Iniciacijos

Visuotinė Mikao Usui atrasta energija teka kanalais, kurie yra aktyvuojami per iniciacijas[1]. Šie kanalai vadinami čakromis, todėl praktikuojantieji Reiki sieja gydymą su jomis. Čakrų skaičius priklauso nuo tradicijos. Jos aprašytos vedose ir tantriniuose tekstuose, sakoma, kad šios čakros yra energijos sūkuriai, subtiliosios energijos centrai, atveriantys ekstrasensoriniam suvokimui[2], susijusiam su visuotine energija. Čakros tradiciškai siejamos su dievybėmis ir manoma, kad jų yra septynios. Vainikinė čakra, esanti viršugalvyje, yra atveriama pirmosios iniciacijos pakopos metu, kad būtų pakviesta energija. Kitos čakros, išsidėsčiusios tarp antakių, gerklose, širdyje, bamboje, lytinių organų srityje ir stuburo pabaigoje, išsivalo ir susiderina kitų formacijos pakopų metu. 

Teigiama, kad asmuo, kuris yra perėjęs Reiki iniciacijas, prisipildo šios energijos ir tampa jos perdavimo kanalu. Jis jau geba nukreipti visuotinę energiją į žmogaus fizinį, protinį ir dvasinį kūną bei gydyti visus jo būties lygmenis. Šis metodas susijęs su holistine[3] minties srove ir terapija, būdinga Naujajam amžiui[4].

Norint pradėti iniciaciją, nereikia jokios išankstinės formacijos. Kiekvienas gali tapti Reiki kanalu. Kiekvieno mokymo kurso pabaigoje išduodamas sertifikatas, kuris turi tik mokymo mokyklos pripažinimą, nes kiekviena mokykla yra konkurencinga ir nebūtinai pripažįsta kitose mokyklose praktikuojamas iniciacijas. Iniciacijos turi likti paslaptyje, jei norima, kad praktikuojantis arba Reiki meistras išsaugotų su juo susijusias galias.

Reiki meistras atlieka adepto[5] iniciacijos ritualą, dar vadinamą mokinio harmonizavimas. Palaipsniui mokiniui atskleidžiami itin svarbūs simboliai (juos mes aptarsime vėliau), priklausomai nuo jo iniciacijos lygio. Meistras pažadina ir stimuliuoja adepto energetinius kanalus, kad šis galėtų priimti ir vėliau skleisti kosminę energiją. Reiki meistras visada turi rekomenduoti savo Meistrus, kurie jam suteikė iniciaciją.

Visa formacija apima tris, o kai kuriose mokyklose ir keturis laipsnius, kuriuose – paskaičiavome – išsidėsčiusios šešios iniciacijos. 

Pirmasis laipsnis leidžia mokiniui prisijungti prie visuotinio energijos šaltinio per keturias nuoseklias iniciacijas. Meistras parodo, kaip uždėti rankas ant savo paties, o paskui ant paciento kūno. Kaip minėjome, vainikinė čakra, esanti viršugalvyje, yra atveriama pirmosios iniciacijos pakopos metu, kad būtų pakviesta energija. Taip atveriamas energiją pernešantis kanalas. Tada adeptas įgyja gebėjimą nukreipti Reiki dėdamas rankas, mąstydamas figūras ir viduje kartodamas mantras[6]. Po šių apsivalymų arba harmonizavimo tikimasi, kad mokinio vibracinis dažnis bus imlus Reiki, todėl jis galės gydyti save ir savo artimuosius. Po ketvirtosios iniciacijos, manoma, adeptas jau apvalytas, kanalas jame atvertas ir užanspauduotas. Jis jau turi naują „turtą“, kuris jį lydės visą likusį gyvenimą. Jam patariama praktikuotis kuo daugiau, nes kuo daugiau Reiki skleidžiama, tuo labiau stiprėja energija.

Antrasis laipsnis pagerina ryšį su Reiki per kitas dvi iniciacijas. Praėjus maždaug trims mėnesiams po pirmojo laipsnio praktikos mokinys geba priimti simbolius, kurių reikia, kad  mintimis per atstumą perteiktų Reiki. Šiame etape jis gauna tris slaptus simbolius kartu su atitinkamomis mantromis. Simbolių pagalba mokinys galės siųsti universalią gyvybinę energiją į bet kurį erdvės ir laiko tašką. 

Šiame etape jis taip pat įvedamas į santykį su astralinėmis būtybėmis, nes būtent jos perteikia jam savo galias. Šias dvasines astralinio pasaulio būtybes krikščioniškoji tradicija priskiria demoniškoms dvasioms.  

Teigiama, kad antrojo laipsnio adeptas lengvai judės beribiame erdvės ir laiko pasaulyje. Jokių ribų, esama visagalybėje, baigtinumas nugalėtas. Žmogus tampa dievu, nebepriklausančiu nuo atsitiktinumų. Pasitelkęs mentalinį gydymą, neigiamus ir nusidėvėjusius praeities psichikos modelius, kurie tebevaldo mūsų dabartinį elgesį, adeptas  jau geba transformuoti į teigiamus modelius, taip pašalindamas vidinei senatvei būdingą psichinį sustingimą. 

Tai ypač rimta: tai tikėjimas, kad turime priėjimą prie paciento pasąmonės ir galime keisti net jo prisiminimus. Egzistuoja akivaizdus pseudoterapeuto įsibrovimo į savo pacientą pavojus. 

Trečiasis laipsnis suteikia galimybę tapti meistru, gebančiu perduoti Reiki mokymus ir iniciacijas. Meistras gali įkrauti Reiki energija ne tik žmones, bet ir daiktus, vietas ir gyvūnus.

