį popiežius sveikino minias Vatikane, Šventojo Petro aikštėje, nors vis dar sveiko po sunkios ligos.

Iš Argentinos kilęs popiežius, pasak G. Grušo, išplėtė Visuotinės Bažnyčios suvokimą, nukreipė tikinčiųjų dėmesį į tokius žemynus kaip Azija, Afrika bei Pietų Amerika.

„Man atrodo, kad jo tas ne europietiškas žvilgsnis padėjo matyti Visuotinę Bažnyčią daug plačiau. Dėmesį (atkreipė – BNS) į Aziją, į Afriką, į Pietų Ameriką. Jis tikrai ir skirstant naujus kardinolus pakeitė veidą kardinolų kolegijos“, – teigė Vilniaus arkivyskupas.

Jo teigimu, popiežius taip pat pasižymėjo dideliu populiarumu jaunimo tarpe ir tų, kurie „yra toliau nuo Bažnyčios“.

Pasak G. Grušo, šiuo metu laukiama daugiau informacijos iš Vatikano dėl popiežiaus laidotuvių, tuomet bus nuspręsta dėl pontifiko netekties minėjimų Lietuvoje.

„Yra numatyta, žinoma, pagal Vatikano tvarką devynios gedulo dienos, kurios prasideda nuo popiežiaus laidotuvių. Tame tarpe tikrai bus gedulo Mišios. Yra galimybė, kad dar iki tol, bet tai priklausys nuo aplinkybių“, – teigė jis.

Arkivyskupo teigimu, padėtį apsunkina šią savaitę Bažnyčioje švenčiamos Velykos, tad pagrindinės gedulingos Mišios numatomos po popiežiaus laidotuvių.

„Šiuo metu truputį apsunkinanti padėtis dėl gedulingų Mišių yra, kad Bažnyčia visą savaitę švenčia Velykas. Ir susidaro toks konfliktas tarp šventimo Velykų, kur yra aukščiausia Bažnyčios šventė, ir gedulingų pamaldų. Tai turbūt pagrindinės gedulingos (Mišios – BNS) bus po laidotuvių, ir tas jau bus po Velykų oktavos“, – kalbėjo G. Grušas.

BNS skelbė, kad anksčiau šiais metais Pranciškus du kartus buvo priartėjęs prie mirties, kai sirgo plaučių uždegimu.

Pranciškus, kuris sirgo lėtine plaučių liga ir kuriam jaunystėje buvo pašalinta dalis vieno plaučio, vasario 14 dieną buvo paguldytas į Gemelli (Džemelio) ligoninę dėl kvėpavimo takų krizės, kuri išsivystė į pneumoniją, apėmusią abu plaučius.

Ligoninėje jis praleido 38 dienas, kol kovo 23-iąją buvo išleistas.

The post LVK pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas: popiežius Pranciškus išplėtė Visuotinės Bažnyčios suvokimą appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Kodėl po Nukryžiuotojo kojomis vaizduojama kaukolė su sukryžiuotais kaulais? https://www.laikmetis.lt/kodel-po-nukryziuotojo-kojomis-vaizduojama-kaukole-su-sukryziuotais-kaulais/ Fri, 18 Apr 2025 03:24:00 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=104533 Vienas iš labiausiai atpažįstamų krikščioniškosios ikonografijos motyvų – Jėzus Kristus ant kryžiaus, o po Jo kojomis, kryžiaus papėdėje, vaizduojama kaukolė su sukryžiuotais kaulais. Ši detalė iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip mirties simbolis ar bendra memento mori (iš lotynų k. - atmink, kad mirsi) nuoroda, tačiau iš tikrųjų jos šaknys glūdi krikščioniškos teologijos ir tradicijos […]

The post Kodėl po Nukryžiuotojo kojomis vaizduojama kaukolė su sukryžiuotais kaulais? appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Vienas iš labiausiai atpažįstamų krikščioniškosios ikonografijos motyvų – Jėzus Kristus ant kryžiaus, o po Jo kojomis, kryžiaus papėdėje, vaizduojama kaukolė su sukryžiuotais kaulais.

