Nebegalime toliau tyliai stebėti, kaip drasko pasaulį karas ir nežmoniškumas – nuo Gazos, Sudano, Ukrainos iki Haičio, Kongo, Sirijos ir daugelio kitų kraštų, žeidžiamų regimų ir neregimų konfliktų.

Kasdien matome skausmo paženklintus veidus, ypač moterų ir vaikų, sudaužytus gyvenimus, orumo ir ramybės netekusias tautas, pažymi rugpjūčio 6 d. paskelbtame pareiškime per 1 900 vienuolijų vienijanti Tarptautinė vienuolijų vyresniųjų sąjunga.

Pareiškime pažymima, kad daugelis vienuolių – vilties moterų – gyvenančių prie fronto linijų su kenčiančiaisiais girdi vargšų ir žemės skundą; būdamos gilaus tikėjimo ir matydamos sunkias laikmečio žaizdas jos jaučia gilių poreikį ir atsakomybę garsiai kviesti į pasninko ir maldos dieną, kuri paskatintų pašvęstąsias moteris stiprinti bendrystę, saugoti gyvybę ir reikalauti teisingumo.

„Bendrystės ir evangelinės atsakomybės dvasia junkimės į bendrą maldos, įžvalgos ir liudijimo renginį, kad galėtume ne tik viltis taikos, bet ir ją kurti“, – pažymi pareiškime Tarptautinė vienuolijų vyresniųjų sąjunga. Jos vadovybė pakvietė rugpjūčio 14-ąją, liturginės Švč. M. Marijos Žengimo į dangų išvakarių dieną, skirti pasninkui ir maldai, prašant Dievo Motinos, Taikos Karalienės, užtarimo.

„Kreipkimės su pasitikėjimu, kad ji atsilieptų į tautų šauksmą bei pamokytų mus, kaip tapti nuolankiomis ir pranašiškomis moterimis vietose, kuriose žmonės kenčia.“

Vienuolijų vyresniųjų tarptautinės sąjungos vadovybė paprašė vienuolijų paskatinti savo bendruomenes melstis ir apmąstyti Dievo žodį dabartinių pasaulio kentėjimų šviesoje ir leistis iš vidaus perkeičiamoms.

Vienuolijos taip pat raginamos bendrauti su savo šalių civiline valdžia ir bažnytine vyresnybe, skatinti jas, kad atsivertų susitaikymo keliams, siektų nusiginklavimo, gintų žmogaus teises, saugotų kenčiančiuosius. Be to, vienuolių prašoma palaikyti konkrečius solidarumo ir priėmimo gestus bei užtarti labiausiai kenčiančius žmones.

„Kaip nakties sargyboje budinčios moterys, giliai tikime, kad šviesa gali sušvisti net tamsiausią valandą. Tai Evangelijos, teisingumo ir brolybės šviesa. Šaukimės taikos Dievo, kad taptume jo meilės įrankiais, ir melskime Mariją, Vilties Motiną, kad lydėtų mus.“

Tarptautinė vienuolijų vyresniųjų sąjunga sukūrė maldą Pasaulinei pasninko ir maldos už taiką dienai, ją ir kitą dienos minėjimui skirtą medžiagą paskelbė sąjungos svetainėje.

Laikmetis.lt primena, kad rugpjūčio 15-ąją per Žolinę, Aliaskoje (JAV) vyks aukščiausiojo lygio susitikimas tarp Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir Vladimiro Putino.

The post Visos pasaulio vienuolės kviečiamos Žolinę pasitikti malda ir pasninku taikos intencija appeared first on LAIKMETIS.

Šių pamaldų iniciatorius ir sumanytojas – Donatas Kazlauskas – pernai jau kvietė į Vištytį atvykusius krepšinio rungtynių dalyvius ir jų sirgalius aplankyti tvarkomą bažnyčią. Tuomet apsilankiusieji patys sukalbėjo maldą, o šiemet Kazlauskas pakvietė vyskupą M. Sabutį vesti pamaldas. Vyskupas atvyko į Vištytį su visa savo šeima ir atsivežė pamaldų eigos lapelius su giesmėmis, kurie buvo padalinti visiems dalyviams.

