Floridos gubernatorius, respublikonų pirminių rinkimų apklausose atsiliekantis nuo D. Trumpo, sakė, kad pastarieji rinkimai nebuvo tobuli, tačiau atmetė melagingus favorito kaltinimus dėl nesąžiningų prezidentų Joe Bideno (Džo Baideno) demokratų veiksmų.

„Žinoma, jis pralaimėjo. Žinoma. Joe Bidenas yra prezidentas“, – sakė R. DeSantisas, kuris sekmadienį kalbėjosi su televizija NBC po dviejų mėnesių, praleistų vengiant pagrindinių šalies transliuotojų auditorijos dėmesio, daugiausia konservatyvių kabelinių ir interneto stočių naudai.

Apklausų duomenimis, dauguma respublikonų pirminių rinkimų rinkėjų klaidingai mano, kad D. Trumpas laimėjo praėjusius rinkimus, todėl buvusio prezidento melagingi teiginiai apie sukčiavimą tapo lakmuso popierėliu tiems, kurie tikisi pakilti partijos gretose.

44 metų gubernatoriaus pastabos interviu NBC buvo kol kas aiškiausias jo pasisakymas, kuriuo jis palaikė rinkimų, D. Trumpo Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūros pavadintų saugiausiais JAV istorijoje, teisėtumą.

Tačiau R. DeSantisas prieštaravo tam, ką jis laiko 2020 metais parodytu pernelyg dideliu kliovimusi balsavimu paštu. D. Trumpas šią praktiką klaidingai apibūdino kaip imlią sukčiavimui, bet ją skatina Respublikonų partija ir ji yra plačiai prieinama Floridoje.

Dukart sulaukusiam apkaltos D. Trumpui buvo pareikšti kaltinimai dėl jo pastangų sužlugdyti rinkimus

Dukart sulaukusiam apkaltos D. Trumpui buvo pareikšti kaltinimai dėl jo pastangų sužlugdyti rinkimus, kurios baigėsi 2021 metų sausio 6 dienos maištu JAV Kapitolijuje.

Ši byla yra rimčiausia iš keturių baudžiamųjų tyrimų, kurių metu buvo pateikta dešimtys kaltinimų, įskaitant įtarimus, kad 77 metų milijardierius kėlė pavojų nacionaliniam saugumui saugodamas slaptus dokumentus savo paplūdimio kurorte „Mar-a-Lago“ Floridoje.

R. DeSantisas, kuris interviu davė kartu su savo žmona Casey (Keisi), nesureikšmino D. Trumpo teisinių problemų ir teigė, kad pernelyg didelis dėmesys buvusio prezidento persekiojimui reikštų respublikonų pralaimėjimą.

„Jei rinkimai bus referendumas dėl Joe Bideno politikos ir patirtų nesėkmių, o mes pateiksime pozityvią ateities viziją, laimėsime prezidento rinkimus ir turėsime galimybę pakeisti šalį“, – sakė R. DeSantisas.

„Kita vertus, jei rinkimai vyks ne dėl 2025 metų sausio 20 dienos, o dėl 2021 metų sausio 6 dienos, arba dėl to, koks dokumentas buvo paliktas „Mar-a-Lago“ tualete, jei tai bus referendumas dėl to, mes pralaimėsime“, – pridūrė jis.

The post Respublikonas R. DeSantisas atmetė D. Trumpo teiginius apie rinkimų klastojimą appeared first on LAIKMETIS.

„Ukrainai tai (neramumai Rusijoje – BNS) yra tam tikras situacijos palengvinimas, bet svarbiausia, ką ir prezidentas Zelenskis pabrėžė, kad šito palankaus momentumo (impulso – BNS) neturėtume paleisti iš rankų ir turime jį išnaudoti, turėdamas omenyje ir Vilniaus viršūnių susitikimą“, – BNS telefonu iš Kyjivo sakė G. Nausėda.

Lietuva tikisi, kad Aljanso narės Vilniuje liepą sutars dėl aiškios Ukrainos narystės NATO perspektyvos, bet bent kol kas šalių nuomonės dėl politinio įsipareigojimo Ukrainai išsiskiria.