Ši detalė iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip mirties simbolis ar bendra memento mori (iš lotynų k. - atmink, kad mirsi) nuoroda, tačiau iš tikrųjų jos šaknys glūdi krikščioniškos teologijos ir tradicijos gelmėje. Tai ne tik alegorinis, bet ir labai konkretus ikonografinis elementas, susijęs su žmogaus nuopuoliu, atpirkimu ir Kristaus aukos prasme.

Šis simbolis siejamas su Adomu – pirmuoju žmogumi, ir išreiškia krikščioniškojo tikėjimo mintį, kad Jėzus savo mirtimi ant kryžiaus atpirko visos žmonijos, pradedant Adomu, nuodėmę.

Pagal senąją krikščioniškąją tradiciją, vieta, kurioje buvo nukryžiuotas Jėzus – Golgota (išvertus „kaukolė“) – laikyta ta pačia vieta, kur buvo palaidotas Adomas. Nors Biblijoje tiesioginių užuominų apie tai nėra, ši simbolinė sąsaja tapo itin reikšminga ir paplito ankstyvojoje krikščionybėje, ypač Rytų Bažnyčios teologijoje.

Manoma, kad kraujas, tekantis nuo Jėzaus kryžiaus, simboliškai nuplauna pirmojo žmogaus – Adomo – kaukolę, taip žymėdamas išganymą ir galutinę pergalę prieš nuodėmę bei mirtį. Todėl kaukolės ir kaulų vaizdavimas po kryžiumi nėra tik baimės ženklas, o dvasinių reikšmių išraiška.

Ši tradicija plačiai atsispindi krikščioniškojo meno kūriniuose. Vienas iš pavyzdžių – Rogier van der Weyden kūrinys „Nukryžiavimas“, kuriame subtiliai perteikta visa kančios, aukos ir atpirkimo simbolika, įskaitant ir po kryžiumi esančią kaukolę. Tai viena iš aiškiausių šio motyvo iliustracijų Vakarų Europos mene. Kaukolė čia ne tik fiziškai simbolizuoja mirtį, bet ir teologiškai kalba apie naują gyvybę – apie Kristaus atneštą išganymą nuo Adomo laikų paveldėtos nuodėmės.

Kitas įdomus pavyzdys – italų renesanso dailininko Antonello da Messina paveikslas „Kalvarija“. Jame, be kaukolės, dar vaizduojama gyvatė – kitas svarbus nuodėmės ir blogio simbolis, kuris, kaip ir Adomas, savo buvimu po kryžiumi pabrėžia Kristaus aukos reikšmę visos žmonijos kontekste. Šios ikonografinės detalės padeda tikinčiajam ar meno žiūrovui ne tik vizualiai įsijausti į evangelinį pasakojimą, bet ir giliau suvokti jo dvasinę prasmę.

Hans Baldung Grien, vokiškosios renesanso mokyklos atstovas, taip pat panaudojo šį motyvą savo „Freiburgo altoriuje“. Čia kaukolė yra neatsiejama altoriaus dalis ir tampa kertiniu elementu, kuris kalba apie žmogaus trapumą, mirties neišvengiamumą, bet kartu ir Kristaus atneštą išganymo pažadą. Ši kūrėjo pasirinkta simbolika ne tik sustiprina emocinį paveikslo poveikį, bet ir įkūnija teologinę žinią, kuri buvo svarbi tiek menininkams, tiek jų auditorijai.

Įdomu ir tai, kad net Bizantijos bei ankstyvosios krikščionybės dramblio kaulo raižiniuose galima aptikti šį motyvą. XI a. kūrinyje, kuriame vaizduojamas Nukryžiavimas, po kryžiumi pavaizduotas Adomo kapas, išryškinant sąsają tarp Kristaus aukos ir pirmojo žmogaus nuodėmės. Ši simbolika peržengia geografines ir kultūrines ribas, ją galima aptikti tiek Rytų, tiek Vakarų krikščioniškosios kultūros meno kūriniuose.