Priimdamas Reiki, adeptas įsijaučia į mediumo būseną, o perduodamas Reiki, įlieja šią būseną į žmogų, kuris ja „naudojasi“, taip paruošdamas šį tapti Reiki perteikėju. Šis magiškas procesas leidžia adeptui užmegzti ryšį su astraline esybe, bendradarbiaujančia su Meistru. Šis adeptui ne tik perduoda Reiki ir galią jį perduoti, bet ir suveda jį su okultine dvasia, kuri nuo šiol teiks jam savo galias. Būtent mediumo būsenoje adeptas tampa imlus okultinio pasaulio esybėms, kurios yra tikrieji Reiki praktikos poveikio sukėlėjai.

Iniciacija suteikiama ir nuotoliniu būdu. Šis veikia taip pat, kaip ir gyvo susitikimo metu. Kadangi iniciacijos atliekamos astraliniame pasaulyje, meistras, sekdamas numatytu ritualu, tėra ryšys tarp fizinio ir astralinio pasaulių.

Slaptieji Reiki simboliai

Teigiama, kad Mikao Usui gavo tris simbolius, kurie jam pasirodė ugniniu šviesoraščiu parašyti dangaus ekrane. Kiti teigia, kad jis gavo keturis simbolius. Kiekvienas simbolis turi savo pavadinimą. Tas pavadinimas, simbolio vardas, yra jo kosminis kodas, o patsai simbolis – dieviškoji aukštesniosios plotmės esybė, pašaukta tarnauti žmonijai. Reikipraktikai šiuos simbolius vadina angelais. Kaskart, kai ištariamas simbolio vardas, mentaliniame lygmenyje susijungiama su angelu-simboliu, tereikia ištarti: „Sei He Ki“ arba „Čo Ku Rei“, ir bematant atsiranda ryšys, angelas-simbolis viską girdi ir tuoj pat atsiranda greta. Kai piešiamas simbolis tam tikrame erdvės taške arba mintimis pasiunčiamas tenai, tai nurodoma šiam angelui vieta, kur norima, kad jis įdiegtų savo nešamą harmonijos matricą. Kadangi, Reiki – tai spindulys, kuris turi pradžią ir pabaigą. Spindulio pradžia – Kūrinijos ištakose, o pabaiga – ten, kur mes jis siunčiamas, ištariant kanalo atvėrimo kodą. Tad Reiki simboliai yra raktas šios gydymo sistemos energijos siuntimui.

Sakoma, kad šių simbolių vizualizacija ir vidinis garsų tarimas leidžia gydyti per atstumą. 

Taigi, kiekvienas simbolis atitinka savitą angelą. Simbolio naudojimas ritualo metu jį kviečia. Tai ne kas kita, kaip demoniškos dvasios. 

Trys simboliai yra šie:

Chokurei spiralės formos.

Seiheki yra tam tikra tibetietiškos sanskrito raidės „Ah“ deformacija.

Honshazeshonen reiškia grįžimą prie ištakų.

Kiti ketvirtą simbolį vadina Daikomyô, kuris vaizduoja Šiaurinę žvaigždę, esančią tarp Saulės ir Mėnulio. 

​Iniciacijos pirmojo simbolio pavadinimas reiškia: „Energija, ateik“. Ji užrašoma ant paciento kūno toje srityje, kurią norima harmonizuoti, ir mintyse bei slapta pakartojama tris kartus. Jį taip pat galima naudoti norint energiją kam nors nusiųsti per atstumą, išvalyti patalpą arba apsisaugoti nuo neigiamos įtakos. Ją taip pat galima užrašyti ant daiktų, ant laiško arba ant audinio, kurį reikia uždėti ant sergančios vietos. Tai iš tikrųjų yra magiškas ritualas[7], kurio metu naudojamas magnetizmas.

Antrojo simbolio pavadinimas reiškia „Aš turiu raktą“. Jis naudojamas protiniam gydymui, siekiant atpalaiduoti sąmoningą protą ir iškelti nesąmoningus prisiminimus.

Trečiasis simbolis reiškia: „Manyje esantis Buda užmezga ryšį su tavyje esančiu Buda“. Jis naudojamas gydant per atstumą. 

Su simboliais taip pat siejamos mantros. Tai šventi garsai arba žodžiai, kurie turėtų suaktyvinti tam tikras energijas. Jos turi būti tariamos tyliai. Pagal Vedų, hinduistų raštų, mokymą, mantra yra konkrečios dievybės įsikūnijimas. Šiais šūksniais šaukiamasi dievybių iš nematomo pasaulio, praktikuojančiajam to net nežinant. Taip šaukiamasi demonų.

Yra daugybė Reiki formų, kuriose naudojami kiti simboliai ir nurodomi kitų dvasių ar dievybių vardai. Kiekvienas Reiki meistras gali sugalvoti begalę savo panteono ir variantų, kurių kiekvienas galingesnis už kitą.

Sekančioje dalyje trumpai pristatysime Reiki gydymo seansą ir pateiksime išvadas krikščionišku požiūriu. 

​Sekančioje ir paskutinėje dalyje trumpai aptariame Reiki gydymo seansą ir pateikiame krikščioniškas išvadas. 

[1]Iniciãcija (lot. initiatio – įšventinimas), pirmykščių kultūrų vaikinų ir merginų pripažinimo suaugusiais vyrais ir moterimis apeigos. Iniciacijai būdinga pamokymai, fiziniai ir dvasiniai išbandymai (pasninkavimas, išbandymas nemiga, apipjaustymas ir kita), simbolinė naujokų mirtis ir jų atgimimas nauju statusu. (Visuotinė lietuvių enciklopedija).

