Misionierius apie trisdešimt metų gyveno Malyje ir dėstė Institut de formation islamo-chrétienne švietimo įstaigoje.

Jis yra antrasis vokietis, išlaisvintas mažiau nei per metus Sahelyje. 2022 m. gruodžio mėn. buvo išlaisvintas vokiečių humanitarinis darbuotojas Jörgas Lange.

„Žinome, kad policija daro viską, kas įmanoma, kad surastų tėvą Hansą-Joachimą, tačiau šiuo metu dar nežinoma, ar ir kuri grupuotė galėjo jį pagrobti“, – dingus dvasininkui sakė generalinė Afrikos misionierių kurija Romoje.

65 metų tėvas dar vadinamas Ha-Jo.

„Tėvas Hansas-Joachimas iš Krikščioniškojo islamo švietimo instituto, kuris taip pat vadovauja tikėjimo ir susitikimo centrui Hamdalio mieste, Bamake, dingo nuo vakar ryto“, – tuomet pasakojo Afrikos misionierių ordino vadovybė. - Jis tikriausiai buvo pakeliui į sekmadienio mišias Kalaban Kuros parapijoje ir nuo to laiko apie jį nieko negirdėjome“. Jo automobilis buvo rastas netoli instituto sostinėje Bamake, o vėliau tyrėjai prie jo aptiko nupjautą kunigo vėrinį su kryžiumi. Jo automobilio durys buvo atidarytos, o ant žemės buvo pėdsakų, tarsi kažkas būtų grūmęsi“, – pasakojo instituto darbuotojas.

Tėvas Lohre yra Vokietijos Paderborno arkivyskupijos.

Pranešime spaudai Bamako arkivyskupas Mgr Jean Zerbo po dvasininko pagrobimo rašė: „Mūsų mintys yra ypač su jo giminaičiais Vokietijoje ir meldžiamės su visais geros valios žmonėmis, kad Viešpats tuoj pat sugrąžintų jį pas mus, ir duotų geros sveikatos“.

Pasakojama, kad nuo 2012 m. Malį kamuoja džihadizmo ir smurto, kurio vienas iš aspektų yra pagrobimai, problema.

Pasak Popiežiškųjų misijų draugijų informacijos tarnybos „Agenzia Fides", vokiečių kunigas buvo paleistas sekmadienį, lapkričio 26 d. Malio vyriausybės atstovas ir du Bamako arkivyskupijos atstovai viešai paskelbė apie išlaisvinimą ir pageidavo likti anonimais, rašoma pirmadienį, lapkričio 27 d., tarnybos pranešime.

Derybas dėl išlaisvinimo, kaip pranešama, tiesiogiai vedė Vokietijos vyriausybė ir arkivyskupija.

Misionierius specialiu reisu buvo nuskraidintas į Vokietiją.

The post Po metų iš teroristų gniaužtų išlaisvintas misionierius iš Vokietijos appeared first on LAIKMETIS.

Pagrobimai yra dažni šioje Vakarų Afrikos šalyje, nuo 2012 metų, kai jos šiaurėje kilo džihadistų ir separatistų sukilimai, išgyvenančioje saugumo ir politinę krizę.

Su grupuotėmis „al Qaeda“ ir „Islamo valstybė“ (IS) susiję džihadistai jau veikia ir centrinėje Malio dalyje, taip pat kaimyniniuose Nigeryje ir Burkina Fase.

Regione jau žuvo tūkstančiai civilių, policininkų ir karių, daugiau kaip 2 mln. gyventojų turėjo palikti savo namus.

Patvirtindamas savo darbuotojų pagrobimą, TRKK nurodė, kad šie žmonės buvo pagrobti tarp Gao ir Kidalio šalies šiaurėje.

32 metus Malyje dirbantis TRKK paragino nespėlioti dėl incidento, kad „nebūtų trukdoma jį išspręsti“.

Neseniai paskirtas agentūros operacijų direktorius Martinas Schueppas (Martinas Šiuepas) pernai lankėsi Malyje ir kalbėjo apie didelį šios šalies nusikalstamumą, keliantį pavojų TRKK žmonėms.

Tačiau „nepaisydami to darome visa, ką galime, kad pasiektume nelaimės ištiktus žmones, taip pat ir atokiausiuose šalies rajonuose“, sakė jis.