Visa ši ikonografija atskleidžia, kaip per meną buvo siekiama perteikti teologines tiesas ir stiprinti tikėjimo pagrindus. Kryžiaus vaizdinys kartu su kaukole ir kaulais tampa vizualia pamoka apie nuodėmės kilmę ir atpirkimo kainą. Tai ne tik pasakojimas apie kančią, bet ir apie viltingą pažadą – kad žmogus, klydęs nuo pat Adomo, per Kristaus mirtį gauna galimybę išsigelbėti.

Šiandien, žvelgdami į šiuos ikonografinius pavyzdžius, galime ne tik grožėtis jų menine verte, bet ir prisiminti gilią dvasinę žinią, kurią jie perteikia. Kaukolė po kryžiumi nėra vien mirties ženklas – tai gyvenimo pergalės prieš mirtį simbolis, kuris per amžius kalba tikintiesiems apie atpirkimą, viltį ir amžinąją gyvybę.

The post Kodėl po Nukryžiuotojo kojomis vaizduojama kaukolė su sukryžiuotais kaulais? appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Tomas Viluckas
Vyskupas Jonas Kauneckas. Monikute! https://www.laikmetis.lt/vyskupas-jonas-kauneckas-monikute/ Mon, 07 Apr 2025 02:55:00 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=104203 Skelbiame vyskupo Jono Kaunecko homiliją, pasakytą Šv. Mišiose už ses. Moniką Gavėnaitę balandžio 3 d. Šiluvos Bazilikoje. Monikute! (Atsiprašau visų, kad taip kreipiuosi į laidojamą ses. Moniką, bet juk visi ją taip vadino, nors didis laisvės kovotojas monsinjoras Alfonsas Svarinskas rašė, kad ji yra tikras vienuolės-laisvės kovotojos pavyzdys.) Prisipažinsiu, man šiandien liūdna, labai liūdna, Monikute. […]

The post Vyskupas Jonas Kauneckas. Monikute! appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Skelbiame vyskupo Jono Kaunecko homiliją, pasakytą Šv. Mišiose už ses. Moniką Gavėnaitę balandžio 3 d. Šiluvos Bazilikoje.

Monikute! (Atsiprašau visų, kad taip kreipiuosi į laidojamą ses. Moniką, bet juk visi ją taip vadino, nors didis laisvės kovotojas monsinjoras Alfonsas Svarinskas rašė, kad ji yra tikras vienuolės-laisvės kovotojos pavyzdys.) Prisipažinsiu, man šiandien liūdna, labai liūdna, Monikute. Ne dėl Tavo mirties. Tu, tiek kovojusi, vargusi, nusipelnei tokios ramios mirties – tokio ramaus išėjimo iš šios ašarų pakalnės į Dievo prieglobstį. Dar daugiau, Tu nusipelnei, kad Tavo laidotuvių pamaldos vyktų Bazilikoje – šventoje vietoje, kur įvyko daugybė stebuklų. Viso to – ir gražios mirties, ir gražių laidotuvių – Tu nusipelnei.

Man liūdna, kad nebelieka ir, galima sakyt, nebeliko tų, kas matė, kaip laisvą Lietuvą griovė okupacijos, matė partizanų kraują ir visas kovas už tikėjimą ir Lietuvos laisvę. Pamažu, pamažu išeina senoji karta, kovojusi už žmogaus teises ir tikėjimą, karta, kuri ištvėrė prievartą ir tikėjimo persekiojimą.

Ir Tu, Monikute, esi iš tos kartos, kuri kartu su šventuoju apaštalu Pauliumi vis šaukė: „Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar vargas? Ar priespauda? Ar persekiojimas? Ar badas? Ar nuogumas? Ar kalavijas?“ (Rom 8, 35). Ne, nebuvo jėgos, kuri įveiktų Jus. Nes Jūs tvirtai ištarėte su šventuoju Pauliumi: „Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?“ (Rom 8, 31).