[2]Ekstrasensòrinis suvokimas, parapsichologijoje – informacijos priėmimas ir suvokimas netradiciniais jutimais ir mokslu nepaaiškinamais būdais. (Visuotinė lietuvių enciklopedija).

[3]Holistinė terapija grindžiama energetiniais (kvantinė medicina, kinų medicina, magnetizmas (magnetai, geobiologija ir kt.), psichiniais, aplinkos (ekologija ir sveikata), sociokultūriniais (žiniasklaidos, švietimo, meno ir kt. poveikis) ir transpersonaliniais (arba dvasiniais) požiūriais.

[4]Naujasis Amžius - pati žinomiausia Vakaruose ir plačiausiai reklamuojama šiuolaikinė religija. Tai plačiai paplitęs okultinis neopagoniškas sąjūdis, kurį galima pavadinti skirtingų spiritistinių ir okultinių grupių, kultų mokyklų bei mokymų konglomeratu.

[5]Adèptas (lot. adeptus – pasiekęs), kurios nors idėjos, doktrinos, religijos sekėjas arba šalininkas. (Visuotinė lietuvių enciklopedija).

[6]Mántra (skr.), budizme, džainizme, hinduizme, sikhizme – sakralinė formulė, meditacijos skiemuo, garsinė dievybės inkarnacija. Rečituojama balsu arba mintyse per įvairius religinius ritualus, medituojant. (Visuotinė lietuvių enciklopedija).

[7]Magija (lot. magia, gr. mageia), tikėjimų ir veiksmų sistema, kuria remiantis manoma, kad pasitelkus antgamtines galias, mistinėmis priemonėmis ir veiksmais galima paveikti aplinką, fizinius objektus ar įvykių eigą (dažniausiai ateitį). (Visuotinė lietuvių enciklopedija).

The post Diakonas Lukas Skroblas. Iniciacijos ir slaptieji Reiki simboliai appeared first on LAIKMETIS.

Tai vienas iš geriausiai žinomų ir labiausiai išpopuliarėjusių „naujųjų terapijos metodų“, naudojančių daoizmo[1]principus. Vos per kelerius metus šio metodo vystymasis pasiekė tiek pat nerimą keliančius, kiek ir reikšmingus mastus. Iniciacija į šį magišką metodą nereikalauja jokios kvalifikacijos ar išankstinio pasirengimo. Vos per kelis mėnesius tarkim sunkvežimio vairuotojas iš mažo regiono kaimelio gali tapti Reiki meistru ir pradėti labai pelningą praktiką, teikiančią visų rūšių patologijų gydymo paslaugas. Klinikinė diagnozė nenustatoma; gydytojas tiesiog pastebi prastą paciento energetinę būklę ir atkuria jos srautą.

Pristatydami šį metodą, pirmiausia pažvelgsime į Reiki kilmę, paskui aptarsime šio gydymo metodo formacijos laipsnius, po to trumpai susipažinsime su Reiki naudojamais simboliais, vėliau mesime akį į patį gydymo procesą ir galiausiai padarysime išvadas. Didžioji dalis medžiagos kyla iš Reiki praktikų pateiktos informacijos. Vertindami šią medžiagą krikščionišku požiūriu, remsimės prancūzų kunigo vienuolio Joseph Marie Verlinde mokymais.  

Reiki kilmė

Reiki – japonų kalbos žodis, susidedantis iš dviejų ženklų: Rei – visuotinė  aukštesnioji dvasia arba energija, ir ki– Rei dalis - gyvybinė energija, kuri cirkuliuoja visame, kas egzistuoja, ji ir individuali kiekvienos būtybės energija. Reikianalogiškai atitinka kinų energiją či, hinduistų prana ir krikščionių Šventąją Dvasią. Tačiau, jei Šventoji Dvasia krikščionims yra dieviškasis Asmuo, tai Reiki – beasmenė kosminė energija.

Reiki šalininkai veda paralelę tarp Biblijos Pradžios knygos pradžios ir šintoizmo[2] doktrinos, pagal kurią pradžioje buvo pirminė energija či, kuri pasireiškė garso pavidalu ir sukūrė pasaulį, kuriame gyvename. Pagal šią doktriną visos būtybės yra dieviškosios energijos apraiškos. Kuo labiau jai atsiveriame, tuo labiau pasineriame į kosminį gyvenimą.

Reiki apima net tris dalykus: universalią gyvybės energiją, žinias, gaunamas iš iniciacijos apie šią energiją, ir šios energijos perdavimo technikų rinkinį. Taigi esame subtilaus suvokimo ir intuicijos srityje. 

Jo įkūrėjas Mikao Usui (1864-1926), japonas, teologijos profesorius ir krikščionių kunigas (vėliau metęs tarnystę - red. past.) Jis vadovavo nedideliam Došihos universitetui Kiote, Japonijoje. Vieną dieną vienas iš jo studentų paprašė parodyti jam Jėzaus praeityje padarytus stebuklus. P. Usui negalėjo atsakyti į šį prašymą, tačiau nuo tos dienos jis susidomėjo šiuo klausimu ir stengėsi išsiaiškinti, kuo pagrįsti mūsų Viešpaties padaryti stebuklai. Jis net atnaujino studijas Čikagoje, mokėsi hebrajų ir graikų kalbų, kad galėtų studijuoti tekstus originalo kalba, tačiau jam nepavyko sužinoti, kaip Jėzus darė stebuklus.