Pamaldos prasidėjo pirmąja, ilgamete parapijos pirmininke M. Šmitiene, pasirodžiusia bažnyčioje, po kurios pradėjo rinktis kiti tikintieji. Jonas ir Paulius Sabučiai, užlipę į bažnyčios bokštą, paskambino varpu, taip suteikdami šventei ypatingą simbolinę reikšmę.

Pamaldose buvo perskaitytas skaitinys, kurį parengė Mindaugas Lukošius, o pamokslą susirinkusiesiems pasakė vyskupas Sabutis. Ypač simboliška buvo tai, kad po pamaldų parapijos vardu buvo padėkota Donatui Kazlauskui už jo indėlį į bažnyčios tvarkymo darbus, kuriuos jis remia jau antrus metus.

Po pamaldų visi dalyviai susirinko prie bažnyčios, kur įsiamžino bendroje nuotraukoje, taip užbaigdami šią dvasinę ir bendruomenišką šventę.

The post Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčioje surengtos iškilmingos pamaldos appeared first on LAIKMETIS.

Prieš prasidedant Eucharistijai, maldingoje atmosferoje skambėjo šlovinimo giesmės, kurias tikintiesiems dovanojo Rugilė Daujotaitė ir Milda GYVAI. Po šlovinimo maldininkai, nepaisydami svilinančios kaitros, susitelkė eucharistinei maldai prie to pačio altoriaus, už kurio Šv. Mišias 1993 m. aukojo šv. Popiežius Jonas Paulius II.

Šv. Mišioms vadovavo Šiaulių vyskupas Darius Trijonis, kartu koncelebravo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, Panevėžio ordinaras Linas Vodopjanovas OFM, kiti Lietuvos vyskupai, apaštalinės nunciatūros atstovai, Šiaulių vyskupijos kunigai bei dvasininkai svečiai.

Dvasinį pakilumą stiprino Šiaulių katedros choras „Džiaugsmas“ (vadovas Romualdas Juzukonis), kuris liturgijai suteikė iškilmingumo atspalvį.

Vyskupo D. Trijonio homilijoje nuskambėjo gili maldos prasmės refleksija, įkvėpta šio sekmadienio liturginių skaitinių ir pačios Kryžių kalno vietos, kuri nuo seno liudija tikinčiųjų prašymus, dėkojimus ir atgailos intencijas.

„Kiekvienas kryželis esantis čia liudija apie konkrečias žmogiškas istorijas ir tuos veidus, kurie čia apsilankė. Vis tik labiausiai juose išryškėja pats svarbiausias Veidas – tai ant kryžiaus pasiaukojančio Kristaus veidas“, – kalbėjo vyskupas, pabrėždamas Dievo gailestingumo gelmę.

Homilijoje jis gilinosi į Abraomo ir Jėzaus mokinių maldos patirtį, akcentuodamas, kad malda – tai ne formulė, o gyvenimo būdas, įžanga į dvasinį virsmą. Abraomo derybos su Dievu, pasak ganytojo, liudija ne tik drąsą ir atkaklumą, bet ir kvietimą mums visiems melstis visa širdimi, net jei iš pradžių nesulaukiame atsako.

„Dievo gailestingumas neturi ribų, kokias turi žmogaus kantrybė“, – teigė vyskupas D. Trijonis, pabrėždamas, kad per maldą keičiamės mes patys, o ne Dievas.

Homilijos pabaigoje jis pasidalijo šmaikščia istorija apie moterį, ieškančią vietos automobiliui, kuri maldoje bandė tartis su Dievu kaip su sandėrininku – žadėdama maldas ir aukas mainais už parkavimo vietą. Tačiau, radusi vietą, ji viską priskyrė sau. Ši istorija tapo pamokymu apie tikrosios maldos esmę – pasitikėjimą Dievo valia ir kvietimu maldoje išmokti ne tik prašyti, bet ir išgirsti.