Malį valdo chunta, pernai privertusi Prancūziją išvesti savo karius, prieš dešimtmetį dislokuotus kovoti su džihadistais. Vietoje prancūzų karių chunta padėti vyriausybinėms pajėgoms pasikvietė Rusijos privačią karinę samdinių bendrovę „Wagner“.

The post Malyje pagrobti du Raudonojo Kryžiaus darbuotojai appeared first on LAIKMETIS.

Penkių reaktyvinių lėktuvų L-39 ir Suchoj-25 bei sraigtasparnio Mi-24P perdavimo ceremonijoje kartu su rusų diplomatais dalyvavo karinės chuntos vadas Assimi Goita (Asimis Goita).

Šie Sovietų Sąjungoje suprojektuoti orlaiviai yra naujausia siunta, pristatyta stiprėjant dvišaliams ryšiams, užmegztiems po 2020 metų rugpjūtį Sachelio valstybėje įvykdyto perversmo.

Savo kalboje gynybos ministras Sadio Camara (Sadijas Kamara) gyrė Malio „abipusiai naudingą partnerystę su Rusijos Federacija“.

Pasak ministro, nauji orlaiviai „sustiprina mūsų žvalgybos ir puolimo pajėgumus“.

„Šiandienos ceremonija yra istorinė tiek savo pobūdžiu, tiek kokybe, tiek perduodamų daiktų apimtimi“, – kalbėjo S. Camara.

„Mes tik parodome dalį [perduotos rusiškos ginkluotės], likusi dalis, žinoma, naudojama per operacijas, kol vyksta šios ceremonijos“, – pridūrė jis.

Malio režimas sustiprina savo spaudžiamą kariuomenę rusų sukarintomis pajėgomis, kurias Bamakas vadina kariniais instruktoriais, o Vakarų šalys – samdiniais.

Jų dislokavimas buvo svarbus veiksnys, paskatinęs Prancūziją, buvusią Malio kolonijinę valdytoją ir tradicinę sąjungininkę, išvesti savo karines pajėgas iš šalies

Jų dislokavimas buvo svarbus veiksnys, paskatinęs Prancūziją, buvusią Malio kolonijinę valdytoją ir tradicinę sąjungininkę, išvesti savo karines pajėgas iš šalies. Išvedimo procesas turėtų būti baigtas artimiausiomis savaitėmis.

Balandį buvo atskleista, kad Maskva perdavė Maliui du sraigtasparnius Mi-24P ir stebėjimo radarų, o kovą buvo pranešta apie dviejų sraigtasparnių ir mobiliųjų radiolokacinių sistemų perdavimą.

Pasak specializuoto naujienlaiškio „Africa Intelligence“, šie sraigtasparniai buvo puolamieji orlaiviai Mi-35P, eksportuojama Mi-24P versija.

Keturi sraigtasparniai Mi-171, naudojami kariams gabenti, buvo pristatyti praėjusių metų spalį.

Išsamesnės informacijos apie sąlygas, kuriomis Bamakas įgijo ginkluotę, nebuvo paskelbta.

Malį, vieną skurdžiausių pasaulio valstybių, drasko 2012 metais šalies šiaurėje prasidėjęs džihadistų puolimas.

Išpuoliai vėliau išplito į Malio centrinę ir pietinę dalį, taip pat į Nigerį ir Burkina Fasą. Regione žuvo tūkstančiai žmonių, o dar daugiau kaip 2 mln. paliko savo namus.

The post Prancūzijos kariams paliekant Malį, rusai tampa pagrindiniais afrikiečių sąjungininkais appeared first on LAIKMETIS.

Prezidentūros „Twitter“ paskyroje paskelbtame pareiškime pabrėžiama sesers nelaisvėje išbuvusios ketverius metus ir aštuonis mėnesius, drąsa.

Oficialiame pareiškime Malio karinis lyderis pulkininkas Assimi Goita (Asimis Goita) patikino maliečius ir tarptautinę bendruomenę, kad „dedamos pastangos“ siekiant visų šalyje vis dar nelaisvėje laikomų asmenų paleidimo.

Bamako arkivyskupas Jeanas Zerbo (Žanas Zerbo) patvirtino, kad G. C. Narvaez paleista, ir pridūrė, kad ji „laikosi gerai“.