Nusivylęs grįžo į Japoniją, tačiau jam dar buvo likęs vienas šaltinis – budizmo  tekstai, nes Buda, regis, irgi turėjo gydomųjų galių. Tapęs budistu ir vienuoliu zen vienuolyne, jis toliau ieškojo stebuklingo gydymo recepto. Legenda byloja, kad J. Usui studijavo sanskritą, kad galėtų perskaityti Budos tekstus originalo kalba.

Galiausiai jo uolias pastangas vainikavo sėkmė: jis aptiko vieno Budos mokinio užrašus, kuriuose aprašyta, kaip Buda gydė. Tačiau dokumente buvo nemažai simbolių, kurių Usui nemokėjo naudoti. Jis nusprendė imtis dvidešimt vienos dienos rekolekcijų ant Kuramos kalno, trijų savaičių, per kurias pasninkavo, meditavo ir šaukėsi dieviškosios jėgos. Šių rekolekcijų pabaigoje, dvidešimt pirmą dieną, jis pamatė, kaip ant jo nusileidžia neapsakomo intensyvumo šviesos kamuolys, ir pateko į gilų transą. Prieš jo akis ėmė šokti tūkstančiai įvairiaspalvių burbulų. Jis pamatė, kad kai kurie iš jų buvo permatomi ir juose buvo simboliai, kuriuos buvo aptikęs rankraščiuose. Jis iš karto intuityviai suprato, ką šie simboliai reiškia ir kaip jais naudotis. Giliame transe jam atsiskleidė senoviniai gydymo metodai, kurie buvo prarasti. Tuomet Usui sugebėjo iššifruoti, naudoti ir perduoti visuotinės energijos dvasią - Reiki.

Mokytojo gyvenimas ir žinios buvo perduodamos žodžiu iki 1982 m., kai pasirodė pirmieji leidiniai apie Reiki. Nuo septintojo dešimtmečio pradžios Naujojo amžiaus banga, prasidėjusi JAV vakarinėje pakrantėje, tapo Reiki perdavimo Vakaruose konvejeriu. Šio judėjimo priešakyje stovėjo japonų kilmės amerikietė ponia Haxayo-Takata, viena pirmųjų Reiki praktikuotojų, ir jos anūkė Phyllis Lei Furumoto.

[1]Daoizmas (kin. dao – kelias), viena kinų religijų. Atsirado III–II a. prieš Kristų. Jungė daoizmo filosofiją su liaudies tikėjimais ir magija, joga bei meditacija. (Visuotinė lietuvių enciklopedija).

[2]Šintoizmas (jap. shinto – dievų kelias), sintoizmas, japonų religija. Terminas pradėtas vartoti 6 amžiuje. Garbinama daug dievų, kuriems skiriamos maldos. 1868–1945 šintoizmas buvo Japonijos valstybinė religija. Šiuolaikinėje Japonijoje šintoizmas egzistuoja įvairiomis formomis. (Visuotinė lietuvių enciklopedija).

The post Diakonas Lukas Skroblas. Reiki pavojai. Ištakos appeared first on LAIKMETIS.

Nepaisant pastaruoju metu nelabai stiprios popiežiaus sveikatos ir šiomis dienomis Romoje kiek nukritusios temperatūros, tikimasi, kad Pranciškus galės asmeniškai dalyvauti prie Koliziejaus penktadienio vakarą vyksiančiose pamaldose, kaip numatyta jau prieš kurį laiką paskelbtoje popiežiaus Didžiosios savaitės programoje.

The post Pats popiežius šiemet parengė Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio meditacijas appeared first on LAIKMETIS.

Rožinio prasmė atsinaujino piligriminėje kelionėje

Daug žinių kokios yra istorinės šios maldos atsiradimo aplinkybės mūsų nepasiekė. Plačiausiai paplitusi nuomonė, kad, remdamiesi Psalmyno ir Valandų liturgijos pavyzdžiu, ją paskleidė dominikonai. Paprasti žmonės negalėjo skaityti brevijoriaus psalmių, dėl to 150 psalmių pakeitė visiems žinomos 150 „Sveika, Marija“ maldų.

Šiuo metu esame tam tikro paradokso akivaizdoje: malda buvusi „vargšų brevijoriumi“ tampa kontempliatyvios maldos keliu. Galime teigti, kad rožinis reikalauja atitinkamos maldos kultūros, kurios būdingi bruožai yra įsiklausymas į Dievo Žodį, tyla, meditacija.

Būtent taip ją pasauliui pristatė didis rožinio maldos gaivintojas ir reformatorius šventasis popiežius Jonas Paulius II, kuris 2002 m. paskelbė apaštališkąjį laišką „Rosarium Virginis Mariae“ (RVM) ir prie tradicinių trijų rožinio maldos dalių – džiaugsmo, skausmo ir garbės slėpinių – pridėjo ketvirtąją – šviesos slėpinius, kuriais apmąstomas Kristaus gyvenimas nuo krikšto Jordane iki Paskutinės vakarienės.

Popiežius pastebi, kad „svarbu pasipriešinti tam tikrai šios maldos krizei, dėl kurios grėsmės dabartiniame istoriniame bei teologiniame kontekste jos vertė gali būti neteisingai sumenkinta, o ji pati – tik retai siūloma naujosioms kartoms“ (RVM, 4).