O vargo visada buvo. Ir eiti reikėjo ne ten, kur norėjosi, bet ten, kur Dievas šaukia. Mes visi įpratome sakyti, kad Monikutė – šeimininkė, nors ji pati iš to truputį šaipėsi. Ji prisimena, kaip kunigas Petras Našlėnas, sužinojęs ją tapus šeimininke, gerokai nusistebėjo. Atseit, Monikutė mokanti tik arbatą išvirti. Ir ji pati atsiliepia, kad teisingai kunigas sakęs: „Šeimininkauti nemokėjau ir labai nemėgau. Na, bet visko išmokstama. Labiausiai reikia eiti ten, kur, kaip man atrodė, yra sunkiausia. Tad ir nežinodama ir nemokėdama ryžtingai ėjau. Nors kažkada, dar jaunystėje, kai mane prašė eiti šeimininkauti pas kunigą negražiai atkirtau: „nemėgstu kunigų“. O kai generalinė vyresnioji 1976 metais išsiuntė mane dirbti pas Svarinską – net pusgarsiai bambėdavau, kad nuėjus ten dirbti šviesių dienų nematysiu. Na, bet Dievo malonei veikiant praėjo toks bambėjimas.“

O pats monsinjoras Alfonsas patvirtina: „Nuo 1976 metų Viduklėje ji (Monikutė) man buvo didelė pagalbininkė: skalbė bažnytinius rūbus, puošė altorius, siuvo mergaitėms procesijų rūbus, ne vienerius metus maitino daug darbininkų, dirbančių bažnyčios remonto darbus. Daug padėjo renkant parašus, organizuojant jaunimą. Ji parodė daug aukos ir ryžto mano tardymo ir kalinimo metais. Mane aplankyti į lagerį važiavo net du kartus.“

Vieno dalyko negalima pamiršti, privalu tai atsiminti. Monikutė kartu su kitais rašė komunistiniam saugumui: „Mes, žemiau pasirašę asmenys, sutinkame eiti į kalėjimą ar darbo stovyklą įkaitais už kun. Alf. Svarinską“. O Svarinskui tada Monikutė rašė: „Noriu patekti į kalėjimą, nes labai myliu Lietuvą, bet nieko negaliu jai padėti, todėl kančią aukosiu už Lietuvą...“.

Monikutė nuolat meldėsi už kalinius. Ne tik meldėsi, bet ir važiavo jų lankyti. Daug metų rašė sąžinės kaliniams padėkos ir padrąsinimo laiškus į kalėjimus, siuntė jiems maistą, drabužius. Jie net vadino ją „Kalinių Motina“. O kai iš kalėjimo buvo paleistas Petras Paulaitis, nuvykusi į Kretingą ilgai ilgai jį slaugė.

Ko gero, visiems šių laidotuvių dalyviams teko lankytis Vilniuje, monsinjoro Alfonso Svarinsko bute (Odminių g. 10-2). Juk Monikutė, esant jam gyvam, visus vis kvietė ten apsilankyti. Ji, kaip ir pats Svarinskas, garsiai svajojo, kad tas butas visiems laikams būtų jaunimo ir visų Lietuvą mylinčių susibūrimo vieta. Ir liūdėjo, labai liūdėjo, kad taip neįvyko... (Mons. A. Svarinsko atsiminimai. Nepataisomasis II dalis, p. 251–256)

Na, bet pranašas Izaijas šiandien mus guodžia: „Viešpats Dievas nušluostys ašaras nuo visų veidų“ (Iz 25, 8). Ir tarsi girdžiu Monikutės pritarimą to paties pranašo Izaijo žodžiais: Toks yra mūsų Viešpats! „Mes juo pasitikėjome, ir jis mus išgelbėjo! [...] Džiūgaukime, linksminkimės, kad jis mus išganė!“ (Iz 25, 9). Ir pats Jėzus meldėsi pakėlęs akis į dangų: „Tėve, aš noriu, kad Tavo man pavestieji būtų su manimi ten, kur ir aš; kad jie pamatytų mano šlovę“ (Jn 17, 24). Amen.

