„Baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose, kurie buvo pradėti pranešėjų suteiktos informacijos pagrindu ir kaltinamaisiais aktais perduoti teismui, nustatyta žala valstybei, žmonių sveikatai ir aplinkai yra per 86 mln. eurų, dar už 2 mln. 447 tūkst. eurų šiose bylose yra pareikšti civiliniai ieškiniai“, – per antradienį Vilniuje vykstantį ketvirtąjį Pranešėjų apsaugos forumą sakė N. Grunskienė.

Generalinės prokurorės pateiktais duomenimis, išnagrinėtose bylose į valstybės biudžetą sumokėta daugiau kaip 317 tūkst. eurų, civilinių ieškinių tenkinta už daugiau kaip 70 tūkst. eurų.

Kalbėdama forume prokurorė pabrėžė būtinybę užtikrinti pranešėjų konfidencialumą, kartu sakydama, kad „šių žmonių geri darbai liks tylūs“.

Gerbdami ir saugodami pranešėjų konfidencialumą mes niekada neatskleisime pranešėjų istorijų ir gaila, bet šių žmonių geri darbai liks tylūs

„Gerbdami ir saugodami pranešėjų konfidencialumą mes niekada neatskleisime pranešėjų istorijų ir gaila, bet šių žmonių geri darbai liks tylūs. Konfidencialumo apsauga yra esminė garantija pranešėjams. Jei pranešėjų tapatybė tampa vieša informacija, tai gali juos paversti pažeidžiamais, sukelti grėsmę jų saugumui, privatumui ir netgi gyvybei“, – sakė N. Grunskienė.

Per šių metų pirmus penkis mėnesius prokuratūra gavo 53 pranešimus apie galimai nusikalstamas veikas, piktnaudžiavimą ir kitus pažeidimus, pernai – 73, iš viso nuo pranešėjo instituto veikimo pradžios pranešimus pateikusių asmenų yra 287.

Pranešėjų apsaugos įstatymas įsigaliojo 2019 metų sausio 1 dieną. Šis įstatymas įtvirtina asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą įstaigoje, kurioje dirba ar dirbo pranešėjas, apsaugos mechanizmą. Pranešti galima apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui ar jį pažeidžiančius: dėl pavojaus visuomenės saugumui, asmens gyvybei ar sveikatai, neteisėto finansavimo, neskaidraus lėšų naudojimo, neteisėtai įgyto turto ir kitų pažeidimų

The post N. Grunskienė: bylose pagal pranešėjų informaciją nustatyta žala – per 86 mln. eurų appeared first on LAIKMETIS.

„Tamro“ ir „Benu“ vaistinės vadovė Rasa Montvilė sako, kad Konkurencijos įstatymas numato galimybę, kol vyksta teismai, vietoj baudos sumokėjimo pateikti banko garantiją, lygią baudos sumai. 

„Bendrovės šia įstatymo numatyta galimybe planuoja pasinaudoti ir Konkurencijos tarybai iki kovo 13 dienos pateiks atitinkamas banko garantijas“, – BNS nurodė R. Montvilė. 

„Gintarinės vaistinės“ ir „Limedikos“ generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė BNS taip pat pranešė, kad renkasi tokią pat  įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo procedūrą.   

„Gintarinė vaistinė“ ir „Limedika“ kovo 6-ąją, likus savaitei iki baudos mokėjimo termino pabaigos, pateikė Konkurencijos tarybai finansines garantijas, kurios padengia paskirtų baudų sumas“, – sakė R. Bagdonavičienė. 

Didžiausią baudą gavusios „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovės Rolandos Lipnevičiūtės teigimu, įmonė dar negali atsakyti, kaip bauda bus sumokėta – „mokėjimų techninę dalį“ ji ketino aptarti ketvirtadienį.  

Tuo metu Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė BNS informavo, kad paskirtą 7,4 tūkst. eurų baudą asociacija sumokės iki numatyto termino – kovo 13-osios.   

„Sumokėsime pervedimu“, – teigė ji. 

Konkurencijos taryba gruodžio 9 dieną Lietuvos vaistinių asociacijai ir aštuonioms vaistų prekybos ir konsultacijų bendrovėms, susitarusioms dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, skyrė apie 72,6 mln. eurų baudų. 