„Malda – tai mūsų santykis su Dievu, kuriame visų pirma tampame Jo vaikais. Tai ryšys, kuris keičia mus ir padeda pamatyti brolius ir seseris aplinkui“, – sakė ganytojas.

Atlaiduose dalyvavo Seimo, Vyriausybės, Šiaulių savivaldybės, visuomeninių organizacijų atstovai.

Kryžių kalno atlaidai ir piligriminis žygis – tai ne tik gili religinė patirtis, bet ir gyvas liudijimas apie tikėjimo bendrystę, augančią kartų po kartos. Tūkstančiai maldininkų, susirinkę maldai ir dvasiniam susitelkimui, patvirtino, kad ši šventa vieta ir toliau išlieka gyvu Lietuvos tikėjimo simboliu.

The post Šiaulių vyskupas Darius Trijonis Kryžių kalne: čia išryškėja pasiaukojančio Kristaus veidas appeared first on LAIKMETIS.

Šventinė diena prasidėjo katecheze, kurią skelbė Palaimintojo bylos vicepostulatorius kunigas Vitalijus Kodis. Iškilmingoms Šv. Mišioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, koncelebravo gausus būrys dvasininkų: arkivyskupai Georgas Gänsweinas, Lionginas Virbalas SJ, kardinolas Sigitas Tamkevičius, vyskupai Rimantas Norvila, Algirdas Jurevičius, Saulius Bužauskas, Eugenijus Bartulis, Juozas Matulaitis, Marijonų kongregacijos vadovas kunigas Andrzej Pakula, taip pat apaštališkasis nuncijus Lietuvai, Latvijai ir Estijai bei kiti dvasininkai.

Homiliją sakė arkivyskupas Georgas Gänsweinas. Jis dėkojo už galimybę dalyvauti iškilmėse ir kalbėdamas apie Gailestingąjį Samarietį priminė, kad Dievo valią vykdyti gali kiekvienas – nepriklausomai nuo kilmės, statuso ar tautybės. Jo žodžiai jautriai suskambėjo šventės kontekste, pabrėždami širdies atvirumą, gailestingumą ir drąsą veikti.

Į atlaidų iškilmes įsitraukė ir Marijampolės savivaldybės vadovai, kurie dalyvavo pagrindinėse šventės apeigose, prisidėdami prie bendruomenės maldos.

Išskirtinę atmosferą kūrė Marijampolės kultūros centro Česlovo Sasnausko kamerinis choras, kurio giedojimas, vadovaujamas Mindaugo Radzevičiaus, daugelį palietė kaip angeliškas prisilietimas.

Po iškilmių – nuoširdi agapė. Dvasininkai ir maldininkai bendravo, fotografavosi prie Palaimintojo atminimo sienelės, o šventinę nuotaiką dar labiau sustiprino Gudelių kaimo kapelos muzika – linksmas šurmulys virto džiaugsmingu šokiu ir bendryste.

Šie atlaidai – ir šventė, ir giliai dvasinis išgyvenimas. Kartu su Palaimintojo Jurgio Matulaičio žodžiais kiekvienas iš mūsų išsinešė savąjį troškimą: „Visur nešti Kristų, viską atnaujinti ir atstatyti Kristuje, visų ieškoti Kristui, visus pašaukti pas Kristų. Viešpatie Jėzau, uždek tokiu uolumu mūsų širdis.“

Parengta pagal Marijampolės savivaldybės inf.

The post Marijampolėje baigėsi Palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidai appeared first on LAIKMETIS.

Šios vietos nėra parinktos atsitiktinai. Daugelis jų gimė iš gyvo tikėjimo: Lurdas, kur Bernadetai apsireiškė paslaptingoji Ponia; Fatima, kur trims vaikams pasirodė regėjimai; ar Roma ir Santjagas, iškilę ant apaštalų kapų.

Bažnyčia pripažįsta jų reikšmę, bet tikroji jų galia slypi tame, kaip jos ir toliau kalba šiuolaikiniam žmogui.