The post Vyskupas Jonas Kauneckas. Monikute! appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Tomas Viluckas
Nužudytas žinomas Indijos pastorius https://www.laikmetis.lt/nuzudytas-zinomas-indijos-pastorius/ Sat, 05 Apr 2025 00:28:00 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=104143 Žinomas Indijos pastorius Pravinas Pagadala rastas negyvas įtartinomis aplinkybėmis Andhra Pradešo valstijoje Indijos pietuose, praėjus kelioms savaitėms po grasinimų nužudyti, pranešė „The Christian Post“. Pasak „UCA News“, 46 metų pastorius keliavo iš Haidarabado į Radžamandrį, tačiau kelionės tikslo taip ir nepasiekė. Kovo 25 d. anksti ryte jis buvo rastas negyvas pakelėje. Pastorius paliko žmoną ir […]

The post Nužudytas žinomas Indijos pastorius appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Žinomas Indijos pastorius Pravinas Pagadala rastas negyvas įtartinomis aplinkybėmis Andhra Pradešo valstijoje Indijos pietuose, praėjus kelioms savaitėms po grasinimų nužudyti, pranešė „The Christian Post“.

Pasak „UCA News“, 46 metų pastorius keliavo iš Haidarabado į Radžamandrį, tačiau kelionės tikslo taip ir nepasiekė. Kovo 25 d. anksti ryte jis buvo rastas negyvas pakelėje. Pastorius paliko žmoną ir du mažamečius vaikus.

Iš pradžių valstijos valdžios institucijos pranešė, kad pastoriaus mirties priežastis - nelaimingas atsitikimas kelyje, tačiau gausėjantys įrodymai ir visuomenės pasipiktinimas paskatino valstijos vyriausybę pradėti tyrimą dėl tyčinės žmogžudystės.

Open Doors UK praneša, kad Pagadala neseniai sulaukė grasinimų nužudyti dėl to, kad atvirai gynė krikščionybę Indijoje. Organizacija pažymėjo, kad dieną prieš mirtį jis dalyvavo maldos susirinkime.

Šimtai krikščionių, vedami pagrindinių krikščioniškų organizacijų vadovų, kovo 26 d., kitą dieną po to, kai buvo rastas pastoriaus kūnas, susirinko prie Haidarabado valstybinės ligoninės, reikalaudami nuodugniai ištirti jo mirties aplinkybes.

Andhra Pradešo vyriausiasis ministras N. Chandrababu Naidu nurodė policijai ištirti šį įvykį, o pastoriaus mirties aplinkybėms ištirti buvo sudaryta speciali tyrimo grupė. Taip pat nurodyta, kad tyrimą atliktų vykdomasis magistratas.

Krikščionių mitingai privertė ligoninės vadovybę atlikti Pagadalos kūno skrodimą, tačiau jo rezultatai dar neatskleisti.

The post Nužudytas žinomas Indijos pastorius appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Tomas Viluckas
JAV viceprezidentas Jamesas Davidas Vance'as: krikščionis neturėtų bijoti mirties https://www.laikmetis.lt/jav-viceprezidentas-jamesas-davidas-vanceas-krikscionis-neturetu-bijoti-mirties/ Sat, 22 Feb 2025 04:27:00 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=102599 JAV viceprezidentas Jamesas Davidas Vance'as (Džeimsas Deividas Vansas), apibūdinantis save kaip gilaus tikėjimo kataliką, Konservatorių politinio veiksmo konferencijoje (CPAC) netoli sostinės Vašingtono, kalbėjo apie pagrindinį krikščionybės principą. „Manau, kad pamatinis krikščionių tikėjimo pradmuo nėra tik geros moralės principų rinkinys, nors jis tuo savo esme ir yra, bet manau, kad pamatinis mūsų tikėjimo principas yra tai, […]

The post JAV viceprezidentas Jamesas Davidas Vance'as: krikščionis neturėtų bijoti mirties appeared first on LAIKMETIS.

