Šia iniciatyva valdantieji atsitraukia nuo siūlymo po poros metų Lietuvoje visiškai uždrausti deginti kietąjį iškastinį kurą. 

Tokį sušvelnintą siūlymą dėl iškastinio kuro įregistravo aplinkos ministras liberalas Simonas Gentvilas ir konservatorius Antanas Čepononis.  

Taip siekiama nepadidinti mažesniuose miestuose, miesteliuose ar kaimuose gyvenančių nepasiturinčių ar mažesnes pajamas gaunančių gyventojų išlaidų, kurių jiems gali atsirasti prisitaikant prie kuro naudojimo pokyčių.

Jeigu Seimas šiam siūlymui pritartų, kietojo iškastinio kuro nebūtų galima deginti tik Druskininkuose, Neringoje, Palangoje, Birštone bei Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, kur dabar gyvena daugiau negu 50 tūkst. gyventojų.    

Kaip teigiama parlamentarų nurodomuose pakeitimo motyvuose, šalies miestai, turintys daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų, pasižymi reikšmingai didesniu gyventojų tankiu nei kiti Lietuvos miestai, miesteliai ir kaimai.

Valstybės duomenų agentūros 2022 metų duomenimis, Kauno miesto gyventojų tankumas buvo 1898 gyventojai kvadratiniame kilometre, Panevėžio – 1752, Klaipėdos – 1554, Vilniaus – 1404,  Alytaus – 1295, o  Šiaulių  – 1256. Septinta pagal gyventojų tankumą buvo Visagino savivaldybė tik su 335 gyventojais kvadratiniame kilometre.

Seime dabar svarstomas Aplinkos oro apsaugos įstatymo pataisų variantas numato, kad po poros metų deginti kietąjį iškastinį kurą būtų draudžiama visoje Lietuvoje, išskyrus atvejus, kai jis deginamas kaip technologinis kuras pramoninėse krosnyse.  

The post Siūloma drausti anglį ir durpes deginti šalies kurortuose ir didmiesčiuose appeared first on LAIKMETIS.

„Visi trys tyrimai išankstinį įsivaizdavimą radikaliai pakeitė ir matome, kad mūsų tipinis pašnekovas yra didmiesčio gyventojas, 70-75 metų moteris, gyvenanti viena daugiabutyje. Turinti vaikų, bet vaikai gyvena savo gyvenimus kažkur atskirai“, – LRT laidoje „Ryto garsai“ pirmadienį sakė M. Čiuželis.

Pasak jo, naujausias tyrimas patvirtino ankstesnių tyrimų išvadas apie sociodemografinį pašnekovo portretą.

„Linijos kūrimo pradžioje daugiau galvojome, kad mūsų pašnekovas yra regionų, kaimiškų vietovių gyventojas“, – teigė M. Čiuželis.

„Matome, kad kaimiškose vietovėse visgi yra daugiau bendruomeniškumo, pagalbos, jeigu vyresnio amžiaus žmogus keletą dienų nepajudina savo užuolaidėlių name, kažkas pas jį ateina patikrinti, ar viskas gerai. Didmiestyje matome, kad susvetimėjimo yra gerokai daugiau“, – pridūrė „Sidabrinės linijos“ vadovas.

„Sidabrinę liniją“ 2016 metais įkūrė M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas, įsteigtas Kristinos ir Mariaus Čiuželių.

Remiantis veiklos ataskaita, 2022 metais linijoje įvyko per 38 tūkst. pokalbių, iš jų apie trečdalį sudarė emocinės pagalbos, likusią dalį – reguliarūs draugystės pokalbiai.

The post Kaimiškose vietovėse susvetimėjimo mažiau - „Sidabrinės linijos“ vadovas appeared first on LAIKMETIS.

Vilniuje palaidoti 58, Klaipėdoje – 21, o Kaune – 12 tokių žmonių.

Praėjusiais metais sostinėje tuo pačiu metu buvo palaidoti taip pat 58 žmonės, Klaipėdoje – 25, o Kaune – 20.

Nei Kaune, nei uostamiestyje neatpažintų asmenų nebuvo palaidota, tik vieniši asmenys arba tie, kuriuos laidoti atsisakė artimieji. Tuo metu Vilniuje palaidoti penki neatpažinti mirusieji.

Sostinėje šiems palaidojimams biudžete numatyta apie 30 tūkst. eurų, Kaune – apie 15 tūkst. eurų, Klaipėdoje – apie 13 tūkst. eurų.