Panašiai manė ir Seimo narė Beata Pietkewicz. „Kadaise rožinis man nebuvo patrauklus. Maniau, kad nuobodu kartoti tuos pačius žodžius, kad jų sukalbėjimas galvojant apie žemiškus dalykus prieštarauja pačiai maldos idėjai kreiptis tik į Dievo Motiną, atiduoti Jai savo mintis, laiką, rūpesčius ir džiaugsmus“, - pasakoja politikė.

Tačiau viskas pasikeitė per vieną maldingą kelionę. B. Pietkiewicz liudija: „Besilankant 2018 m. šv. Tėvo Pijaus šventovėje San Giovanni Rotondo nupirkau metalinį ir telpamtį delne rožinį, su tyliu Tėvo Pijaus pakuždėjimu, kad prireiks sunkesniais laikais. Jie atėjo 2020 metais. Nuo to laiko savo rožinio nepaleidžiu. Prisijaukinau šią nuostabią maldą ir labai stegiuosi ją sukalbėti visą ne tik spalio mėnesį, bet ir kiekvieną dieną.“

Kaip rasti rožiniui laiko? „Laikas skirtas maldai pasidaugina“, - įsitikinęs Rimas Šapauskas, aktorius ir renginių vedėjas. Jam ši maldinga praktika atsinaujino taip pat po piligrimystės.

„Man rožinis kitaip suskambėjo po kelionės į Izraelį šiemet. Kaip permąstėme su kelionės draugu, kad fiziškai prisilietėme prie daugelio rožinio slėpinių vietų. Išskyrus gal tik ,Marija Danguje vainikuojama‘”, - prisimena R. Šapauskas.

Todėl popiežius Jonas Paulius II rašo,kad: „Rožinis kaip meditacija su Marija apie Kristų yra išganomoji meditacija. Slėpinys po slėpinio gilinantis į Atpirkėjo gyvenimą, tai, ką atliko Kristus, ir tai, ką aktualizuoja liturgija, yra giliau pasisavinama ir formuoja mūsų egzistenciją.“ (RVM, 11)

Amžinybės pažadas

Operos solistas ir televizijos laidų vedėjas Liudas Mikalauskas rožinį meldžias su dukra. „Rožinio maldą atradau kartu su savo dukra kai jau vaikystės pasakos buvo praeitas etapas. Ką turiu omeny? Paprasčiausiai vakaro pasakų skaitymą pakeitėm į rožinį, kurio bent po slėpinį (tik tiek įstengdavom sukalbėti iki užmigimo) kas vakarą sukalbėdavom už šeimą ir artimuosius. Tiesa, šiandien esam kiek apleidę rožinį, tačiau šis mėnuo manau vėl paskatins vakare paimti į rankas vėrinį.

Mano Gintarė turi gražų krikšto mamos dovanotą rožinį ir labai juo džiaugiasi, tad tai buvo dviguba paskata. Visus pagrindinius poterius galima rasti rožinio maldoj, ir mantrinis "Sveika Marija" kartojimas, ypač prieš miegą, man puikiai leidžia atsijungti nuo dienos rūpesčių ir greit įsijausti į maldą. Visada mėgau maldą prieš miegą, ne tik rožinį, bet ir naktinę Švč. Sakramento adoraciją. Tuomet gali apmąstyti dienos darbus, visus juos pavesti Dievui. O kai rožinį kalbi su dukra, malda tampa dar mielesnė“, - dalinasi žymusis dainininkas.

Ši patirtis atliepia į šventojo popiežiaus paraginimą: „Iš naujo pradėti kalbėti rožinį šeimoje reiškia įterpti į kasdienį gyvenimą visiškai kitokių paveikslų, išganomųjų slėpinių paveikslų: Atpirkėjo paveikslą, jo Švenčiausiosios Motinos paveikslą. Rožinį kalbanti šeima iš dalies atkuria Nazareto namų atmosferą: Jėzus atsiduria centre, su juo dalijamasi džiaugsmais ir kančiomis, jam į rankas atiduodami poreikiai ir planai, iš jo gaunama kelionei reikalingos vilties ir stiprybės.“ (RVM, 41)

„Man rožinio malda – tai pažadas, - sako gydytojas anesteziologas, profesorius Andrius Macas. -  Čia lyg ir norėtųsi sakyti, kad gal garantas, bet kažkodėl tai asocijuojasi su neatsiejamu pažadu žmogų vesti ir juo pasirūpinti. Rožinio malda man susijusi ne su troškimų išpildymu, ar godų išsprendimu, bet suraminimu ir užtikrintu vedimu. Besimeldžiantis rožinį žmogus niekaip nepražus. Kas bebūtų užgims Amžinajam gyvenimui. Gal todėl – tai pažadas.“

Tad rožinis yra lobynas, kuriame kiekvienas gali rasti savo brangakmenius. Šventasis popiežius Jonas Paulius II savo apmąstymais apie rožinį parodė, kad tai ne dogmatinė, o gyvastinga, dinamiška ir giluminė malda. Būtent tokios maldos trokšta nūdienos pasaulis. Priešingai, vėrinys liks tik mūsų močiučių palikta relikvija arba ezoterinių priemonių parduotuvių preke, o vietoje rožinio meditacijos kalbėsime rytietiškas mantras ar adaptuosime musulmonų vėrinį su Alacho vardais.

