Kaip pranešė jo gydantis gydytojas, vienas iš ligoninės „Agostino Gemelli“ medicinos skyriaus vadovų Sergio Alfieri, 88 metų pontifiko gyvybei du kartus grėsė pavojus.

Pasak gydytojo, reikšmingas būklės pablogėjimas įvyko vasario 28 d. vakare, kai pacientas pradėjo dusti.

„Turėjome apsispręsti: sustoti arba naudoti visas įmanomas gydymo priemones, rizikuodami pakenkti kitiems organams. Nusprendėme rinktis antrąjį kelią“, – sakė jis.

Gydytojas pabrėžė, kad pats popiežius taip pat priėmė sprendimą ir aiškiai suprato, kas vyksta, nes „visada buvo sąmoningas“. „Manau, kad būtent šis suvokimas padėjo jam išgyventi“, – teigė medikas.

Praėjusį sekmadienį Pranciškus buvo išrašytas iš ligoninės, tačiau jam dar du mėnesius rekomenduojama beveik visiška ramybė, kol visiškai atsigaus.

Jo rezidencijoje – Vatikano viešbutyje „Šventoji Morta“ – yra visa reikiama įranga skubiai medicininei pagalbai suteikti.

Popiežiui patariama riboti priimamų žmonių skaičių ir nesusitikti su didelėmis grupėmis. Visi lankytojai privalo dėvėti kaukes, praneša žiniasklaida.

The post Pontifiko gyvybei du kartus grėsė pavojus - medikai appeared first on LAIKMETIS.

Pirmoji viešnagė vyko prieš porą savaičių. Tai – ligoninės sielovadininkų organizuota ekskursija, kurią abu kartus vedė augziliaras vyskupas Saulius Bužauskas.

Ganytojas jau tapo tikru ligoninės bičiuliu – tarp susitikimų su personalu ir pats vieną vasario savaitę lankėsi šios ligoninės Šilainių padalinyje Pasaulinės ligonių dienos proga bei po kelių dienų pašventindamas naująją Ortopedijos traumatologijos kliniką.

Ekskursijose apsilankė keturiasdešimt Kauno ligoninės darbuotojų. Jų tikslas buvo pamatyti ir sužinoti, kur gyvena ir dirba vyskupai. Ką jie veikia, kai neaukoja šv. Mišių ir nelanko parapijų? Kokios dar institucijos veikia kurijoje?

Vyskupas S. Bužauskas papasakojo apie kurijos paskirtį, reikšmę, funkcijas, atsiradimo istoriją, asmenybes, išsamiai pristatė ryškiausių paveikslų ir skulptūrų prasmę, simboliką, parodė svarbiausias ir istorijas menančias patalpas, koplyčią bei savo darbo kabinetą, o jame – arkivyskupijos metraštį odiniu viršeliu su metaliniais apkaustais.

Didelio susidomėjimo sulaukė pirmųjų ganytojų herbai, heraldikos ženklai, piešiniai ir Lietuvą lankiusių popiežių šv. Jono Pauliaus II bei Pranciškaus įrašai su parašais.

Ekskursija tapo ne tik pažintine, bet kartu ir evangelizacine bei pastoracine priemone, kadangi vyskupas apie viską pasakojo išsamiai ir nuoširdžiai, tarsi tėvas, perduodamas ir istoriją, ir tikėjimo liudijimą.

Abu susitikimai baigti pokalbiu prie arbatos puodelio bei kuklių vaišių. Svečiai galėjo užduoti ir klausimų, sužinoti apie juos dominančius dalykus.

The post Kauno arkivyskupijos kurijoje lankėsi medikai appeared first on LAIKMETIS.

Drauge su Respublikinės Šiaulių ligoninės kapelionu kunigu Tomu Kedušiu vyskupas susitiko su ligoninės administracijos darbuotojais ir aptarė tolimesnius dvasinės bendrystės planus, o vakare visus norinčius ir galinčius dalyvauti pakvietė į 17.00 val. Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje, aukojamas Šv. mišias už visus besigydančius ligoninėje, jų artimuosius ir medicinos personalą.

Tradicijos tęsinys

Šis vizitas – prasmingos tradicijos tąsa. Jo Ekscelencija Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis kasmet Pasaulinės ligonių dienos proga lankydavo ligoninę, susitikdavo su pacientais, ligoninės personalu ir teikdavo visiems dvasinę paramą. Vyskupas D. Trijonis šią tradiciją tęsia, suteikdamas jai dar daugiau prasmių.  

Pirmasis vizitas kaip Šiaulių vyskupo tapo stiprybės, supratimo, atjautos ir vilties ženklu ir įstaigoje gydomiems ligoniams bei jų artimiesiems, kurie gavo vyskupo palaiminimą. Dažnam pacientui ar jį lankančiam artimajam netikėtas vyskupo vizitas sukėlė jautrius jausmus, akyse pasirodė vilties kupinos ašaros.

