„Finansų ministerijai ant stalo pateikti projektai tik valstybinių kelių maždaug 1,3 mlrd. eurų sumai. Kas leistų iš esmės pagerinti visą būklę, spręsti tiltų, viadukų klausimus ir panašiai“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė M. Skuodis.

„Būklei pakelti (...) reikia gerokai, gerokai didesnio finansavimo ir čia bus politikų visų atsakomybė nuspręsti“, – teigė ministras.

Pasak jo, šiuo metu kelių būklė stabilizuota, tačiau, kad ji neblogėtų reikalingi papildomi veiksmai, spartesni jos gerinimo darbai.

„Pagrindines didžiųjų („Via Baltica“, Utenos plento, magistralės Vilnius-Kaunas – BNS) projektų piktžaizdes baigiame išrauti“, – sakė ministras.

„Kokios bus valstybės galimybės, kalbant ir apie papildomas pajamas ir panašiai, matysime ateityje“, – teigė jis.

Be to, ministro teigimu, reikėtų diskutuoti, ar valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ galėtų gauti tiesioginių pajamų, o nebūtų finansuojama per biudžetą.

„Ir galbūt akcizo dalį ir įvairiausias rinkliavas. Jei tai keliautų tiesiogiai įmonei, tada atsiranda įvairios erdvės kalbėti apie fondus ir panašiai. Dabar kai visos rinkliavos keliauja į biudžetą, vis dėlto, tai sukuria aplinkybes, kad dėl kelių biudžeto turime derėtis kasmet“, – kalbėjo M. Skuodis.

Jis sakė, kad Susisiekimo ministerija yra beveik parengusi tiesioginio pasiūlymą, „Via Lietuvos“ finansavimo pasiūlymą, kuris suteiktų įmonei daugiau erdvės valdyti savo finansinius srautus, skolintis.

Pasak M. Skuodžio, 2023 metais „Via Lietuva“ pirmąkart panaudojo visas jai skirtas lėšas, o šiemet darbams trūksta 60 mln. eurų.

„Minus 60 mln. eurų, pagal tai, kiek vykdome darbų. Ir negalime jų nevykdyti dėl kai kurių tiltų ir viadukų“, – sakė ministras.

M. Skuodis taip pat teigė, kad įmanoma, jog papildomas finansavimas galėtų būti skirtas dar šiemet.

Keliams šiemet skirta 872 mln. eurų. Pagal įstatymą iš Kelių priežiūros ir plėtros programos skiriamo finansavimo 67 proc. tenka valstybinės reikšmės, 33 proc. – vietiniams keliams. 

Kovą „Via Lietuva“ pranešė, kad 2024–2027 metais į valstybinės reikšmės kelių plėtrą ir atnaujinimą investuos daugiau nei 1,7 mlrd. eurų.

The post Susisiekimo ministras mano, kad valstybinių kelių kokybę iš esmės pagerintų 1,3 mlrd. eurų finansavimas appeared first on LAIKMETIS.

Kelio atnaujinimas būtų finansuojamas valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos (ES) lėšomis.

Anot ministro, dabar visas dėmesys skiriamas „Via Baltica“ magistralei, o įsibėgėjus paskutinės atkarpos ties Lenkijos siena tvarkymui būtų grįžtama prie kariniam mobilumui svarbaus Lazdijų kelio atnaujinimo.

„Jai įsibėgėjus mes galėsime iš valstybės pusės grįžti prie Lazdijų kelio, kas yra labai svarbu kaip alternatyva kariniam mobilumui, bet kartu visiems gyventojams, kad jie galėtų nuo Lazdijų per Alytų, Varėną pasiekti Vilnių kuo greičiau“, – Kaune šią savaitę BNS sakė M. Skuodis.

„Tai nebūtų didelės apimties projektas, dabar sumų negaliu įvardyti. Kelias yra pakankamai platus, tai esmė yra tiltai, viadukai, (juos – BNS) sustiprinti. Natūralu, ir danga būtų pakeista“, – kalbėjo M. Skuodis.