Pasak G. Nausėdos, diskusija NATO dėl Ukrainos narystės perspektyvų šiuo metu yra sudėtingiausia iš visų klausimų

Pasak G. Nausėdos, diskusija NATO dėl Ukrainos narystės perspektyvų šiuo metu yra sudėtingiausia iš visų klausimų, tačiau „negalime palikti Ukrainos pilkojoje zonoje, teikiant pažadus, bet nenurodant labai aiškaus algoritmo, kaip tą narystę NATO realizuoti po karo“.

„Kartoti Bukarešto žodyną tiesiog yra netinkama dabartinėje situacijoje“, – teigė G. Nausėda, turėdamas omenyje 2008 metų NATO viršūnių susitikimo Bukarešte deklaraciją, jog Ukraina vieną dieną taps Aljanso nare.

Ukrainos atstovai prieš kelis mėnesius buvo patvirtinę, kad V. Zelenskis rengiasi atvykti į Vilnių per NATO susitikimą, tačiau viešojoje erdvėje pastaruoju metu tuo imta abejoti, aiškėjant, jog susitikimo rezultatai gali būti nuviliantys Kyjivą.

G. Nausėda teigė Vilniuje tebelaukiantis tiek V. Zelenskio, tiek pirmosios Ukrainos ponios Olenos Zelenskos.

Jis tvirtino, kad Ukrainos prezidentas nusivylimo nedemonstruoja, anaiptol, iki šiol stengiasi įtikinti skeptiškesnes Vakarų šalis dėl Kyjivui priimtinų NATO įsipareigojimų.

„Iš tikrųjų jis yra labai energingai nusiteikęs, supranta, kad jis taip pat yra sprendimų priėmimo dalyvis“, – sakė G. Nausėda.

„Jo žodis tikrai yra labai svarbus, ir turime šiuo faktoriumi pasinaudoti“, – pridūrė Lietuvos prezidentas.

„Aš būčiau labai nustebęs, jeigu prezidentas Zelenskis neatvyktų į Vilnių. (...) Labai laukiame abiejų. Nežinome, kiek dienotvarkė leis tiksliai laiko jiems pasilikti, bet labai tikimės, kad Vilniuje pamatysime abu“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis sakė su V. Zelenskiu sutariantis, kad po samdinių grupuotės „Wagner“ maišto Rusija susilpnėjo, prezidentas Vladimiras Putinas nekontroliuoja situacijos tiek, kiek norėtų.

„Tai yra didelis reputacinis nuostolis režimui ir tai kartosis“, – teigė šalies vadovas.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.

The post G. Nausėda: reikia pasinaudoti „Wagner“ maištu, Vilniuje priartinti Ukrainą prie NATO appeared first on LAIKMETIS.

Tačiau trumpas sukilimas atskleidė Rusijos vyriausybinių pajėgų pažeidžiamumą – Jevgenijaus Prigožino vadovaujamos „Wagner“ grupės kariai galėjo netrukdomi persikelti į Rusijos Rostovo prie Dono miestą ir žengti šimtus kilometrų Maskvos link. Rusijos kariuomenė staigiai metėsi ginti sostinę.

Pagal šeštadienį Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo paskelbtą susitarimą J. Prigožinas išvyks į kaimyninę Baltarusiją, kuri remia Rusijos invaziją į Ukrainą, o jam grėsę kaltinimai dėl ginkluoto sukilimo rengimo bus panaikinti.

Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka sakė, kad derėjosi su J. Prigožinu dėl paliaubų. Maskva jam padėkojo, tačiau apžvalgininkai pažymėjo, kad A. Lukašenkos, kuris paprastai laikomas jaunesniuoju V. Putino partneriu, įsikišimas pats savaime buvo nemalonus.

Vyriausybė taip pat pareiškė, kad ji nekels baudžiamųjų bylų maište dalyvavusiems „Wagner“ kovotojams, o neprisijungusiems prie jo turi būti pasiūlytos Gynybos ministerijos sutartys. J. Prigožinas įsakė savo kariams grįžti į savo lauko stovyklas Ukrainoje, kur jie kovojo kartu su Rusijos reguliariosios kariuomenės kariais.