Katekizmas piligrimystę vadina „gera proga maldai atgaivinti. Šventosios vietos savo gyvųjų šaltinių ieškantiems maldininkams yra ypač tinkamos „kaip Bažnyčiai“ išgyventi krikščioniškosios maldos įvairovę.“ (KBK 2691). Tai – daugiau nei svetimos vietos aplankymas. Tai – išėjimas ieškoti malonės. Ir būtent šiais metais Bažnyčia ypač kviečia leistis į šį kelią – 2025-ieji yra Jubiliejiniai metai.

Maždaug kas 25 metus švenčiamas Jubiliejus kviečia tikinčiuosius ieškoti gailestingumo, pradėti iš naujo ir išgyventi artumą Dievui labai konkrečiu būdu. Roma – be abejonės, svarbiausias centras, bet piligrimų durys atviros visame pasaulyje.

Ir vis dėlto, norint tapti piligrimu, nebūtina leistis į Europą. Kartais kelias prasideda visai netoli. Daugybė kraštų turi savų šventovių, vienuolynų ar žygių maršrutų, pripildytų istorijos ir širdies. Europoje vis daugiau dėmesio sulaukia ir mažiau žinomi „camino“ keliai, tokie kaip Šiaurinis kelias Ispanijos pakrante arba Via di Francesco Italijoje, vedantis šv. Pranciškaus pėdomis. Lietuvoje taip pat turime savo „camino Lituano“, sąrašą vyskupų paskelbtų jubiliejinių šventovių.

Kaip išsirinkti, kur keliauti?

Pirmiausia paklauskite savęs – ko trokšta jūsų siela? Ar jums reikia išgydymo? Tylos? Atleidimo? Norite žygiuoti kelias dienas ar ramiai melstis vienuolyno koplyčioje? „Tinkama“ vieta – tai ta, kuri atsiliepia jūsų ilgesiui ir veda arčiau Dievo.

Vieniems tai gali būti didingoji Roma Jubiliejaus metais. Kitiems – tylus vietinis Marijos šventovės kampelis. Dar kitiems – miško takas, uždegta žvakė šoniniame altoriuje ar savaitgalis vienuolyne už kelių valandų kelio nuo namų.

Piligrimystės esmė – ne tai, kiek kilometrų nukeliaujate. Svarbu, kad žengtumėte su intencija, leisdami kiekvienam žingsniui virsti malda. Šventa žemė nebūtinai garsiai minima. Kartais ji – paslėpta. Kartais – labai arti jūsų pačių kiemo.

Svarbiausia, kad leistumėtės į kelią – ne tobulai, bet ištikimai. Nes pakeliui kažkas keičiasi. Jūs keičiatės. Ir nesvarbu, ar grįšite su atsakymais, ar tik su geresniais klausimais – jūs sugrįšite po kelionės, kuri vedė į šventumą… ir kurioje, galbūt, pats Šventumas ėjo kartu su jumis.

The post Surasti piligrimystės tikslą appeared first on LAIKMETIS.

Ypatingai šiltai ir jautriai katechezę ir homiliją skelbė t. Kazimieras Milaševičius OSB, Palendrių Šv. Benedikto kontempliatyvaus vienuolyno prioras. Jis pasidalino įžvalgomis apie vilties dorybę Mergelės Marijos gyvenime. Viltis, kuri neapgauna,- neveltui ji (viltis) yra šių Jubiliejinių metų tema. Katechezės pabaigą bažnyčioje susirinkusi bendruomenė palydėjo plojimais.

Po Rožinio, kurį vedė diakonas Saulius Andriuška, klebonas Giedrius Juozapas Bakūnas MIC pasveikino Viešpaties tarnaites, įvairių kongregacijų vienuoles bei tikinčiuosius, padėkojo visiems ir piligrimams iš Prienų, Punsko, Suvalkų, Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Kauno.

Šv. Mišias celebravo Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, koncelebravo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ir gausus kunigų būrys iš įvairių parapijų.

