Jei jis bus pripažintas kaltu, jam gresia įkalinimas ir deportacija.

Įtariamasis, kurio tapatybė Danijos institucijų sprendimu nėra nurodoma, buvo sulaikytas iš karto po birželio 7 dienos išpuolio prie vienos aikštės Kopenhagoje. 

Užpuolimo metu 39-erių lenkas parbloškė M. Frederiksen ant žemės ir ji patyrė nedidelę traumą. Vyras neigia savo kaltę ir sako, kad neprisimena, kas nutiko. 

Po incidento 46-erių premjerė buvo apžiūrėta medikų. Jai diagnozuotas dešiniojo peties sumušimas bei nedidelė kirčio trauma, pranešė jos biuras. 

Prokurorė Line Steffensen (Linė Stefensen) sakė, kad vyras buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir prieš incidentą pavogė alkoholinių gėrimų iš maisto prekių parduotuvės.

Ji pridūrė, kad prieš penkerius metus persikėlęs gyventi į Daniją vyras kelis kartus buvo sulaikytas už vagystes iš parduotuvių. 

Vyras kaltinamas smurtu prieš valstybės tarnautoją. 

Jam taip pat buvo pateikti keli kaltinimai dėl nepadoraus elgesio ir sukčiavimo, tačiau šie incidentai nesusiję su išpuoliu prieš premjerę. 

Bylos nagrinėjimas Kopenhagos teisme turėtų trukti dvi dienas. 

The post Kopenhagoje - Danijos ministrės pirmininkės užpuolimu kaltinamo Lenkijos piliečio teismas appeared first on LAIKMETIS.

Ji sakė, kad po birželio 7-osios užpuolimo, kai 39 metų lenkas parbloškė ją ant žemės ir ji patyrė nedidelę kirčio traumą, kreipėsi profesionalios pagalbos.

„Pirmą kartą gyvenime sulaukiau [tokios] pagalbos“, – sakė 46 metų premjerė Danijos televizijai TV2 Danijos Bornholmo saloje vykstančiame politiniame festivalyje.

Vieno visuomenės nario anksčiau paklausta, kodėl ji viešose diskusijose nekalbėjo daugiau apie savo lytį, M. Frederiksen atsakė: „man nelabai sekėsi kalbėti apie save kaip apie moterį“ politikoje.

Danija, kaip ir jos Šiaurės kaimynės, jau seniai yra lyčių lygybės šalininkė.

Vis dėlto „manau, kad dalis kritikos Hellei (Thorning-Schmidt (Helei Torning-Šmit), pirmajai moteriai Danijos vyriausybės vadovei) ir man buvo susijusi su mūsų lytimi“, sakė M. Frederiksen.

„Mums yra sunkiau [susitaikyti] su valdžia ir moterimis nei su valdžia ir vyrais.“

M. Frederiksen tapo jauniausia visų laikų Danijos ministre pirmininke, kai 2019 metais buvo išrinkta, būdama 41 metų. 2022 metais ji buvo perrinkta.

Antradienį, duodama pirmąjį po užpuolimo interviu, ji Danijos transliuotojui DR sakė, kad „nesijaučia gerai ir dar nesu tikrai savimi“.

Ji apgailestavo, kad politikoje pastaruoju metu pasikeitė tonas.

„Visi matėme, visose partijose, kad ribos įspūdingai pasistūmėjo. Ypač po karo Artimuosiuose Rytuose“, – sakė ji ir pažymėjo, kad „žmonės džiaugėsi smurtu“.

Įtariamas užpuolikas buvo sulaikytas įvykio vietoje ir jam buvo skirtas kardomasis kalinimas iki birželio 20 dienos. Policija teigė, jog nemanoma, kad užpuolimas buvo politiškai motyvuotas.

The post Danijos premjerė dar nesijaučia gerai: žmonės džiaugėsi smurtu appeared first on LAIKMETIS.

„Šiuo metu negalime daryti prielaidos, kad incidentas buvo politiškai motyvuotas“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė Danijos policija. 

Penktadienį prie vienos aikštės Kopenhagoje vyras užpuolė Danijos premjerę. M. Frederiksen po užpuolimo patyrė „nedidelę kirčio traumą“ ir atšaukė šeštadienio planus, nurodė ministrės pirmininkės biuras. 

Anksčiau policija pranešė, kad vyras, sulaikytas už išpuolį, šeštadienį stos prieš teisėją, kuris nuspręs, ar jis bus paliktas areštinėje.