„Daug meldėmės už jos išlaisvinimą. Dėkoju Malio valdžios institucijoms ir kitiems geriems žmonėms, kurių dėka jos išlaisvinimas tapo įmanomas“, – sakė jis.

Žinią apie vienuolės išlaisvinimą patvirtino ir jos brolis Edgaras Narvaezas (Edgaras Narvajesas). 

„Ačiū Dievui, jos sveikata gera. Jie atsiuntė man nuotraukų, ji atrodo gerai“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Kolumbietė vienuolė buvo paimta įkaite 2017 metų vasario 7 dieną Kutialoje, maždaug už 400 km į rytus nuo Malio sostinės Bamako. Ji ten dirbo misioniere.

Nuo to laiko apie ją kartais pasirodydavo pranešimų. Šių metų pradžioje du europiečiai, kuriems pavyko pabėgti iš nelaisvės, pranešė, kad ji jaučiasi gerai.

Kovą jos brolis gavo įrodymų, kuriuos perdavė Raudonasis Kryžius, kad ji vis dar gyva.

E. Narvaezas AFP anksčiau sakė, kad tai buvo laiškas, parašytas didžiosiomis raidėmis, „nes ji visada rašydavo didžiosiomis raidėmis“. Laiške paminėti jųdviejų tėvų vardai, o pabaigoje – sesers parašas. 

Maliui sunkiai sekasi suvaldyti džihadistų sukilimą, kuris pirmą kartą kilo šalies šiaurėje 2012-aisiais, o nuo tada išplito į kaimyninius Burkina Fasą ir Nigerį.

Pastaraisiais metais, gilėjant saugumo krizei Malyje, ypač buvusios Prancūzijos kolonijos centrinėje dalyje, kadaise retai pasitaikydavę žmonių pagrobimai pastaraisiais metais tapo dažnesni.

The post Malyje džihadistų pagrobta pranciškonų vienuolė pagaliau išlaisvinta appeared first on LAIKMETIS.

Šią savaitę pirmieji svarstymai vyko Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK).

Komiteto nariai palankiai įvertino tokią galimybę ir rekomendavo ją apsvarstyti Vyriausybei.

Jeigu tam pritartų ir prezidentas, ir mandatą suteiktų Seimas, Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų kariai dalyvautų Prancūzijos vadovaujamos antiteroristinės operacijos „Barkhane“ („Barchanas“) specialiųjų pajėgų grupėje „Takuba“.

„Tai būtų karinė misija“, – BNS sakė Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Anot jo, galimybė siųsti karių į naują misiją atsirado išvedus karius iš Afganistano.

„Kontekstas diskusijai dabar yra palankus ta prasme, nes jau baigėsi Afganistano operacija „Tvirta parama“. Natūralu, kad atsiranda Lietuvoje specialiųjų operacijų pajėgų resursų“, – sakė NSGK pirmininkas.

Anot jo, dalyvavimas naujoje misijoje būtų Lietuvos indėlis į tarptautinį saugumą.

„Faktas, kad Malis yra ta vieta, kur mūsų labai reikia, tiek mūsų labai svarbiai sąjungininkei Prancūzijai, tiek tarptautiniam saugumui“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

„Šia prasme tai būtų solidarumas, kita vertus, tai yra galimybė su prancūzais susikurti tam tikrą stipresnį politinį ryšį ir kai kuriais atvejais tam tikri sprendimai, vizijos mūsų ir prancūzų suartėtų, ar tai būtų Ukrainos klausimas, ar tai būtų Rytų partnerystės klausimas, ar Astravo atominės elektrinės blokados klausimas ir pan.“, – sakė komiteto vadovas.

Prancūzija yra pasiuntusi į Vakarų Afriką daugiau kaip 5000 karių, dalyvaujančių operacijoje „Barkhane“ ir padedančių kovoti su ekstremistų grupuotėmis. Operacija vykdoma nuo 2013 metų.

NSGK taip pat siūlo Vyriausybei aktyviai siekti Lietuvos kariuomenės, ypač Specialiųjų operacijų pajėgų, tolesnio įsitraukimo į JAV vadovaujamas operacijas, apsvarstyti galimybes teikti didesnę paramą Ukrainai, įskaitant iniciatyvą steigti naują ES karinio mokymo misiją Ukrainoje.

The post Lietuva svarsto galimybę siųsti karių į antiteroristinę operaciją Malyje appeared first on LAIKMETIS.