Pal. Baltramiejus Longas, rožinio apaštalas, parašė žodžius, kuriais jis užbaigia garsųjį Prašymą Šventojo Rožinio Karalienei: "O rožini, palaimintas Marijos, švelnioji grandine, jungianti mus su Dievu, meilės ryšy, vienijantis mus su angelais, išminties bokšte, atsilaikantis prieš pragaro antpuolius, saugusis uoste jūros katastrofoje, daugiau tavęs nebepamesime. Tu būsi mūsų paguoda merdėjimo valandą. Tau skiriamas paskutinis gęstančio gyvenimo bučinys. Ir paskutinis garsas mūsų lūpose bus tavo malonus vardas, o Pompėjos Rožinio Karaliene, o brangiausioji mūsų Motina, o Nusidėjėlių Gynėja, o Aukščiausioji Nuliūdusiųjų Paguoda!

Būk palaiminta visur, šiandien ir visada, žemėje ir danguje".

The post Rožinis ne tik spalį - liudija žinomi šalies katalikai appeared first on LAIKMETIS.

Specialistai teigia, kad dažnam lietuviui reikia psichologo pagalbos dėl stipriai išgyvenamos depresijos ar emocinio nestabilumo. Problema aiški, tačiau šios problemos sprendimo būdų nacionaliniu mastu – nematyti.

Psichologė Agnė Vėželytė aktyviai užsiimanti muzika ir meditacija teigia, kad šios dvi dedamosios gali tapti gerąją praktiką sprendžiant depresijos ir emocinio nestabilumo problemą. Kaip meditacija gali padėti ieškantiems pagalbos kalbiname psichologe ir meditacijos meistrę Agnę Vėželytę.

Agne, jūsų gyvenime pilna, muzikos, psichologijos, meditacijos. Kaip tai atsirado jūsų gyvenime ir kodėl jums tai svarbu?

-Meditacija mano gyvenime atsirado dar nuo vaikystės, kai 5 metų susidūriau su protu nepaaiškinamais patyrimais ir jausmais. Meditacija buvo vienintelis būdas, kaip galėjau padėti sau.

Praktikavau tiek su mokytojais, tiek savarankiškai, kol tapau pasiruošusi padėti ir kitiems mokydama meditacijos. Muzika mano gyvenime atsirado šiek tiek vėliau, kai tėvai padovanojo žaislinį pianiną, kurį gavusi į rankas ėmiau groti visas daineles, kurias mokėjau, iš klausos. Senelių ir tėvų paskatinta įstojau į M. K. Čiurlionio mokyklą, chorinio dirigavimo specialybę, ir šitaip muzika tapo mano gyvenimo, kūno ir sielos dalimi.

Su psichologija nieko bendro neturėjau iki mokyklos baigimo. Tačiau kuo labiau gilinausi į meditaciją, tuo aiškiau supratau, kad psichologija yra labai jai artimai ir reikalinga. Šias dvi sritis sujungus galima pasiekti daug daugiau, nei tobulinant tik vieną iš jų. Kartu su mama, psichologe Lina Vėželiene, mūsų studijoje „Gyvoji psichologija” pradėjome organizuoti įvairius renginius jungiančius šias dvi sritis. Šitaip patekau į psichologijos pasaulį ir šiuo metu esu „Gyvosios Psichologijos” studijos vadovė, tačiau psichologe tapti neplanuoju.

Kaip šiandien, esant „jautriam" laikui, muzika ir meditacija gali padėti tiems, kurie išgyvena emocines krizes?

-Savo meditacijose visuomet ypatingai didelį dėmesį skiriu muzikos parinkimui ir klausymuisi, nes iš savo praktikos žinau, kad muzika gali pakeisti tiek emocinę, tiek fizinę žmogaus būseną.

Tinkamų meditacinių pratimų ir muzikos pagalba galime išmokti sustiprinti save iš vidaus, paleisti susikaupusias emocijas, iškelti jas į paviršių, ir išmokti geriau save suprasti ir netgi numalšinti emocinį ir fizinį skausmus.

Įrodinėti, kad meditacija tikrai padeda įveikti bet kokias emocines krizes - jau nebereikia, nes yra atlikta daugybė tai įrodančių tyrimų. Galiu tik paskatinti pradėti. O pradėti galima net ir nuo savo mėgstamos dainos ar muzikinio kūrinio klausymo ne ausimis ir protu, o širdimi - skirtumas akivaizdus.

Kokie signalai mums rodo, kad jau metas kreiptis pagalbos?

-Signalai dažniausiai būna labai aiškūs, tik mes esame linkę juos ignoruoti. Pradėkime nuo kūno signalų - nuolatinis nerimas, dažnas nuovargis, neįprasti galvos skausmai ar kiti fiziniai negalavimai, kurių mūsų šeimos daktarai negali paaiškinti. Šie signalai yra protu suvokiami, todėl yra lengviausia juos atpažinti, tik belieka suprasti, kad tai yra signalai.

Emociniai ar energetiniai signalai - tokie kaip stiprus liūdesys, dažna nuotaikų kaita, energijos trūkumas, bejėgiškumo jausmas, kaltės jausmas - taip pat yra akivaizdūs signalai, kad laikas ieškoti pagalbos, bet vėlgi - reikia suprasti, kad tai yra signalai. Pripažinti, kad man reikia pagalbos nėra lengva, bet galima pabandyti paklausyti artimųjų nuomonės, kaip jie mato jūsų situaciją; galima pabandyti ieškoti tokios pagalbos, kuri neatrodo pernelyg neįprasta ar baisi; galų gale, galima paprašyti pagalbos ir draugo ar sesės, gal jie žinos kaip padėti…

Ko šiandien būtinai reikia, kad galėtume emociškai sveikiau išgyventi šį laikotarpį?