The post Danijos policija nemano, kad išpuolis prieš šalies premjerę buvo politiškai motyvuotas appeared first on LAIKMETIS.

„Penktadienio vakarą Kopenhagoje, Kultorvet gatvėje, ministrę pirmininkę Mette Frederiksen sumušė vyras. Po to šis vyras buvo suimtas“, – sakoma premjerės biuro pareiškime.

Policija pranešė, kad vyras, sulaikytas už išpuolį, šeštadienį stos prieš teisėją, kuris nuspręs, ar jis bus paliktas areštinėje.

„Šį rytą 39 metų vyras bus pristatytas į Kopenhagos apygardos teismą apklausai“, – šeštadienį socialiniame tinkle „X“ teigė policija.

Ši pridūrė, kad posėdis turėtų įvykti 13 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku Frederiksberge, Kopenhagoje.

Premjerės biuras vėliau pranešė, kad M. Frederiksen po užpuolimo patyrė „nedidelę kirčio traumą“ ir atšaukė šeštadienio planus.

„Po vakarykščio užpuolimo ministrė pirmininkė Mette Frederiksen buvo nuvežta į Rigshospitalet (nacionalinę ligoninę), kad būtų atlikta medicininė apžiūra“, – sakoma jos biuro pranešime naujienų agentūrai AFP.

Pranešime teigiama, kad ministrė pirmininkė, nepaisant išpuolio, yra „saugi, bet sukrėsta šio incidento“.

Šis incidentas įvyko po to, kai prieš šią savaitę vykstančius Europos parlamento rinkimus Vokietijoje buvo įvykdyta daugybė išpuolių prieš įvairaus politinio spektro europarlamentarus ir dalyvaujančiuosius rinkimų kampanijoje.

Gegužės 15 dieną į Slovakijos ministrą pirmininką Robertą Fico (Robertą Ficą) buvo šauta keturis kartus iš arti, kai jis sveikinosi su palaikytojais po vyriausybės posėdžio centriniame Handlovos mieste.

Kėsinimąsi nužudyti išgyvenęs R. Fico po išpuolio buvo nuvežtas į netoliese esančio miesto ligoninę, kur jam buvo atliktos dvi ilgos operacijos.

Dvi liudininkės Marie Adrian (Mari Adrian) ir Anna Ravn (Ana Raun) laikraščiui „BT“ sakė, kad matė, kaip M. Frederiksen atvyko į aikštę, kai jos sėdėjo prie netoliese esančio fontano prieš pat 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku.

„Iš priešingos pusės prie jos priėjo vyras ir stipriai pastūmė ją per petį, o ji krito ant šono“, – laikraščiui pasakojo abi moterys.

Jos pridūrė, kad nors tai buvo „stiprus stumtelėjimas“, M. Frederiksen neatsitrenkė į žemę.

„Niekingas poelgis“

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) ir Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola) penktadienį pasmerkė išpuolį prieš M. Frederiksen.

R. Metsola paragino Danijos vyriausybės lyderę „išlikti stipriai“, o savo įraše socialiniame tinkle „X“ pridūrė, kad „smurtui politikoje ne vieta“.

Ch. Michelis savo ruožtu teigė esąs „pasipiktinęs dėl šio išpuolio“.

„Griežtai smerkiu šį bailų agresijos aktą“, – sakė EVT pirmininkas atskirame įraše „X“.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) taip pat pasmerkė tai, ką ji pavadino „niekingu poelgiu, prieštaraujančiu viskam, kuo tikime ir už ką kovojame Europoje“, teigiama jos pareiškime socialiniame tinkle.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį pasmerkė išpuolį prieš M. Frederiksen kaip nepriimtiną.

„Griežtai smerkiu šį aktą ir linkiu Mettei Frederiksen greitai atsistatyti“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“.

„Turiu pasakyti, kad tai sukrėtė mus visus, kurie esame jai artimi“, – socialiniame tinkle rašė Danijos aplinkos ministras Magnusas Heunicke (Magnusas Hoinikė).

„Tokių dalykų mūsų gražioje, saugioje ir laisvoje šalyje neturi būti“, – sakė jis.

2019 metais M. Frederiksen tapo jauniausia šalies premjere, o po pergalės 2022-ųjų visuotiniuose rinkimuose šį postą išsaugojo.

The post Užpulta Danijos premjerė, užpuolikas suimtas appeared first on LAIKMETIS.