Baltarusijos įvykiai:

* Vyriausybė uždraudė į Lietuvos oro erdvę įskristi Baltarusijos oro vežėjams. Pasak skrydžių valdymo bendrovės „Oro navigacija“, draudimas paveiks įmones „Belavia“, „Rubystar Airways“ ir „Transaviabaltika“

* Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra paragino avialinijas vengti Baltarusijos oro erdvės. Savo ruožtu „Belavia“ pranešė stabdanti reisus į Ukrainos, Latvijos ir Švedijos oro uostus.

* Pirmą kartą po į Vilnių skridusio lėktuvo priverstinio nutupdymo Minske prabilo Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka. Jis atmetė incidento sukeltą tarptautinį pasipiktinimą ir teigė veikęs teisėtai. Pasak jo, „atakos“ prieš Baltarusiją peržengė „raudonas linijas“

* Baltarusijos opozicija teigia besirengianti naujai aktyviai protestų fazei. „Mes patys, baltarusiai, turime padaryti viską, kad būtų paleisti politiniai kaliniai, nutrauktas smurtas ir surengti sąžiningi rinkimai“, – rašoma „Telegram“ kanale paskelbtame įraše.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 523 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė septyni žmonės. Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 393,9 atvejo.

* Per parą Lietuvoje paskiepyta beveik 24 tūkst. žmonių. Pirmą skiepo dozę gavo 14 tūkst. 581 žmogus, antrą – 9361.

* Vyriausybė leido didesnei daliai galimybių pasą turinčių žmonių stebėti kitą mėnesį Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančią Tokijo olimpinių žaidynių vyrų krepšinio turnyro atranką – leista užpildyti 75 proc. šios arenos.

* Prancūzija paskelbė, kad iš Jungtinės Karalystės atvykstantys žmonės turės saviizoliuotis, siekiant sustabdyti Indijos COVID-19 atmainą.

Garantija projektams. Švedijos eksporto kredito garantijų agentūra EKN nusprendė nesuteikti eksporto garantijų dviems Vokietijos bankams, finansuojantiems Baltarusijos energetikos projektus, skirtus užtikrinti Astravo AE avarinį rezervą. Agentūra svarstė išduoti garantijas bendrovės „Siemens“ Švedijos padalinio vykdomiems projektams, tačiau pasiūlymą atsiėmė, motyvuodama prasta žmogaus teisių situacija Baltarusijoje.

Bidenas ir Putinas. JAV prezidentas Joe Bidenas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas birželį susitiks Ženevoje. Pirmasis J. Bideno ir V. Putino sutitikimas rengiamas įtampai šalių santykiuose išaugus labiausiai per pastaruosius metus. Baltieji rūmai teigia, kad susitikime taip pat tikimasi aptarti Ukrainos ir Baltarusijos stabilumo klausimus.

Rinkimai Sirijoje. Karo nuniokotoje Sirijoje vyksta prezidento rinkimai, kuriuose dabartinis šalies lyderis Basharas al-Assadas turėtų nesunkiai užsitikrinti ketvirtą kadenciją. Rinkimų eigą griežtai kontroliuoja pats B. al-Assadas bei jo partija „Baath“. Rinkimai vyksta Sirijoje aprimus smurtui – šiuo metu susirėmimų mastas yra mažiausias nuo 2011-ųjų.

Krizė Malyje. Laikinieji Malio prezidentas Bah Ndaw ir premjeras Moctaras Ouane'as atsistatydino, šalyje įvykus antram kariniam perversmui per pastaruosius devynis mėnesius. Laikinieji šalies vadovai pastarosiomis dienomis buvo laikomi vienoje karinėje bazėje netoli sostinės Bamako.

JAV konsulatas. JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas pažadėjo atkurti Jungtinių Valstijų konsulatą bei teikti paramą karo nuniokotam Gazos Ruožui. A. Blinkenas atvyko į Egipto sostinę Kairą, siekdamas sutvirtinti paliaubas tarp Izraelio ir palestiniečių.

Naujas ciklonas. Indijoje siautėja jau antras per porą savaičių galingas ciklonas – šalį užklupo smarkios liūtys ir stiprūs vėjai. Dėl stichijos žuvo mažiausiai du žmonės, apie 1,5 mln. priversti ieškoti laikino prieglobsčio. Praėjusios savaitės ciklonas „Tauktae“ Vakarų Indijoje pareikalavo mažiausiai 155 gyvybių.

