„Palengvėjimo diena pasauliui, ypač mūsų draugams Viduriniuose Rytuose, Azijoje ir Afrikoje, kai pirmieji ukrainietiški grūdai iškeliauja iš Odesos po mėnesius trukusios Rusijos blokados. Ukraina visada buvo patikima partnerė ir tokia liks, jeigu Rusija vykdys savąją susitarimo dalį“, – per „Twitter“ parašė D. Kuleba.

Anksčiau pirmadienį Turkijos gynybos ministerija pranešė, kad iš Ukrainos pietinio Odesos uosto išplaukė pirmasis laivas, prikrautas Kyjivo eksportuojamų grūdų, įgyvendinant sutartį, sudarytą siekiant sumažinti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, paaštrintą Rusijos invazijos į kaimyninę šalį.

iš Ukrainos pietinio Odesos uosto išplaukė pirmasis laivas, prikrautas Kyjivo eksportuojamų grūdų

„Laivas „Razoni“ išplaukė iš Odesos į Tripolį Libane. Rugpjūčio 2-ąją jo laukiama Stambule. Paskui jis tęs kelionę, kai bus patikrintas Stambule“, – sakoma ministerijos pranešime.

Ukraina nurodė, kad su Siera Leonės vėliava plaukiojantis 1996 metai pastatytas 186 metrų ilgio laivas gabena 26 tūkst. tonų kukurūzų.

The post Kyjivas apie atnaujinamą ukrainietiškų grūdų gabenimą jūra: palengvėjimo diena pasauliui appeared first on LAIKMETIS.

Pasak Lenkijos žemės ūkio instituto direktorės Monikos Przeworskos, Lenkija turi atidžiai stebėti, kas vyksta Vakaruose. Ji teigia, kad lenkai turi žinoti, kad tai, kas vyksta Vakaruose, vėliau dažnai perkeliama į rytų vidurio Europą, kaip oficiali ES politika. Przeworska sakė Lenkijos katalikiškam transliuotojui „Radio Maryja“, kad Nyderlandų vyriausybė su ūkininkais elgiasi kaip su „teroristais“.

Panašu, kad tai patvirtina pranešimai apie protestus, nes filmuotoje medžiagoje matyti, kad traktorių kryptimi paleidžiami šūviai. Savo „tviteryje“ Przeworska išliejo pyktį dėl tokio policijos elgesio su Nyderlandų ūkininkais.

„Šaudymas į protestuojančių ūkininkų traktorius Nyderlanduose yra naujas Vakarų demokratijos lygis“, – paskelbė ji.

Žemės ūkio instituto vadovė argumentuoja, kad verta pasižiūrėti, kas vyksta su Lenkijos žemės ūkiu. Viena vertus, dėl karo Ukrainoje kalbama apie maisto stygių, o ūkininkai įtikinėjami didinti gamybą, nepaisant didėjančių sąnaudų. Tačiau tuo pat metu pastebima tendencija mažinti maisto gamybą dėl aplinkosaugos ir klimato priežasčių, o ES „žaliasis susitarimas“ tik gilina maisto gamybos ir perdirbimo krizę.

Viena vertus, dėl karo Ukrainoje kalbama apie maisto stygių, o ūkininkai įtikinėjami didinti gamybą, nepaisant didėjančių sąnaudų. Tačiau tuo pat metu pastebima tendencija mažinti maisto gamybą dėl aplinkosaugos ir klimato priežasčių

Olandijos vyriausybės politika ūkininkų atžvilgiu yra tokia dėl to, kad trūksta žemės būsto statyboms, infrastruktūrai ir pramonei. Olandų vyriausybė tvirtina, kad ūkininkams priklausanti žemė reikalinga kitiems dalykams.

Klimato apsaugos politika yra priemonė Nyderlandų vyriausybei sukurti pretekstą sumažinti šalies žemės ūkio sektoriaus dydį. Manoma, kad pragyvenimo šaltinio netektų apie 30 procentų ūkininkų, tačiau tuo viskas nesibaigs. Atrodo, kad Nyderlandų vyriausybė mano, kad žemės ūkis nebėra būtinas ir kad maistą galima importuoti vien iš užsienio. Būtent toks požiūris išprovokavo masinius protestus, įskaitant tiekimo centrų blokadas, o tai savo ruožtu parodė visuomenei, kas gali nutikti, kai nėra vietinio maisto tiekėjo.

Pirmadienį ūkininkai užblokavo 20 tiekimo centrų ir greitkelių. Dėl to antradienį parduotuvėse buvo tuščios maisto lentynos – trūko duonos, pieno produktų, vaisių, daržovių.