The post Trys didmiesčiai šiemet palaidojo apie 90 vienišų, nenustatytos tapatybės žmonių appeared first on LAIKMETIS.

Bertrand'as Kernas (Bertranas Kernas), netoli Paryžiaus esančio Panteno miesto meras socialistas, šią savaitę apie šį žingsnį paskelbė naujametiniame vaizdo pranešime socialiniame tinkle „Twitter“.

„Pantenas (Pantin) metus vadinsis Pantena (Pantene)", – sakė jis pakeisdamas miesto pavadinimo gramatinę giminę, kad pabrėžtų „moterų ir vyrų lygybę“ ir kovą už smurto prieš moteris panaikinimą.

Vyriškos giminės daiktavardžius prancūzų kalboje dažnai galima paversti moteriškos giminės daiktavardžiais, pridedant galūnę „-e“.

B. Kernas tikisi, kad tai bus „raginimas atkreipti dėmesį į moterų ir vyrų lygybę, kuri vis dar nėra tobula, nors pastaraisiais metais padėtis pagerėjo“.

Pasak jo, moterims vis dar „mokamas mažesnis atlyginimas nei vyrams“, o jų vieta viešojoje erdvėje vyrams „ne visada priimtina“, sakė jis.

Tačiau atrodo, kad šis žingsnis iš esmės tėra simbolinis.

Merija teigia, kad miesto pakraščiuose esantys kelio ženklai ir savivaldybės oficiali komunikacija nesikeis. 

Jos „Twitter“ paskyra trečiadienį liko nepakitusi, išskyrus fone esantį užrašą „Pantena: įsipareigojusi lygybei“.

Dėl šio sprendimo socialinėje žiniasklaidoje pasipylė pašaipos, o daugelis vartotojų siūlė grubias alternatyvas kitiems Prancūzijos miestams pervadinti. 

Tačiau kiti mano, kad tai yra sveikintinas viešųjų ryšių triukas, kuriuo siekiama atgaivinti diskusijas apie lyčių skirtumus. 

Pasaulio ekonomikos forumo 2022 metų pasauliniame lyčių atotrūkio indekse Prancūzija užėmė 15 vietą pasaulyje.

61 metų inžinierė Elisabeth Borne (Elizabet Born) pernai buvo paskirta ministre pirmininke ir tapo tik antrąja moterimi Prancūzijoje, užėmusia šias pareigas. 

Tačiau pastaraisiais metais Prancūzijos politikoje pasipylė kaltinimai seksualiniu priekabiavimu ir užpuolimu. 

Vienoje iš naujausių bylų garsiam jaunam Prancūzijos kraštutinės kairiosios partijos lyderiui Adrienui Quatennensui (Adrjenui Katenensui) praėjusį mėnesį buvo skirta lygtinė laisvės atėmimo bausmė už tai, kad jis sudavė savo žmonai.

Nuo 2016 metų trys prancūzų vyriausybės ministrai buvo apkaltinti išprievartavimu, įskaitant vieną, kuris buvo atleistas liepos mėnesį. Visi trys kaltinimus neigia.

Tuo metu feministinė grupė „Nous Toutes“ praėjusiais metais suskaičiavo 145 moterų žmogžudystes.

The post Prancūzijos miestas keičia pavadinimą vardan lyčių lygybės appeared first on LAIKMETIS.

Kasmetinio konkurso finale varžėsi 38 pretendentai – tai ne mažiau kaip 50 tūkst. gyventojų turintys Europos miestai. 

Kartu su Vilniumi konkurso finale varžėsi Dublinas (Airija), Malaga (Ispanija), laimėjo Dortmundas (Vokietija).

Laimėtojui atiteko 1 mln. eurų premija, dviejų antrų ir trečios vietos laimėtojams – po 100 tūkst. eurų.

„Įvertinimas tik užtvirtino tai, ką pasiekėme pastaraisiais metais. Esame stiprūs savo inovacijomis, esame kūrybingi, galime būti lyderiai ir rodyti pavyzdį Europai“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Konkurso laimėtojas paskelbtas Briuselyje per Europos inovacijų tarybos aukščiausiojo lygio susitikimą.

Konkurso komisijai Vilnius pristatė 2020 metais vystytus projektus ir miesto skaitmenizacijos politiką.

The post Vilnius laimėjo trečią vietą inovatyviausių Europos miestų rinkimuose appeared first on LAIKMETIS.