-Reikia išmokti išgirsti savo tiesą ir jos paisyti. Pripažinti sau, kaip iš tikrųjų aš jaučiuosi ir pajausti ko iš tikrųjų man šiuo metu reikia. Jei pavyks tikslingai ir nuoširdžiai atsakyti į šiuos klausimus, bus daug aiškiau kaip - būtent man - yra sveika išgyventi bet kokį laikotarpį. O kaip išmokti išgirsti savo tiesą? Būkite paprasti, nuoširdūs ir sąžiningi su savimi.

Daugiau nei metus su mažomis pertraukomis išgyvenome atskirties laiką. Sakykite, kaip išmokti vėl kurti bendrystę, kai daugiausia laiko praleidžiame atskirtyje prie kompiuteriu?

-Siūlyčiau pradėti nuo mažų, jums vertingų susitikimų su tais žmonėmis, kurie jums iš tiesų patinka, su kuriais jaučiatės gerai ir saugiai. Po truputį sugrįžti į grupines veiklas, kurios jums keldavo džiaugsmą ir anksčiau. Užsiimti tuo, kas įkvepia, didiną norą eiti, domėtis ir ieškoti bendraminčių. Bendrystė nesikurs, jei būsite su tais, kurie turi kontrastuojantį požiūrį į pasaulį ar skirtingas vertybes.

Jei nuo viruso turime vakciną, o ar turime instrumentus, kaip padėti depresijos kamuojamiems?

-Taip. Visi besikamuojantys turi galimybę nebesikamuoti. Vienintelis ir pagrindinis vaistas nuo visų ligų: nuoširdus noras pradėti padėti sau. Kai noras yra, atsiranda ir galimybės pokyčiams.

Kuo meditacija šiandien gali būti mums naudinga?

-Yra daug meditacijos technikų, rūšių ir meditavimo būdų. Bet meditacija yra ir bus naudinga tik tuomet, kai žmogus naudos visus meditacijos praktikoje gautus įrankius savo kasdieniame gyvenime, nesvarbu, kurį būdą pasirinko.

Naudinga ji gali būti viskuo: gali įnešti nuolatinę vidinę ramybę, padėti atrasti savo pašaukimą, iškelti ir išvalyti vidines traumas, sustiprinti savivertę ir pasitikėjimą savimi, suteikti daugiau jėgų ir energijos kasdieniame gyvenime, atrasti savo svajones ir pradėti jas pildyti.

Vis garsiau kalbama, kad pandemija gimdo kitą depresijos ir emocinių krizių pandemiją. Ar šiandien mokame atpažinti ir kreiptis pagalbos ne dėl mados, o dėl reikalingumo?

-Dažniausiai „dėl mados” besikreipiantys žmonės tik prisidengia, kad kreipiasi „dėl mados”, kad būtų lengviau pradėti savipagalbos kelią. Tad nėra svarbu ar kreipiasi dėl mados ar dėl reikalingumo - svarbu, kad kreipiasi.

Bet kuris profesionalus specialistas greitai nustato kiek ir kokios pagalbos iš tikrųjų reikia tam žmogui. Galbūt užteks vieno apsilankymo pas psichoterapeutą, o galbūt reikėtų ilgo darbo su savimi praktikuojant meditaciją.

Kad šiuo karantino periodu padaugėjo klientų besiskundžiančių vienatve ir depresija, galiu patvirtinti. Mada eiti pas psichologą turi daugiau teigiamą, nei neigiamą įtaką, nes žmonės, kuriems iš tikrųjų reikalinga pagalba, pradėjo drąsiau jos prašyti ir kreiptis į psichologus.

Išgyvename vasarą, kai atrodo, kad pramogos ranka pasiekiamos. Kaip šį vasaros laiką išgyventi patartumėte jūs, kad kuo ilgiau išliktume emociškai sveikesni?

-Naudotis visomis galimybės, kurios teikia vidinį džiaugsmą ir šviesą - eiti į gimtadienius, šventes, praleisti laiką gamtoje, būti su draugais ir šeima, leisti sau mėgautis tuo, ką gauname šiuo metu: saulė, gamta, koncertai, renginiai, susitikimai, kelionės, šokiai, sportas… Galbūt ne visiems to reikia, bet karantino metu visi buvome praradę kažką mums svarbaus, ką galime šią vasarą susigrąžinti.

Ačiū už pokalbį.

The post Agnė Vėželytė: rasti būdai sėkmingai įveikti depresiją appeared first on LAIKMETIS.

Meditacijos praktika pastaraisiais metais sulaukia gana didelio dėmesio. Ja domisi ne tik krikščionys; meditacijos praktika žinoma beveik visose pasaulio religijose. Ji gana plačiai paplitusi ir tarp žmonių, kurie neturi religinės gyvenimo vizijos. Mums visiems reikia medituoti, mąstyti, iš naujo atrasti save, kalbėjo Pranciškus. Žmogus nėra sukurtas tam, kad visą laiką bėgtų. Turime vidinį gyvenimą, kurį reikia nuolatos puoselėti. Todėl meditacijos poreikis yra bendras visiems žmonėms. Medituoti, sakė popiežius, tai sustoti ir giliai įkvėpti oro.

Krikščioniškame kontekste meditacija įgyja ir tam tikrų specifinių savybių, kurios negali būti nutylėtos. Kristus yra didžiosios durys, pro kurias žengia pakrikštytųjų malda. Panašiai turi būti ir su krikščioniškąja meditacijos praktika. Kai krikščionis meldžiasi, jis nesigilina į savojo „Aš“ gelmes, bet malda jam visada yra susitikimas su Kitu, su Dievu.

