„Apie pusantro tūkstančio dabar yra tokių šeimų, daugiau negu trečdalis, apie 40 proc. tų šeimų, kurios laukia eilėje būtent žiedinėse savivaldybėse, aplink didžiuosius miestus – Klaipėda, Kaunas, Vilnius“, – trečiadienį LRT radijui sakė Martynas Šiurkus. 

„Jos galės gauti, jeigu papuls pagal naują finansavimą“, – pridūrė jis. 

Pagal naują tvarką parama būstui nebus teikiama savivaldybėse, kur gyventojų skaičius viršija 150 tūkst., o žiedinėse savivaldybėse – 60 tūkst. Būstą su parama bus galima įsigyti tik tuomet, jei jo vertė neviršys vidutinės konkrečios savivaldybės būsto vertės.

Anot M. Šiurkaus, buvusi tvarka neskatino jaunų šeimų kurtis mažesnėse savivaldybėse. Be to, pasak jo, savivaldybės pačios gali prisitraukti jaunų šeimų ir be valstybės paramos.

„Ką mes pamatėm – iš Šilutės žmonės keliasi gyventi į Klaipėdos rajoną, iš Visagino keliasi gyventi į Vilniaus rajoną, na, ir tada klausimas, ar 7 kilometrai nuo Klaipėdos centro yra regionas, ar ne regionas“, – sakė viceministras.

„Savivaldybėms niekas nedraudžia ir dalis savivaldybių jau buvo sukūrusios tokias priemones be paramos (valstybės – BNS), kuomet stengiasi pasikviesti jiems trūkstamus specialistus ar jaunas šeimas, kvalifikuotos darbo jėgos“, – pabrėžė M. Šiurkus. 

Tuo metu Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas teigė, jog paramos rezultatai bus matomi tik po kelerių metų.

„Rezultatus mes pamatysime ir jeigu kalbant apie demografinę problemą – vaikus gimstančius – pamatysim po keleto metų. (...) Galiu prognozuoti, kad tiek, kiek jaunų šeimų gavo paramą mūsų savivaldybėje, tai dabar iš jų galės pretenduoti galbūt penktadalis“, – LRT radijui trečiadienį sakė jis. 

„Nežinau, tai yra kompromisas, bet tai labai stipriai apriboja. (...) Klaipėdos rajono savivaldybė taip pat yra laikoma kaimiška teritorija ir mums bus sunku paaiškinti jaunoms šeimoms, kodėl jos, norėdamos įsigyti būstą arčiau darbo vietos, arčiau socialinės ir kultūrinės infrastruktūros, nebegalės pretenduoti į tą paramą“, – teigė B. Markauskas. 

Jis taip pat pridūrė, kad savivaldybės neturi galimybių finansuoti jaunų šeimų kūrimosi iš savo lėšų.

„Dabar panašu, kad savivaldybė už viską bus atsakinga, viską turės finansuoti – ir gynybinius dalykus, ir praktiškai švietimo politiką, ir sveikatos – viską savivaldybės turi daryti ir dar sakoma, kad savivaldybės turi daug pinigų, šiek tiek jau nebeteisinga darosi savivaldybės atžvilgiu, ir būstą dar finansuoti“, – sakė B. Markauskas.

Vis dėlto jis pripažino, kad buvusia tvarka buvo piktnaudžiaujama.

Be apribojimų didmiesčių savivaldybėse, pagal naują tvarką paskolos būstui įsigyti suma, pagal kurią bus apskaičiuojama subsidija, negalės būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų – kaip ir iki šiol. Įsigyjamo būsto maksimali vertė negalės viršyti 120 tūkst. eurų. Iki šiol ji nebuvo ribojama.

10 proc. subsidija bus skiriama šeimoms be vaikų ar turinčioms vieną, 12,5 proc. – šeimai su dviem vaikais, o 15 proc. – trims ar daugiau vaikų, o gimus dar vienam vaikui subsidijos dydis galės būti perskaičiuojamas.  