Jo teigimu, bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija – BNS) yra parengusi Lazdijų kelio atnaujinimo planą, daugiausia dėmesio skiriant tiltų pritaikymui, tačiau projekto eiga priklausys nuo papildomo finansavimo iš ES karinio mobilumo šaltinių ir valstybės biudžeto.

„Galime kalbėti apie tvarkymą, tik jei tai būtų papildomos lėšos, tikrai ne iš esamų, nes esamų lėšų labai trūksta esamos infrastruktūros išlaikymui“, – sakė ministras.

„Sakyčiau, tai bus Lietuvai vienas pagrindinių objektų po „Via Baltica“ dabartinės atkarpos sutvarkymo. Ją baigti numatyta kitų metų antroje pusėje“, – pažymėjo M. Skuodis.

Pasak jo, Lietuva su Lenkija yra suderinusi, kad kelią tvarkytų ir kaimynai, „nes jei Lenkijos pusėje galimybių pravažiuoti nėra, ta jungtis praranda prasmę“. 

Praėjusią savaitę krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad tarptautiniai susisiekimo projektai padeda didinti karinių vienetų judėjimo greitį, tačiau reikia svarstyti apie Lazdijų kelio atnaujinimą.

M. Skuodžio teigimu, kelias kaip „Via Baltica“ alternatyvi karinio mobilumo jungtis įtraukta į transeuropinių transporto tinklų žemėlapius, tai sudaro galimybę gauti finansavimą jo tvarkymui.

Susisiekimo ministras pernai rudenį taip pat pranešė, kad bus tvarkomi prastos būklės privažiuojamieji keliai prie buvusių Kalvarijos ir Lazdijų pasienio su Lenkija punktų.

Kelio Lazdijai-Akmeniai ruožo nuo 9 kilometro iki Lenkijos sienos kapitalinio remonto preliminari vertė – 0,8 mln. eurų, darbai gali būti atlikti šiemet. Kalvarijos punkto sutvarkymas numatytas kartu su „Via Baltica“ magistralės plėtra.

Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš vakarų ribojasi su Kaliningrado kraštu, o iš rytų – su Baltarusija.

The post Lazdijų kelias bus vienas pagrindinių darbų po „Via Baltica“, teigia susisiekimo ministras appeared first on LAIKMETIS.

Anot jo, šį klausimą trečiadienį žadama aptarti nuotoliniame susitikime su Latvijos susisiekimo ministru Kasparu Briškensu ir Estijos klimato ministru Kristenu Michalu.

„Labai konkretus klausimas yra – rusiškų grūdų gabenimas, pavyzdžiui, per Baltijos šalis. Lietuvoje tai nėra reikšmingas klausimas, apimtys yra labai nežymios, bet Latvijoje tai yra vis dėlto didelė problema“, – žurnalistams sakė M. Skuodis.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas gruodį teigė, kad rusiški grūdai tranzitu dideliais kiekiais pervežami per Latviją, o dalis šių grūdų patenka ir į Lietuvą.

rusiški grūdai tranzitu dideliais kiekiais pervežami per Latviją, o dalis šių grūdų patenka ir į Lietuvą

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tada sakė, kad Rusijos grūdai gabenami per Latvijos uostus, tačiau į Klaipėdos uostą jie nepatenka. Vis dėlto jis neatmetė, kad rusiški grūdai gali būti įvežami klastojant jų kilmės dokumentus. 

Pasak K. Navicko, Latvijos vyriausybė turėtų imtis veiksmų.

Apie įtarimus, kad per Latviją iš Rusijos vežami grūdai patenka į Lietuvos rinką, kalbėjo sausį protestavusių šalies ūkininkų atstovai.

The post M. Skuodis: rusiškų grūdų tranzitas per Latviją – didelė problema appeared first on LAIKMETIS.