Ligoninės medicinos personalui vyskupo apsilankymas tapo padėkos ženklu už jų atsidavimą pasirinktai profesijai ir sunkų darbą. Dėkodamas medikams vyskupas pabrėžė ypatingą ligoninės personalo vaidmenį – ne tik gydyti kūną, bet ir paguosti bei teikti viltį. Būtent todėl dvasinė parama medikams yra ne mažiau svarbi nei pacientams.

Pasaulinė ligonių diena – susimąstymo metas

Simboliška pirmasis oficialus naujojo Šiaulių vyskupo vizitas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje įvyko Pasaulinės ligonių dienos proga. Ši diena minima nuo 1992 metų šventojo Jono Pauliaus II iniciatyva. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į sergančiuosius, jų poreikius, fizinius ir dvasinius išbandymus, taip pat išreikšti pagarbą tiems, kurie rūpinasi ligoniais – gydytojams, slaugytojams, artimiesiems.

Tai diena, kai esame kviečiami susimąstyti apie ligos prasmę, rūpintis ne tik savo, bet ir kitų sveikata, parodyti užuojautą, meilę bei atjautą. Šventasis Jonas Paulius II, kuris pats ilgus metus kentėjo nuo ligų, nuolat pabrėžė, kad liga gali tapti ne tik išbandymu, bet ir galimybe atrasti naują gyvenimo prasmę.

Kiekvieno atsakomybė

Pasaulinė ligonių diena nėra skirta vien tik medikams ar Bažnyčios atstovams – tai priminimas kiekvienam žmogui apie pareigą pasirūpinti negaluojančiais artimaisiais, vienišais ligoniais, teikti visokeriopą pagalbą sveikatos stokojantiems. Juk kartais „gydyti“ gali ne tik medikai, būna, jog užtenka vieno gero žodžio, vieno skambučio ar trumpo apsilankymo, kad ligonis pasijustų stipresnis. Tikroji pagalba prasideda nuo mažų gestų, kurie kuria didelius pokyčius.

Šiaulių vyskupo D. Trijonio vizitas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dar kartą priminė, kad Bažnyčia yra arti kenčiančiųjų, kad dvasinė stiprybė ir tikėjimas gali tapti svarbiausia atrama ligos akivaizdoje. Ši diena kiekvienam tarsi priminimas būti jautresniems ir pakantesniems, pastebėti sergančiuosius ir parodyti jiems tikrą, nuoširdžią atjautą, laiku ištiesti pagalbos ranką.

The post Šiaulių vyskupas aplankė miesto ligoninės bendruomenę ir pacientus appeared first on LAIKMETIS.

Atidarymo ceremonijoje dalyvavo garbūs svečiai: Panevėžio miesto meras Petras Luomanas, Panevėžio rajono meras Antanas Pocius, naujųjų patalpų pašventinti atvyko Panevėžio vyskupijos vyskupas Jo Ekscelencija Linas Vodopjanovas.

Skyriaus darbuotojus sveikino ir ligoninės direktorius Mindaugas Vaitkus: „Tai neeilinė diena, nes vienos seniausių medicinos specialybių – chirurgijos – skyrius pagaliau grįžta į suremontuotus namus. Dėkoju visiems prisidėjusiems prie renovacijos – dirbo itin gausi įstaigos darbuotojų komanda.“

Miesto meras P. Luomanas visiems susirinkusiems linkėjo sveikatos ir kuo daugiau laimingų pacientų: „Ne šiaip sau baltais chalatais vilkintys atrodote kaip angelai. Jūs atliekate šventą misiją. Svarbiausia, kad iš čia išėję žmonės sakytų, jog niekur taip rūpestingai, su šypsena ir dėmesingai neaptarnauja kaip Panevėžio ligoninėje.“

Rajono meras A. Pocius pasidalino asmenine patirtimi: „Man sakė: nevažiuokite į Panevėžio ligoninę, geriau į Kauną ar Vilnių. Nesutikau ir operavausi čia. Aš tikiu visais medikais. Ir štai stoviu sveikas, laimingas bei dėkingas visiems manimi pasirūpinusiais.“

Meras pridūrė, kad atnaujinta aplinka teigiamai atsilieps tiek čia dirbantiesiems, tiek pacientams. „Sako, visos ligos nuo nervų. Taip gražiai sutvarkytame skyriuje nervai tikrai dirba ramiau – tiek pacientų, tiek personalo“, – juokavo A. Pocius.

Vyskupas L. Vodopjanovas akcentavo, kad net ir naujose patalpose svarbiausias vaidmuo teks čia dirbantiems žmonėms: „Sienos gali būti gražios, bet svarbiausia, kad jūsų rankos, jūsų akys ir širdys gali palengvinti žmogaus skausmą ir teikti gyvenimą. Geriausios sveikatos visiems.“

Už kantrybę ir profesionalumą sudėtingu laikotarpiu personalui dėkojo skyriaus vedėjas Irmantas Grubinskas. „Pagaliau visi galime pasidžiaugti nauja malonia darbo aplinka. Visgi manau, kad didžiausią naudą pajus mūsų pacientai. Skyrius tapo žymiai patrauklesnis ir patogesnis“, – sakė jis.