The post Svarbiausi gegužės 26 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

* Reaguodamas į priverstinį keleivinio lėktuvo nutupdymą Minske, Lietuvos Seimas pavadino tai Baltarusijos įvykdytu valstybinio terorizmo aktu ir paragino tarptautines finansines institucijas nutraukti pagalbą Baltarusijos valstybiniams projektams.

* Vilniaus savivaldybė, palaikydama Baltarusijos opoziciją, iškėlė istorinę šalies vėliavą. Taip solidarizuojamasi ir su Latvijos sostine Ryga – jos meras su Latvijos užsienio reikalų ministru valstybinę Baltarusijos vėliavą istorine pakeitė prie viešbučio, kuriame apsistojusi Pasaulio čempionate dalyvaujanti Baltarusijos ledo ritulio rinktinė.

* Sulaikytas opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius oficialiuose režimo kanaluose išplatintame vaizdo įraše tvirtino bendradarbiaujantis su Baltarusijos teisėsaugos pareigūnais ir duodantis „prisipažįstamuosius parodymus“ dėl kaltinimų organizavus protestus. Opozicija, Vakarai ir R. Pratasevičiaus šeima neabejoja, kad prisipažinimas išgautas prievarta.

* ES lyderiai pasmerkė Baltarusijos įvykdytą priverstinį keleivinio lainerio nutupdymą ir R. Pratasevičiaus bei jo draugės sulaikymą, paragino Bendrijos oro bendroves vengti Baltarusijos oro erdvės bei nurodė, kad ES turėtų kuo greičiau apsvarstyti naujas tikslines ekonomines sankcijas Minsko režimui. 

* Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sako gavusi Europos Sąjungos užsienio politikos vadovo Josepo Borellio pažadą dėl tolesnių sankcijų Baltarusijai liepą.

Seimo įvykiai:

* Parlamentas nepritarė projektui dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo – už projektą po pateikimo balsavo 63, prieš – 58, septyni susilaikė. Nepritarus po pateikimo, kitu balsavimu projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti. Anot Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, patobulintą partnerystės projektą bus galima teikti dar kartą.

* Užkirstas nepatikimiems gamintojams ir tiekėjams Lietuvoje dalyvauti elektroninių ryšių rinkoje, pirmiausia diegiant 5G mobilųjį ryšį.  

* Prisiekė naujos sudėties Vyriausioji rinkimų komisijos, kuriai vadovauti paskirta teisininkė Jolanta Petkevičienė, nariai.

Koronaviruso situacija:

* Praėjusią parą šalyje nustatyti 537 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė šeši žmonės. Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 420,9 atvejo.

* Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 386 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai savaitę prieš tai – 448 protrūkiai.

* Premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad karantiną greičiausiai bus siūloma pratęsti iki birželio pabaigos.

* Ministrė pirmininkė taip pat pabrėžė, kad iki rugsėjo svarbu pasiruošti mišriam ugdymui, nes neaišku, kokia epidemiologinė situacija bus rudenį.

* Farmacijos kompanija „Moderna“ paskelbė, kad jos vakcina nuo COVID-19 veiksmingai apsaugo vaikus nuo 12 metų.

* Baltieji rūmai teigia, kad nuo koronaviruso netrukus bus paskiepyta pusė pilnamečių JAV gyventojų.

Kučinsko bankrotas. Teismas pradėjo nagrinėti bankrutuojančios „Arvi ir ko“ įmonių grupės įkūrėjo Vidmanto Kučinsko prašymą iškelti jam asmens bankroto bylą. Marijampolės apylinkės teismas patenkino dalies kreditorių prašymą ir įpareigojo V. Kučinską ateityje asmeniškai dalyvauti teismo posėdžiuose. Antradienį verslininkui atstovavo jo advokatas.

Navalno bylos. Kalinamas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas pranešė, kad jog tyrėjų buvo informuotas apie dar tris jo atžvilgiu pradėtas naujas baudžiamąsias bylas. „Mano įtakingas nusikalstamas sindikatas auga, – „Instagrame“ juokavo A. Navalnas. – Aš darau vis daugiau nusikaltimų.“

Krizė Malyje. Malį užklupo nauja politinė krizė, kariuomenei sulaikius prezidentą Bah Ndaw ir premjerą Moctarą Ouane'ą. Europos Sąjunga pasmerkė šalies civilių lyderių sulaikymą bei perspėjo apie potencialias sankcijas už sulaikymus atsakingiems asmenims. 