Iki sekmadienio ryto vis dar nebuvo jokių pranešimų apie tai, kad J. Prigožinas būtų atvykęs į Baltarusiją. Liko neatsakyta į daugelį kitų klausimų, įskaitant tai, ar prie J. Prigožino tremtyje prisijungs kokie nors „Wagner“ kariai ir kokį vaidmenį jis ten gali atlikti, jei apskritai atliks.

J. Prigožinas, kuris maišto metu siuntė daugybę garso ir vaizdo įrašų, nuo tada, kai Kremlius paskelbė, kad buvo pasiektas susitarimas dėl jo žygio nutraukimo ir išvykimo iš Rusijos, nutilo.

Platformos „Telegram“ kanaluose paskelbtuose vaizdo įrašuose iš Rostovo prie Dono matyti, kaip žmonės sveikina išvykstančius „Wagner“ karius. Kai kurie bėgo paspausti rankos J. Prigožinui, kuris važiavo visureigiu. Vėliau srities gubernatorius pranešė, kad visi kariai paliko miestą.

Rizika V. Putinui

V. Putinas anksčiau pažadėjo nubausti ginkluoto sukilimo, kuriam vadovavo jo buvęs protežė, kaltininkus. Per televiziją transliuotoje kalboje tautai jis pavadino sukilimą išdavyste.

D. Peskovas teigė, kad leisdamas nepersekioti J. Prigožino ir jo pajėgų, V. Putinas siekė aukščiausio tikslo – „išvengti kraujo praliejimo ir vidaus konfrontacijos, kurios rezultatai būtų nenuspėjami“.

Pasak analitikų, V. Putinui kyla rizika, ar jis nebus laikomas silpnu.

„Šis reikalas visiems laikams sumenkino Putiną“, – CNN sakė buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Johnas Herbstas (Džonas Herbstas).

Tuo metu Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas teigia, kad tiesioginis A. Lukašenkos vaidmuo derybose dėl paliaubų V. Putinui yra žeminantis.

„Kremlius dabar susiduria su labai nestabilia pusiausvyra“, – sakoma pranešime.

„Lukašenkos suderėtas susitarimas yra trumpalaikė pataisa, o ne ilgalaikis sprendimas, o Prigožino maištas atskleidė rimtus Kremliaus ir Rusijos gynybos ministerijos trūkumus“, – priduriama jame.

Maskva pasiruošė „Wagner“ pajėgų atvykimui ir pietiniame miesto pakraštyje įrengė patikros postus su šarvuota technika ir kariais. Apie 3 000 čečėnų karių buvo atitraukti iš kovų Ukrainoje ir anksti šeštadienį skubiai išvyko ten, pranešė Čečėnijos valstybinė televizija. Kulkosvaidžiais ginkluoti Rusijos kariai Maskvos pietiniame pakraštyje įrengė kontrolės postus. Įgulos iškasė greitkelių atkarpas, kad sulėtintų žygį.

Pasak J. Prigožino, „Wagner“ pajėgos buvo vos už 200 km nuo Maskvos. Tačiau po to, kai buvo sudarytas susitarimas, J. Prigožinas paskelbė, kad nusprendė atsitraukti, kad išvengtų rusų kraujo praliejimo.

Sekmadienio rytą pagrindinėje magistralėje tarp Maskvos ir Rostovo prie Dono vis dar galiojo kai kurie apribojimai, nors kitose vietose eismo apribojimai pamažu buvo atšaukiami.

J. Prigožinas reikalavo atstatydinti gynybos ministrą Sergejų Šoigu, kurį jau seniai griežtai kritikavo dėl 16 mėnesių trunkančio karo Ukrainoje.

Jei V. Putinas sutiktų atstatydinti S. Šoigu, tai galėtų politiškai pakenkti prezidentui, kuris pavadino J. Prigožiną į nugarą dūrusiu išdaviku.

Vakarų žvalgyba matė maišto ženklų

JAV turėjo žvalgybos duomenų, kad J. Prigožinas jau kurį laiką telkė savo pajėgas prie sienos su Rusija. Tai prieštarautų J. Prigožino teiginiui, kad jo sukilimas buvo atsakas į penktadienį Rusijos kariuomenės įvykdytą jo stovyklų Ukrainoje puolimą.