Rinkimuose jos valdančioji kairiojo sparno partija susirems su dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų partijų bloku. Apklausos rodo, kad rinkimų kova turėtų būti labai atkakli.

„Šiandien informavau karalienę, kad bus surengti rinkimai į Folketingą (parlamentą)", – spaudos konferencijoje paskelbė socialdemokratų lyderė.

Tai reiškia, jog M. Frederiksen įvykdė vienos mažos partijos, paremiančios jos vyriausybę parlamente, ultimatumą, kad sprendimas dėl rinkimų būtų priimtas iki spalio 6-osios.

Pagal Danijos rinkimų sistemą, nuo 2019-ųjų birželio mažumos vyriausybei vadovaujanti M. Frederiksen rinkimus turėjo sušaukti iki 2023 metų birželio.

Naujausios apklausos rodo, kad kelių kairiojo sparno partijų „raudonasis blokas“, kuriam vadovauja socialdemokratai, turi 47–50 proc. rinkėjų paramą. „Mėlynąjį bloką“, apimantį Liberalų partiją, Konservatorių partiją ir tris nacionalistines dešiniojo sparno partijas, taip pat remia 49–50 proc. rinkėjų. 

Kalbant apie vietas parlamente, nė vienas blokas neturi daugumos be Grenlandijos ir Farerų salų parlamentarų paramos.

Kalbant apie vietas parlamente, nė vienas blokas neturi daugumos be Grenlandijos ir Farerų salų parlamentarų paramos

Paskelbdama apie pirmalaikius rikimus į 179 vietų Folketingą premjerė sakė norinti „plačios vyriausybės su partijomis iš abiejų politinio vidurio pusių“. Ji pripažino, kad, „žinoma, keista rengti visuotinius rinkimus tarptautinės krizės įkarštyje“.

41 metų perėmusi valdžios vairą, M. Frederiksen tapo jauniausia Danijos ministre pirmininke. Ji bendravo su kitomis partijomis, įskaitant opoziciją, kad šalis galėtų lengviau išgyventi pandemiją, o Rusijai užpuolus Ukrainą su opozicija dirbo dėl Danijos išlaidų gynybai didinimo.

Neseniai ji atvirai kalbėjo apie valdymą su kai kuriomis opozicinėmis centro dešinės partijomis, o trečiadienį sakė, kad tokia plati koalicija padėtų išgyventi „neaiškius laikus“.

M. Frederiksen populiarumas yra sumažėjęs dėl jos vaidmens priimant su pandemija susijusį sprendimą išnaikinti visas Danijos žvėrelių ūkiuose augintas audines.

Birželio mėnesį parlamento paskirta komisija griežtai sukritikavo M. Frederiksen vyriausybės sprendimą per COVID-19 pandemijos piką sunaikinti milijonus sveikų audinių siekiant apsaugoti žmones nuo vienos viruso mutacijos.

Po šios ataskaitos viena iš vyriausybės centro kairės sąjungininkių, Socialliberalų partija, stojo prieš premjerę.

M. Frederiksen tvirtina nežinojusi, kad sprendimas sunaikinti audines buvo neteisėtas, ir sako, kad jis buvo „grindžiamas labai rimtos rizikos vertinimu“. Netrukus po šio sprendimo buvo priimtas jį įteisinantis įstatymas.

Danija, kuri anksčiau buvo didžiausia pasaulyje audinių kailiukų eksportuotoja, 2020-ųjų lapkritį nusprendė sunaikinti visas savo audines – 15–17 mln. žvėrelių. Taip nuspręsta tyrimams parodžius, kad kai kurioms audinėms nustatyta koronaviruso atmaina, kuria užsikrėtė ir 11 žmonių, galėtų kelti pavojų būsimų vakcinų nuo COVID-19 veiksmingumui.

The post Danija skelbia pirmalaikius rinkimus lapkričio 1 dieną appeared first on LAIKMETIS.

Danija, 30 metų nedalyvavusi Europos Sąjungos bendroje gynybos politikoje, tokios pozicijos atsisako po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Referendumas vyko kaimyninėms Suomijai ir Švedijai pateikus istorines paraiškas įstoti į NATO, karui Ukrainoje verčiant Europos šalis persvarstyti savo saugumo politiką.

„Šįvakar Danija pasiuntė labai svarbų signalą. Savo sąjungininkėms Europoje ir NATO, ir [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui. Mes parodome, kad kai Putinas įsiveržia į laisvą šalį ir kelia grėsmę stabilumui Europoje, mes, kiti, veikiame išvien“, – džiūgaujantiems šalininkams pasakė premjerė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen).