The post Svarbiausi gegužės 25 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

Manoma, kad tai pirmas žinomas atvejis, kai moteris pagimdė devynis gyvus kūdikius. 

Penkios mergaitės, keturi berniukai ir jų motina jaučiasi gerai, nurodė Malio sveikatos apsaugos ministerija. 

Devynetuko motinai, 25 metų Halimai Cisse (Halimai Sisai), antradienį Maroke buvo atlikta cezario pjūvio operacija. Moteris buvo išsiųsta į kliniką Maroke, nes jai buvo reikalinga speciali priežiūra, nurodė Malio sveikatos apsaugos ministerija.    

Trečiadienį naujienų agentūros AP žurnalistai privačioje Kasablankos klinikoje matė kelis iš šių naujagimių, gulinčius inkubatoriuose. Neonatologijos skyriaus medikai reguliariai tikrina naujagimių būklę.   

Manyta, kad H. Cisse laukiasi septynetuko. Malio medikai vyriausybės nurodymu išsiuntė moterį gimdyti į Maroką, nes ligoninės Malyje, vienoje skurdžiausių pasaulio šalių, neturėjo tinkamos įrangos ir sąlygų užtikrinti reikiamą priežiūrą tokio išskirtinio daugiavaisio nėštumo metu.  

ligoninės Malyje neturėjo tinkamos įrangos ir sąlygų užtikrinti reikiamą priežiūrą nėštumui.

Kasablanos klinikos vadovas Youssefas Alaoui (Jusefas Alavis) Maroko valstybinei televizijai sakė, kad Malio medikai su jais susisiekė prieš maždaug pusantro mėnesio. Jie nesitikėjo devynetuko, sakė klinikos vadovas.   

H. Cisse cezario pjūvio operacija atlikta 30-ą nėštumo savaitę. Šiuo metu gimdyvės, kuriai dėl smarkaus kraujavimo teko perpilti kraujo, būklė stabili, sakė Y. Alaoui. 

Anot jo, H. Cisse pajutus sąrėmius, buvo nuspręsta daryti cezario pjūvio operaciją. Naujagimiai svėrė nuo 500 g iki kilogramo. 

Guinnesso (Gineso) pasaulio rekordų knygos rengėjai trečiadienį naujienų agentūrai AP atsiųstame elektroniniame laiške nurodė, kad šiuo metu rekordu laikomi aštuoni vieno gimdymo metu gimę ir išgyvenę kūdikiai, ir pridūrė tikrinantys informaciją apie devynetuką Markoke. 

Dabartinis rekordas priklauso amerikietei Nadyai Suleman (Nadjai Suleman), aštuonetuką pagimdžiusiai 2009 metais. Šeši berniukai ir dvi mergaitės gimė neišnešioti, bet visais kitais atžvilgiais sveiki.   

Y. Alaoui naujienų agentūrai AP sakė, kad, jo žiniomis, H. Cisse nebuvo gydoma dėl nevaisingumo. Malio sveikatos apsaugos ministerija nepateikė daugiau jokios informacijos apie H. Cisse nėštumą ir gimdymą.  

Londono Karaliaus koledžo (King's College) reprodukcinės medicinos profesorius Yacoubas Khalafas (Jakubas Chalafas) sakė, kad tokie daugiavaisiai nėštumai būtų mažai tikėtini netaikant gydymo dėl nevaisingumo, ir pridūrė, kad jie yra labai rizikingi. 

„Buvo labai didelė grėsmė motinai netekti gimdos ar gyvybės“, – sakė jis ir pridūrė: „Kūdikiai gali susidurti su fizinės ar protinės raidos sutrikimais, taip pat esama itin didelės cerebrinio paralyžiaus rizikos.“     

Y. Khalafas paragino visame pasaulyje daugiau dėmesio skirti nevaisingumo gydymo stebėsenai ir rizikai bei kaštams, susijusiems su tokiais daugiavaisiais nėštumais. 

The post Moteris iš Malio pagimdė devynetuką, nors manyta, kad bus septynetukas appeared first on LAIKMETIS.