Ceremonijos pabaigoje skyriaus atidarymu nuoširdžiai pasidžiaugė ir terapinio korpuso atstovai: „Pagaliau nustosime ginčytis, kur guldyti chirurginio profilio ligonį. Sveikiname sugrįžus į gimtuosius namus ir džiaugiamės, kad mūsų pacientai gaus kokybiškesnes paslaugas.“

The post Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas pašventino naujas patalpas Panevėžio ligoninėje appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pirmadienį pranešė Šiaulių apylinkės teismas, tokia suma priteista visiškai tenkinus dukrą ir seserį praradusių keturių ieškovų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovė Respublikinė Šiaulių ligoninė ieškovams turės sumokėti 70 tūkst. eurų neturtinę žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Be to, ieškovui priteista 6,8 tūkst. išlaidų advokato pagalbai sumokėti.

Toks sprendimas priimtas teismui įvertinus, kad minėtos gydymo įstaigos neteisėtas neveikimas sudarė sąlygas žalai atsirasti ir pakankamu laipsniu lėmė, kad darbuotoja, kuri jautėsi diskriminuojama ir patyrė emocinę įtampą dėl formalizuotų darbo santykių, priėmė sprendimą nusižudyti. Taigi, atsakovės elgesys buvo pakankama žalos atsiradimo priežastis.

„Teismas konstatavo, kad Respublikinė Šiaulių ligoninė neužtikrino nediskriminacinės darbo aplinkos darbuotojams, neužkirto kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui formuotis ir nesiėmė efektyvių priemonių psichosocialiniam klimatui gerinti, t. y. nesudarė saugių darbo sąlygų“, – pranešime cituojama bylą nagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo teisėja Simona Čėsnienė.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.

Medikės artimieji teigė, kad gydymo įstaigos neteisėti veiksmai, neužtikrinant buvusiai darbuotojai saugių darbo sąlygų ir neteisėtai ją atleidžiant, lėmė savižudybę, dėl ko ieškovai patyrė neturtinės žalos.

Ligoninė nesutiko su ieškovų reikalavimu, nurodydama, kad Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nustatyti pažeidimai neturėjo ir negalėjo turėti įtakos darbuotojos apsisprendimui pasitraukti iš gyvenimo.

Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad nėra jos kaltės dėl atsiradusios žalos. Kaip teigiama pranešime, Respublikinės Šiaulių ligoninės argumentai apie buvusios darbuotojos asmenines savybes šiuo atveju negali būti vertinami kaip paneigiantys darbdavės pareigą užtikrinti visiems be išimties darbuotojams saugias darbo sąlygas.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje moteris dirbo nuo 2014-ųjų rugpjūčio iki 2021-ųjų balandžio 30-osios, kai ligoninės vadovo įsakymu buvo atleista už šiurkštų darbo pažeidimą. Tų pačių metų gegužės 8-ąją medikė nusižudė.

Dėl šių įvykių Šiaulių ligoninės veiklą vertino speciali Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudaryta komisija, Darbo ginčų komisija, Akreditavimo tarnyba. 2021 metų spalį Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių darbo ginčų komisija medikės atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu.

Prokuratūra dėl darbuotojos privedimo prie savižudybės buvo pradėjusį ikiteisminį tyrimą, kurį 2022-ųjų pabaigoje nutraukė nenustačius, kad dėl to būtų kalti kiti asmenys. Artimieji tyrimo nutraukimą praėjusių metų pradžioje apskundė.

Po medikės savižudybės atlikus tarnybinį tyrimą, tuometis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys iš Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pareigų atšaukė tuometinį vadovą Remigijų Mažeiką.

PSICHOLOGINĖ PAGALBA

Vilties linija: pagalba suaugusiems: 116 123

Pagalbos moterims linija: 8 800 66366

Vyrų linija: 8 670 00027

Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas“: 8 604 11119

Mobilioji psichologinių krizių įveikimo komanda: 8 616 22252

Jaunimo linija: emocinė parama jaunimui: 8 800 28888

Vaikų linija: emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams: 116 111

Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrius: (8-5) 275 75 64

Linija „Doverija“: rusų kalba paaugliams ir jaunimui: 8 800 77277

artimiems.lt: pagalba nusižudžiusiųjų artimiesiems:

tuesi.lt: interneto svetainė skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui

The post Iš gyvenimo pasitraukusios Šiaulių medikės artimiesiems teismas priteisė 70 tūkst. eurų appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė teismas, kaltinamajam klaipėdiečiui V. P. pirmadienį pratęsta kardomoji priemonė – trijų mėnesių intensyvi priežiūra.

Asmuo įpareigotas visą parą dėvėti elektroninį stebėjimo prietaisą, neišeiti iš namų ir nesilankyti Kaune be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo leidimo, nebendrauti su nukentėjusiuoju, jo šeimos nariais, klinikos darbuotojais.

Vyras kaltinamas nuo 2021 metų rugpjūčio iki spalio, kerštaudamas dėl neva netinkamai atliktos plastinės operacijos, bauginęs gydytoją nužudymu, sveikatos sutrikdymu, jo ir klinikos turto sunaikinimu, įtikinėjęs, kad tokie grasinimai yra realūs. Dėl to klinika pirko apsaugos įmonės paslaugas.