Skelbdamas homiliją tėvas Kazimieras akcentavo vieną iš svarbiausių žmogaus bruožų – ieškojimą, kai tarp begalės ieškomų dalykų žmogus suranda Dievą. Dar labiau nustembama supratus, kad ir Dievas ieško žmogaus. Homiletas apmąstė skaitytą Luko Evangelijos ištrauką, atskleisdamas įdomias, netikėtas įžvalgas.

Kaip visada nuostabiai giedojo Vilniaus arkikatedros bazilikos grigališkasis choras, „Schola Gregoriana Vilnensis“, vad. Živilė Stonytė.

The post Atlaiduose Marijampolėje - maldos už kunigus ir pašvęstuosius diena appeared first on LAIKMETIS.

Eisena prasidėjo Šv. Kryžiaus bažnyčioje, kur po šv. Mišių bendruomenė sugiedojo Lietuvos himną, pakvietė Šventąją Dvasią ir iškeliavo į maldos kelią su naujuoju Mergelės Marijos stendu, simboliškai pavadintu „Skęstu Marijos gelmėse“. Šis kelias Vilniaus gatvėmis buvo ne tik fizinis ėjimas – tai buvo širdžių kelionė su Dangaus Motina, gili malda už tautą ir jos pašaukimą.

Pirmasis sustojimas – prie Dievo Gailestingumo šventovės. Čia buvo prašoma šv. Faustinos užtarimo, adoruotas Švenčiausiasis Sakramentas. Maldos kelias buvo tęsiamas Prezidentūros aikštėje, kur netikėtai sutikti apaštalinis nuncijus Baltijos šalyse ir Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

Procesija driekėsi link Katedros, kur buvo meldžiamasi už tautos tyrą širdį, už dvasininkų šventumą ir drąsą sekti Kristumi. Prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti malda apėmė visus nukentėjusius už Tėvynę – tremtinius, kankintus, partizanus, tyliuosius laisvės didvyrius, kurių vardų nežinome, bet kuriuos Viešpats pažįsta kiekvieną.

Kelionė vainikuota giesme „Jėzus – mano pergalė“ prie Lietuvos Respublikos Seimo. Čia buvo meldžiamasi už politikus, kad jų sprendimai būtų įkvėpti Šventosios Dvasios, kad jie gintų tiesą, gyvybę ir tautos orumą.

„Rožinis – labai galinga malda! Pajaučiau ramybę ir Šventosios Dvasios veikimą“, – dalijosi viena iš eisenos maldininkių.

Rožinio kelio bendruomenė dėkoja visiems prisijungusiems – tegu ši maldos kelionė tampa įkvėpimu drąsiai liudyti Kristų ir branginti Tėvynę malda bei širdies ištikimybe.

The post Per Valstybės dieną vyko maldos eisena „Marijos keliu už Tėvynę Lietuvą“ appeared first on LAIKMETIS.

Žemaičių Kalvarijos Kančios kelią, besidriekiantį 4,5 kilometrus, sudaro 19 koplyčių, kuriose įrengta 20 stočių (septintoji koplyčia turi dvi stotis). Jis einamas po mišių, giedant vadinamuosius Kalnus.

Piligrimų patogumui ir saugumui ir šiais metais yra įrengtas ekranas bei kėdės ant šventoriaus, tad čia galėsite dalyvauti Šv. Mišiose.

Prie pagrindinių vartų, stoginėse Šv. Mišių intencijas užrašinės bei priiminės aukas bazilikos ir koplyčių remontams, seminarijos išlaikymui seserys Marijos tarnaitės.

Prie Kultūros centro (netoli bazilikos) yra įrengta interaktyvi švieslentė. Ten bus galima rasti visą reikiamą informaciją apie Šv. Mišių laiką, papildomus autobusus, Ž. Kalvarijos istoriją ir kitus svarbius dalykus.

Žemaičių Kalvarijos kalnų maldos ir giesmės – Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionuose paplitusi katalikiška liaudies pamaldumo praktika, pradžią gavusi Žemaičių Kalvarijoje ir paplitusi po visas Telšių vyskupijos parapijas, giedama bažnyčiose ir namuose per gavėnią ir Didžiąją savaitę, taip pat per šermenis bei kitus mirusiųjų minėjimus.