Maksimalus subsidijos dydis sieks nuo 8,7 tūkst. iki maždaug 13 tūkst. eurų.  

The post Buvusi tvarka neskatino jaunų šeimų kurtis mažesnėse savivaldybėse - M. Šiurkus appeared first on LAIKMETIS.

„Pasiūlymuose bus, kad parama lieka valstybei. Nes tas lėšas labai nesudėtinga atskaičiuoti – kiekvieną mėnesį ji (valstybės įmoka – BNS) skaičiuojama ne nuo žmogaus atlyginimo, o 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Kas liks tada žmogui? Ta investicinė grąža turėtų likti nuo to 1,5 proc., nes tas procentas su puse bus per gyvenimą kažkokią grąžą sukaupęs, ją būtų sudėtinga atskaičiuoti“, – BNS teigė viceministras.

„Principas buvo toks – prisideda valstybė 1,5 proc. tam, kad skatintų kaupti, o dabar tą kaupimą kaip ir nutrauki“, – pridūrė M. Šiurkus. 

Jis sutinka, kad žmogui liekanti lėšų dalis sumažės.

„Kažkiek sumažės. Priklausomai, koks buvo žmogaus atlyginimas – jeigu žmogaus atlyginimas didesnis ir jis moka 3 proc., tai ji (įmoka į pensijų fondą – BNS) gali būti kelis ir keliolika kartų didesnė už 1,5 proc.“, – svarstė vienas ministerijos vadovų. 

M. Šiurkaus teigimu, su valdžios institucijomis ir socialiniais partneriais jau sutarta, kad anksčiau laiko kaupimo sutartis žmonės galėtų nutraukti dėl ligos, sunkios būklės ar negalios.

Be to, ketinama leisti sutartis nutraukti ir dėl kitų žmogui labai svarbių aplinkybių, kurios apsunkintų jo gyvenimą ar padarytų kaupimą betiksliu, pavyzdžiui, praradus artimąjį, gavusį didesnes pajamas, ištikus nelaimei, kuri pakeistų kaupiančiojo gyvenimą.     

„Jeigu dirbi IT specialistu, praradus koją, nuo to aplinkybės ne taip kardinaliai pasikeičia, gali ir toliau dirbti ir pensiją kaupi. Jeigu dirbi kitą darbą, kur vaikščioti būtina, tas atvejis keistų gyvenimą“, – sakė M. Šiurkus.  

„Baigtinį sąrašą sunku nustatyti“, – pridūrė viceministras. 

M. Šiurkaus teigimu, iš antros pakopos pensijų fondo pasiimti lėšų pirkiniams nebūtų įmanoma. 

Taip pat siūloma į pensijų kaupimo sistemą žmones įtraukti tik vieną kartą, o jiems nesutikus po trejų metų siūlymą pakartoti: „Ir viskas, paliekame ramybėje, o ne kaip dabar – kas trejus metus kartojame iki 40 metų“. 

12 mėnesių įmokų atostogomis siūloma leisti pasinaudoti iš karto arba skaidyti, o jas kartoti būtų galima kartą per 10 metų. Be to, į pensijų kaupimą nebus siūloma įtraukti užsieniečių, turinčių leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.  

Planuojamas ir lankstesnis išmokų pasirinkimas – iki anuitetų ribos pats žmogus pasirinktų, ar ims vienkartinę, ar periodinę išmoką. 

Anot M. Šiurkaus, dabar antros pakopos pensijų fonduose žmonės yra sukaupę vidutiniškai po 6,3 tūkst. eurų.  

Ministerija pataisas rengia Konstituciniam Teismui kovo pradžioje paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių.  

Ministerija žada galutinį pataisų variantą pateikti balandžio pabaigoje, tuomet jį svarstys Vyriausybė, o vėliau – Seimas.  

The post Nutraukus pensijos kaupimo antroje pakopoje sutartį valstybės įnašą siūloma palikti „Sodroje“ appeared first on LAIKMETIS.