Jis teigė penktadienį su Vokietijos kanclere telefonu aptaręs konkrečias jos pokalbių su A. Lukašenka detales.

„Aptarėme tuos du pokalbius, kurie įvyko su Aliaksandru Lukašenka, nes norėjau tikrai labai tiksliai žinoti, apie ką buvo kalbama, kas buvo įsipareigota arba atvirkščiai – kokių dalykų atžvilgiu nebuvo prisiimta jokių įsipareigojimų, kad paneigtumėme tuos mitus, kurie šiuo metu yra visaip plėtojami“, – žurnalistams pirmadienį teigė G. Nausėda, lankydamas pasienyje tarnaujančius karius.  

„Noriu pasakyti labai aiškiai: jokių pasiskirstymų – 5 tūkst. migrantų, 2 tūkst. migrantų – jokių susitarimų šiuo klausimu nebuvo. Vokietijos kanclerės tikslas buvo spręsti humanitarinę krizę, ir ją pirmiausia galima spręsti stabdant naujus skrydžius į Minską ir skatinant skrydžius būtent pasiimti migrantus į kilmės šalis arba tėvynę. Vyksta ir viena, ir kita, ir vyksta pakankamai sėkmingai“, – tvirtino prezidentas.

Vis dėlto G. Nausėda akcentavo, kad kalbantis su A. Lukašenka būtina pereiti prie „daugiašalių kontaktų“ Europos Sąjungos lygmeniu.

Noriu pasakyti labai aiškiai: jokių pasiskirstymų – 5 tūkst. migrantų, 2 tūkst. migrantų – jokių susitarimų šiuo klausimu nebuvo

„Atėjo tas laikas, kai nuo dvišalių kontaktų reikia pereiti prie daugiašalių kontaktų, kad nebūtų kažkokių įtarimų, kad kažkas daroma kažkam už nugaros. Ir šitą uždavinį puikiausiai galėtų atlikti Europos Sąjungos institucijos ne politiniu, o techniniu lygiu“, – sakė G. Nausėda.

Anot jo, minimos „techninės derybos“ turėtų prasidėti jau netrukus, o Lietuva sieks aktyviai jose dalyvauti bei reikalaus, kad „būtumėme iš anksto informuojami, kad būtų labai aiškiai žinomos raudonosios linijos, apie kurias mes kalbame“.

„Ir kad nebūtų nė kalbos apie jokį Baltarusijos prezidento, save vadinančio prezidentu, pripažinimą. Šiandien tai yra žmogus, nelaimėjęs rinkimų, sufalsifikavęs rinkimus, ir šia prasme nieko naujo neįvyko, taigi, ir mūsų situacijos vertinimas nė kiek nepakito“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

Klausiamas, kaip migrantų srautus galėtų pakeisti krintanti oro temperatūrai, jis pabrėžė, kad situacija iš esmės priklausys nuo Minsko pozicijų.

„Vieną galiu pasakyti, kad šito žmogaus, kuris visa tai organizuoja, elgesiui, jam įtakos temperatūra neturi“, – tikino G. Nausėda.

Vokietijos kanclerė praėjusią savaitę dukart bendravo su Baltarusijos autoritariniu prezidentu A. Lukašenka – tai buvo pirmieji kurio nors Vakarų lyderio pokalbiai su A. Lukašenka nuo pernai rugpjūtį įvykusių ir Vakarų nepripažįstamų prezidento rinkimų.

G. Nausėdai praėjusią savaitę BBC duotame interviu pareiškus, jog situacija gali būti sprendžiama kreipiantis ir į autoritarinį Baltarusijos vadovą A. Lukašenką, į tai sureagavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, tvirtindami, kad tai gali suteikti A. Lukašenkai pagrindo imti laikyti save Vakarų pripažįstamu lyderiu.

Lietuva ir Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

The post G. Nausėda: nebuvo jokių susitarimų dėl migrantų kvotų tarp A. Merkel ir A. Lukašenkos appeared first on LAIKMETIS.

Šis pasirinkimas būtų smūgis iš politikos besitraukiančios kanclerės Angelos Merkel konservatoriams, kurie tikėjosi sutelkti koaliciją su žaliaisiais ir FDP.

Po parengiamųjų derybų su SPD ir A. Merkel krikščionių demokratų bloku CDU-CSU, per praeitą mėnesį vykusius rinkimus gavusiais daugiausiai vietų federaliniame parlamente, žalieji „mano, kad vertėtų... surengti nuodugnias derybas su SPD ir FDP“, žurnalistams sakė A. Baerbock.

Žaliųjų partija per rinkimus liko trečia, o FDP – ketvirta. Šios partijos nebūtų natūralios partnerės, bet nuo jų dabar priklauso jėgų pasiskirstymas, nes ir SPD, ir konservatoriams reikia jų pagalbos norint valdyti.

Pasak A. Baerbock, Vokietija susiduria su „dideliais iššūkiais“ ir jai reikia „naujos pradžios“.

„Šalis negali sau leisti ilgai būti aklavietėje“, – sakė A. Baerbock, kalbėdama apie žaliųjų pasiūlymą greitai pereiti prie kitos fazės – oficialių parengiamųjų derybų dėl koalicijos.

Visos šalys labai nori išvengti tokios padėties kaip po 2017 metų rinkimų, kai ginčai dėl koalicijos truko mėnesius.

„Šalis negali sau leisti ilgai būti aklavietėje“

Po žaliųjų žingsnio padidėja finansų ministro Olafo Scholzo (Olafo Šolco) iš SPD galimybės tapti kitu Vokietijos kancleriu.

SPD, žaliųjų ir FDP koalicija, kuri būtų pirmoji tokia Vokietijoje, buvo praminta „šviesoforu“ pagal šių partijų spalvas – raudoną, žalią ir geltoną.

Žaliųjų sprendimas teikti pirmenybę SPD vadovaujamai vyriausybei yra dar viena nesėkmė CDU lyderiui Arminui Laschetui (Arminui Lašetui) po jo vadovaujamų konservatorių prasčiausių nuo pat karo rinkimų rezultatų.

Pati A. Merkel po 16 valdymo metų traukiasi iš politikos, nors laikinai eis kanclerės pareigas, kol vyks derybos dėl koalicijos.

Žaliųjų bendrapirmininkas Robertas Habeckas (Robertas Habekas) toje pačioje spaudos konferencijoje sakė, kad jo partija paprašė FDP priimti pasiūlymą pradėti trišales derybas su SPD.

Pasak jo, nors esama bendrų dalykų su konservatoriais, yra ir „reikšmingų skirtumų“, o neformalios pastarųjų kelių dienų derybos parodė „didesnį sutapimą“ su socialdemokratais tokiais klausimais kaip klimato apsauga, socialinis teisingumas ir Europos integracija.

FDP lyderis Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris) trečiadienį paskelbė, kad SDP, žalieji ir liberalai pirmąsias savo trišales derybas surengs ketvirtadienį.  

Žalieji ir FDP „pasiūlė trišales derybas surengti rytoj“, žurnalistams sakė jis ir pridūrė: „Taip ir bus.“

The post Vokietijos žaliųjų partija tikisi koalicijos su socialdemokratais ir liberalais appeared first on LAIKMETIS.