Bylos duomenimis, V. P. nukentėjusiajam išsiuntė devynis grasinančio ir bauginančio pobūdžio elektroninius laiškus, paskambinęs telefonu grasino žodžiu.

Nepraėjus metams po šios nusikalstamos veikos padarymo, t.y. po sprendimo atleisti šiam laikotarpiui V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, asmuo, kaip įtariama, tęsė nusikalstamus veiksmus.

Anot teismo, kaltinamasis nuo 2022 metų gegužės iki 2023 metų lapkričio toliau terorizavo nukentėjusįjį, grasindamas jo gyvybei, sveikatai ir turtui.

Šiuo laikotarpiu vyras kaltinamasis išsiuntęs daugiau kaip 50 grasinančio turinio elektroninių laiškų nukentėjusiajam, jo šeimos nariams, grasinęs skambindamas

The post Klaipėdietis kaltinamas grasinimais jį operavusiam medikui appeared first on LAIKMETIS.

Valdovų rūmuose vyksiančios ceremonijos metu apdovanojimai bus įteikti kelioms dešimtims Lietuvos gydytojų, slaugytojų ir sveikatos apsaugos darbuotojų.

„Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys šalies medikų bei sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų. Džiugina, kad savo darbui ir profesijai pasišventusių sveikatos darbuotojų yra visoje Lietuvoje – nuo didžiųjų šalies klinikų iki Zanavykų. Tai aiškus įrodymas, kad dėmesys pacientams ir jų poreikiams yra vertybė ir šios vertybės tvirtai laikomasi“, – ministerijos pranešime cituojamas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pasak SAM, nusipelniusio mediko vardas suteikiamas vertinant ilgametį ir nepriekaištingą darbą, už pasiaukojimą ir drąsą gelbstint žmonių gyvybes, svarbų indėlį plėtojant sveikatos apsaugą, sveikos gyvensenos propagavimą, farmacijos pramonę, Lietuvos, kaip sveikos valstybės, prestižo didinimą, vardo garsinimą, jaunosios medicinos specialistų kartos ugdymą, aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistų rengimą.

Taip pat – už inovatyvių, tvarių vadybos sprendimų diegimą sveikatos priežiūros įstaigose, tarpvalstybinių santykių puoselėjimą ir plėtrą, veiksmingai prisidedant prie euroatlantinės integracijos, teikiant humanitarinę pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos.

Šių metų ceremonijoje A. Dulkys taip pat įteiks padėkas už lyderystę steigiant sveikatos centrą, už nacionalinės greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos kūrimą ir vieningų GMP standartų
diegimą bei pavyzdinę pirminę priežiūrą ir sveikatos vadybos idėjų perdavimą visoje Lietuvoje.

Taip pat apdovanojimuose bus pagerbti  Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai ir sveikatinimo specialistai, savo veikla prisidėję prie pagalbos kovojančiai Ukrainai bei visuomenės padėkų projekto „Ačiū medikams“ nugalėtojai.

Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai vyksta nuo 2004 metų, iš viso jau buvo apdovanoti 348 gydytojai, 110 slaugytojų ir 398 sveikatos apsaugos darbuotojų. 

Lietuvos medicinos darbuotojų diena minima balandžio 27 dieną.

The post Lietuvos medicinos darbuotojų dieną SAM apdovanos nusipelniusius šaliai medikus appeared first on LAIKMETIS.

„VUL Santaros klinikų bendruomenė neteko ilgametės kolegės, svarbios mūsų komandos narės, centro vadovės, profesionalios gydytojos, mokslininkės, tyrėjos – doc. dr. Editos Kazėnaitės. Docentė buvo ypatingai atsakinga, sąžininga, pareiginga, darbšti – toks komandos narys, kurios prasmingą darbą tiek aš, tiek kiti bendruomenės nariai jautėme kiekvieną dieną. Reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, kolegoms, pacientams, Santaros klinikų bendruomenei. Žinau ir tikiu, kad doc. Editos Kazėnaitės atminimą pagerbsime tęsdami jos darbus, siekdami įgyvendinti puoselėtas idėjas,“ – su liūdesiu sako VUL Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius.

Doc. dr. Editos Kazėnaitės vaidmuo Lietuvos medicinoje

Doc. Edita Kazėnaitė VUL Santaros klinikose dirbo nuo 1997 m. Nuo 2011 m. dirbo direktorės valdymui pavaduotoja farmacijai ir visuomenės sveikatai, nuo 2021 m. – Biomedicininių tyrimų vykdymo skyriaus vedėja, o nuo 2021 m. – Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadove. 2003 m. apgynė daktaro disertaciją.