Skelbdamas apie sukilimą J. Prigožinas apkaltino Rusijos pajėgas, kad jos raketomis, sraigtasparniais ir artilerija nusitaikė į „Wagner“ stovyklas Ukrainoje. Jis teigė, kad Generalinio štabo viršininkas generolas Valerijus Gerasimovas įsakė surengti atakas po susitikimo su S. Šoigu, kuriame jie nusprendė sunaikinti samdinių pajėgas.

Gynybos ministerija neigė atakavusi stovyklas.

Anksčiau šią savaitę JAV Kongreso vadovai buvo supažindinti su informacija apie „Wagner“ telkimąsi, sakė su tuo susipažinęs asmuo. Jis nebuvo įgaliotas kalbėti viešai ir su naujienų agentūra „The Associated Press“ kalbėjo su anonimiškumo sąlyga. Apie JAV žvalgybos instruktažą pirmoji pranešė CNN.

Galimas J. Prigožino maišto motyvas buvo Rusijos gynybos ministerijos reikalavimas, kurį palaikė V. Putinas, kad privačios bendrovės iki liepos 1 dienos pasirašytų su ja sutartis. J. Prigožinas atsisakė tai padaryti.

„Gali būti, kad jis smogė dabar, nes matė, kad šis terminas kelia pavojų jo kariuomenės kontrolei“, – savo straipsnyje Atlanto tarybai rašė J. Herbstas.

Ankstyvą šeštadienį paaiškėjo, kad J. Prigožino privati armija kontroliuoja karinę būstinę Rostove prie Dono, mieste už daugiau kaip 1 000 km į pietus nuo Maskvos, iš kurio koordinuojamas Rusijos puolimas Ukrainoje, pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad „Wagner“ kariai numušė kelis sraigtasparnius ir karinį ryšių lėktuvą. Rusijos gynybos ministerija komentarų nepateikė.

„Wagner“ karių ir įrangos taip pat buvo Lipecko srityje, maždaug už 360 km į pietus nuo Maskvos.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas, užtikrindamas sustiprintą saugumą, pirmadienį paskelbė nedarbo diena daugumai gyventojų – ši priemonė liko galioti ir po atsitraukimo.

Sekmadienį „Wagner“ kovotojai buvo bepalieką Rusijos pietinę Voronežo sritį, pranešė vietos gubernatorius.

„Wagner“ dalinių judėjimas per Voronežo sritį baigiasi“, – sakė Voronežo gubernatorius Aleksandras Gusevas.

„Jis vyksta normaliai ir be incidentų“, – pridūrė A. Gusevas, sakydamas, kad per šeštadienio operaciją prieš maištą įvesti kelionių apribojimai bus panaikinti, kai situacija bus galutinai išspręsta.

Proga Ukrainai

Nors Rusija teigė, kad sukilimas neturėjo jokios įtakos jos kampanijai Ukrainoje, Kyjivas teigė, kad neramumai suteikė progą, šaliai tęsiant ilgai lauktą kontrpuolimą.

Ekspertai teigė, kad paliaubos tikriausiai nebus J. Prigožino nesantaikos su Maskva istorijos pabaiga, nes dabar V. Putinas privalės imtis priemonių savo autoritetui atkurti.

Ukrainiečiai tikėjosi, kad dėl Rusijos kovų jų kariuomenei atsiras galimybių susigrąžinti Rusijos pajėgų užgrobtą teritoriją.

„Šie įvykiai labai paguodė Ukrainos vyriausybę ir kariuomenę“, – sakė Tarptautinio strateginių studijų instituto vyresnysis sausumos kariuomenės bendradarbis Benas Barry (Benas Baris). Jis sakė, kad net ir sudarius susitarimą V. Putino pozicijos tikriausiai susilpnėjo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai šeštadienį, prieš pat J. Prigožinui paskelbiant apie savo atsitraukimą, sakė, kad šis žygis atskleidė Kremliaus silpnumą ir „parodė visiems Rusijos banditams, samdiniams, oligarchams“, kad lengva užimti Rusijos miestus „ir, tikriausiai, arsenalus“.