Mes parodome, kad kai Putinas įsiveržia į laisvą šalį ir kelia grėsmę stabilumui Europoje, mes, kiti, veikiame išvien.

„Dabar Danija gali dalyvauti Europos bendradarbiavime dėl gynybos ir saugumo. Dėl to labai, labai džiaugiuosi“, – sakė ji.

Danija ES narė yra nuo 1973 metų, bet 1992-aisiais nesutiko perduoti daugiau galių Briuseliui, kai 50,7 proc. danų atmetė šiuolaikinę ES įteisinusią Mastrichto sutartį. Pastarajai buvo pritarta tik po metų, kai po derybų Kopenhagai buvo patvirtintos išimtys keturiose suvereniose srityse: dėl bendros valiutos euro, kurį Danija atmetė per referendumą 2000 metais, teisingumo ir policijos reikalų, gynybos ir ES pilietybės.

Galimybė taikyti išimtį bendros gynybos politikos klausimais reiškia, kad ši Skandinavijos šalis, viena iš NATO steigėjų, nuo 1993-iųjų nedalyvavo bloko užsienio politikoje, susijusioje su gynybos sritimi, taip pat nesiuntė savo pajėgų į ES karines misijas.

Anksčiau trečiadienį atiduodama savo balsą M. Frederiksen sakė, jog 5,5 mln. gyventojų turinti Danija yra „per maža, kad stovėtų viena labai nesaugiame pasaulyje“.

„Prieš vasario 24-ąją, prieš Rusijos invaziją, buvo viena Europa, o po jos yra kita Europa, – paaiškėjus referendumo rezultatams pasakė premjerė. – Kai mūsų žemyne vėl vyksta karas, negalima būti neutraliems.“

66,9 proc. Danijos rinkėjų, kurių iš viso yra 4,3 mln., referendume balsavo už išimties atsisakymą, o 33,1 proc. – „prieš“.

ES sveikina rezultatus

ES vadovai Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) sveikino Danijos referendumo rezultatus.

Danijos sprendimas yra „įtaigi įsipareigojimo mūsų bendram saugumui žinia“, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen. Pasak jos, bendradarbiavimas bus naudingas ir Danijai, ir ES.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Ch. Michelis savo ruožtu tviteryje parašė: „Šis sprendimas bus naudingas Europai; dėl jo ir ES, ir danai bus saugesni ir stipresni.“

Tradiciškai euroskeptiška Danija dažnai sakydavo „ne“ didesnei ES integracijai. Praėjusį kartą šalis taip pasielgė 2015 metais, kai nubalsavo prieš glaudesnį bendradarbiavimą su ES teisėtvarkos ir saugumo klausimais, baimindamiesi prarasti suverenitetą imigracijos srityje. 

Analitinio centro „Europa“ duomenimis, per 29 metus Kopenhaga 235 kartus pasinaudojo jai suteikta išimtimi gynybos srityje.

M. Frederiksen paskelbė apie referendumą praėjus vos dviem savaitėms po Rusijos invazijos į Ukrainą ir pasiekusi atitinkamą susitarimą su dauguma Folketingo (parlamento) partijų.

Nėra abejonių, kad Ukraina – pagrindinė priežastis, paskatinusi surengti referendumą.

Ji taip pat pristatė planus iki 2033 metų padidinti išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP, kad jos atitiktų narystės NATO reikalavimus.

„Nėra abejonių, kad Ukraina – pagrindinė priežastis, paskatinusi surengti referendumą“, –  sakė „Europa“ direktorė Lykke Friis (Liukė Fris).

11-a iš 14-os Danijos partijų, turinčių daugiau kaip tris ketvirtadalius vietų parlamente, ragino rinkėjus balsuoti už išimties atsisakymą.

Tuo metu dvi ultradešiniosios euroskeptiškos partijos ir viena kraštutinių kairiųjų partija kvietė danus pasakyti „ne“.

Jos teigė, kad bendra Europos gynyba būtų palaikoma NATO sąskaita, o šis Vakarų karinis aljansas yra Danijos gynybos ramstis nuo pat jo įkūrimo 1949 metais.

The post Danai po 30 metų vėl nori prisijungti prie bendros ES gynybos politikos - referendumo rezultatai appeared first on LAIKMETIS.