Docentė buvo uždegiminių žarnų ligų ir lėtinių virusinių B ir C hepatitų diagnostikos ir gydymo ekspertė Lietuvoje bei Baltijos šalyse. Paskelbė keliasdešimt mokslinių publikacijų tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose ir kituose recenzuojamuose periodiniuose bei tęstiniuose Lietuvos prestižiniuose medicinos mokslo leidiniuose, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose, buvo mokslinių pranešimų tezių medicinos kongresuose autorė. Daug dėmesio skyrė mokomajai literatūrai: išleido 2 originalias knygas, parengė 2 mokomąsias knygas, 1 vadovėlį (su bendraautoriais). Aktyviai dalyvavo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MPTEP) veikloje, pripažintoje Lietuvos mokslo tarybos: vadovavo daugiau nei 40 biomedicininių tyrimų, projektų. 2012 metais drauge su tyrėjų ir koordinatorių komanda pirmą kartą Lietuvoje atliko Ib fazės vaistų klinikinį tyrimą (lėtinio virusinio C hepatito indikacija, pagrindinė tyrėja), o 2018 m. pirmą kartą Lietuvoje ir I fazės vaistų bioekvivalentiškumo tyrimą su sveikais savanoriais.

Doc. Editos Kazėnaitės profesinio domėjimosi sritys apėmė racionalią infekcinių ir neinfekcinių ligų farmakoterapiją, gliuteninės enteropatijos ir kitų plonosios bei storosios žarnos ligų, kepenų ligų, mitybos nepakankamumo patogenezę, diagnostiką, gydymą ir prevenciją.

Docentė buvo aktyvi įvairių Lietuvos ir pasaulio organizacijų bei draugijų narė: Jungtinės Europos ir  Pasaulio gastroenterologų organizacijų, Europos mikrobiologų ir infekcinių ligų draugijos, Lietuvos klinikinės farmakologijos draugijos, Vaistininkų grupės, Šiaurės šalių vaikų hematologijos ir onkologijos draugijos, Amerikos ir Europos kepenų ligų tyrimo asociacijos, Europos Krono ir kolito organizacijos. Nuo 2018 m. iki 2022 m. buvo Lietuvos gatsroenterologų draugijos viceprezidentė, o nuo 2023 m. lapkričio – tos pačios draugijos atsakingoji sekretorė.

Jos nuopelnai įvertinti LR Sveikatos apsaugos  ministerijos: 2022 m. suteiktas Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas ir tais pačiais metais apdovanota Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklu.

Mišias balandžio 13 d. 9:00 val. Dievo Gailestingumo šventovėje (Dominikonų g. 12, Vilnius) aukos rektorius-kunigas Povilas Narijauskas.

Atsisveikinti su doc. dr. E.Kazėnaite bus galima balandžio 14 d. nuo 9 val. iki 14 val. „Nutrūkusioje stygoje"  1 salėje (adresas Ąžuolyno g. 10 , Vilnius). 

Urna išnešama balandžio 14 d. 14:00 val. 

Laidotuvės vyks Rokantiškių kapinėse. Šeima prašo ją palydėti vienu baltos gėlės žiedu. 

The post Santaros klinikų bendruomenė gedi kolegės doc. dr. Editos Kazėnaitės appeared first on LAIKMETIS.

Šiais sveikinimo žodžiais arkivyskupas pasidalijo šv. Mišiose, kurioms vasario 9 d. vadovavo LSMU Kauno klinikų Šv. Luko koplyčioje.

Homiliją pasakęs vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas atkreipė dėmesį, jog šiandien ligoms gydyti pasitelkiama labai daug sudėtingiausių, modernių priemonių, ir ligos būna pagydomos. Tačiau dar svarbiau, kad sveiktų ir žmogaus siela.

„Tegul Viešpats, kuris prisiliečia prie žmogaus ir jį pagydo, pirmiausia pagydo širdis“, – be kita, sakė vyskupas, pabrėždamas mūsų jautrumą kito žmogaus bėdai, patarnavimą. Gydo ir medikų šypsena, gera nuotaika, padrąsinantis žodis. Ligos tada tarsi pasitraukia.

Ganytojai šia proga lankėsi Neonatologijos klinikoje, kur gydomi neišnešioti ir sergantys naujagimiai, laimino tėvelius, mažylius ir personalą.

The post Arkivyskupas K. Kėvalas vadovavo Mišioms LSMU Kauno klinikų koplyčioje appeared first on LAIKMETIS.

Daugumą kitų Lietuvos medicinos problemų ir ydų puikiai žino medikų bendruomenė, jas sėkmingai galėtų įvardinti ir patys žmonės. Tačiau esminis klausimas - kodėl sveikatos apsaugos problemos nesprendžiamos, padarytos klaidos netaisomos? Padėtis metų metais tik blogėja, medicinos paslaugos vis sunkiau prieinamos, tolsta nuo žmogaus, gydymas ir tyrimai brangsta, perteklinių, neapskaitytų mirčių skaičius auga, didėja korupcija, krizė gilėja. Dėl tokios niekingos situacijos sveikatos sistemoje, be abejonės, atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), pirmiausia jos vadovybė.