The post Lenkija: Ūkininkų protestai Olandijoje yra perspėjimas mums visiems appeared first on LAIKMETIS.

Naujienų agentūros AFP korespondentas matė, kaip S. Lavrovą atskraidinęs lėktuvas nutūpė Turkijos sostinės oro uoste.

Tai jau antroji S. Lavrovo kelionė į Turkiją šiais metais. Kovo 10 dieną Antalijoje jis buvo susitikęs su Turkijos ir Ukrainos kolegomis Mevlutu Cavusoglu  (Mevliutu Čavušoglu) ir Dmytro Kuleba.

S. Lavrovas pirmadienį buvo priverstas atšaukti vizitą Serbijoje, kai kaimyninės šalys atsisakė praleisti jo lėktuvą per savo oro erdvę.

Jungtinių Tautų prašymu Turkija siūlosi lydėti laivų vilkstines iš Ukrainos uostų, nepaisant minų, nors kai kurios jų buvo aptiktos netoli Turkijos krantų.

S. Lavrovas, kurį lydi kariškių delegacija, trečiadienį susitiks su M. Cavusoglu.

Svarbiausias derybų klausimas yra saugaus jūrinio koridoriaus atidarymas grūdų, ypač kviečių, išvežimui iš Ukrainos per šiuo metu blokuojamus karo draskomos šalies uostus. 

Turkijos žemės ūkio ministras Vahitas Kirisci (Vachitas Kirišdžis) leido suprasti, kad Ankara susitarė su Kyjivu dėl grūdų pirkimo už 25 proc. mažesnę nei rinkos kaina, pranešė vietos žiniasklaida.

Ankara susitarė su Kyjivu dėl grūdų pirkimo už 25 proc. mažesnę nei rinkos kaina

„Tačiau jie (ukrainiečiai) susiduria su dilema dėl saugumo ir eksporto. Jie nori, kad mes, Turkija, būtume arbitrai. Derybos tęsiasi globojant JT“, – cituoja žiniasklaida ministrą.

„Mumis pasitiki ir Rusija, ir Ukraina“, – sakė jis.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu aptarė grūdų eksportą su Turkijos kolega Hulusi Akaru (Chulusį Akaru), sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

„Gynybos ministrai išsamiai aptarė saugios laivybos Juodojoje jūroje klausimus, siekiant išspręsti grūdų eksporto iš Ukrainos problemą“, – nurodoma jame.

Ukrainiečių susitikimo su S. Lavrovu nebus

Ukrainos ambasada Ankaroje paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus apie galimą ambasadoriaus Vasylio Bodnaro susitikimą su S. Lavrovu.

„Tai netiesa, – patikino ambasados atstovas. – Mūsų darbotvarkėje rytoj nėra susitikimo su rusais.“ 

Penktadienį V. Bodnaras apkaltino Rusiją „begėdiškai“ vagiant Ukrainos grūdus ir siunčiant juos į užsienį, įskaitant Turkiją.

Jį palaikė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pareiškęs, jog pranešimai apie tai, kad Rusija vagia Ukrainos grūdus, yra „patikimi“.

Turkija stengiasi užimti neutralaus tarpininko poziciją santykiuose su abiem kaimynėmis.

Ukrainai ji parūpino karinių dronų, tačiau atsisakė prisijungti prie Vakarų sankcijų Rusijai.

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėdamas su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) sakė, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su Ankara, siekiant atnaujinti laivybą Juodojoje jūroje, blokuojamą dėl karo Ukrainoje.

Rusijos karo veiksmai Ukrainoje ir Vakarų sankcijos sutrikdė kviečių ir kitų maisto produktų žaliavų tiekimą iš abiejų šalių, pakurstydami nuogąstavimų dėl galimo maisto trūkumo ar bado pasaulyje.

Rusija ir Ukraina bendrai patenkina 30 proc. pasaulio grūdų paklausos. 

Karui tęsiantis, dešimtys konteinerinių laivų įstrigo Ukrainos uostuose, apsuptuose Rusijos pajėgų. Tai paralyžiavo kviečių, saulėgrąžų aliejaus ir kitų maisto produktų, taip pat trąšų eksportą.

Laivybą Juodojoje jūroje taip pat sutrikdė jūrinės minos, padėtos Rusijos ir Ukrainos pajėgų.

The post S. Lavrovas tarsis su Turkija dėl Ukrainos grūdų eksporto  appeared first on LAIKMETIS.