„Pagrindinė žinia iš manęs vienintelė – kad oro balionai Vilniuje, kaip ir Kaune, lieka. (...) Jeigu skrydis į oro uostą, reikia kirsti, tai tada yra mažiau (laisvės – BNS), bet jeigu šalia, į šoną, tai niekas nesikeičia. Man atrodo, čia yra svarbiausia“, – trečiadienį Vingio parke teigė M. Skuodis, pristatęs naują karšto oro balionų skrydžių tvarką.

Lietuvos oreivių federacijos prezidentas Vytautas Sviderskis teigė, kad skrendant virš oro uostų vienu metu skrendančioje  oro balionų grupėje nuo šiol galės būti dukart mažiau – 7 balionai, grupė turės turėti vadovą.

„Ta praktika (kai bendraujama su skrydžių vadovais – BNS) jau vyko. Tos taisyklės griežčiau sureglamentuoja ir dabar yra surašyti kursai, kuriais galima skristi, kuriais negalima, kitaip tariant, bus negalima skristi į šiaurę ir į pietus – tai yra išilgai juostos (...) ir bus reglamentuoti aukščiai, kokiame aukštyje turi kirsti, yra tam tikrų pakeitimų ir oro uosto schemose“, –  teigė V. Sviderskis. 

Pasak Susisiekimo ministerijos pranešimo, visi oro balionai privalės turėti atsakiklius, kad vadovai matytų jų skrydžio trajektoriją ir greitį.

„Tų niuansų bus, todėl mes ir nusprendėm, kad per birželį pasižiūrėję mes liepą grįžtame ir žiūrime, kaip visa tai veikia, nes ką tobulinti yra, bet tikrai sureglamentuota daug griežčiau“, – pridūrė federacijos prezidentas.

Pasak pranešimo, Vilniuje, Kaune ir Palangoje bus įrengtos specialios skrydžių aikštelės. Vilniuje bus septynios aikštelės – Valakampiuose, ties Baltuoju tiltu, Žvėryne, Vingio parke, prie „Litexpo“, Burbiškėse ir Belmonte, Kaune – trys – Santakos parke, Neries krantinės parke ir prie Pažaislio vienuolyno. 

Anot V. Sviderskio, taisyklių reikėjo jau seniai, nes anksčiau oro balionų skraidymo tvarka buvo reglamentuojama sutartimi. 

„Pačių taisyklių gal ir reikėjo, nes iki šiol viskas sureglamentuota buvo sutartimi tarp „Oro navigacijos“ ir oro federacijos (Lietuvos oreivių federacijos – BNS), tai ta pati teisės akto juridinė forma ne visai tinkama“, – sakė V. Sviderskis.

Anksčiau trečiadienį kalbėdamas per LRT radiją taisyklių pakeitimus jis vadino kompromisu, nes pernai parengtos iniciatyvos, anot jo, buvo tokios, kad skrydžių būtų nelikę

Anksčiau trečiadienį kalbėdamas per LRT radiją taisyklių pakeitimus jis vadino kompromisu, nes pernai parengtos iniciatyvos, anot jo, buvo tokios, kad skrydžių būtų nelikę. Vis dėlto, anot jo, pagal naujas taisykles skrydžių karšto oro balionais gali būti mažiau. 

Susisiekimo ministro patarėjas Justas Nugaras LRT teigė, kad nauja tvarka užtikrins ir didesnį saugumą, ir skrydžių veiklą.

Susisiekimo ministerijos teigimu, 2022 metų rugpjūtį „Oro navigacijai“ parengus griežtesnę skrydžių oro balionais tvarką, kuri būtų smarkiai apribojusi oro balionų skrydžius, ypač virš Vilniaus, kimta ieškoti kompromisų, nepakenkiant skrydžių saugai ir paliekant daugiau galimybių skrydžiams miestuose. 

Pagal pernai pasiūlytą tvarką oro balionai turėjo kilti iš patvirtintų ir suderintų starto vietų esant nustatytai vėjo krypčiai, jiems turėjo būti draudžiama kirsti tupiančių orlaivių trajektoriją – tūptinę, taip pat buvo rengiamasi sumažinti vienu metu balionu skrendančios grupės dydį nuo 14 iki 7.