SAM savo tinklalapyje skelbia, kad sveikatos apsaugos ministerijos misija yra gyventojų sveikatos stiprinimas, išsaugojimas ir grąžinimas, kokybiška, saugi ir visiems vienodai prieinama sveikatos priežiūra bei ligų prevencija. Taigi, telieka tai, ką viešai ministerija skelbia tinklalapyje apie savo veiklos prioritetus ir strateginius tikslus palyginti su tuo, kas ir kaip vykdoma realybėje ir galima konstatuoti, jog SAM vadovybės politika ir veiksmai yra tiesiog apgailėtini.

medicinos paslaugos vis sunkiau prieinamos, tolsta nuo žmogaus, gydymas ir tyrimai brangsta, perteklinių, neapskaitytų mirčių skaičius auga, didėja korupcija, krizė gilėja.

Dabartinės SAM vadovybės niekingą reformuojamų sveikatos reformų etapą vainikavo viceministrės Danguolės Jankauskienės atsistatydinimas. Tai buvo tikėtinas standartinis politinis ėjimas, tiesiog bėgimas nuo atsakomybės, prisidengiant tokiais atvejais ir standartine priežastimi – „dėl sveikatos problemų“. Atsakomybė D. Jankauskienei tenka didžiulė. Dangstantis būtinybe įsisavinti beveik 800 milijonų eurų europinių lėšų, vykdytas totalus sveikatos sistemos griovimas, o daugelyje rajonų ir naikinimas. Griovimo ir naikinimo apimčių totalumą patvirtino pats SAM ministras Arūnas Dulkys, savo pasisakymu pabrėždamas, kad „Galbūt būtų užtekę imtis vien greitosios pagalbos, o mes paėmėme šešias ir dar daugiau krypčių“, ciniškai pasidžiaugdamas, jog jam „patinka būti pokyčių sūkuryje“.

Savivaldybės ir jų teritorijoje esančios gydymo įstaigos prievarta ir apgaule buvo įtrauktos į abrakadabrakišką (tarptautinių žodžių žodyne parašyta, kad abrakadabra reiškia beprasmį žodį, kuriam senovėje ir viduramžiais buvo priskiriama magiška galia) vadinamų sveikatos centrų kūrimą, už įvykdytą veiksmą žadant milijonines investicijas. Tačiau už tuos keletą milijonų eurų savivaldybėms ir rajoninėms gydymo įstaigoms privalu įvykdyti SAM vadovybės gyventojų sveikatai ir net gyvybėms pavojingus nurodymus – vykdyti medicinos paslaugų naikinimą, uždarant skyrius, mažinant lovų, paslaugų skaičių ir t. t. Rajoninės gydymo įstaigos, net ir turinčios profesionaliai veikiančius skyrius, suformuotas juose kvalifikuotų specialistų komandas, dirbančias su šiuolaikine medicinos aparatūra, SAM vadovybės buvo verčiamos juos naikinti, grasinant, kad teikiamų medicinos paslaugų nefinansuos Ligonių kasos.

Beje, ministerija ir ėmėsi gydymo įstaigas žlugdančių veiksmų prieš tas savivaldybes, kurios nepakluso jos nurodymams kurti sveikatos centrus, net nesusimąstydama kokias pasekmes tokie veiksmai turės gyventojų sveikatai ir gyvybėms. Apskritai SAM turėtų stebėti, kad savivaldybėse gyventojams tinkamai būtų užtikrinamos medicinos paslaugos ir Ligonių kasos deramai jas finansuotų, o ne nurodinėti, kaip jos turi būti organizuojamos. Juk ne gydymo įstaigų sienos, kabinetai ar lovos gydo pacientus, o medikai.

Tačiau nuolatos vykdydama reformuojamų sveikatos reformų reformas, SAM pamiršta svarbiausia – žmogų, jo sveikatą ir gyvybę. Manau, kad daliai savivaldybių su žadėtais milijonais gali atsitikti taip, kaip šaltyšiui dainelėje apie jį: „anei dūdos, anei skripkos, anei pyragėlio“. Juolab, kad dirbdamos ir gaudamos Ligonių kasų apmokėjimą už suteiktas paslaugas gydymo įstaigos pačios kelių metų bėgyje gali užsidirbti tuos milijonus. Absurdas, kuomet vienkartinė, kad ir milijoninė įmoka sumokama už susinaikinimą. Deja, tokia dabartinės SAM vadovybės politikos išdava.

Net neabejoju, kad buvusią viceministrę D. Jankauskienę netrukus išvysime naujame poste ir pareigose, bet jos trejų metų palikimas sveikatos apsaugos sistemoje, visgi, reikalaus tinkamo įvertinimo. Medicinos paslaugų centralizavimas, sudarant palankias sąlygas tolesniam procesui – privatizavimui, rajono gydymo įstaigų žlugdymas ir naikinimas, sunkinant žmonėms gydymo galimybių prieinamumą, sukurtos dar papildomos aplinkybės medikams, ypač jauniems, kuo skubiau trauktis iš Lietuvos, medikų bendruomenės supriešinimas, pritaikius „skaldyk ir valdyk“ metodą ir t. t. – toks viceministrės palikimas.

