Departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė BNS teigė kol kas negalinti įvardinti, kiek tokių žmonių iš viso Lietuvoje yra.

„Tyrimas nebaigtas, tai kiek tiksliai – negaliu pasakyti“, – kalbėjo įstaigos vadovė.

Tokio patikrinimo imtasi paaiškėjus, kad du rusų milijardieriaus Romano Abramovičiaus vaikai – Anna ir Arkadijus – turi Lietuvos pasus ir galimai padėjo tėvui apeiti tarptautines sankcijas.

Pasak E. Gudzinskaitės, įstaigos darbuotojai turi patikrinti tūkstančius žmonių, šį darbą baigti planuojama sausį.

„Mes bandome automatizuotus sprendimus. Mes negalim atlikti atvejų tyrimo, bet mes tiesiog susiaurinome tyrimo apimtį – tikriname duomenis, kurie yra mūsų registruose, – sakė E. Gudzinskaitė. – Jei pagal mūsų registrų duomenis nustatysime, kad yra kažkokių ryšių, tai tuos ryšius ir tikrinsime.“

Anot Vidaus reikalų ministerijos (VRM), Migracijos departamentui nustačius, kiek ES sankcionuotų asmenų giminaičių turi Lietuvos pilietybę, kitoms institucijoms bus pavesta įvertinti, ar jie nedalyvauja schemose, apeinant minėtas sankcijas.

Ministerija BNS taip pat nurodė, kad šiuo metu baigiamos rengti įstatymo pataisos, kurios numatytų galimybę atimti ne tik išimties tvarka, bet kilmės pagrindu įgytą pilietybę.

2023 metais Seimas kartą jau keitė Pilietybės įstatymą, numatant galimybę atimti išimties tvarką gautą Lietuvos pilietybę iš dvigubą pilietybę turinčio asmens, jeigu jis viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar jos sąjungininkų saugumo interesams.

Šis įstatymas kol kas pritaikytas kartą – atimant pilietybę iš šokėjos ant ledo Margaritos Drobiazko. Toks procesas pradėtas ir dėl balerinos Ilzės Liepos.

Be kita ko, VRM yra paprašiusi Valstybės saugumo departamento patikrinti 800 užsieniečių, kuriems išimties tvarka buvo suteikta Lietuvos pilietybė.

The post Migracijos departamentas: radome lietuvių, turinčių sąsajų su ES sankcionuotais asmenimis appeared first on LAIKMETIS.

Prievolė užpildyti klausimyną taikoma visiems pilnamečiams Baltarusijos ir Rusijos piliečiams, kai jie teikia prašymus išduoti ar pakeisti teisę gyventi Lietuvoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą, įforminti naują leidimą laikinai gyventi arba išduoti nacionalinę vizą. Klausimyne privaloma pateikti tam tikrą informaciją, pareikšti požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje

Įvertinus visą – viešą ir neviešą – informaciją konstatuota, jog grėsmę nacionaliniam saugumui kelia 910 Baltarusijos piliečių, iš kurių 337-iems buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, 121 – atsisakyta pakeisti tokį dokumentą. 205 baltarusiams buvo panaikinti anksčiau jų turėti vis dar galioję leidimai laikinai gyventi. Dviem Baltarusijos piliečiams atsisakyta išduoti leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, o keturiems – tokie dokumentai panaikinti.

241 baltarusis sulaukė neigiamų atsakymų, kuomet kreipėsi dėl nacionalinės Lietuvos vizos išdavimo.

Grėsmę nacionaliniam saugumui keliančiais pripažinti 254 Rusijos piliečiai. 43 rusams atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, 46 – atsisakyta juos pratęsti. Dar 59 Rusijos piliečiams panaikinti anksčiau jų turėti vis dar galioję leidimai laikinai gyventi, o 52 rusai neteko leidimų nuolat gyventi Lietuvoje. Neišduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, kai asmuo dėl jo kreipiasi pirmą kartą, nuspręsta dviem Rusijos piliečiams. 

Nacionalinė viza nebuvo išduota jos prašiusiems 52 rusams.

Visiems minėtiems 1164 užsieniečiams taip pat priimti sprendimai uždrausti atvykti į Lietuvą, nurodoma departamento pranešime.

The post Grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui pripažinti daugiau kaip 1 tūkst. baltarusių ir rusų appeared first on LAIKMETIS.