„Wagner“ kariai suvaidino lemiamą vaidmenį Ukrainos kare, užėmę rytinį Bachmuto miestą – vietovę, kurioje vyko kruviniausi ir ilgiausi mūšiai. Tačiau J. Prigožinas vis dažniau kritikavo kariuomenės vadovybę, kaltindamas ją nekompetencija ir tuo, kad jo kariams stinga amunicijos.

62 metų J. Prigožinas, buvęs kalinys, jau seniai palaiko ryšius su V. Putinu ir yra laimėjęs pelningų Kremliaus maitinimo sutarčių, dėl kurių buvo pramintas „Putino virėju“.

Jungtinėse Valstijose jis ir dar keliolika Rusijos piliečių buvo apkaltinti vadovavę slaptai socialinių tinklų kampanijai, kuria buvo siekiama kurstyti nesantaiką prieš 2016 metų prezidento rinkimus, pasibaigusius Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pergale. „Wagner“ siuntė samdinius į Libiją, Siriją, kelias Afrikos šalis ir galiausiai į Ukrainą.

Manoma, kad šias misijas remia Kremlius ir kad tai yra Rusijos įtakos operacijos, kuriomis siekiama pelnyti Afrikos vyriausybių palankumą ir gauti prieigą prie mineralinių išteklių.

Nepriklausomas politikos analitikas Konstantinas Kalačiovas naujienų agentūrai AFP sakė: „Vakar daug kam Rusijoje ir Vakaruose institucijų ir pasitikėjimo krizė nebuvo akivaizdi. Šiandien ji akivaizdi.“

„Vakarykštis elito atstovų raginimas vienytis tai tik patvirtino. Už jų slypi institucijų krizė ir baimė dėl savęs“, – sakė jis.

Jis pažymėjo, kad Rusijos vadovams nerimą sukels vaizdas, kai civiliai žiūrovai plojo „Wagner“ daliniams Rostove.

„Putino pozicijos susilpnėjo, – sakė K. Kalačiovas. – Putinas neįvertino Prigožino, kaip prieš tai neįvertino Zelenskio... Jis galėjo tai sustabdyti paskambinęs Prigožinui, bet to nepadarė.“

The post Susitarimas dėl J. Prigožino išvykimo užbaigia maištą, klausimų lieka appeared first on LAIKMETIS.

Emigracijos dėka nuleisti susikaupusį politinį garą yra viena veiksmingiausių valdžios priemonių, kaip spręsti šalies problemas. Labiausiai V. Putino nekenčiantis ir su jo karu Ukrainoje nenorintis tapatintis Rusijos segmentas persikels į kitas šalis. Nepaisant paskelbtos mobilizacijos, diktatorius neturi nė menkiausio noro staiga pulti uždarinėti valstybės sienas, tegul potencialūs neramumų kurstytojai išsivaikšto.

Tiesa, tai nereiškia, kad mobilizacija bus nesėkminga. Žmonių 140 mln. turinčioje šalyje sočiai pakaks pririnkti minėtiems 300 tūkst. o gal ir milijonui. Menko išsilavinimo, alkoholio ir propagandos liūne įstrigę, ar kitaip nesugebėję išsisukti nuo šaukimo, gaus automatą į rankas ir keliaus frontan. Kas jų ten laukia geriausiai iliustruoja ukrainiečių kariuomenės vado V. Zalužno žodžiai: „ateikit, užmušim visus“. V. Zelenskio patarėjas A. Arestovičius prideda: „mes irgi dar milijoną ukrainiečių mobilizuoti galim“.

Apdairus diktatūrų gebėjimas laiku atverti sienas paprastai leidžia jiems išsaugoti postą. Šiuo atveju tai yra Rusija, kuri taip atsikrato visų kariauti nenorinčių disidentų ar kitaip dabartinei politikai nepritariančių asmenų. Taip pat elgėsi ir diktatūros kitam pasaulio kampe, pavyzdžiui, Venesueloje.