]]>
JAV viceprezidentas Jamesas Davidas Vance'as (Džeimsas Deividas Vansas), apibūdinantis save kaip gilaus tikėjimo kataliką, Konservatorių politinio veiksmo konferencijoje (CPAC) netoli sostinės Vašingtono, kalbėjo apie pagrindinį krikščionybės principą.

„Manau, kad pamatinis krikščionių tikėjimo pradmuo nėra tik geros moralės principų rinkinys, nors jis tuo savo esme ir yra, bet manau, kad pamatinis mūsų tikėjimo principas yra tai, kad Dievo Sūnus tapo žmogumi, mirė ir prisikėlė iš numirusių", - dalijosi jis.

JD. Vanco įsitikinimu, viena pagrindinių išvadų, kuria grindžiamas tikėjimas, yra ši: „Mes neturėtume bijoti mirties."

„Žinoma, mirtis yra labai blogas dalykas, tačiau yra kur kas baisesnių dalykų nei tik prarasti gyvybę, kur kas svarbiau neprarasti sielos", - pabrėžė JAV viceprezidentas.

JD. Vance'as paaiškino, kad būtent todėl jų komanda kovoja už negimusius vaikus, taiką ir piliečių saugumą.

„Mes tikime virš mūsų esančiu Dievu, tikime Dievo malone ir stengiamės iš visų jėgų vykdyti jo valią", - sakė Vance'as.

„Noriu, kad mes būtume tokia visuomenė, kurioje mano vaikai galėtų užaugti dorais jaunuoliais, galėtų būti gerais jaunais krikščionimis", - sakė jis.

The post JAV viceprezidentas Jamesas Davidas Vance'as: krikščionis neturėtų bijoti mirties appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Tomas Viluckas
Į amžinybę iškeliavo kunigas Kęstutis Vilutis https://www.laikmetis.lt/i-amzinybe-iskeliavo-kunigas-kestutis-vilutis/ Tue, 18 Feb 2025 14:14:04 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=102456 2025 metų vasario 17 dieną, eidamas 67-uosius metus, Kaune staiga mirė Karmėlavos Šv. Onos parapijos rezidentas kunigas Kęstutis Vilutis. Kęstutis Vilutis gimė 1958 metų rugsėjo 20 dieną Kaune, uolių katalikų šeimoje. Kartu su juo šeimoje augo dar du broliai. Jų tėvas Jonas ilgus metus dirbo Kauno M. V. J. Kristaus Prisikėlimo parapijos zakristijonu. Natūralu, kad […]

The post Į amžinybę iškeliavo kunigas Kęstutis Vilutis appeared first on LAIKMETIS.

]]>
2025 metų vasario 17 dieną, eidamas 67-uosius metus, Kaune staiga mirė Karmėlavos Šv. Onos parapijos rezidentas kunigas Kęstutis Vilutis.

Kęstutis Vilutis gimė 1958 metų rugsėjo 20 dieną Kaune, uolių katalikų šeimoje. Kartu su juo šeimoje augo dar du broliai. Jų tėvas Jonas ilgus metus dirbo Kauno M. V. J. Kristaus Prisikėlimo parapijos zakristijonu. Natūralu, kad ir vaikai toje bažnyčioje jautėsi kaip namuose. Ypač išsiskyrė Kęstutis, kuris jau nuo vaikystės patarnaudavo Šventosioms Mišioms. Čia subrendo ir jo pašaukimas į kunigystę.

Kęstutis Vilutis mokėsi Kauno 9-ojoje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1977 metais. Tais pačiais metais įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Nuo tarnybos armijoje buvo atleistas dėl silpnos sveikatos. 1982 metų kovo 28 dieną buvo įšventintas diakonu, o 1982 metų birželio 6 dieną – kunigu.