Oreiviai tvirtino, jog tokie pasikeitimai būtų sumažinę skrydžių virš sostinės, tai būtų turėję neigiamą poveikį Vilniaus turizmui bei sužlugdytų oreivystę mieste.  

Šiuo metu oro balionų skrydžiai virš sostinės leidžiami atsižvelgiant į jų pakilimo vietą, vėjo kryptį bei greitį, taip pat įvertinus į oro uostą atvykstančių ir išvykstančių orlaivių tvarkaraštį.

The post Skrydžiai karšto oro balionais virš oro uostų bus ribojami, kitur – ne, sako M. Skuodis appeared first on LAIKMETIS.

„Oficialių jokių pranešimų nėra, tai aš reaguoju į tai kaip į tam tikrą retoriką, kuri, mūsų vertinimu, yra nepagrįsta“, – sakė M. Skuodis

Reaguodama į susisiekimo viceministrės vizitą Taivane praėjusią savaitę Kinija penktadienį pareiškė įvedanti jai sankcijas ir nutraukianti bendradarbiavimą su ministerija ir apskritai susisiekimo srityje su Lietuva.

Sprendimą priėmusi Kinijos užsienio reikalų ministerija savo interneto svetainėje paskelbė, kad Agnės Vaiciukevičiūtės vizitas į Taivaną yra vienos Kinijos principo pažeidimas, rimtas kišimasis į jos vidaus reikalus ir šalies suvereniteto bei teritorinio vientisumo pažeidimas.

M. Skuodis sako, kad delegacija į Taivaną vyko tik dėl ekonominių ryšių, o apie politiką nekalbėta.

„Mes važiavome grynai dėl ekonominių ryšių, tikrai ten nebuvo jokių pokalbių kokiais nors jautresniais politiniais aspektais, vizitas visiškai atitinka Lietuvos poziciją“, – sakė susisiekimo ministras. 

Jo teigimu, iki šiol viceministrų vizitai Kinijai buvo priimti ir tik paskutinysis sulaukė griežtos reakcijos.

„Kas mane asmeniškai labiausiai nustebino, kad iki šiol viceministrų lygmens vizitai iki šiol buvo visiškai priimtini ir kažkas staiga atsitinka – turbūt žvelgiant į platesnį kontekstą – kad vienas iš daugelio vizitų kažkodėl kitą pusę labai nustebino, tai dėl to tenka apgailestauti, bet aš nelinkęs to sureikšminti“, – kalbėjo M. Skuodis. 

Pasak ministro, Lietuvos ekonominiai ryšiai su Kinija pablogėjo jau prieš metus tapo minimalūs, jiems „nelabai ką daugiau ir galima padaryti“.  

„Natūralu, kad yra tam tikrų ekonominių ryšių, tai viena iš didžiųjų pasaulio ekonomikų. Kalbant apie poveikį, tai jau prieš metus tie ekonominiai ryšiai tapo minimalūs, nelabai ką daugiau ir galima padaryti, liūdna dėl tam tikrų išsiskiriančių požiūrių“, – sakė M. Skuodis. 

Kinijos laikinasis reikalų patikėtinis Vilniuje Qu Baihua (Čiu Baihua) interviu BNS praėjusią savaitę taip pat teigė, kad bet koks Lietuvos ar kitų valstybių pareigūnų apsilankymas Taivane „pažeidžia vienos Kinijos politiką“.

Rugsėjį Lietuva planuoja Taipėjuje atidaryti prekybos biurą. Tikimasi, kad tai paskatins šalių bendradarbiavimą verslo, ekonomikos, mokslinių tyrimų ir inovacijų, kultūros ir transporto srityse.

The post Į Taivaną vykome tik dėl ekonominių, o ne politinių ryšių - susisiekimo ministras appeared first on LAIKMETIS.

„Kol kas neturiu pagrindo nepasitikėti, bet dirbant toliau tam tikrų pokalbių ir peržiūrų atsakomybės ir ministerijoje, ir mano politinėje komandoje neišvengiamai bus, nes pamokos yra jau pakankamai aiškios“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė Marius Skuodis. 