Apdairus diktatūrų gebėjimas laiku atverti sienas paprastai leidžia jiems išsaugoti postą

Prieš keletą metų Karakasą sukaustę milžiniški protestai, rodos, vedė prie neabejotino komunistinio režimo galo. Nafta turtinga šalis savo gyventojus tikrąja ta žodžio prasme marino badu. Kokia buvo valdžios reakcija? Plačiausiai atvertos iki tol griežtai saugomos sienos. Važiuokite kur širdis geidžia: Brazilijon, Kolumbijon ar Amerikon. Koks rezultatas? Iš šalies per keletą metų išvyko 6.8 milijono žmonių t.y. kas ketvirtas Venesuelos gyventojas. Visi protestai baigėsi, režimas toliau sėkmingai valdžioje.

Kad emigracija yra tobulas kovos įrankis prieš protesto nuotaikas šalyje, rodo ne tik diktatūrų pavyzdžiai. Mūsų šalyje vyraujanti valdžios taktika dažnai atrodo labai panašiai. Oficialiai valdžios vyrai ir moterys pakinkuos galvomis, kad emigracija prastas reiškinys, tauta nyksta. Bet vos tik tautai išėjus protestuoti bus priminta: Lietuvoje protestuoja tik antivalstybininkai ir vatnikai, o jei kas nepatinka – išvažiuokit kitur.

vos tik tautai išėjus protestuoti bus priminta: Lietuvoje protestuoja tik antivalstybinkai ir vatnikai, o jei kas nepatinka – išvažiuokit kitur

Dabar virš Lietuvos kybantis ekonominis krachas bei ekonomikos ministrės A. Armonaitės nejaudinanti atleidimų banga, panašu, byloja tą patį. Lietuvos valdžia tingi ir nesugeba spręsti pagrindinių tautos gyvenimo problemų, o susikaupusį protestą nuleidžia raginimais emigruoti.

Dar daugiau, dabartiniai valdantieji yra įsitikinę, kad lietuvių šalyje vis dar per daug. Anksčiau buvo teigiama, kad emigracija „išsprendė“ tokias problemas kaip agresyvių piliečių susirinkimus prie Seimo, kaip kad nutiko 2009 sausį.

Visgi, praėjusių metų gegužė Vingio parke, rugpjūtis prie Seimo ar šių metų Sausio 13 –oji valdžiai buvo totalus šokas. Šokas, kad galinčių jai nepritarti ir viešai nepasitenkinimą išlieti žmonių Lietuvoje vis dar apstu. Todėl nestebina, kad dabartinė vyriausybė kuo menkiau rūpinsis regionais, jai nerūpės eilinio piliečio išmetimas iš darbo, ar žlungantys smulkieji verslai. Ne jų rinkėjas. O jei tokių asmenų Lietuvoje sumažės – įsisiūbuos nauja emigracijos banga – juo geriau. Valdžiai taps dar ramiau tvarkytis savame kieme.

Iš ES atkeliaujantys milijardai turėjo pasitarnauti Lietuvos konkurencingumo užtikrinimui ES erdvėje. Už juos mūsų politikai privalėjo sukurti pavyzdinę infrastruktūrą ir aukščiausio lygio švietimą, kurie turėjo padėti lietuviams kuo greičiau sukurti stiprią ir konkurencingą ekonomiką bei darbo vietas čia. Vietoj to, Europos fondų milijardai buvo ištaškyti pobūviams, padalinti „saviems“ ir nukeliavo į nesibaigiančią Lietuvos „trinkelizaciją“ ir „sėdmaišizaciją“.

Europos fondų milijardai buvo ištaškyti pobūviams, padalinti „saviems“ ir nukeliavo į nesibaigiančią Lietuvos „trinkelizaciją“ ir „sėdmaišizaciją“

Apie savo tautos interesų gynimą ES viduje nėra ką kalbėti. O ir priežastis aiški – tautos interesai nebuvo tapatūs valdančiųjų interesams. Valdžia nuo pat stojimo į ES galvojo kaip įsisavinti milijardus ir tapti naujaisiais išlaikytiniais, o nepasitenkinusius nauja tvarka išvadinti ekonomikos nevykėliais, tyčiotis ir skatinti važiuoti iš čia. Dar daugiau, šiomis dienomis tapo akivaizdu, kad ES fondai dosniai dalinami tik toms valdžioms ir konkrečioms partijoms, kurios aptarnauja ES lobistų ir Briuselio biurokratų interesus.

Moteris iš Italijos mes iššūkį Briuseliui?