Terminas meditacija istorijoje turėjo skirtingas reikšmes. Net pačioje krikščionybėje jis reiškia skirtingas dvasines patirtis. Tačiau galime atsekti ir tam tikrus bendrus bruožus. Čia mums į pagalbą ateina katekizmas, kuris sako: „Kiek yra dvasinio gyvenimo mokytojų, tiek ir meditacijos metodų. [...] Tačiau metodas yra tik vadovas; svarbu su Šventąja Dvasia žengti priekin vieninteliu maldos keliu, kuris yra Jėzus Kristus“ (2707).

Gali būti daug krikščioniškos meditacijos metodų: vieni labai santūrūs, kiti labiau artikuliuoti; vieni labiau akcentuoja intelektinę asmens dimensiją, kiti – labiau jausmus. Visi jie yra svarbūs ir visus galime naudoti, kad tikėjimo patirtis apimtų visą žmogaus asmenį, į maldą įtrauktų ir protą, ir jausmus. Tačiau visada reikia atsiminti, pakartojo popiežius, kad meditacija yra kelias, o ne tikslas. Kiekvienas maldos būdas, jei jis nori būti krikščioniškas, turi būti Kristaus sekimas, nes tai yra mūsų tikėjimo esmė. Meditacijos metodai – tai keliai, kurie turi vesti pas Jėzų.

Katekizmas aiškina: „Meditacija pasitelkia mintį, vaizduotę, jausmus, troškimus. Toks sutelkimas būtinas norint geriau perprasti tikėjimo įsitikinimus, paakinti širdį atsiversti ir sustiprinti norą sekti Kristumi. Krikščioniškajai maldai labiausiai tinka apmąstyti Kristaus slėpinius“ (2708).

Besimeldžiančiam krikščioniui didžiausia malonė yra Kristaus artumas: Jis niekada mūsų nepalieka, visada su mumis palaiko ryšį. Kiekviena žemiškojo Jėzaus gyvenimo akimirka per maldą gali mums tapti dabartimi. Šventoji Dvasia mus veda prie Jordano upės, kur Jėzus pasineria į krikšto vandenį. Sėdime prie vestuvių pokylio stalo Kanoje, kai Jėzus padovanoja geriausią vyną, kad sutuoktiniai būtų laimingi. Ir mes stebimės, matydami Mokytoją, kai jis gydo daugybę sergančiųjų. Maldoje ir mes esame Jėzaus pagydytas raupsuotasis, aklas Bartimiejus, kuris atgauna regėjimą, Lozorius, išeinantis iš kapo... Nėra nė vieno Evangelijos puslapio, kuriame nebūtų mums vietos, sakė Pranciškus. Mums, krikščionims, meditacija yra būdas susitikti su Jėzumi ir tik taip iš naujo atrasti save. Meditacija – tai ne susitelkimas į save, bet susitikimas su Jėzumi, kuris mus pagydo, prikelia iš numirusių, duoda mums jėgų.

The post Popiežiaus Pranciškaus katechezė. Meditacija – ne tikslas, bet kelias appeared first on LAIKMETIS.

Jis buvo puikus Rytų ir Vakarų Bažnyčios Tėvų žinovas, puikiai išmanė savo ordino istoriją bei tradiciją, buvo naujokų magistras Tulūzos provincijoje, Strasbūro vienuolyno prioras ir iki pat savo mirties ‒ Prancūzijos dominikonų provincijos provincijolas. Nuo 1978 m. redagavo labai skaitomą žurnalą La vie spirituelle („Dvasinis gyvenimas‟). Nepakartojamu pamokslavimo stiliumi, paskaitomis, straipsniais, vadovaujančiomis pareigomis jis daug prisidėjo prie dominikonų Ordino atsinaujinimo ir klestėjimo 1970-1980 m.

Knyga Jei tu ieškai Dievo" pasirodė 1982 m. ir tapo nuolat perleidžiamu krikščioniškuoju bestseleriu, nes yra prieinama ir priimtina visiems, norintiems savo gyvenime susitikti Dievą. Ji visus kviečia ir drąsina žygiuoti šiuo džiaugsmingu ieškojimo keliu, kaip sako autorius, nuotykių keliu, nesvarbu, ar tame kelyje pasitaiko kovų ir nesėkmių. Toks yra ir pats gyvenimas.           

Per visą gavėnią kasdien skelbsime po nedidelę šios knygos ištrauką, kad ji jums taptų kasdiene dvasine duona gavėnios kelionėje į Prisikėlimo šventę.

Tu, kuris ieškai Dievo, tu, kurio širdis ima spurdėti, išgirdusi šį keistą žodį, neišsigąsk. Leisk šiam vardui aidėti, lyg skleisti bangas tavo gyvenime. Klausykis įtempęs ausis. Jeigu nuo Dievo suvirpėjęs žmogus atsiliepia taip, lyg ruoštųsi į karą, jis pradeda blogai. Gromuliuok, vis gromuliuok šį mielą tavo širdžiai vardą. Kartok: Dievas, Dievas.

Pradžioje pasirūpink verčiau sėkla negu dirva. Klausykis, dar ir dar klausykis. Dievas yra gyva būtybė. Jeigu Jis panorės tave sužavėti ir apsigyventi pas tave, ir jei tu priimsi Jo kvietimą, Jis ras kelią į tavo širdį. Tik nustok blaškytis. Duok savo širdžiai pailsėti ir, jei gali, atsipūsk. Bet kokiu atveju, neišsigąsk.

Iš prancūzų kalbos vertė Inga Barbora Kazakevičiūtė

The post Duok savo širdžiai pailsėti appeared first on LAIKMETIS.