„Kalbant apie Baltarusiją... mums pasiūlyta transportuoti [grūdus] per Baltarusiją geležinkeliais. Mes suprantame ir transportavimo apimtis. Tačiau suprantame, kodėl mums tai siūloma. Mes nesame pasirengę laikytis šio formato ir padėti savo „draugiškiems“ kaimynams“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.

V. Zelenskis ne kartą kaltino Baltarusijos režimą dėl paramos Rusijai kare prieš Ukrainą, o Aliaksandras Lukašenka daug kartų, ypač Kremliaus karinės invazijos į provakarietišką kaimynę pradiniame etape, grasino pasiūsiąs savo karius link Kyjivo, tačiau šie grasinimai, kaip vėliau paaiškėjo, veikiau tebuvo retoriniai.

A. Lukašenka su Jungtinių Tautų vadovu Antonio Guterresu (Antoniju Guterišu) praėjusį penktadienį aptarė Ukrainos grūdų tranzito per Baltarusiją į Baltijos valstybių uostus galimybę, tačiau su sąlyga, kad šiuose uostuose bus leista krauti baltarusiškus krovinius

Baltarusijos autoritarinis lyderis A. Lukašenka su Jungtinių Tautų vadovu Antonio Guterresu (Antoniju Guterišu) praėjusį penktadienį aptarė Ukrainos grūdų tranzito per Baltarusiją į Baltijos valstybių uostus galimybę, tačiau su sąlyga, kad šiuose uostuose bus leista krauti baltarusiškus krovinius.

Baltarusijos prezidentūra skelbė, esą A. Guterresas paprašė kelių dienų pertraukos, kad galėtų aptarti tokį pasiūlymą su suinteresuotų valstybių vadovais.

Ukraina, viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, negali naudotis savo uostais prie Juodosios jūros, kuriuos yra užblokavęs Rusijos karinis laivynas.

The post V. Zelenskis atmeta grūdų tranzito per Baltarusiją galimybę appeared first on LAIKMETIS.

„Per pokalbį aptartos labiausiai aktualios šio laikotarpio temos, ypatingą dėmesį skiriant grūdų eksportui iš Ukrainos teritorijos. Valstybės vadovas aiškiai išdėstė savo poziciją dėl to: Baltarusija pasirengusi ukrainietiškų grūdų tiekimui link Baltijos šalių uostų per savo teritoriją. Baltarusija taip pat yra pasirengusi teikti visokeriopą pagalbą juos gabenant Baltarusijos geležinkelių transportu, suteikiant tam reikalingus pajėgumus“, – teigiama pranešime.

Skelbiama, jog A. Lukašenka pasiūlė JT generaliniam sekretoriui dėl tokio tiekimo surengti derybas, kuriose dalyvautų Baltarusijos, Ukrainos ir Baltijos valstybių atstovai.

„Tuo metu svarbiausia, kaip buvo pasakyta pokalbio metu, kad šie uostai (Vokietijoje, Lenkijoje, Baltijos šalyse, Rusijoje) turėtų būti atviri ir baltarusiškoms prekėms. Kitaip sakant, sukuriant sąlygas ukrainietiškų grūdų tranzitui, uostuose, kuriuose jie būtų kraunami, turėtų būti galimybė krauti ir prekes iš Baltarusijos“, – sakoma pranešime.

buvo pasakyta pokalbio metu, kad šie uostai (Vokietijoje, Lenkijoje, Baltijos šalyse, Rusijoje) turėtų būti atviri ir baltarusiškoms prekėms. Kitaip sakant, sukuriant sąlygas ukrainietiškų grūdų tranzitui, uostuose, kuriuose jie būtų kraunami, turėtų būti galimybė krauti ir prekes iš Baltarusijos

Anot jo, A. Guterresas paprašė kelių dienų pertraukos, kad galėtų aptarti tokį pasiūlymą su suinteresuotų valstybių vadovais.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sakė, kad raginimai vežti grūdus iš Ukrainos į Lietuvą per Baltarusiją yra nesuderinami su Europos Sąjungos sankcijų Minskui politika. Šalies vadovas teigė nemanantis, kad šiuo metu Baltarusijos režimas turėtų būti vertinamas pozityviau, o sankcijų jo atžvilgiu būtina laikytis. 

Klaipėdos uosto atstovai teigia, kad grūdų vežimas per Lenkiją neišnaudoja visų uosto galimybių. Anot bendrovių, efektyvi logistika įmanoma tik per Baltarusiją – tuomet uostas galėtų krauti apie 10 mln. tonų grūdų, o vežant per Lenkiją – tik apie 1 mln. tonų. 