Tradicijos ištakos siekia 1637–1639 m., kai žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius Garduose, vėliau pavadintuose Žemaičių Kalvarija, įsteigė 19 stočių, arba 20-ies vietų Kryžiaus kelius, ir jiems apvaikščioti užsakė sukurti maldas bei giesmes.

Iš pradžių lokali giedojimo tradicija paplito po visą tuometę Žemaičių vyskupiją. Nors ir naikinta carizmo bei ateizmo ideologijų, ji išliko tikinčiųjų bendruomenėse bei šeimose ir šiandien yra gyva visose Telšių vyskupijos teritorijoje veikiančiose parapijose.

Kalnų giesmyną-maldyną sudaro daugiausia iš lenkų kalbos verstos gavėnios laikui skirtos giesmės, paimtos iš to meto maldynų ir tinkamai tėvų dominikonų pritaikytos. Dvi baigiamosios giesmės sukurtos specialiai Žemaičių Kalvarijai.

Kalnų giesmės labai artimos žemaičių liaudies dainoms: panašus jų garsaeilis, giedama lėtai, „plaukiančiai“, vadyriui (giesmės vedančiajam) pritariama dviem ar net trimis balsais. Seniau kaimuose tradiciškai giedodavo vyrai ir moterys paeiliui, dabar giedama ir atskiromis grupėmis, ir kartu.

Be to, Žemaitijos vyskupijos teritorijoje Kalnai dažnai atliekami pramaišiui su pučiamųjų ir liaudies muzikos instrumentų grojimu, atlaidų procesijų metu naudojamas ir būgnas (katilas).

Kalnų giedojimas tebėra suvokiamas ir vertinamas ne tik kaip krikščioniškosios kultūros paveldas bei religingumo raiškos būdas, bet ir kaip žemaitiško tapatumo ženklas. Ši tradicija skatina susitelkti ir išlaikyti bendruomeniškumą, o žmogui giedojimas suteikia dvasinės stiprybės ir apvalo sielą – tiek gyvą, tiek iškeliaujančią.

Kalnų giedojimas yra įtrauktas į Nematerialųjį kultūros vertybių paveldo sąvadą.

The post Prasideda Didieji atlaidai Žemaičių Kalvarijoje appeared first on LAIKMETIS.

Tinklalapis gionata.org, vienijantis LGBT+ krikščionių grupes, paskelbė šių metų maldos budėjimų (vigilijų) žemėlapį, kuriame – daugiau kaip 60 renginių Italijoje ir kitose Europos šalyse. Kaip teigiama pranešime, šios „ekumeninės maldos“ vyksta nuo gegužės 9 d. iki birželio 13 d. tokiuose miestuose kaip Milanas, Roma, Neapolis, Florencija, Barselona, Krokuva, Varšuva ir kt. Siekiama įtraukti įvairių konfesijų atstovus, tačiau vis daugiau iniciatyvų vyksta katalikiškuose kontekstuose.

Katalikų vyskupai – tarp dalyvių

Maldos budėjimams vadovaus ir keli Katalikų Bažnyčios hierarchai. Tarp jų – Fano vyskupas Andrea Andreozzi, Pezaro arkivyskupas Sandro Salvucci, Florencijos arkivyskupas Gherardo Gambelli, Kremonos vyskupas Antonio Napolioni ir Parmos ganytojas Enrico Solmi (portalas La Nuova Bussola Quotidiana yra itališkas - red. past.). Kai kuriais atvejais jie prisijungs prie renginių, kurių metu naudojami LGBT simboliai, tokie kaip vaivorykštinės stulos.

Tuo tarpu Lugane (Šveicarija), kaip skelbia žiniasklaida, vietos vyskupas, priešingai, sustabdė tokią iniciatyvą, kuri turėjo vykti protestantų bažnyčioje.