Vaistinių tinklus ir didmenines farmacijos produktų platinimo įmones Baltijos šalyse ir Švedijoje bei e. prekybos įmonę „Azeta“ valdančiai „Euroapothecai“ priklausančiai „Eurovaistinei“ skirta 27,5 mln. eurų, tos pačios grupės įmonėms EVD – 2,7 mln., EVRC – 1,27 mln. ir „Siromed Pharma“ – 11,2 tūkst. eurų baudos.

„Limedikai“ ir jos valdomai „Gintarinei vaistinei“ skirtos atitinkamai 7,4 mln. ir 16,7 mln., „Tamro“ – 9,2 mln., o jos valdomai „Benu“ – 7,7 mln. eurų baudos.

Lietuvos vaistinių asociacija ir bendrovės „Eurovaistinė“, EVD, EVRC, „Siromed pharma“, „Benu“, „Tamro“, „Limedika“ ir „Gintarinė vaistinė“ teismo yra paprašiusios panaikinti tarybos nutarimą arba sumažinti skirtas baudas.

The post Beveik 73 mln. eurų Konkurencijos tarybos baudą vaistinės sumokės teikdamos banko garantiją appeared first on LAIKMETIS.

„Ma­no, kaip mi­nist­rės, tiks­las yra ne­mes­ti pi­ni­gų bet kur ir ten, kur tie mi­li­jo­nai jau bu­vo in­ves­tuo­ti. Ne­iš­taš­ky­ti pi­ni­gų pro­jek­tams, ku­rie yra apie šie­no ra­vė­ji­mą (...) Ši­tos in­ves­ti­ci­jos rei­ka­lin­gos mū­sų tech­no­lo­gi­nei pa­žan­gai ir at­ei­čiai, ir mes jas in­ves­tuo­si­me at­sa­kin­gai“, – praėjusią savaitę Seime tvirtino ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 

Anot ministerijos, kaip ir buvo patvirtinta plane „Naujos kartos Lietuva“, lietuvių kalbos išteklių, reikalingų kuriant dirbtinio intelekto sprendimus, veiklos bus įgyvendintos visa apimtimi – tam skirta 35 mln. eurų.

„Siekdama užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą, ministerija laukia Europos Komisijos pritarimo dėl atrinktų projektų apjungimo iki penkių projektų. Ministerijos tikslas – šiems projektams skirtas lėšas panaudoti tikslingai ir sukurti ilgalaikę naudą tiek verslui, tiek žmonėms, kad ateityje dirbtinio intelekto sprendimai (produktai) suprastų bei kalbėtų lietuviškai“, – BNS pranešė ministerija. 

Anot jos, šiuo metu rengiamos projektų finansavimo sąlygos, pagal kurias bus atrinkti profesionaliausi projektų įgyvendintojai. Kvietimą numatoma paskelbti kitų metų pirmą ketvirtį.

Siekdama, kad projektai būtų kokybiški, ministerija kreipėsi į Europos Komisiją dėl jų įgyvendinimo laikotarpio pratęsimo iki 2026 metų antrojo ketvirčio.

Buvęs VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis praėjusią savaitę per spaudos konferenciją Seime teigė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija vilkina 35 mln. eurų skyrimą kuriant dirbtinio intelekto sprendimus lietuvių kalba.

Audrys Antanaitis praėjusią savaitę per spaudos konferenciją Seime teigė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija vilkina 35 mln. eurų skyrimą

„Planas patvirtintas dar 2021 metais, o 23 svarbiems lietuvių kalbos projektams planuotas 48 mėnesių vykdymo laikotarpis, tačiau dėl tokio vilkinimo projektų vykdymo trukmė sutrumpės per pusę“, – sakė A. Antanaitis.

Anot jo, toks užsitęsęs „Naujos kartos Lietuva“ plano koordinavimas gali atsiliepti efektyviam ir kokybiškam projektų įvykdymui arba juos visai sužlugdyti.

Šis klausimas ketvirtadienį nuskambėjo ir Seimo plenarinio posėdžio metu. 

„Valstietis“ kalbininkas Stasys Tumėnas stebėjosi, jog nė karto nekritikuotas A. Antanaitis nebuvo apskritai išrinktas į komisiją ir teigė, kad „diskusijoje tarsi išlindo viena priežastis“. 