Pagaliau juk teks atsiskaityti ir už tuos 800 milijonų eurų europinių lėšų. Kiek jų panaudota, o kiek išeikvota – neaišku kam ir kur, sunku pasakyti. Vargu ar į tokį klausimą sugebėtų atsakyti ir pati D. Jankauskienė. Neatmestina, kad nemenką pinigų sumą už ne pagal paskirtį vykdytas veikas ar šiaip iššvaistytas lėšas gali tekti grąžinti. O grąžinti tektų visų piliečių sąskaita.

Kodėl apie šią kenkėjišką valstybei ir žmonėms sveikatos reformą žymiai dažniau miniu D. Jankauskienės nei paties ministro A. Dulkio pavardę, atsakyti labai paprasta. Viceministrė, būdama medike, puikiai suprato savo paskirtį šiame poste, žinojo kieno užduotis vykdo, ką daro, kam tai daro ir kokios pasekmės laukia. Be to, ir patirtį tokioje veikloje yra sukaupusi nemenką. Žinojo kam ir kaip turi būti dalijami tie 800 milijonų. Gerai suvokė ir kokia atsakomybė tenka už tokias aferas. Visa lavina papildomų problemų medikų bendruomenę ir pacientus dėl šių D. Jankauskienės pertvarkų užgrius jau šiemet, todėl pačioje metų pradžioje, liaudiškai tariant, ji ir nusiplovė. Be to, 2024 m. juk laukia konkursų gausa į medicinos įstaigų vadovų vietas. Tai D. Jankauskienės pavardę dar tikrai išgirsime.

Na, o A. Dulkio paskirtis buvo paprastesnė: pasirašyti, įgarsinti procesus ir juos suabrakadabrinti. Tiek būdamas „Lietuvos monetų kalyklos“ valdybos nariu, tiek dirbdamas LR Seimo Pirmininko patarėjo ar kitose – Lietuvos Banko, Valstybės kontrolieriaus pareigose jis tiko ir buvo patogus visoms valdžioms ir niekados netapdavo atsakingu. Tačiau ministras puikiai suprato, o jei nesuprato, tai jam daug kartų buvo pasakyta, ką jis daro ir kokias pasekmes tokios pertvarkos turės sveikatos apsaugai. Todėl jo atsakomybė ne mažesnė nei viceministrės.

Kad ši Jankauskienės – Dulkio reforma yra užsakyta avantiūra, buvo akivaizdu nuo pirmųjų ėjimų. Reformos, pertvarkos daromos tam, kad kažkas pagerėtų. Ir tam privalu tinkamai pasiruošti, įvertinti esamą sveikatos sistemos padėtį, jos problemas, atlikti išsamias analizes, paskaičiavimus, prognozes, realiai valdyti situaciją ir turėti galimybę reformos vyksmą užkardyti nuo galimų neigiamų pasekmių. Apie pasiruošimo reformoms trūkumus ne kartą savo poziciją išsakė Valstybės kontrolė.

Daug kritikos dabartinės SAM vadovybės politikai yra išsakę ir patyrę Lietuvos medikai. Kaip antai, geriausias 2023 – ųjų metų kardiologas profesorius Pranas Šerpytis teigia: “...man gaila žmonių, kurie dėl sistemos ydų negauna geros kardiologinės pagalbos. Nekart mes, kardiologai, tai esame sakę Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Seimo sveikatos reikalų komitetui, bet kol kas deramos reakcijos neregėti ... dabar kardiologiją norima padaryti pilka ir plika“. Sutinku su profesoriaus nuomone, tačiau anaiptol ne visų valstybės pareigūnų, politikų, medikų visuomeninių organizacijų atstovų pozicija dėl pertvarkų medicinoje buvo suprantama ir pateisinama.

Pirmiausia, nustebino LR Prezidentas Gitanas Nausėda savo parašu uždegdamas žalią šviesą toms abrakadabrakiškoms reformoms. Užuot vetavęs avantiūriškas valdančiųjų konservatorių užmačias, G. Nausėda leido vykdyti tolesnį medicinos griovimą Lietuvoje, nekreipdamas dėmesio į perspėjimus apie pasekmes. Tik vėliau, susivokus, kad toks palaikymas valdančiųjų SAM politikai ateityje gali pakenkti Prezidento reputacijai, G. Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė prakalbo mistine fraze apie galimybę sveikatos reformą perkalibruoti. Požiūris tikrai savotiškas, tarsi medicina būtų kažkoks mechaninis vyksmas ar prietaisas.

Ne kitaip pasirodė ir Seimo opozicija. Vasaros pabaigoje grasinusi, kad dėl sveikatos reformos „bus karšta“, rudeniop su krentančia oro temperatūra atvėso ir jos atstovai. LSDP Seimo nariai dėl medicinos pertvarkų net kėsinosi Sveikatos ministerijai užkurti pirtį, bet, kaip įsitikinome, ugnies, deja, taip ir neatsirado.