Pirmoji Kęstučio Vilučio kunigiškojo darbo vieta buvo Kauno Šv. Juozapo (Vilijampolės) parapija. Ten jis buvo paskirtas vikaru, tačiau jau tada prasidėjo sveikatos problemos. 1984 metų liepos 31 dieną jis buvo paskirtas Simno vikaro pareigoms, tačiau ten dirbo labai neilgai. Jau 1984 metų gruodžio 28 dieną jis skiriamas Kauno Šv. Vincento Pauliečio (Petrašiūnų) parapijos vikaru. Ten darbavosi pusę metų.

1985 metų rugpjūčio 5 dieną kunigas Kęstutis Vilutis buvo paskirtas Paliepių parapijos administratoriumi. Paliepiuose jis išbuvo beveik aštuonerius metus, pradžioje kaip administratorius, o nuo 1990 metų – kaip klebonas. 1989 metais arkivyskupas jį norėjo skirti Šventybrasčio ir Apytalaukio parapijų klebonu, tačiau pats kunigas prašėsi dar kurį laiką būti paliktas Paliepiuose, nes buvo pradėjęs remontus bažnyčioje, labai rūpinosi Dievo Motinos kulto platinimu parapijoje, rasdamas atgarsį šiam pamaldumui parapijiečių širdyse. Arkivyskupas atsižvelgė į šį prašymą ir kunigą Vilutį paliko darbuotis Paliepiuose. 1990 metais jam buvo priskirta ir Pajieslio parapija, kurią jis administravo pusę metų.

1993 metų gegužės 26 dieną kunigas Kęstutis Vilutis buvo skiriamas Josvainių parapi-jos administratoriumi, tačiau šių pareigų neužėmė. Pagal gydytojų rekomendacijas jam buvo leista išvykti gydytis. 1994 metų lapkričio 29 dieną jis paskirtas Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios altaristu vikaro teisėmis. Po metų perkeltas į Kauno Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) bažnyčią altaristu vikaro teisėmis. Šančiuose kunigas Kęstutis išbuvo iki 2002 metų. Vėl pablogėjus sveikatai, jam buvo leista pagelbėti Kauno universitetinių klinikų ligonių sielovadoje. 2002 metų gruodžio 5 dieną jis paskirtas Kauno slaugos ligoninės kapelionu.

2005 metų sausio 11 dieną Kęstutis Vilutis paskirtas Kauno Gerojo Ganytojo parapijos vikaru. 2012 metų spalio 8 dieną – Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos vikaru, kur dirbo iki 2014 metų vasario, kai buvo perkeltas vikaro pareigoms į Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapiją. 2015 metų lapkričio 19 dieną paskirtas Kėdainių Šv. Juozapo parapijos vikaru. Deja, sveikata nebeleido jam aktyviai įsitraukti į pastoraciją. Jo paties prašymu 2019 metų balandžio 19 dieną jis buvo paskirtas Karmėlavos Šv. Onos parapijos rezidentu, kur dirbo iki mirties.

Kunigas Kęstutis Vilutis, nežiūrint nestiprios sveikatos, visuomet buvo optimistiškos ir šviesios nuotaikos žmogus. Iškalbus, greitai užmezgantis santykius su žmonėmis, turintis humoro jausmą, jis stengėsi kaip galėdamas patarnauti tikintiesiems. Labai išgyvendavo dėl savo charakterio trūkumų ir visuomet stengėsi ieškoti stiprybės Viešpaties artumoje.

Kunigas Kęstutis Vilutis bus pašarvotas Karmėlavos Šv. Onos parapijos bažnyčioje 2025 metų vasario 19 dieną, trečiadienį, 10 valandą. Laidotuvių Šventosios Mišios ketvirtadienį, vasario 20 dieną, 12 valandą. Po Šv. Mišių kunigo Kęstučio žemiškieji palaikai bus laidojami Masteikių kapinėse, Lapių parapijoje, šeimos kape, kur pats kunigas buvo prašęs jį palaidoti šalia savo tėvų.

The post Į amžinybę iškeliavo kunigas Kęstutis Vilutis appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Tomas Viluckas