„Pa­aiš­kė­jo, kad kal­ti vos ne 35 ar 37 mln. eu­rų, ku­rie Eu­ro­pos Są­jun­gos yra skir­ti skait­me­ni­nei erd­vei su­lie­tu­vin­ti. Jau 11 mė­ne­sių tos lė­šos yra įšal­dy­tos Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jo­je, nors Lie­tu­vos kal­bi­nin­kai, spe­cia­lis­tai pa­si­ren­gę vyk­dy­ti pro­jek­tus ir tuos dar­bus at­lik­ti“, – tvirtino parlamentaras.

Anot jo, dar rugsėjį A. Antanaitis pristatė žingsnius, ateities programą ir kaip šias lėšas būtų galima panaudoti. S. Tumėnas svarstė, ar nenutiks taip, jog minimi 35 mln. eurų grįš į Europos Sąjungos biudžetą. 

Posėdyje dalyvavusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, jog skaitmeninimui skirti pinigai yra milžiniški ir ministerija jų nenori paskirti bet kam. 

„Iš tik­rų­jų tai yra mil­ži­niš­ki „Nau­jos kar­tos Eu­ro­pa“ fon­do pi­ni­gai, ku­rių, kiek man ži­no­ma, vi­si, kas dir­ba su kal­ba, la­bai la­bai lau­kia ir į ku­riuos no­ri pre­ten­duo­ti. Ta­čiau yra svar­bus da­ly­kas: į kal­bą ir kal­bos skait­me­ni­ni­mą bei dirb­ti­nio in­te­lek­to tech­no­lo­gi­jas lie­tu­vių kal­bo­je jau yra in­ves­tuo­ti mi­li­jo­nai“, – kalbėjo ministrė.

„Naujos kartos Lietuva“ – tai Europos Komisijos pasiūlyta  Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė. Reaguojant į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes ji skirta finansuoti valstybių narių struktūrines reformas ir skatinti ūkio atsigavimą. Kaip vienas prioritetų numatyta skaitmeninė transformacija.

The post Kalbos skaitmenizavimo stabdymu kaltinama A. Armonaitė teigia netaškysianti pinigų bet kam appeared first on LAIKMETIS.

Pasak jos, labiausiai didėjo telefoninio sukčiavimo atvejų: jų buvo dešimtys, o nuostoliai siekė daugiau kaip 200 tūkst. eurų. Vis dėlto tai tebėra gerokai mažiau nei pernai trečiąjį ketvirtį, kai tokiu būdu buvo išviliota beveik 1 mln. eurų. 

Siunčiant suklastotas SMS žinutes bei elektroninius laiškus šiemet išviliota 342 tūkst. eurų, arba penkis kartus daugiau nei prieš metus, kai vadinamojo „fišingo“ būdu išviliota 66 tūkst. eurų.

Didėja sumos, sukčių išgaunamos apsimetant įmonės vadovu bei nurodant atlikti pavedimą į nusikaltėlių sąskaitą – šiemet taip prarasta 121 tūkst. eurų, tuo metu pernai nebuvo nė vieno tokio atvejo. 

Didėja sumos, sukčių išgaunamos apsimetant įmonės vadovu bei nurodant atlikti pavedimą į nusikaltėlių sąskaitą

Daugiausiai nuostolių šiemet patirta 21 atveju sukčiams perėmus susirašinėjimą elektroniniu paštu – taip išviliota apie 689 tūkst. eurų (vienu atveju vidutiniškai beveik 33 tūkst. eurų). Dažniausiai šitaip nukenčia įmonės. Prieš metus atvejų skaičius buvo panašus, o nuostoliai viršijo 1 mln. eurų.

Šių metų pradžioje pranešta apie 134 investicinių sukčių nusikaltimus, jie išviliojo 297 tūkst. eurų (prieš metus – atitinkamai 122 ir 1,2 mln. eurų).

Šiemet pirmąjį ketvirtį gyventojai pranešė apie 54 vadinamųjų romantinių sukčių atvejus, prarasta 100 tūkst. eurų (pernai – atitinkamai 36 ir apie 200 tūkst. eurų).

Sausį-balandį LBA priklausantiems bankams bendradarbiaujant su teisėsauga į savininkų sąskaitas sugrįžo 423 tūkst. eurų, jau pervestų į kitą finansų įstaigą. Dar 379 tūkst. eurų buvo sustabdyta toje pačioje finansų įstaigoje ir po tyrimo grąžinti klientams.

LBA duomenimis, finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių 2021-aisiais išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais (4,8 mln. eurų). 

The post Gyventojai sukčiams per bankus šiemet pervedė 2,1 mln. eurų appeared first on LAIKMETIS.