Pasigedau ir medikų profsąjunginių bei visuomeninių organizacijų principingesnių, ryžtingesnių veiksmų. Nekalbu apie konformistines organizacijas ar jų atstovus, kurie nuolatos geba prisiderinti prie valdžios ir su ja susitarti, pasitenkindami merkantiliniais interesais. Deja, ir tos, kurių atstovai atrodė suprato galimas pražūtingas sveikatos reformos pasekmes, dažniausiai esminius problemų sprendimus siedavo tik su finansavimo trūkumais. Tuomet keista, kad šios nevyriausybinės organizacijos taip ir neišreiškė solidarumo, pavyzdžiui, britų medikams, ne kartą protestuojantiems dėl menko atlygio už darbą. Iš tikrųjų sveikatos reformuojamų reformų neigiamų pasekmių mastas žymiai platesnis ir gilesnis. Dalinai apie tai jau minėta pirmiau, tačiau dėl jaunųjų medikų padėties ir gydymo paslaugų situacijos regionuose būtini dar papildomi pastebėjimai.

Rajonuose trūksta medikų, jauni gydytojai ten nevyksta. Kodėl? Atsakymas labai paprastas - o kodėl jie turi rizikuoti savo, savo šeimos ateitimi ir ten vykti. Įsivaizduokime, pavyzdžiui, jaunas chirurgas, neatsisakantis minties įsikurti ir dirbti rajone, susitaria su vietine administracija dėl visko – dėl atlygio už darbą, gyvenamojo būsto, žmonos darbo, vaikų ugdymo įstaigų. Ir tokių atvejų žinoma nemažai. Gydytojo šeima pradeda kurtis, pradeda dirbti, vaikai pradeda lankyti ugdymo įstaigas ir staiga iš ministerijos ateina Jankauskienės-Dulkio nurodymas, kad po pusmečio rajone turi būti naikinamas chirurgijos skyrius. Visos Lietuvos regionuose vyksta masinis įvairiausių profilių medicinos paslaugų naikinimas. Ir kas tuomet belieka daryti jaunam specialistui, kuomet taip griaunamos jo profesinės ir gyvenimo perspektyvos?

Visos Lietuvos regionuose vyksta masinis įvairiausių profilių medicinos paslaugų naikinimas.

Ir ne finansiniai klausimai, o SAM atsakomybė ir žmogiškasis faktorius tampa opiausia problema, drauge mediko ir jo šeimos ateities neprognozuojamumas. Apie empatiją rajonų gyventojams, taip pat ir visiems kitiems piliečiams turintiems sveikatos problemų, net nėra prasmės kalbėti, nes, atrodo, kad į ministerijos vadovybę skiriami tie asmenys, kurie neturi atjautos savybių. Čia ir atsakymas toms nevyriausybinėms medikų organizacijoms, kurios Lietuvos sveikatos sistemoje pagrinde temato ir akcentuoja tik finansines problemas. Deja, empatijos pinigais nei nupirksi, nei kompensuosi.

Dėl jaunų medikų trūkumo regionuose pradėta gydytojų rezidentų mokymo sistemos pertvarka. Sutinku su VU Medicinos fakulteto dekanu prof. Daliumi Jatužiu, kad universitetų atsakomybė yra rūpintis būsimų gydytojų darbo kokybe ir jų ruošimu. Tačiau teiginiu, jog „rezidentūra yra transformuojama ir priartinama prie tarptautinių standartų“ nieko naujo nepasakoma. Apie tai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo nuolatos kalbama. Tačiau, pirma, tie tarptautiniai standartai buvo, yra ir bus kintantys, juolab, kad sveikatos apsaugos sistemos eilėje šalių išgyvena krizes.

Antra, jie nėra absoliutūs ir turi būti individualizuojami. Norėčiau paklausti VU Medicinos fakulteto dekanato vadovų: o kokiai sveikatos apsaugos sistemai Lietuvoje jūs vykdysite gydytojų rezidentų mokymo sistemos pertvarką? Ar dabartinės SAM vadovybės vykdomai abrakadabrakiškai reformai su dirbtinai prievartiniu būdu kuriamais sveikatos centrais? Tai sustokite, nes šiuo atveju jūsų siekiai yra beprasmiški ir pasmerkti, kadangi tai bus tik dar vienas tuščias lėšų išeikvojimas ir dar vienas jaunų medikų nuvylimas.

Ką daryti? Pirmiausia, kuo skubiau sustabdyti destruktyvios abrakadabrakiškos reformos vyksmą. Lengva nebus, nes užsakovai, kurių nurodymus vykdė Jankauskienės–Dulkio tandemas taip paprastai nepasiduos. Reikės politinės valios. Ar ji rasis? Sunku pasakyti. Tačiau kito pasirinkimo tiesiog nėra, jeigu dar norime turėti bent kažkokią realiai veikiančią sveikatos apsaugą, o ne vien tik iškabas. Tik atlikus išsamią analizę, skaičiavimus, realų sveikatos sistemos Lietuvoje vertinimą, tinkamai pasiruošus bus galima galvoti ir apie pozityvias transformacijas medicinoje, taip pat ir apie gydytojų rezidentų mokymo sistemos pertvarką.

The post Arvydas Akstinavičius. Abrakadabrakiška sveikatos apsaugos reforma appeared first on LAIKMETIS.