Šią savaitę bendrame Seimo Biudžeto ir finansų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdyje dalyvavusi Migracijos departamento direktorės pavaduotoja Liucija Voišnis teigė, kad departamento darbuotojų atlyginimai nekonkurencingi, o darbo krūvis – didžiulis.

„Darbuotojai dirba ir po darbo valandų, ir savaitgaliais, organizuoja mobilių komandų darbą, dirba (užsieniečių) registracijos centruose“, – sakė ji.

„Kasmet užsieniečių atvykimas į Lietuvą didėja 30 procentų. Iš viso šiemet aptarnavome daugiau kaip 730 tūkst. žmonių. Surinkome į biudžetą 27 mln. eurų. Tai tik devynių mėnesių informacija“, – tvirtino departamento atstovė.

Pernai Migracijos departamentas priėmė daugiau kaip 4 tūkst. prieglobsčio prašytojų, šiemet užregistruota beveik 70 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.

L. Voišnis pabrėžė, kad nuolat didėjantis darbo krūvis ir įtampa parodė, jog Migracijos departamento darbuotojų atlyginimai – nekonkurencingi.

„Šiais metais departamento darbuotojų kaita yra rekordinė – 29 procentai. Didelė dalis jaunesnių ir potencialą turinčių darbuotojų, įgiję patirties Migracijos departamente, pereina dirbti į privatų sektorių, arba pereina į kitas valstybės įstaigas“, – tvirtino ji.

Kitų metų biudžeto projekte Migracijos departamentui darbo užmokesčiui papildomai numatoma skirti 449 tūkst. eurų. Tuo metu realus poreikis – 1,3 mln. eurų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad ši suma leis algas pakelti tik 4,6 procento. Tuo metu kitų vidaus reikalų sistemos įstaigų atlyginimų fondas auga daugiau, pavyzdžiui, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų atlyginimai kils 11,8 proc., palyginti su šiais metais, Valstybės sienos apsaugos tarnybos – 10,5 proc., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento – 10,3 proc., policijos – 10,2 procento.

„Buvo pažadas, kad kitąmet didinsime daugiau. (...) Manau, kad čia tikrai nėra tokia reikšminga suma, kurios negalėtume surasti“, – sakė L. Kasčiūnas.

Komitetų posėdyje dalyvavęs vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas taip pat pripažino, kad „atlyginimas iki 1000 eurų nėra labai konkurencingas“.

Migracijos departamento duomenimis, vyriausiojo specialisto vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, trečią šių metų ketvirtį buvo 1977 eurai, specialisto – 1678 eurai.

„Nesuvaldžius darbuotojų kaitos, kyla rizika, kad esami darbuotojai negalės susitvarkyti su padidėjusiu darbo krūviu ir nukentės ne tik Lietuvos piliečių ir užsieniečių aptarnavimas, bet ir departamento įsipareigojimas priimti sprendimus nustatytais terminais“, – teigė L. Voišnis.

Šiais metais Migracijos departamento biudžetas sudaro 11,67 mln. eurų, kitąmet jam suplanuota skirti 13,5 mln. eurų.

The post Migracijos departamentas: dėl mažų atlyginimų nepavyksta išlaikyti patyrusių specialistų appeared first on LAIKMETIS.

2021 metais išduota 1385 ilgalaikio gyventojo leidimų – daugiausiai nuo 2017 metų, kuomet tokių leidimų suteikta 980.

Leidimą nuolat gyventi Lietuvoje dažniausiai gavo Baltarusijos (315), Rusijos (278), Ukrainos (234) ir Afganistano (188) piliečiai.

Daugiausiai ilgalaikio gyventojo leidimų suteikta užsieniečiams pragyvenusiems Lietuvoje bent penkerius metus (486), gavusiems pabėgėlio statusą (360), lietuvių kilmės asmenims (141).

Migracijos departamento teigimu toks ilgalaikio gyventojo leidimų augimas matomas dėl didėjančio Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičiaus.

„Ilgalaikio gyventojo leidimų augimas yra logiškas ir nuoseklus, nes metai iš metų Lietuvoje daugėja užsieniečių, kurie po 5 metų gyvenimo įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvoje“, – BNS teigė departamentas.