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius anksčiau BNS teigė, kad gūdus vežti per Baltarusiją politiškai neįmanoma, nes niekas negali garantuoti, jog iš Ukrainos važiuojantys grūdai atsidurs Klaipėdoje, o ne kokiam nors Rusijos uoste. 

Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra teigęs, kad pagrindinė problema gabenti ukrainietiškus grūdus iki Lietuvos aplenkiant Baltarusiją yra Vakarų kryptimi neišplėtota geležinkelių infrastruktūra – dabar per Lenkiją į Lietuvą gali važiuoti tik 2-3 traukiniai per parą.  

Dėl Rusijos pradėto karo Ukraina negali per savo uostus išvežti maždaug 20 mln. tonų pernykščio derliaus grūdų ir paprašė Europos Sąjungos pagalbos. Šiuo metu dalis jų į Klaipėdos uostą vežami per Lenkiją.

The post A. Lukašenka su JT vadovu aptarė grūdų tranzitą iš Ukrainos į Baltijos šalių uostus appeared first on LAIKMETIS.

V. Putinui vasario 24 dieną pasiuntus kariuomenę į kaimyninę Ukrainą, Vakarų šalys paskelbė Rusijai beprecedenčių sankcijų. 

Karas Ukrainoje ir dėl jo Maskvai įvestos tarptautinės sankcijos sutrikdė trąšų, grūdų ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių. Iki karo Rusijai ir Ukrainai kartu teko maždaug 30 proc. pasaulinio kviečių eksporto. 

„V. Putinas pabrėžė, kad Rusijos Federacija yra pasirengusi reikšmingai prisidėti prie maisto krizės įveikimo eksportuodama grūdus ir trąšas, jei Vakarai panaikins politiškai motyvuotus apribojimus“, – nurodė Kremlius pranešime, išplatintame po V. Putino ir M. Draghi pokalbio telefonu.

Pranešime priduriama, kad V. Putinas taip pat kalbėjo apie „veiksmus, kurių imtasi siekiant užtikrinti laivybos saugumą, įskaitant kasdien atidaromus humanitarinius koridorius iš Azovo ir Juodosios jūrų uostų išplaukti civiliniams laivams, kuriems trukdo Ukrainos pusė“.

V. Putinas taip pat pavadino „nepagrįstais“ kaltinimus, kad Rusija atsakinga už maisto produktų tiekimo pasaulinėje rinkoje problemas.

Jungtinės Valstijos sarkastiškai atsiliepė apie šį V. Putino pasiūlymą.  

„Dabar jie naudoja ekonomines priemones kaip ginklus. Jie naudoja maistą kaip ginklą. Jie naudoja ekonominę pagalbą kaip ginklą. Manau, tai neturėtų stebinti, nes jie kaip ginklą naudoja viską, įskaitant melą ir informaciją“, – sakė Gynybos departamento atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Jie naudoja maistą kaip ginklą. Jie naudoja ekonominę pagalbą kaip ginklą. Manau, tai neturėtų stebinti, nes jie kaip ginklą naudoja viską, įskaitant melą ir informaciją

„Administracija diskutuoja su mūsų tarptautiniais partneriais ir sąjungininkais, kaip geriausiai spręsti šią problemą“, – sakė jis.

Italijos premjeras per spaudos konferenciją sakė, kad „šio telefoninio pokalbio tikslas buvo paklausti, ar būtų galima ką nors padaryti, kad būtų atblokuoti šiuo metu Ukrainos sandėliuose laikomi grūdai“. 

Jis pasiūlė Rusijai ir Ukrainai „bendradarbiauti atblokuojant Juodosios jūros uostus“, kuriuose laikomi grūdai – „viena vertus, kad šie uostai būtų atlaisvinti, kita vertus, jog būtų užtikrinta, kad jų atlaisvinimo metu nekils susirėmimų“.

M. Dragis sakė, kad Rusija „pasirengusi toliau veikti šia kryptimi“, ir pridūrė, jog paskambins Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad išsiaiškintų, „ar yra panašus pasirengimas“.

Tačiau „paklaustas, ar įžvelgiau kokių nors vilčių dėl taikos, atsakau – ne“, sakė Italijos ministras pirmininkas.

The post JAV apie V. Putino pažadus spręsti maisto krizę: dabar jau ir maistą naudoja, kaip ginklą appeared first on LAIKMETIS.