Organizuota strategija, ne spontaniškas judėjimas

Svarbu pastebėti, kad šios iniciatyvos nėra pavienės ar spontaniškos. Jas remia tokios struktūros kaip Tikėjimo, lyties ir lytiškumo komisija, priklausanti protestantiškoms bažnyčioms (baptistams, metodistams, valdiečiams), bei Global Network of Rainbow Catholics – pasaulinė LGBT katalikų organizacija, kurios tinklalapis veikia kaip šių akcijų koordinavimo centras.

Bažnyčios mokymas – ar vis dar galioja?

Šios iniciatyvos kelia klausimą: ar vyskupai, dalyvaujantys tokiose budėjimuose, prisimena oficialų Bažnyčios mokymą? Dar 1986 m. tuometinis Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas kardinolas Josephas Ratzingeris (vėliau – popiežius Benediktas XVI) paskelbė dokumentą „Laiškas apie homoseksualių asmenų pastoraciją“, kuriame perspėta dėl grupių, darančių spaudimą Bažnyčiai keisti jos mokymą apie žmogų ir kūriniją.

Dokumente nurodoma, kad kai kurios grupės, save vadinančios katalikiškomis, realiai nepalaiko Bažnyčios Magisteriumo, o kartais jam net atvirai prieštarauja. Vyskupai raginami būti ypač budrūs tokių programų atžvilgiu.

Kardinolas Mülleris: homofobija – išgalvotas terminas

Vokietijos kardinolas Gerhardas Ludwigas Mülleris, buvęs Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektas, neseniai interviu pareiškė, kad „homofobija paprasčiausiai neegzistuoja“ ir yra „ideologinis įrankis, kuriuo siekiama valdyti žmonių sąmonę“. Jo nuomone, LGBT judėjimas stokoja mokslinių argumentų, todėl kuria ideologiją, kuri primena marksistinę pasaulėžiūrą – ne tikrovė formuoja mąstymą, o mąstymas kuria savo „tikrovę“.

Pasak Müllerio, kai kurie vyskupai šiandien tiesiog bijo pasakyti tiesą ir leidžiasi bauginami. „Pirmųjų amžių krikščionys buvo metami žvėrims – šiandien tikintieji draskomi psichologiniu teroru, pasinaudojant žmonių nežinojimu“, – sakė jis.

Meilė visiems – bet ne ideologijai

Bažnyčia turi pašaukimą mylėti kiekvieną žmogų, taip pat ir tuos, kurie jaučia trauką tos pačios lyties asmenims. Tačiau, kaip pabrėžia kardinolas Mülleris, meilė nereiškia paklusimo genderizmo propagandai. Krikščioniškas gailestingumas neturėtų virsti ideologiniu nuolaidžiavimu.

Ar šis balsas bus išgirstas? Ar vyskupai, kuriems patikėta ginti Bažnyčios tikėjimą, ištars aiškų žodį? Gegužė – metas Marijos garbei ar gender ideologijai?

The post LGBT maldos budėjimų banga pasiekia Bažnyčią appeared first on LAIKMETIS.

Jį organizavę Kauno arkivyskupijos pašaukimų sielovados bendradarbiai dalijasi apie šį maldos žygį.

Išgirdę įkvepiantį Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo sveikinimo žodį, susirinkusieji žygiavo „NUO STOGO ANT STOGO“ – nuo Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios iki Kristaus Prisikėlimo bazilikos stogų (terasų).

Šviesos kelią sudarė 14 sustojimų, kuriuose buvo apmąstomi įvykiai po Jėzaus prisikėlimo. Keliuose iš sustojimų dalyviai išgirdo skirtingų pašaukimų atstovų liudijimus.

Savo pašaukimo į vienuolinį gyvenimą istorija dalijosi sesuo benediktinė Magdalena Marija Vaitekūnaitė.

Apie pašaukimą į šeimą kalbėjo Tomas ir Virginija Jundulai.

Atsakingasis už pašaukimų sielovadą kunigas Liutauras Vilėniškis pasidalijo savo kunigiškojo pašaukimo liudijimu, o diakonas Darius Chmieliauskas pristatė visų pašaukimą į šventumą.

The post Per Kauno gatves nusidriekė Šviesos kelias appeared first on LAIKMETIS.