Taip pat 2021 metais išduotas ar pakeistas rekordiškai didelis laikinai gyventi teisę suteikiančių leidimų skaičius. 2021 metais jis siekė 51,8 tūkst. ir buvo daugiau nei du kartus didesnis nei 2017 metais, kai jų išduota 19,4 tūkst.

Leidimų laikinai gyventi daugiausiai suteikta Baltarusijos – 20,6 tūkst. ir Ukrainos – 19,6 tūkst. piliečiams.

Dažniausiais išdavimo pagrindas – darbas (39 tūkst.), šeimos susijungimas (6 tūkst.), studijos (3,1 tūkst.).

Vis dėlto 2021 metais buvo rekordiškai aukštas panaikintų laikinų leidimų skaičius – 8502 leidimai, kai tuo tarpu 2017 metais tokių buvo 2869.

Didėjantį laikinųjų leidimų gyventi išdavimų skaičių Migracijos departamentas aiškina iš užsienio atvykstančių darbuotojų skaičiaus augimu.

„Kiekvienais metais vis daugiau darbuotojų atvyksta į Lietuvą iš užsienio, kurių labai trūksta darbo rinkai, kadangi ekonomika auga, o vietinės darbo jėgos neužtenka. Taip pat darbo jėgos imigraciją skatina nuosekliai laisvinamos imigracijos taisyklės (teisės aktai)“, – BNS informavo Migracijos departamentas.

The post 2021 metais padaugėjo norinčiųjų gyventi Lietuvoje appeared first on LAIKMETIS.

„Dabar jau visiškai koncentruojamės ties nagrinėjimu, tai planas yra iki lapkričio mėnesio – jeigu ne visus, tai maksimaliai didžiausią dalį prieglobsčio prašymų išnagrinėti“, – BNS pirmadienį sakė įstaigos vadovė.

Jos teigimu, per savaitę departamento specialistai išnagrinėja kelias dešimtis prieglobsčio prašymų.

„Įvairiai – kartais būna tik 20, kartais būna daugiau. Priklauso nuo savaitės. Kartais būna apklausų savaitė, kai pagrinde tik apklausos atliekamos, paskui būna sprendimų savaitė, kai sprendimai rašomi. Tai po kelias dešimtis per savaitę“, – teigė E. Gudzinskaitė.

Iki šiol prieglobstis nebuvo suteiktas nė vienam tokiam migrantui

Anot įstaigos vadovės, su prieglobsčio prašymų nagrinėjimu dirba apie 60 darbuotojų – tokių pajėgumų pakanka, tačiau stengiamasi, kad darbas vyktų kuo efektyviau.

„Pajėgumu dabar turime pakankamai, tačiau iššūkis – kaip juos kuo greičiau įveiklinti, kadangi daug naujų darbuotojų, reikėjo daug laiko investuoti į jų apmokymus ir dabar didžioji iššūkio dalis – kaip juos maksimaliai įveiklinti“, – kalbėjo Migracijos departamento direktorė.

Neteisėtai Baltarusijos ir Lietuvos sieną šiemet yra kirtę per 4,1 tūkst. migrantų, iš kurių 2,8 tūkst. pateikė prieglobsčio prašymus, kurių iki šiol nagrinėta per 600.

Iki šiol prieglobstis nebuvo suteiktas nė vienam tokiam migrantui, 320 asmenų prieglobstis nesuteiktas, 325 asmenų atžvilgiu prieglobsčio procedūros nutrauktos.

Pasak E. Gudzinskaitės, prieglobsčio procedūros gali būti nutrauktos migrantams pasišalinus iš šalies arba išvykus į savo kilmės šalį.

The post Migrantų prieglobsčio prašymus planuojama išnagrinėti iki lapkričio appeared first on LAIKMETIS.

Pasak jos, įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimai smarkiai pakoreguos procesus.

„Labai laukiam, ar prezidentas pasirašys įstatymą, ar ne, nes nuo to smarkiai priklauso mūsų procesai “, – BNS antradienį sakė E. Gudzinskaitė.

Departamento direktorė pridūrė, kad pataisos būtų „milžiniška pagalba“ specialistams dorojantis su išaugusiais nelegalios migracijos srautais iš Baltarusijos.

Taip ji kalbėjo G. Nausėdai rengiantis priimti sprendimą dėl pataisų, kuriomis susiaurinamos migrantų teisės, siekiant greičiau nustatyti, ar jie yra nuo neramumų bėgantys pabėgėliai, ar tiesiog ieško ekonominės gerovės Europoje.