Kai kurie apžvalgininkai ir politikai teigia, jog atsakomybę dėl situacijos turu prisiimti ir „Lietuvos geležinkelių“ valdyba, kurioje dirba penki nepriklausomi nariai ir du Susisiekimo ministerijos atstovai – Agnė Amelija Mikalonė ir į ją deleguotas ministerijoje nedirbantis Romas Švedas.    

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant praėjusią savaitę įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijai lapkritį pervedė avansus „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

Lietuvos Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir M. Skuodis buvo pateikę premjerei Ingridai Šimonytei atsistatydinimo pareiškimus. I. Šimonytė antradienį paskelbė, kad ministrai turi toliau eiti pareigas ir Vyriausybė tęs darbą ta pačia sudėtimi.

The post Susisiekimo ministras: kol kas neturiu pagrindo nepasitikėti komanda appeared first on LAIKMETIS.

Anot jo, dalis iš keliolikos siūlomų Kelių eismo taisyklių korekcijų, pavyzdžiui, eismo koridoriaus specialiajam transportui įvedimas įsigalios jau nuo sausio, tačiau siūlymais įteisinti vadinamąsias dviračių gatves, draudžiamuosius ženklus elektriniams paspirtukams ir kiti daugiau prisitaikymo reikalaujantys pakeitimai taptų aktualūs tik nuo kitos vasaros.

„Kas susiję su naujais ženklais ar kelio ženklinimu, įsigaliojimai numatyti nuo kitų metų birželio 1 dienos. Aišku, Vyriausybė galutinį sprendimą rytoj tars. Kiti pakeitimai, pavyzdžiui, avarinio koridoriaus, jei neklystu, ir paprastesni, kuriems nereikia didelių pokyčių, įsigalios nuo sausio 1 dienos“, – antradienį žurnalistams sakė M. Skuodis.

Anot jo, Vyriausybė trečiadienį turėtų apsispręsti dėl bendrų principų, tuo metu smulkesnės korekcijos galės būti atliktos ir vėliau. Ministras pabrėžė, kad bus įsiklausoma ir į visuomenės pastabas.

„Visi išaiškinimai bus šiek tiek vėliau, iš pradžių sutariame dėl paties principo, ir tada – dėl visų detalių: kaip užtikrinsime kontrolę, ir panašiai“, – sakė jis.

R. Šimašius: dviračiams – pusė gatvių 

Ministerijos teikiamuose Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimuose dviračių gatvės galėtų būti įrengiamos siaurose, mažo intensyvumo gatvelėse, t. y. iš esmės ten, kur nėra galimybės įrengti dviračių takų ar juostų jiems važiuojamojoje dalyje. Čia vyktų mišrus eismas, greitis būtų ribojamas iki 30 kilometrų per valandą, bet dviračiams būtų leidžiama važiuoti per visą gatvės plotį, nesilaikant dešiniojo krašto taisyklės, jų nebūtų galima lenkti. 

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius tikisi, kad bent jau pakeitimai dėl dviračių gatvių, kuriose prioritetas būtų teikiamas šiai transporto priemonei, įsigaliotų pavasarį, o ne „jau dviračių sezono įkarštyje“. Jis sakė, kad tokie pakeitimai galėtų galioti maždaug pusėje Vilniaus gatvių.

įvedamas naujas ženklas, draudžiantis elektrinių paspirtukų eismą

„Vilniaus mieste turime šiek tiek daugiau nei 1,5 tūkst. kilometrų gatvių. Mano supratimu, apie pusė jų turėtų būti tokių. Kalbant apie pusę, ką aš turiu omenyje, tai yra ir sodininkų gatvelės lygiai taip pat, ne tik kitos, jos vėlgi dažnai yra tokio pločio, kuris neatitinka statybų techninio reglamento (...). Beveik visos sodininkų gatvės, išskyrus magistralines, daugybė individualių kvartalų gatvių ir gatvių centrinėje dalyje“, – sakė R. Šimašius. 