Šalyse, kuriose balsuojama ne kojomis ir lėktuvų bilietais, bet protestais ir dalyvavimu rinkimuose, pribręsta rimtiems pokyčiams. Visai neseniai Švedijoje nuskambėjo migracijai ir ES diktatui nepritariančios partijos puikus pasirodymas, o šią savaitę dešiniųjų jėgų triumfą pratęsė G. Meloni pergalė Italijoje.

Šios pergalės Europoje svarbios tuo, kad buvo legitimuotos jėgos ir idėjos, anksčiau laikytos politinės sistemos paraštėse už kurias „vis tiek niekas nebalsuos“. Antiimigracinė, nacionalistinė Švedijos demokratų partija prieš dešimtmetį buvo įvardijama kaip ta jėga, su kuria jokia Švedijos partija niekada neturės jokių sąjungų. Šiandien ji valdančioje koalicijoje.

G. Meloni fenomenas apskritai stulbinantis. Akcentuojant kovą su migrantais, kovą prieš LGBT politiką, Briuselio diktatą pasiekta triuškinanti pergalė. Seniai sisteminės politikos ir žiniasklaidos „nebalsuojamais“ paskelbti dalykai tapo pagrindiniais postulatais Italijos rinkimuose.

Briuselyje ir kitose liberalų kontroliuojamose sostinėse nuvilnijo išgąsčio kupinas aiktelėjimas – Italijoje valdys fašistai! Tačiau etiketės apie fašistus jau nebepadeda, tad užsimota dar plačiau. Europos Komisijos pirmininkė U. Van der Leyen į Italijos rinkimų rezultatus reagavo teigdama, jog „turime priemonių suvaldyti situaciją“. Kokios tos priemonės įvardijo Komisijos vicepirmininkas F. Timmermansas dar prieš rinkimus gąsdindamas italus, kad šiems balsavus už G. Meloni iš Italijos bus galimai atiminėjami ES pinigai. Kadangi G. Meloni ne kartą užstojo Lenkiją ir Vengriją kovose su Briuseliu bei neslepia matanti Europą taip pat, kaip šios Vidurio Europos šalys, ji tampa ES autokratų priešu Nr.1.

Kadangi G. Meloni ne kartą užstojo Lenkiją ir Vengriją bei neslepia matanti Europą taip pat, kaip šios Vidurio Europos šalys, ji tampa Briuselio priešu Nr.1

Kitą vertus Italijos svoris gali prispausti pačią ES biurokratiją. Italija yra ES ekonomikos milžinas ir viena iš trijų didžiųjų Vakarų Europos šalių. Iki šiol pasipriešinimas Vokietijos ir Prancūzijos atstovaujamam federalizmui, šeimos gynimas ar migrantų politikos kritika būdavo „tų amžinai nepatenkintų, atsilikusių ir antrarūšių Rytų Europoj reikalas“.

Dabar Lenkija ir Vengrija turės neeilinį sąjungininką Vakarų Europoje. Klausimas kaip kitąmet rinkimai pasisuks ir Ispanijoje, kur nepasitenkinimas kairiųjų valdžia taip pat auga. Politinis žemėlapis byloja, kad ateinančiais metais gali būti pakeltas maištas prieš Europos Komisiją ir jų lobistus, kurie įsitikinę, kad gali nurodinėti šalims, kokias partijas rinkti ir kokias pažiūras turėti. Kas galėtų paneigti, kad šantažas neduoti pinigų už pažiūras gali tapti pačios Europos Komisijos likvidavimu ar jos galių apribojimu, keičiant ES sutartis.

Tuo pačiu metu be jokių trukdžių į Lietuvą plaukiantys ES milijardai byloja vieną – mūsų valdžia tobulai įgyvendina Briuselio interesus užtikrinančią politiką. Mūsų valdžiai jie neturi jokių priekaištų. Akivaizdu, kad stojus ginti Dievo, Tėvynės ir šeimos, kaip kad užsibrėžė G. Meloni, o anksčiau ir Lenkija su Vengrija, taip paprasta gauti Europos skatiką nebus.

The post Dovilas Petkus. Maišto prieš V. Putiną nebus, bet laukia maištas ES appeared first on LAIKMETIS.