Anot E. Gudzinskaitės, priimant pataisas politikų akcentuotas dešimties dienų terminas skubos tvarka išnagrinėti prieglobsčio prašymą egzistuoja ir dabar, tiesiog šiuo metu to padaryti neįmanoma dėl egzistuojančių procedūrų.

„Pavyzdžiui, dabar, sulaikius valstybės sieną pažeidusį migrantą, norint apriboti jo judėjimo teisę, reikia kreiptis į teismą. Tai reiškia papildomą susirašinėjimą argumentuojant, kodėl tai reikalinga“, – sakė Migracijos departamento vadovė.

„Įsigaliojus pataisoms, konkrečioje vietoje migrantai galės būti apgyvendinti paprastu pasieniečių sprendimu. Tai reiškia, kad prieglobsčio nagrinėjimo procedūra prasidės iš karto“, – pridūrė ji.

Pasak E. Gudzinskaitės, naštą departamento specialistams taip pat nuimtų panaikinamas reikalavimas, jog migrantas turi būti per dvi dienas informuojamas, ar jo atžvilgiu bus taikoma skubi prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra, ar paprasta.

„Tai absoliučiai perteklinis reikalavimas, tai net nėra informavimas apie prieglobsčio prašytojo teises ir pareigas. Jo panaikinimas būtų mums milžiniškas palengvinimas – nereikėtų samdyti vertėjo, nereikėtų rašyti pranešimo“, – tvirtino pareigūnė.

Jos teigimu, procedūrą smarkiai sutrumpins sprendimas skundo dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio nagrinėjimą perkelti į patį Migracijos departamentą, teisminiam ginčui paliekant tik vieną instanciją.

Jos teigimu, procedūrą smarkiai sutrumpins sprendimas skundo dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio nagrinėjimą perkelti į patį Migracijos departamentą, teisminiam ginčui paliekant tik vieną instanciją.

Šiuo metu Migracijos departamentui atmetus prieglobsčio prašymą, jis galėjo būti skundžiamas dviejų instancijų teismams.

„Teismai prieglobsčio bylas nagrinėja du mėnesius, Migracijos departamentas apeliaciją nagrinėtų septynias dienas. Nereikėtų ruoštis byloms, rašyti atsiliepimų į teismą. Tai nuima daug techninio, nereikalingo darbo“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.

Dalis teisininkų Lietuvoje kritikavo nuostatą dėl skundo nagrinėjimo Migracijos departamente. Jie teigė, kad pataisos neužtikrina apeliacijos, todėl prieštarauja Konstitucijai.

E. Gudzinskaitė šią kritiką atmeta.

„Pagal ES direktyvą ir pagal ES praktiką užtenka vienos instancijos teismo, – sakė ji. – Kiek žiūrėjau kitų valstybių praktiką, ji įvairi, tačiau nemažai valstybių eina keliu, kad pirma instancija yra neteisminė, o po to apeliacija eina į teismą“, – tvirtino departamento vadovė.

Šiemet į Lietuvą neteisėtai bandė patekti beveik 2,2 tūkst. migrantų, Migracijos departamentas kol kas atmetė 136 jų prašymus suteikti prieglobstį ir nė vieno nepatvirtino.

Institucija šiuo metu yra paskelbusi 56 darbuotojų paiešką, daugiausia ieškoma prieglobsčio specialistų.

E. Gudzinskaitė sakė, kad į šias pareigas pretenduojančių žmonių aktyvumas ją tenkina.

„Norėtųsi daugiau, bet turint omenyje ir kontekstą, ir atlyginimus, kuriuos galėtume siūlyti, tai neblogas rezultatas. Netgi atsiranda pilietiškai mąstančių žmonių, kurie sako, kad ateina dirbti dėl bendro valstybės reikalo“, – kalbėjo departamento direktorė.

Sprendimą dėl minimų migrantų teises siaurinančių pataisų prezidentas turėtų priimti trečiadienį. Vyriausybė teigia, kad jos yra būtinos, siekiant pažaboti krizę.

The post Migracijos departamento vadovė laukia G. Nausėdos parašo po įstatymu dėl migrantų teisių appeared first on LAIKMETIS.