Draudimai paspirtukams, naujos A juostos

Tarp svarbesnių ministerijos siūlomų pakeitimų – įvedamas naujas ženklas, draudžiantis elektrinių paspirtukų eismą, draudimai statyti automobilius ties gatvių sankirtomis su kiemais, elektromobilių krovimo laiko apribojimai, taip pat viešojo transporto eismo reguliavimo naujovės.

Numatoma, kad atsirastų dvi atskiros A ir A+ juostos, pirmoji būtų skirta tik viešajam transportui, čia būtų galima įrengti ir atskirus šviesoforo signalus, kurie leistų anksčiau pajudėti autobusams ar troleibusams ir pagreitinti susisiekimą jais.

Tuo metu A+ juosta galėtų važiuoti dviračiai, mopedai, lengvųjų keturračių vairuotojai, taip pat automobiliai, skirti neįgaliesiems. Kai kuriais atvejais, jei juostoje būtų horizontalus ženklinimas, važiuoti būti leidžiama ir taksi automobiliams, elektromobiliams, motociklams, automobiliams su keturiais ar daugiau keleivių (4+).

Ministerija siūlo atsisakyti ligšiolinio reguliavimo, kai specialiųjų tarnybų automobilius su švyturėliais vairuotojai turi praleisti rikiuodamiesi į dešinį kelkraštį – šiuo atveju būtų įteisinamas vadinamasis avarinis koridorius, kai transporto priemonės traukiasi ir į dešinę, ir į kairę pusę, priklausomai nuo eismo juostos. Tikimasi, kad tai leis greičiau suteikti pagalbą nukentėjusiesiems ar reaguoti į kitus įvykius.

Elektromobilių krovimo vietose bus keičiamas ženklinimas, taip pat atsiras nuostata, kad vairuotojas privalo patraukti pakrautą automobilį iš jiems skirtos stovėjimo vietos, kai šis jau yra visiškai įkrautas. Kaip konkrečiai tai bus reguliuojama, ministerija dar žada patikslinti vėliau.

Draus stovėti prie įvažiavimo į kiemą

Taip pat numatytas naujas draudimas statyti automobilius ties gatvės ir kiemų sankirta, ir penkis metrus iki šios sankirtos. Tikimasi, kad tai užtikrins matomumą vairuotojams išvažiuojant iš kiemo ir sumažins eismo įvykių.

Keičiama ir važiavimo tvarka per reguliuojamas sankryžas – apsisukantys automobiliai turės praleisti visas transporto priemones, važiuojančias pagal joms leistiną šviesoforo signalą, taip pat ir tas, kurios, pavyzdžiui, suka į dešinę ir užima dalį apsisukančio automobilio trajektorijos.

Aiškiau reglamentuojama tvarka įsiliejant automobiliams į srautą iš lėtėjimo-greitėjimo juostos. Jei lėtėjimo juosta važiuos automobilis ir norės įsilieti į pagrindinį srautą, jis turės praleisti automobilius visais atvejais. Jei jis nekeis juostos, tuomet turės ir toliau pirmumą prieš visus automobilius, net ir besirikiuojančius iš pagrindinio srauto.

Skiriamieji ženklai neįgaliųjų transporto priemonėms taps neprivalomi, bet norint pasinaudoti tam tikromis išimtimis, bus rekomenduojama šiuos ženklus naudoti.

Pakeitimais numatyta atsisakyti ir dviejų, ministerijos teigimu, nebeaktualių informacinių ženklų: nebeliks interneto ženklo, taip pat radijo ženklo su dažniais.

Numatyta leisti į draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtą zoną vykti ir automobiliams, teikiantiems keleivių vežimo paslaugas.

Siūloma nustatyti, kad draudimas važiuoti riedučiais, riedlentėmis, ar paspirtukais be variklio važiuojamąja dalimi būtų netaikomas gyvenamojoje zonoje.

The post Svarbiausi siūlomi eismo taisyklių pakeitimai įsigaliotų nuo birželio – ministras appeared first on LAIKMETIS.